Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Gintaro Čekanausko ir Algio Markevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaiskona“ atstovams – advokatui R. M., įgaliotoms atstovėms- I. F. ir R. A.,

atsakovo Lietuvos Respublikos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams I. K. ir S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vaiskona“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Vaiskona“ (toliau –ir Pareiškėjas, Įmonė, Mokėtojas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Marijampolės RAAD, RAAD, Departamentas) 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 10 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas, Skundžiamas sprendimas).

Pareiškėjas skunde ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog Marijampolės RAAD inspektorė, atlikusi UAB „Vaiskona“ mokestinį patikrinimą už 2015 metus, surašė 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo aktą Nr. MAKS-59 ( toliau –ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog UAB „Vaiskona“ 2015 metų mokestiniu laikotarpiu į Lietuvos vidaus rinką išleido 3,354 tonas neapskaitytos plastikinės pirminės pakuotės ( Lietuvoje pagamintos - 3,284 t, į Lietuvą įvežtos – 0,070 t ), t.y. 10 ir 5 1 kibirai, 3 ir 5 1 maišeliai beg. bakeliai nuo fermentų. Patikrinimo akte buvo nurodyta, jog Pareiškėjas minėtą plastikinę pakuotę nuslėpė pakuotės apskaitoje, t.y. neapskaitė, deklaracijoje FR0524 nedeklaravo pagal medžiagą ir svorį tonomis, neįvykdė mokestinės prievolės laiku ir teisingai apskaičiuoti mokestį ir nesumokėjo mokesčio aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, tokiu būdu nuslėpė 4492 eurus mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 metų mokestinį laikotarpį, pažeidė LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1d., 4 d, LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 1 d. 5 p., 3 d., 6 d., LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 str. 3 d.., 8 str. I d., 4 d., 5 d., Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklių 4p., 6 p., 22.15, 22.16, 22.18 p. ir 22.19 punktų reikalavimus. RAAD 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 10 buvo patvirtintas 2016 m. spalio 6 d. Patikrinimo aktas Nr. MAKS-59 ir 4492 Eur suma, kurią pareiškėjas įpareigotas sumokėti Mokesčių inspekcijai.

Pareiškėjo nuomone, Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į visas šiai situacijai reikšmingas aplinkybes, todėl turi būti panaikintas.

Pareiškėjas pažymėjo, jog nors Sprendime buvo nurodyta, jog jis priimtas įvertinus įmonės pateiktas rašytines pastabas, tačiau į Pareiškėjo 2016-11-24 paaiškinimą kartu su pateiktais dokumentais nebuvo atsižvelgta, jie visiškai nevertinti, abstrakčiai nurodant, kad pateikti kartu su paaiškinimu dokumentai nesusiję su 2015 m. mokestiniu laikotarpiu, nenurodytos motyvuotos atsisakymo vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus priežastys, pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 126 straipsnio 3dalyje, 131 straipsnio 1dalyje, 132 straipsnio 2dalyje įtvirtintas nuostatas dėl mokesčių mokėtojo pastabų pateikimo ir išnagrinėjimo bei nesilaikant Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 127 punkte įtvirtintų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovai teismo posėdžio metu tvirtino, jog patikrinimą atlikusiai inspektorei A. K. patikrinimo metu buvo paaiškinta, jog visa įmonės gaminama produkcija, kuri pilstoma į 10 I kibirus, yra pakaitinė tara, tačiau Patikrinimo akte ji nepagrįstai traktuota kaip pirminė tara. Bendru sutarimu su įmonėmis, kurios iš Pareiškėjo visada perka produkciją ir yra nuolatiniai klientai, buvo susitarta, jog į PVM sąskaitas faktūras pakaitinė tara nebus įtraukiama (sąskaitoje nebus nurodoma papildoma taros eilutė –„Kibirai 10 l.“), kad įmonei nereiktų kiekvieną kartą rašyti debetinės sąskaitos, todėl programoje „Būtenta“ neatsispindėjo grąžinamų kibirų kiekiai debetiniais dokumentais.

Nurodė, jog patikrinimą atlikusi inspektorė A. K. nurodė Pareiškėjui pateikti dokumentus, patvirtinančius pakaitinės taros grąžinimą įmonei už 2015 metus pagal visas kitoms įmonėms išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nebuvo įtraukta tara ir šiuos duomenis suvesti į programą, kad atsispindėtų grąžintų kibirų kiekis iš pirkėjų. Pareiškėjas, vykdydamas patikrinimą atlikusios inspektorės nurodymą, pateikė Taros grąžinimo aktus, tačiau jie nebuvo vertinti, nors pagrįsti 2015 m. mokestiniais dokumentais – PVM sąskaitomis-faktūromis. Inspektorei buvo paaiškinta, jog vairuotojas, kuris išvežioja produkciją į įmones, taip pat gali paliudyti, kad tara visada grąžinama, nors ji nebuvo įtraukta į sąskaitas faktūras.

Pažymėjo, jog pagal Taros grąžinimo aktuose nurodytas 2015 metų PVM sąskaitas faktūras konkretus 10 1 plastikinių kibirų kiekis pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą buvo grąžinamas Pareiškėjui pristačius prekes kitą kartą (t.y. buvo atvežamos prekės su pakuote pagal konkrečią sąskaitą ir tuo pačiu metu grąžinama pakuotė pagal ankstesnę sąskaitą). Pareiškėjas šiuos duomenis suvedė į buhalterinę programą, inspektorei nurodydamas, kad 2015 metais grąžintų kibirų kiekis yra 22356 (kibirai vnt.) * 0.404 kg (10 1 kibiro su dangčiu svoris) = 9.0318 t. Parduota kibirų per 2015 metus yra 25646 (kibirai vnt.) * 0.404 kg (10 1 kibiro su dangčiu svoris) = 10.360 t., todėl pakartotinio naudojimo užduotis buvo įvykdyta 87, 17 %.

Tvirtino, jog Pareiškėjas 2015 m. neįsigijo naujų plastikinių kibirų. Iš PVM sąskaitų-faktūrų matyti skirtingos kainos, parduodant gaminius kartu su tara ir be jos. Visi gaminiai po 13 kg. 10 kg sufasuoti į 10 1 kibirus, todėl produkcijos kainyne už pirkinį su tara buvo nurodyta papildoma kaina tara, t. y. 1,23 Eur + PVM. Pareiškėjo gaminami produktai yra skysti (džemai, įdarai, padažai), todėl jų nesufasuotų nebuvo įmanoma parduoti.

Nurodė, jog Pareiškėjas tik dėl patirties stokos tinkamai neužpildė buhalterinių apskaitos dokumentų, kurie atspindėtų tikrąjį pakartotinio naudojimo pakuotės judėjimą 2015 metais, tačiau pateikė atsakovui įrodymus, kad tara, dėl kurios Sprendimu nustatytas 4492 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, buvo grąžinta Pareiškėjui, todėl nepateko į vidaus rinką. Pareiškėjo nuomone, minėta tara buvo įmonės turtas, todėl negalėjo tapti apmokestinimo objektu, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus ir pastabas.

Pareiškėjo nuomone, mokestį už aplinkos teršimą gaminių pakuočių atliekomis privalu mokėti nustačius tam tikrų aplinkybių visumą, t. y., ar konkreti pakuotė tapo atlieka, ar pakuotė nėra pakartotinio naudojimo, ar pakuotė yra išleista į vidaus rinką. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, prievolės mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių pakuočių atliekomis nėra. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovas nenustatė nei vienos iš aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl mokestis už aplinkos teršimą buvo paskaičiuotas nepagrįstai.

Pažymėjo, jog atsakovas neteisingai naudoja nuslėptos pakuotės sąvoką, nes Pareiškėjas jokių slėpimo veiksmų neatliko, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tvarkingai ir apskaitoje buvo ištaisytos klaidos, paties Atsakovo nurodymu buvo surašyti ir įtraukti į Pareiškėjo apskaitą plastikinės pakuotės-10 1 kibirų (pakartotinio naudojimo pakuočių) grąžinimo aktai už 2015 metus.

