Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-07-26 · Civilinė byla Nr. e2-15790-868/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
e2-15790-868/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10144-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
E. A.
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15790-868/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10144-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.7.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pareikštą atsakovui J. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 282,35 EUR dydžio turtinę žalą, 300 EUR dydžio neturinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje sutinkant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas nurodo, jog 2017-09-09 viešoje vietoje Vilniuje, Maironio gatvėje, ieškovas eidamas kartu su pažįstama mergina buvo sustabdytas neblaivaus atsakovo. Atsakovas buvo agresyviai nusitekęs, reikalavo iš ieškovo cigarečių ir ieškojo kitų būdų pradėti konfliktinę situaciją. Vėliau atsakovas griebė ieškovą už palto ir bandė kumščiu suduoti ieškovui į galvos sritį, tačiau savo veiksmo neužbaigė, kadangi ieškovas pasinaudojo ašarinėmis dujomis. Atsakovas buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų.

Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas 2017-09-20 priėmė nutarimą Nr. 14ANN-118834324-17, kuriu nutarta atsakovui skirti 150 EUR dydžio nuobaudą. Šiame nutarime konstatuota, jog atsakovas 2017-09-09 viešoje vietoje, Maironio gatvėje, būdamas neblaivus (1,81 promilės) įžūliai kabinėjosi prie žmonių, reikalaudamas cigarečių bei tampydamas už drabužių, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo padarytų veiksmų patyrė turtinio ir neturtinio pobūdžio žalą. Dėl minėto įvykio ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinių nepatogumų, patyrė sukrėtimą, kas lėmė ieškovo bendravimo galimybių sumažėjimą, nemigą, nedarbingumą. Ieškovas lankėsi pas psichiatrą, ne kartą lankėsi pas psichoterapeutą, gėrė paskirtus receptinius vaistus.

Dėl turtinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-467/2011).

Nagrinėjimu atveju tarp šalių yra ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Ieškovas nurodo, ir aukščiau išvardinti įrodymai tą patvirtina, jog atsakovas pažeidė viešąją tvarką kabinėdamasis prie žmonių, tampydamas juos už drabužių viešoje vietoje. Už šį pažeidimą, atsakovas buvo nubaustas nuobauda. Ieškovas vėliau kreipėsi į gydymo įstaigas dėl sukeltų išgyvenimų. Šios aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos sąlygos kilti deliktinei atsakomybei ir atsakovas yra už tai atsakingas.

Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 282,35 EUR dydžio turtinę žalą. Ieškovas pateikė 2017-11-24 sąskaitą-faktūrą 40 EUR sumai, 2017-11-03 sąskaitą-faktūrą 40 EUR sumai, 2017-10-06 sąskaitą-faktūrą 20 EUR sumai, sąskaitą-faktūrą 2017-09-15 20 EUR sumai, 2017-09-15 20 EUR sumai, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gintarinė vaistinė“ kvitą 2,82 EUR sumai, UAB „Nemuno vaistinė“ kvitą 3,03 EUR sumai, akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ kvitą 2,50 EUR sumai, 2017-09-12 PVM sąskaitą-faktūrą išrašytą UAB „Neuromeda“ 34 EUR sumai ir 2018-09-12 AB SEB banko kvitą 34 EUR sumai atliktą UAB „Neuromeda“. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog jis nepateikė įrodymų, jog apmokėjo sąskaitas-faktūras išrašytas 2017-11-24, 2017-11-03, 2017-10-06, 2017-09-15, viso 140 EUR sumai, todėl negalima daryti išvadas, jog ieškovas patyrė tokio dydžio turtinę žalą.

Pagal ieškovo pateiktus įrodymus, ieškovas iš viso patyrė 42,35 EUR dydžio išlaidas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, jog patyrė 282,35 EUR dydžio turtinę žalą, jo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 42,35 EUR turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

Kaip minėta aukščiau, byloje esantys įrodymai leidžia neabejoti, jog atsakovas padarė nusižengimą. Ieškovas nurodo, jog patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinių nepatogumų, patyrė sukrėtimą, kas lėmė ieškovo bendravimo galimybių sumažėjimą, nemigą, nedarbingumą. Ieškovas lankėsi pas psichiatrą, ne kartą lankėsi pas psichoterapeutą, gėrė paskirtus receptinius vaistus. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą ieškovo reikalavimą dėl neturinės žalos tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 300 EUR dydžio neturinę žalą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 342,35 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-04-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patyrė 20 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį bei 100 EUR dydžio išlaidas už advokato pagalbą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė 2018-02-02 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. JP-0202 100 EUR sumai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog ši sąskaita buvo apmokėta ir ieškovas iš tiesų patyrė šias išlaidas. Nesant šių įrodymų, negalima daryti išvados, jog ieškovas iš tiesų patyrė tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl 100 EUR dydžio išlaidos teisinei pagalbai nėra priteistinos.

Ieškinį patenkinus iš dalies (59 procentai), ieškovui iš atsakovo priteistinos 11,80 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,35 EUR (keturiasdešimt dviejų eurų 35 centų) dydžio turtinę žalą, 300 EUR (trijų šimtų eurų) dydžio neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 342,35 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-04-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,80 EUR (vienuolikos eurų 80 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska