Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui A. G. iš atsakovės UAB „Venecija LT“ 711,02 Eur nuostolių bei 927,31 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; grąžino ieškovui 46,63 Eur žyminio mokesčio; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Kaita ir ko“ iš ieškovo 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš atsakovės 21,00 Eur žyminio mokesčio bei 8,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo 10,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 14 d. ieškovas su atsakove pasirašė Preliminariąją sutartį Nr. PS 11-12, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atskiros rašytinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoti ir perduoti ieškovo nuosavybėn preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas atitinkantį su daline apdaila sutartyje nurodytą butą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo minėtą butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą bei priimti jį nuosavybėn. Preliminariosios sutarties priede Nr. 3 nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti atsakovės parduodamas butas - ieškovui praduodame bute turi būti įstatyti ne mažiau 5-ių kamerų plastikinių profilių langų rėmai, užpildyti dviejų kamerų trijų stiklų paketais, iš kurių du selektyviniai; bent vienas langas patalpoje varstomas dviem kryptimis; langų šilumos varža ir garso izoliacija atitinka statybos norminių aktų keliamus reikalavimus; palangės neįrengiamos; įėjimo į butą durys turi būti „šarvo“ tipo su dviem užraktais; vidinės buto durys neįrengiamos. 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MK-6640 pagrindu ieškovas iš atsakovės įsigijo 35,84 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui, įrengiant ginčo butą, kilus abejonėms dėl bute įmontuotų langų, terasos durų bei įėjimo durų atitikimo sutartyje nustatytoms techninėms charakteristikoms, jis kartu su kitų namų butų savininkais kreipėsi į ekspertą S. S. dėl ekspertizės atlikimo. Iš 2014 m. liepos 15 d. parengto statybinės techninės veiklos ekspertizės akto matyti, kad ekspertas atlikęs gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), 1-ame aukšte esančiuose butuose sumontuotų langų ir „šarvo“ durų apžiūrą, padarė išvadą, jog apžiūrėtuose butuose sumontuoti langai, terasos durys ir įėjimo durys neatitinka butų pardavimo sutartyse nurodytoms techninėms charakteristikoms. Ieškovas 2014 m. liepos 25 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl minėtų langų, terasos durų ir įėjimo durų neatitikimo sutartyje nustatytoms techninėms charakteristikoms, kuria pareikalavo, kad ji iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. atlygintų minėtų daiktų pakeitimo išlaidas. Atsakovei nepatenkinus ieškovo pretenzijos, ieškovas kreipėsi į teismą.

Teismas šalių sudarytą buto (nekilnojamojo daikto) pirkimo-pardavimo sutartį kvalifikavo kaip vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir konstatavo, kad ieškovas ieškinį dėl netinkamos daikto kokybės pareiškė nepraleidęs įstatyme nustatyto dviejų metų termino (CK 6.338 str. 2 d.).

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, savo reikalavimą grindė teismo eksperto S. S. 2014 m. liepos 15 d. Statybinės techninės veiklos ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad butuose sumontuotos įėjimo durys, langai ir terasos durys neatitinka pardavimo sutartyje nurodytų techninių charakteristikų. Atsakovė pateikė kito eksperto D. G. 2014 m. rugpjūčio 25 d. parengtą Langų ir durų kokybės vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad įėjimo durys, langai ir terasos durys atitinka statybos techniniuose reglamentuose numatytus reikalavimus bei pardavimo sutartyje nurodytas technines charakteristikas. Inspekcija 2014 m. gruodžio 16 d. parengtoje išvadoje nurodė, jog ieškovo bute sumontuotos įėjimo į butą durys neatitinka privalomų durų atitikties (eksploatacinių savybių) ir tinkamumo naudoti pagal paskirtį užtikrinimo reikalavimų, taip pat bute sumontuotų langų ir terasos durų pateikta atitikties deklaracija neatitinka sąrašo ir LST EN 14351-1:2006+A1:2010 reikalavimų. Vėliau šalims pateiktus papildomus dokumentus, Inspekcija 2015 m. sausio 20 d. pateikė patikslintą išvadą, kurioje nurodė, kad įėjimo į butą durys, plastikiniai langai ir terasos durys iš esmės atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sąlygas. Teismo nutartimi buvo paskirta statybos techninė teismo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui L. U., kurią atlikus, ekspertizės akte nurodyta, jog ginčo bute sumontuoti langai, terasos durys ir įėjimo į butą durys atitinka Preliminarioje sutartyje nurodytoms techninėms charakteristikoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas tiek ieškovo pateiktą teismo eksperto S. S. parengtą Ekspertizės aktą, tiek atsakovės pateiktą teismo eksperto D. G. parengtą Langų ir durų kokybės vertinimo ataskaitą laikė rašytiniais įrodymais, kuriose yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes, o ne ekspertizės aktais.