Pareiškėjo nuomone, Skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualaus administracinio akto turiniui. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas 2015 m. mokestiniu laikotarpiu į Lietuvos vidaus rinką išleido 3,354 tonas neapskaitytos plastikinės pirminės pakuotės (3,0530 t plastikinių 10 I talpos kibirų su dangčiu ir 0,3010 t kitos plastikinės pakuotės). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 24 d. Departamentui pateikė paaiškinimą, kad 2015 m. į vidaus rinką teikti 10 1 talpos plastikiniai kibirai yra pakartotinio naudojimo pakuotė, ji buvo susigrąžinta bei užpildžius produkcija toliau naudota apyvartoje. Prie paaiškinimo pateikė Taros grąžinimo aktus, surašytus 2016 m. lapkričio 8-16 dienomis ( toliau –ir Taros grąžinimo aktai).

Pažymėjo, jog Mokesčio už aplinkos teršimą 5 str. 6 d. nurodyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, tačiau norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Atsakovo nuomone, 2016 m. lapkričio 24 d. Departamentui pateikti Pareiškėjo dokumentai (Taros grąžinimo aktai) negali būti pripažinti dokumentais, suteikiančiais teisę pasinaudoti mokesčio lengvata, leidžiančia už 2015 m. mokestinį laikotarpį nemokėti dalies mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes jie surašyti pavėluotai, siekiant pateisinti neapskaitytą ir nedeklaruotą pakartotinio naudojimo pakuotės kiekį, kuris Patikrinimo akte buvo įvardintas kaip išleistas į Lietuvos vidaus rinką. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau –ir Įstatymas) 8 str. 1 d. nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pareiškėjas apskaitos tinkamai nevedė. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Atsakovas tvirtino, jog ne visos Pareiškėjo ūkinės operacijos, susijusios su pakuotės grąžinimu, tikrinimo metu buvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Patikrinimo metu Pareiškėjas pateikė Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos vedimo aprašymą, patvirtintą UAB „Vaiskona“ direktoriaus parašu 2016-08-03, kuriame įtvirtinta, jog visa grąžintina tara yra registruojama, pakuotės apskaita įmonėje yra vedama pagal parduodamus prekinius vienetus. P. P. pateiktų apskaitos registrų duomenis, buvo nustatyta, jog Pareiškėjas grąžintą tarą apskaitoje registruodavo (2015 m. su pagaminta produkcija pardavė 10 475 t plastikinės pakuotės, o iš pirkėjų susigrąžino 6,984 t pakuotės, likusiam 3,491 t pakuotės kiekiui grąžinimo apskaitos nevedė.

Pagrindiniai dokumentai, įrodantys 2015 m. vidaus rinkai tiektų gaminiais pripildytų plastikinių kibirų grąžinimą, yra Taros grąžinimo aktai, kurie, kaip apskaitos dokumentai, patvirtino ūkinių operacijų atlikimo laiką 2016 m. lapkričio mėn., t. y. ūkinė operacija buvo atlikta ne 2015 m. mokestiniu laikotarpiu. Atsakovo nuomone, pareiškėjo rašytinės pastabos buvo išnagrinėtos tinkamai, tačiau į jas neatsižvelgta, nes pateikti dokumentai buvo susiję ne su tuo mokestiniu laikotarpiu.

Skundas tenkinamas.

Šioje byloje ginčijamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. 10, kuriuo patvirtintas Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2016m. spalio 6 d. patikrinimo aktas Nr. MAKS-59. Sprendimu mokesčio mokėtojui UAB „Vaiskona“ už nuslėptą ir nedeklaruotą apmokestinamosios plastikinės pakuotės 3,354 t kiekį patvirtinta 4492 Eur suma, kurią mokesčių mokėtojas įpareigotas sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

UAB „Vaiskona“ mokestinis patikrinimas buvo atliktas Marijampolės RAAD 2016-09-02 pavedimo pagrindu. Patikrinimo objektas – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas už 2015 m. mokestinį laikotarpį.

