Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-359-806/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
II-359-806/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01765-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
T. K.
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-359-806/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01765-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; (S) 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei, Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. nutarimo Nr.10-ANR_N-4968-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK 19096401559 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. nutarimu Nr.10-ANR_N-4968-2019 T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį 60 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis 2019 m. sausio 13 d. 14.45 val., Vilniuje, Tolimojoje g., vairuodamas automobilį Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo garso signalą gyvenvietėje, kai tai daryti draudžiama, t.y. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 88 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. K. skundu prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. sausio 13 d., važiuodamas Vilniuje, Tolimąja gatve, pastebėjo važiuojamoje kelio dalyje stovintį policijos automobilį, pareigūnai buvo sustabdę kitą automobilį, kuris taip pat stovėjo važiuojamoje kelio dalyje. Policijos pareigūnas tuo metu buvo priėjęs prie sustabdyto automobilio ir bendravo su jo vairuotoju. Įvertinant tai, kad jo važiuojamoji kelio dalis buvo užimta, lenkė šiuos automobilius. Vykdant lenkimo manevrą, policijos pareigūnas stovėjęs prie sustabdyto automobilio pajudėjo atgal, todėl jis, siekdamas išvengti avarinės situacijos ir atkreipti pareigūno dėmesį panaudojo garsinį signalą. Pažymėjo, kad nors kelkraščiai buvo laisvi, abu (policijos ir sustabdytas) automobiliai stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, nors už kelių metrų buvo įvažiavimas į šoninę gatvę, kur automobilius buvo galima pastatyti saugiai, netrukdant kitų automobilių eismui. Kelio danga buvo slidi, šalia buvo autobusų stotelė ir pėsčiųjų perėja, todėl pareigūno judesiai viduryje važiuojamosios kelio dalies kėlė pavojų eismo saugumui. Pravažiavus jį pasivijo minėtas policijos automobilis, paprašė sustoti ir pareigūnas A. G. informavo, kad naudodamas garsinį signalą jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Jo automobilis taip pat buvo sustabdytas važiuojamojoje kelio dalyje, keliant pavojų kitiems eismo dalyviams ir trukdant automobilių eismui. Įvertinant tai, kad pareigūno judesiai darė pavojų eismo saugumui, eismo sąlygos buvo sudėtingos, garso signalą jis naudojo būtent tam, kad išvengtų eismo įvykio, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė administracinio pažeidimo protokole su pažeidimu nesutikęs ir prašęs, kad būtų išsaugotas policijos automobilio registratoriaus įrašas, kuris galėtų patvirtinti jo teiginius dėl būtinumo naudoti garsinį signalą, siekiant išvengti eismo įvykio. Nusižengimo svarstymo metu pareigūnas R. K. informavo, kad vaizdo registratoriaus įrašo jis neturi ir nemato būtinybės jį peržiūrėti, nes pareigūnai dirbo savo darbą ir viską atliko tinkamai. Į jo argumentus nebuvo atsižvelgta ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje skirti 60 Eur nuobaudą. Pareiškėjo nuomone, sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų aplinkybių ir nesuteikus galimybės patvirtinti jo teiginius policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriaus užfiksuota vaizdo medžiaga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vadas A. M. prašo skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, vertino surinktų įrodymų visumą ir veikė bei vadovavosi ANK numatytais nuostatais. Priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. skundą palaikė bei paaiškino, kad važiuodamas Tolimąja gatve, Vilniuje, pamatė policijos ekipažą, kuris sustabdė kitą automobilį. Jie stovėjo viduryje kelio, nors buvo laisva šalikelė, įvažiavimas į kiemą. Sustojo, pamatęs, kad gali toliau važiuoti, pradėjo važiuoti. Pareigūnas, stovintis prie kito automobilio, judėjo, nekreipė dėmesio į važiuojančius automobilius. Pyptelėjo tam, kad atkreiptų pareigūno dėmesį, išvengtų kažkokio staigesnio jo judesio ir galimo eismo įvykio. Nuvažiavo toliau. Po