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, kad byloje įrodyta, jog ieškovo bute sumontuoti plastikiniai langai ir terasos durys atitinka Preliminarios sutarties 3 priede nustatytas technines charakteristikas bei statybą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad teismo ekspertas išvadą apie langų šilumos varžos ir garso izoliacijos atitiktį statybos norminių teisės aktų keliamiems reikalavimams padarė remdamasis tik langų gamintojo UAB „Kaita ir ko“ pateikta langų atitikties deklaracija, kadangi jis neturėjo kompetencijos tokias charakteristikas patikrinti faktiniais veiksmais, tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo termoviziniais tyrimais, laboratoriniais bandymais, ar kitais patikimais rašytiniais įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo tokią eksperto išvadą laikyti neišsamia ir/ar nepagrįsta. Byloje taip pat nebuvo pateikta iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo bute buvo nekokybiškai atlikti plastikinių langų ir terasos durų montavimo darbai. Iš byloje pateiktų bute sumontuotų plastikinių langų ir terasos durų fotonuotraukų, teismas taip pat neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog langai ir terasos durys yra nekokybiški arba jų montavimo darbai atlikti nekokybiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog jo bute sumontuoti plastikiniai langai ir terasos durys neatitinka sutarties ir/ar norminių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovo ieškinį toje dalyje atmetė.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, t. y. teismo paskirtos ekspertizės aktą, UAB „WENGE“ pateiktas įėjimo iš lauko „šarvo“ tipo durų atitikties deklaracijas, kitus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat šalių duotus paaiškinimus bei išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą ir duotus paaiškinimus, teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog ieškovo bute įmontuotos „šarvo“ tipo durys atitinka Preliminarios sutarties 3 priede nustatytas technines charakteristikas, t. y. sutarties sąlygas. Teismo paskirtos ekspertizės akte konstatuota, kad įėjimo į butą durys turi tas savybes, kurios būtinos naudoti duris pagal įprastinę paskirtį, kam jos paprastai naudojamos. Teismo ekspertui nebuvo užduotas klausimas – ar ieškovo bute įmontuotos įėjimo į butą „šarvo“ tipo durys atitinka statybą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus, todėl teismo ekspertas šiuo klausimu nepasisakė. Inspekcija įėjimo durų atitikimą statybą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimams taip pat neanalizavo. Šiuo klausimu nepasisakė ir ekspertas D. G. Langų ir durų kokybės vertinimo ataskaitoje. Tiek atsakovė, tiek durų gamintojas UAB „WENGE“ įmontuotų įėjimo durų atitikimą teisės aktų reikalavimams grindė UAB „WENGE“ parengtomis durų atitikties deklaracijomis, kuriose nurodoma, jog UAB „WENGE“ pagamintos įėjimo durys atitinka privalomuosius gaminio atitikties įvertinimus pagal LST EN 14351-1:2006+A1:2010. Inspekcija, atlikusi įėjimo į butą durų apžiūrą, nustatė, kad jos turi defektų, t. y. išorinio durų varčios apdailos skydo dažų danga yra suskeldėjusi beveik visame varčios plote, suskeldėjimas (spinduliais) ypač ryškiai matomas aplink akutę ir durų apatinėje dalyje, ant durų matosi kitų varčios ir staktos defektų (pažeidimų), nubrozdinimų ir nešvarumų: korozijos pažeistos vietos durų varčioje (prie spynų) ir staktos paviršiuose, atšokę dažai (pūslės) staktoje aplink skyles spynos kaiščiams, skylės išpjautos grubiai, pjūvių kraštai neapdailinti, atsilupusi ir išsinešiojusi tarpinė viršutinėje staktos dalyje, o staktos šonuose (vertikaliose dalyse) – tarpinių iš viso nėra. Minėti defektai matosi Inspekcijos pateiktose fotonuotraukose, kuriose matyt, kad išorinio durų varčios apdailos skydo dažų danga yra suskeldėjusi, korozijos pažeistos vietos durų varčioje ir staktos paviršiuose, be to skylės staktoje išpjautos grubiai, o pjūvių kraštai neapdailinti, taip pat dalis defektų yra užfiksuota teismo eksperto padarytose nuotraukose, kuriose matyti, kad apatinė durų dalis yra pažeista korozijos.