Esminis ginčas keliamas dėl 2016m. spalio 6 d. patikrinimo akto Nr. MAKS-59 ( toliau ir -Patikrinimo aktas) 8.1 punkte nurodytų aplinkybių ir išvadų.

Patikrinimo akto 8.1 punkte buvo nurodyta, jog nustatyta, kad nedeklaruotas Lietuvoje pagamintas bei įvežtas į Lietuvą ir išleistas į vidaus rinką gaminiais užpildytas plastikinės pakuotės kiekis (tonomis) iš viso - 3,354 tonos (t.t. pagamintas LR gaminių plastikinės (pirminės) pakuotės kiekis - 3,284 tonos, į Lietuvą įvežtas ir išleistas į vidaus rinką plastikinės (pirminės) fermentinių preparatų pakuotės kiekis - 0,070 tonos). Ši pakuotė patikrinimo metu traktuota kaip nuslėptas, nedeklaruotas gaminių plastikinės (pirminės) pakuotės kiekis, dėl kurio atlikus perskaičiavimus nustatyta, kad faktiškai Užduotis įvykdyta 9 % ir kadangi mokesčio lengvata numatoma už tą gaminių pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, šiuo atveju plastikinei - 32%, todėl užduotis įvykdyta nepilnai ir mokestis apskaičiuotas neteisingai. Konstatuota, jog įmonėje nevedama šio nedeklaruoto kiekio - 3,354 t gaminių pripildytos plastikinės pakuotės apskaita nei pakuotės apskaitos žurnaluose („Gaminamų prekinių vienetų pakuočių, išleistų į vidaus rinką apskaita nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31", „Pakartotinio naudojimo pakuotės judėjimo registracija nuo 2015-01-01 iki 2015-12-031"), nei pagal pakuotės medžiagą ir svorį, duomenų taip pat nėra buhalterinės apskaitos „Sandėlio knyga žaliavų sandėlis" žiniaraštyje, nors įmonės buhalterinės apskaitos programos registruose duomenys apie pagamintus, įvežtus ir išleistus į LR vidaus rinką gatavos produkcijos kiekius, įskaitant ir šį nuslėptą, yra pateikti ir buvo užfiksuoti Duomenų akte Nr. MAKS - 22.

Patikrinimo akte nurodyta, jog Įmonė patikrinimo metu nuslėptam gaminių pripildytos plastikinės pakuotės kiekiui dokumentų, patvirtinančių, kad plastikiniai 10 ir 5 litrų kibirai, kuriuos Įmonė prekinių vienetų sąraše traktuoja kaip pakartotinio naudojimo plastikinę pakuotę, yra pakartotinai susigrąžinti ir vėl su gaminiais išleisti į vidaus rinką ar, kad įmonė atlieka savo produkcijos pakavimo paslaugas kitiems ar tretiems asmenims jų pateiktoje tuščioje taroje, t. y. galiojančių rašytinių susitarimų, perdavimo-priėmimo aktų, važtaraščių ir t.t. taip pat nepateikė, todėl šis pakuotės kiekis patikrinimo metu traktuojamas kaip plastikinė pirminė pakuotė, o ne pakartotinio naudojimo pakuotė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkto ir 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, pripildyta plastikinė pakuotė yra mokesčio už aplinkos teršimą objektas, o mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta, kad gamintojas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.

UAB „Vaiskona“ užsiima vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba. Iš Patikrinimo akto turinio, šalių paaiškinimų matyti, jog mokestis už aplinkos teršimą padidintu tarifu Pareiškėjui yra paskaičiuotas už tai, kad jis į vidaus rinką išleido 3,354 tonas apmokestinamųjų pakuočių (gaminių pripildytų plastikinių 10 ir 5 litrų kibirų), kurių nedeklaravo bei nesumokėjo už jas mokesčio už aplinkos teršimą.

Patikrinimo metu minėta pakuotė traktuota kaip pirminė į vidaus rinką išleista pakuotė.

Pareiškėjas tvirtino, jog tai pakartotinio naudojimo plastikinė pakuotė, kuri kartu įmonės gaminiais neparduodama pirkėjams (užsakovams), o grąžinama atgal įmonei ir panaudojama pakartotinai, tokiu būdu į vidaus rinką ji nepatenka, todėl jis neturėjo šios pakuotės deklaruoti bei mokėti mokesčius už jos panaudojimą.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už <..> apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis. Reikalavimai šios apskaitos tvarkymui yra nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnyje bei jį įgyvendinančiose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintose Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 23-25 punktų nuostatas pakuočių gamintojas, gamintojas ir (ar) importuotojas turi ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius vykdyti visų (pirminių, antrinių, tretinių) pakuočių apskaitą, nurodydamas atitinkamus duomenis, kurie leistų nustatyti apmokestinamos pakuotės kiekius bei mokėtino už ją mokesčio dydį.

Pareiškėjas pripažįsta, jog šią apskaitą vykdė netinkamai, nes atsakovui patikrinimo metu nepateikė tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiesiogiai nustatyti apmokestinamos pakuotės rūšį ir kiekius bei apskaičiuoti mokėtino mokesčio dydį, o būtent, nepateikė pirminių apskaitos dokumentų apie panaudotų pakuočių rūšis ir jų svorį, tačiau tvirtino, jog patikrinimą atlikusiai inspektorei pareikalavus papildomų dokumentų, Įmonė pateikė Taros grąžinimo aktus ir kitus dokumentus, patvirtinančius pakuotės pakartotinio panaudojimo faktą, tačiau atsakovas nepagrįstai jų neanalizavo, pareiškėjo 2016-11-24 paaiškinimo (pastabų) nenagrinėjo, nenurodydamas atsisakymo nagrinėti priežasčių.

Mokesčio už aplinkos teršimą, tame tarpe ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – Mokestis už aplinkos teršimą), apskaičiavimo kontrolės tvarką nustato LR Aplinkos ministro 2009m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas (toliau –ir Kontrolės aprašas) ( 1p.). Minėto aprašo 6 punkte nurodyta, jog patikrinimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis Mokėtojo pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis ir informacija, surašo Patikrinimo aktą. Šių duomenų ir informacijos teisingumą patvirtina Mokėtojas, pasirašydamas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą, kurio forma pateikta šio Tvarkos aprašo priede. Informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi Patikrinimo akte.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo atveju atliekant mokestinį patikrinimą 2016 m. rugsėjo 13-23 d. buvo surašytas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas Nr. MAKS -22, pasirašytas UAB „Vaiskona“ atstovės R. A. ir tikrinimą atlikusios inspektorės A. K. ( toliau –ir Aktas). Minėtame akte nurodyta, jog dokumentų (važtaraščių, sąskaitų, perdavimo-priėmimo aktų, sutarčių ar pan.), patvirtinančių, kad pakartotinio naudojimo plastikinės pakuotės (kibirų po 10 l) užduotis įvykdyta 80 proc. ar daugiau procentų mokesčio mokėtojas nepateikė.

Tačiau administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Mokesčio mokėtojui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomų įrodymų 2016 m. lapkričio mėn. pagal mokestinį patikrinimą atlikusios inspektorės A. K. nurodymą. Šių aplinkybių atsakovas neginčija. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas mokestinį patikrinimą atlikusiai pareigūnei 2016-11-24 pateikė paaiškinimą dėl nuslėpto mokesčio už aplinkos teršimą pirminės pakuotės atliekomis, kartu su juo pateikė 2016 m. surašytus Taros grąžinimo aktus, 2015 m. Prekių judėjimo ( 2) S3 Gatavos produkcijos duomenis iš buhalterinės apskaitos, 2015 m. PVM sąskaitas- faktūras, UAB „Vaiskona“ produkcijos kainyno 2015 m. duomenis. 2016-11-24 paaiškinime Mokesčių mokėtojas pateikė paskaičiavimus.