kurio laiko pareigūnai jį sustabdė, taip pat viduryje kelio. Išrašė baudą už tai, kad gyvenvietėje panaudojo garsinį signalą. Pareigūnams paaiškino, kad naudojo garsinį signalą su tikslu atkreipti dėmesį, išvengti galimo incidento. Pareigūnai į jo aiškinimus neatsižvelgė, pasakė, kad garsinio signalo gyvenvietėje jis negali naudoti. Nuvyko į bylos svarstymą, išsakė tuos pačius motyvus. Protokole parašė prašymą, kad būtų išsaugotas vaizdo įrašas, nes pareigūnų automobiliuose įrengti vaizdo registratoriai. Iš to įrašo matytųsi, kad pareigūnai stovėjo viduryje kelio, buvo sudėtinga situacija, šalia buvo perėja, stotelė. Į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Bylą nagrinėjęs pareigūnas pasakė, kad neturi pagrindo abejoti kito pareigūno žodžiais. Prašė, kad vaizdas būtų peržiūrėtas prie jo. Jie atsisakė tą daryti, sakė pagalvos. Nuobaudą vėliau apskundė. Jam pasakė, kad vaizdo įrašas bus išsaugotas.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad dirbo dieninėje pamainoje su vyriausiuoju patruliu R. P. ir pastebėjo automobilį, kiek atsimena, Pavilnyje, Tolimojoje gatvėje, „VW Sharan“, mėlynos spalvos, kuris buvo be priekinių valstybinių numerių. Susistabdė leistinoje vietoje, automobilis pasitraukė kuo arčiau dešinio kelkraščio ir jie pastatė savo automobilį, kad visiems būtų saugu, taip pat ir jam prieiti. Tolimojoje gatvėje yra dvi eismo juostos, viena į vieną pusę, kita į kitą pusę, esant vienai mašinai, kitai prasilenkti ta pačia kryptimi toje juostoje nėra galimybės, galima aplenkti su posūkio signalu. Pirmas automobilis pasitraukė kuo dešiniau kelkraščio, jų automobilis buvo pastatytas taip, kad vairuotojas matytų priekyje esančio automobilio veidrodėlį ir būtų toks tarpas, kad tarnybinė priemonė, kai jis bus priėjęs prie kito automobilio, apsaugotų jį ir jo niekas nenutrenktų. Jų tarnybinė transporto priemonė visada taip statoma, kad apsaugotų pareigūną. Net ir pilnai sustojus kelkraštyje, vis tiek visada statoma taip, jeigu eismo įvykis atsitiktų - yra apsauga. Sustabdžius transporto priemonę, priėjo tikrinti dokumentų, paaiškėjo, kad viskas tvarkinga, valstybinis numeris buvo uždėtas ant lango, iš pradžių to nematė, buvo eismo įvykis, vairuotoja turėjo pažymą. Tikrinant dokumentus, išgirdo garso signalą, jis gal 2-3 s truko, staigiai atsisuko, nes pagalvojo, kad gali įvykti koks eismo įvykis - tam ir naudojamas garsinis signalas gyvenamojoje vietoje, ir atsisukęs pastebėjo, kaip kitas automobilis lenkia abi transporto priemones. Dar prisimena, kaip vairuotojas jam tiesiai į akis žiūrėjo pasipiktinęs ir rūstus. Tikrindamas kitą automobilį jis tikrai neišėjo į priešingą eismo juostą, to nedarytų. Ten yra pakankamai plati juosta, kad galėtų stovėti ir automobilis, ir pareigūnas. Sunkiasvoris automobilis toje gatvėje yra platesnis ir jis pravažiuoja, tai vienoje juostoje ir automobilis gali sustoti, ir žmogus tilpti. Kadangi garso signalą draudžiama naudoti gyvenvietėse, nusivijo tą automobilį, berods „Opel Zafyra“, tamsios spalvos. Sustabdė automobilį turbūt Džiaugsmo gatvėje. Priėjus prie vairuotojo, buvo pakeltas balso tonas, vairuotojas minėjo, gal net šaukė, kodėl jie buvo susistabdę transporto priemonę neteisingai, vos ne vidury kelio, ir kad dabar jį patį sustabdė neleistinoje vietoje, nes trukdoma kitiems eismo dalyviams pravažiuoti. Paaiškinus, kad bus surašytas protokolas už garso signalo naudojimą gyvenvietėje, asmuo nesutiko, pareiškė, kad garso signalą naudojo tam, kad pareikštų pretenziją, kad jie blogai dirba savo darbą, jo neišmano ir nemoka stabdyti transporto priemonių. Paaiškinus jam, ką jis pažeidė, paėmus reikiamus dokumentus, pasiteiravo, ar pateiks savo tel. nr., neprisimena, ar asmuo sutiko, ir nuėjo į tarnybinį automobilį, surašė protokolą ir atnešė vairuotojui pasirašyti ir parašyti paaiškinimą. Pats vairuotojas jau minėjo, kad jau prieš tai buvo stabdytas ir buvo surašytas protokolas, sakė, kad šis buvo apskųstas, jis laimėjo bylą teisme, ir šis protokolas taip pat bus skundžiamas. Išklausius paaiškinimus, davus susipažinti su protokolu, asmuo buvo paleistas. Vaizdo stebėjimo kameros yra, vairuotojas jo asmeniškai reikalavo, kad pateiktų vaizdo įrašą, tačiau jis tokių galimybių neturi. Galima kreiptis į patrulių rinktinę ir jį gauti. Atvykęs po pamainos visą medžiagą kartu su tarnybiniu pranešimu perduoda ir tiek.