Nagrinėjamu atveju UAB „WENGE“ pagamintos ir ieškovo bute įmontuotos įėjimo iš lauko „šarvo“ tipo durys buvo skirtos įėjimui į butą tiesiogiai iš lauko, todėl teismas darė išvadą, kad tokios durys pagal savo paskirtį turi būti atsparios tiek šalčiui, tiek drėgmei, tiek temperatūros svyravimams, tiek lietaus ar sniego krituliams. Ieškovas su atsakove Preliminarią sutartį sudarė 2013 m. spalio 14 d., pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį – 2013 m. lapkričio 12 d., o buto priėmimo-perdavimo aktą šalys pasirašė 2014 m. gruodžio 5 d., kai durų defektai buvo užfiksuoti jau 2015 m. sausio mėn. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo informuotas apie specialias įėjimo durų naudojimo ir priežiūros taisykles, byloje taip pat nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad durų defektai atsirado dėl jų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimo. Atsakovė savo atsikirtimus iš esmės grindė prielaidomis, jog nuo buto įsigijimo iki teismo ekspertizės atlikimo dienos ieškovo bute nebuvo įrengtas šildymas, t. y. ieškovo butas nebuvo šildomas, dėl ko ir galėjo atsirasti durų defektai. Atsakovei teigiant, jog durų defektai atsirado po daikto perdavimo ieškovui dėl to, kad jis pažeidė daikto naudojimo ar priežiūros taisykles, tokias aplinkybes įrodyti privalo pats pardavėjas, juo labiau, kad teismas ne kartą siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje. Teismas konstatavo, jog atsiradę durų defektai įrodyti objektyviais įrodymais, t. y. Inspekcijos ir teismo eksperto užfiksuotomis fotonuotraukomis, taip pat Inspekcijos pateikta išvada, o Inspekcijos išvada, jog tokie durų defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos durų eksploatacijos ir nepakankamos priežiūros, yra grindžiama tik prielaida. Jokių konkrečių ir objektyvių duomenų, dėl kokių konkrečiai daikto eksploatavimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų galėjo atsirasti tokie defektai, taip pat kokią konkrečiai įtaką šildymo sistemos neįrengimas ieškovo bute galėjo turėti šių defektų atsiradimui, atsakovė ar trečiasis asmuo UAB „WENGE“, taip pat kiti byloje dalyvaujantis asmenys byloje nepateikė, todėl teismas darė išvadą, jog įėjimo į butą durų defektai, kurie atsirado praėjus metams nuo buto pardavimo ieškovui, atsirado ne dėl durų eksploatavimo ir priežiūros taisyklių pažeidimo, bet dėl daikto (durų) trūkumų, kurie atsirado dar iki daikto perdavimo ieškovui, už kuriuos yra atsakinga atsakovė, kaip buto pardavėja ir kokybės garantas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 711,02 Eur sumą už durų pakeitimą, išlaidų dydį grindė UAB „Hiperionas“ parengtu šarvuotų buto durų komerciniu pasiūlymu. Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad ieškovas šioje dalyje įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl jo ieškinys dalyje tenkintinas, taikant ieškovo, kaip vartotojo ir silpnesnės šalies, jam priimtiną teisių gynimo būdą, t. y. priteisiant ieškovui iš atsakovės 711,02 Eur.

Teismas, remdamasis CPK 83 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d., grąžino ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį, o vadovaudamasis CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteisė 927,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis, kurios baigtimi buvo suinteresuotas trečiasis asmuo UAB „Kaita ir ko“, visa apimtimi išspręsta trečiojo asmens naudai, UAB „Kaita ir ko“ naudai iš ieškovo priteisė visas patirtas bylinėjimosi išlaidos, t. y. 350,00 Eur. Teismas taip pat remdamasis CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 92 str. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovės priteisė 21,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo - 10,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.