Kontrolės apraše nurodyta, jog tikrinant Mokėtoją, nustatomi faktiniai duomenys apie Mokėtojo į Lietuvos vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, vadovaujantis Mokėtojo apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės apskaitos dokumentais, buhalterinės apskaitos dokumentais ir kitais dokumentais ar faktais ( 9.3p.). Taip pat nustatoma, ar Mokėtojo pateiktuose dokumentuose esama informacija bei duomenys atitinka Mokėtojo deklaracijose pateiktus duomenis ir informaciją ( 9.4p.), ar buvo ar nebuvo nuslėpti išleisti į Lietuvos vidaus rinką apmokestinamieji gaminiai, ir (ar) gaminių pripildyta pakuotė; ir (ar) neteisingai taikyti mokesčio už aplinkos ir dėl to buvo sumokėtas mažesnis Mokestis už aplinkos teršimą ( 9.5p.).

Konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Vaiskona“, pildydama Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją už 2015 m. mokestinį laikotarpį, joje nurodė bendrą mokesčio sumą -234 Eur, nedeklaruodama plastikinės pakuotės 3,354 t kiekiui, kuris pareiškėjo teigimu, buvo pakartotinio naudojimo pakuotė, sugrąžinta iš pirkėjų, o mokesčių administratorius ją Patikrinimo akte ir Sprendime vertino kaip nuslėptą ir nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį ir paskaičiavo mokestį didesniu tarifu.

Kaip jau minėta, Kontrolės aprašo 9.3punktas įtvirtina mokesčių administratoriaus pareigą, nustatant faktinius duomenis apie Mokėtojo į Lietuvos vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, vadovautis ne tik Mokėtojo apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės apskaitos dokumentais, tačiau ir buhalterinės apskaitos dokumentais ir kitais dokumentais ar faktais.

Pareiškėjas 2016-11-24 paaiškinime pateikė paskaičiavimus ir papildomus dokumentus, tvirtindamas, jog pakartotinio naudojimo plastikinės pakuotės (kibirų po 10 l) užduotis įvykdyta 87,17 proc., tačiau atsakovas atsisakė juos vertinti iš esmės dėl to, kad minėti dokumentai nesusiję su 2015 m. mokestiniu laikotarpiu.

Mokesčių administravimo įstatymas (toliau –ir MAĮ) įtvirtina mokesčio mokėtojo pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriaus pareigūnu, sudaryti reikiamas sąlygas mokestiniam patikrinimui, įpareigoja pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su mokestinio patikrinimo laikotarpiu, taip pat suteikia teisę teikti paaiškinimus, pastabas ( MAĮ 126 str.). MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. MAĮ 10, 69 straipsniuose mokestiniuose teisiniuose santykiuose yra įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, kuris reiškia, jog viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

Teismo vertinimu, administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pasinaudojo teise teikti paaiškinimus, vykdė mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovas nepagrįstai jų nevertino. Teismas pažymi, jog nors Turto grąžinimo aktai buvo surašyti 2016 m., bet juos surašant buvo vadovautasi 2015 m. PVM –sąskaitomis faktūromis, t.y. aktualaus mokestinio tikrinimo laikotarpiu surašytais buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog įvertinus šiuos dokumentus, mokestinio patikrinimo rezultatai pasikeistų pareiškėjo naudai. Teismas pažymi, jog Turto grąžinimo aktai pasirašyti pirkėjų (užsakovų), todėl atsisakymas juos vertinti, kaip nesusijusius su mokestiniu laikotarpiu dokumentus, yra formalaus pobūdžio, pažeidžiantis MAĮ 8 straipsnio 3dalyje, 10, 69 straipsniuose įtvirtintus mokesčių administravimo principus, Kontrolės aprašo 9.3punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjo pozicija, jog atsisakius vertinti pareiškėjo 2016-11-24 pareiškėjo paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir papildomus įrodymus vien tuo pagrindu, kad dokumentai nesusiję su 2015 m. mokestiniu laikotarpiu, o tai paneigta šios administracinės bylos nagrinėjimo metu, buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus. Neatlikus objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos Sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie sudaro pagrindą jį panaikinti (ABTĮ 91 str.1d.3p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Vaiskona“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 10 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.