2019 m. sausio 13 d. T. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas 10-ANR_P-2690-2019 pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. sausio 13 d. 14.45 val., Vilniuje, Tolimojoje g., vairuodamas automobilį Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo garso signalą gyvenvietėje, kai tai daryti draudžiama - pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 88 punkto reikalavimus. Protokole užfiksuotas T. K. paaiškinimas, jog su pažeidimu jis nesutinka, pareigūnas pavojingai stovėjo kelio viduryje, sustabdęs automobilį viduryje kelio, nors buvo šalikelė. Užfiksuotas ir T. K. prašymas išsaugoti vaizdo registratoriaus duomenis (b. l. 5-6)

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. G. 2019-01-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 13 d. patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu R. P. nurodytame maršrute, Tolimoji g. pastebėjo automobilį VW, kuris buvo techniškai netvarkingas (automobilio vairuotoja pateikė pažymą dėl netvarkingo automobilio), automobilis sustabdytas naudojant mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą, kelyje po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. VW automobilis sustojo prisitraukęs kuo arčiau dešinio kelio krašto. Tikrindamas transporto priemonę, iš galo išgirdo garso signalą, kuris buvo naudojamas gyvenvietėje. Atsisukęs pastebėjo, kaip nuo jų tarnybinės transporto priemonės galinės dalies, lenkdamas juos, atvažiuoja automobilis Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas važiuodamas visą laiką žvilgsnį buvo nukreipęs į jį. Daugiau automobilių aplinkui nebuvo. Sustabdžius automobilį Džiaugsmo g. paaiškėjo, kad jį vairavo T. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., priėjus prie vairuotojo, asmuo iš karto pradėjo kalbėti pakeltu tonu, kad parašys ant pareigūnų veiksmų skundą, kadangi jie neleistinoje vietoje buvo sustabdę automobilį VW, taip pat sustabdė ir jo automobilį neleistinoje vietoje ir dabar trukdo transporto priemonių eismui. Paaiškinus T. K. sustabdymo priežastį, kad už naudotą garso signalą gyvenvietėje jam bus surašytas administracinių nusižengimų protokolas, T. K. prisipažino naudojęs garso signalą, dėl to, kad jie buvo sustabdę automobilį neleistinoje vietoje t. y., vidury kelio. T. K. parašęs paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, pasakė kad parašys skundą, tai ne pirmas kartas, kai pareigūnai jį nubaudžia neteisėtai. Su pažeidimu nesutiko. (b. l. 8).

Byloje pateikti duomenys apie T. K. baustumą administracine tvarka (b. l. 11-15).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vadas A. M. 2019-05-14 raštu teismą informavo, kad 2019-01-13 vaizdo įrašas tarnybiniame automobilyje neišlikęs, kadangi vaizdo įrašai pagal nustatytą tvarką saugomi iki 30 dienų (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu T. K. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. sausio 13 d. 14.45 val., Vilniuje, Tolimojoje g. vairuodamas automobilį Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo garso signalą gyvenvietėje, kai tai daryti draudžiama.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą.

KET 88 punkte nurodyta, kad gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, įrodymų visumos vertinimo principu įvertinęs byloje surinktus rašytinius duomenis, pareiškėjo T. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, bylos nagrinėjimo metu apklausto aktualaus liudytojo parodymus, daro išvadą, jog T. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir jam administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog garsinį automobilio signalą panaudojo siekdamas išvengti galimo incidento (eismo įvykio), kaip tai ir numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pasak pareiškėjo, jo važiavimo kryptimi važiuojamoje kelio dalyje, trukdydamas eismui, stovėjo policijos automobilis, pareigūnai buvo sustabdę kitą automobilį, kuris taip pat stovėjo važiuojamoje kelio dalyje. Policijos pareigūnas buvo priėjęs prie sustabdyto automobilio, o lenkimo manevro metu pajudėjo atgal, todėl siekiant išvengti avarinės situacijos bei atkreipti pareigūno dėmesį ir buvo panaudotas garsinis signalas. Byloje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. G. iš esmės paneigė garsinio signalo panaudojimo būtinybę aptariamoje situacijoje, nurodydamas, kad sustabdytasis automobilis sustojo kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, o tarnybinis transportas pastatytas taip, kad jam, kaip tikrinančiam pareigūnui, būtų saugu prieiti prie tikrinamo automobilio, eismo juosta buvo pakankamai plati, į priešingą eismo juostą jis išėjęs nebuvo, lenkimo manevrą pareiškėjas šiuo atveju galėjo realizuoti be jokių kliūčių. Teismo vertinimu, vien aktualaus liudytojo parodymų šiuo atveju nepakanka pareiškėjo T. K. versiją, kurios jis nuosekliai laikėsi, atmesti kaip vienareikšmiai nepagrįstą. Byloje nėra jokių kitų objektyvių ir neginčytinų duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą dėl to, kad pareiškėjas įvykio metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis garsinį signalą panaudojo nepagrįstai, siekdamas vien pareikšti pretenzijas dėl pareigūnų darbo, ar leistų spręsti, jog T. K. subjektyvus situacijos vertinimas dėl galimos avarinės situacijos buvo neadekvatus ir visiškai neatitinkantis tikrųjų įvykio aplinkybių, nelogiškas. Kreiptinas dėmesys, jog dar 2019 m. sausio 13 d. T. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole 10-ANR_P-2690-2019 užfiksuotas asmens prašymas išsaugoti policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus duomenis, kurie jo įsitikinimu, jo poziciją patvirtintų. Teismui išsiuntus užklausą dėl aktualios vaizdo medžiagos pateikimo, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vadas A. M. 2019-05-14 raštu teismą informavo, kad vaizdo įrašas tarnybiniame automobilyje neišlikęs, kadangi vaizdo įrašai pagal nustatytą tvarką saugomi iki 30 dienų. Vertintina, jog į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą neatsižvelgta nepagrįstai, neišsaugoti administracinio nusižengimo byloje galimai reikšmingi duomenys.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje išreikšta nekaltumo prezumpcija, kuri savo turiniu apima in dubio pro reo principą, reikalaujantį, kad visos abejonės, kylančios, be kita ko, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, būtų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti grįstas prielaidomis, byla nagrinėjančios institucijos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias aplinkybes. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai turi būti patikimi ir savarankiški, o jų įrodomoji vertė aiški ir nedviprasmiška. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių nustatyti T. K. veiksmuose būtinąjį subjektyvųjį ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymį – tyčią, t.y. tokių, kurie leistų neabejotinai teigti, kad T. K. sąmoningai ir piktavališkai pažeidė KET 88 punkte numatytą draudimą naudoti garsinį automobilio signalą, ar pastarąjį panaudojo nepagrįstai, nesant įstatymų leidėjo nurodytos išimties. Esant išdėstytam, nėra pagrindo T. K. veiksmuose įžvelgti ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, todėl skundžiamas nutarimas, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena pagal minėta ANK straipsnį jam nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo T. K. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. nutarimą Nr.10-ANR_N-4968-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK 19096401559 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį T. K. nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė