- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-10
- Bylos Nr.
- 2-1295/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Vytas Milius
- Atsakovas
- Euler Hermes Kreditversicherungs
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Granex“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft Lietuvos filialo atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4952-798/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Granex“ ieškinį Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Granex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft Lietuvos filialo 414 485,06 Lt draudimo išmoką, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 145 Lt teismo išlaidų. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų banko sąskaitose areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nutarė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 414 485,06 Lt sumai, o tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Tuo atveju, jei būtų areštuotos atsakovo piniginės lėšos, teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.
Teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovui pareikštas turtinis reikalavimas dėl 414 485,06 Lt sumos priteisimo yra didelis. Be to, atsakovas nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, vengia atsiskaityti su ieškovu, o byloje nėra duomenų apie atsakovų turimą turtą, finansinę padėtį, todėl teismas sprendė, jog egzistuoja pagrindas imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Šalies argumentai
Atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft Lietuvos filialo atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį. Nurodo, jog teismas nepranešęs atsakovui bei neįvertinęs atsakovo turtinės padėties, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovui reikalaujama priteisti suma yra didelė. Tvirtina, jog atsakovas yra tarptautinė draudimo kompanija, veikianti daugiau kaip 50 pasaulio valstybių, kurios metinė apyvarta viršija 2,2 milijardų eurų, įstatinis kapitalas daugiau kaip 14,4 milijonų eurų, konsoliduotame balanse apskaityta įmonės turto daugiau kaip 5,1 milijardas eurų. Be to, draudimo veikla yra licencijuojama, draudimo verslą vykdančių subjektų finansinį stabilumą prižiūri Draudimo priežiūros komisija, draudimo kompanija privalo turėti ne mažesnį nei 1,5 milijonų eurų garantinį fondą, taip pat sudaryti indėlio iki pareikalavimo sutartį ne mažesnei kaip 750 000 eurų sumai reikalavimams iš draudimo sutarčių įvykdyti, draudimo kompanija perdraudžia savo atsakomybę perdraudimo kompanijose, šiuo reikalavimus atsakovas atitinka, todėl neegzistuoja jokia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat apeliantas pažymi, jog Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft Lietuvos filialas negali būti atsakovu šioje byloje, nes neturi civilinio procesinio veiksnumo. Atsakyti turėtų bendrovė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, o ne filialas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog iš viešai paskelbtos informacijos matyti, kad ieškovo veikla Lietuvoje yra labai nuostolinga, kadangi per 2009 m. liepos - sausio mėnesius Lietuvos filialas gavo 7 356 797,45 Lt draudimo įmokų, o išmokėjo net 10 290 629 Lt draudimo išmokų, neskaitant administravimo išlaidų. Esant tokiems rezultatams, filialo steigėjas gali nuspręsti likviduoti filialą, kaip nerentabilų, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Tuo atveju, jei skolą reikėtų išsiieškoti iš motininės bendrovės, kuri yra Vokietijoje, ieškovas patirtų nuostolių. Teigia, jog atsakovas teismui pateikė Hermes grupės, susidedančios iš atskirų įmonių veikiančių 50 skirtingų valstybių, konsoliduotą veiklos ataskaitą, kuri iš esmės neatspindi Lietuvos filialo finansinės būklės. Teigia, jog filialas yra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes tai numato CPK 30 straipsnio 3 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Viena iš būtinų civilinės bylos iškėlimo sąlygų – proceso šalių subjektiškumas, t. y. civilinio teisnumo turėjimas ir veiksnumo įgijimas. Šalimis civiliniame procese gali būti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 str.). Tai reiškia, jog įmonių, įstaigų, organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu siejamas su juridinio asmens statuso turėjimu. Lietuvos civilinėje teisėje laikoma, kad tam tikras asmuo įgyja juridinio asmens statusą nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 str. 1 d.). Tik nuo šio momento toks asmuo įgyja civilinį teisnumą, t. y. galėjimą turėti teises, o kartu ir civilinį veiksnumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas (CK 2.74 str.). Taigi, juridinio asmens, skirtingai nei fizinio asmens, teisnumas ir veiksnumas sutampa ir atsiranda nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre momento. Pagal Lietuvos tarptautinės privatinės teisės normose įtvirtintą inkorporacijos principą užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie asmenys įsteigti, teisę (CK 1.19 str. 1 d.). Tai reiškia, kad užsienio juridinio asmens galėjimą būti civilinio proceso šalimi lemia jo įsteigimo valstybės įstatymai. Tuo tarpu šių užsienio juridinių asmenų įsteigtiems filialams ir atstovybėms Lietuvoje taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.21 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 1225/2009). Atsižvelgdama į teismų formuojamą praktiką, teisėjų kolegija pažymi, jog juridinio asmens – tiek nacionalinio, tiek ir užsienio filialas yra tik jį įsteigusio juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 str. 1 d.). Tai nėra juridinis asmuo, todėl negali būti savarankišku teisės subjektu (CK 2.53 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, procesas prieš nacionalinio ar užsienio juridinio asmens įsteigtą filialą negali būti pradėtas. Nurodytos taisyklės, nustatančios asmens civilinį teisinį subjektiškumą apskritai, taikomos ir sprendžiant klausimą, ar asmuo turi civilinį procesinį teisinį subjektiškumą (teisnumą ir veiksnumą).
Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas atsakovu nurodė užsienio juridinio asmens Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft Lietuvos filialą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad bendrovės filialas negali būti atsakovu šioje byloje, nes neturi civilinio procesinio teisnumo. Atsakyti pagal pareikštus reikalavimus turėtų Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft, kaip Lietuvos filialo steigėjas. Kadangi procesas prieš užsienio juridinio asmens struktūrinį padalinį negalėjo prasidėti, todėl ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pritaikytos civilinio procesinio teisnumo neturinčio asmens atžvilgiu, pagrįstumo, yra reikšmingi jau išdėstyti motyvai.
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškinyje pareikštų reikalavimų, ieškovo nukreiptų priešingai proceso šaliai, užtikrinimui, t. y. jos paprastai taikomos atsakovo atžvilgiu (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis). Būtent užsienio juridinio asmens, bet ne ieškinyje atsakovu įvardijamo filialo, turtinė padėtis gali turėti esminės reikšmės sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti šio asmens turto areštą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pradėjo procesą prieš užsienio juridinio asmens filialą ir jo turtui taikė areštą byloje, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikinama ir šis klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Teismas, prieš spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti atsakovą, kuris turėtų civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą. Tik tuomet, jeigu ieškovas pašalins ieškinio trūkumus, teismas galės spręsti, ar egzistuoja pagrindas taikyti atsakovu patraukto asmens atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui nepašalinus nurodyto trūkumo, teismas ieškinį turi laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 5 d., 138 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo.