- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- I-8031-463/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01878-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M. G., UAB „Wind Turbine“
- Atsakovas
- Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui
- Advokatai
- Marius Navikas
- Kategorijos
- 1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5Sveikatos apsauga
- 1.6.8Kiti iš socialinės apsaugos teisinių santykių kylantys klausimai
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21Teismo sprendimas
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui M. G., jo atstovui advokatui Mariui Navikui, atsakovės atstovams Ramūnui Rakauskui ir Julijai Buiko, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Alvydui Montrimavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) UAB „Wind Turbine“ direktoriaus skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas UAB „Wind Turbine“ direktorius M. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2015-01-28 sprendimą Nr. (37)SD-1275 „Dėl UAB „Wind Turbine“ direktoriaus M. G. skundo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta atlikti papildomą tyrimą, ir įpareigoti VDI Vilniaus skyrių atlikti papildomą 2012-03-07 įvykusio įvykio tyrimą, kad būtų nustatytos konkrečios įvykio darbe metu buvusios ar susidariusios sąlygos, kurios turėjo įtakos įvykiui įvykti arba jį lėmė.
Pareiškėjas skunde teigė, kad VDI sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, grindžiamas VDI 2015-01-28 išvadomis Nr. VD-6 „Dėl UAB Wind Turbine direktoriaus M. G. skundo“ (toliau – ir Išvados), kuriose nepagrįstai teigiama, kad VDI darbo inspektoriui nebuvo pateikti jokie dokumentai apie kranų darbų vadovo paskyrimą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėjo pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų dokumentus apie kranų darbų vadovo paskyrimą, tačiau jų nepareikalavo. Pareiškėjas, neturėdamas tinkamos kompetencijos, negalėjo žinoti, kad tokius dokumentus turėjo pateikti VDI darbo inspektoriui. Be to, Išvadose nepagrįstai atsakovė nurodė, jog jėgainės bokšto perkėlimo darbai negali būti priskiriami nesudėtingiems darbams, tačiau tokia išvada yra deklaratyvi ir nepagrįsta.
Pareiškėjo vertinimu, atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 patvirtinta „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka“, kadangi šis teisės aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 27 str. 1 d. įtvirtintai darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkai. Atsakovė neturi teisinio pagrindo vadovautis tokiu poįstatyminiu teisės aktu.
Nesutiko su Išvadomis, kad pavojingiems darbams nebuvo išduota paskyra-leidimas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00“ 4 priede yra įtvirtina, kad paskyra-leidimas yra išduodamas dirbant kranu, kai yra papildomi pavojingi veiksniai. Šiuo atveju tokių veiksnių nustatyta nebuvo, todėl nebuvo pagrindo išduoti paskyrą-leidimą.
Be to, Išvadose nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto T. D. 2014-08-18 išvada Nr. 11-1701 (14), kadangi jis tyrime nedalyvavo, o išvada paremta abstrakčiais samprotavimais, bet ne konkrečių aplinkybių vertinimu.
Pasak pareiškėjo, Išvadose neteisingai konstatuota, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti papildomą tyrimą. Nurodė, kad tyrėjas nenustatė konkrečių įvykio darbe metu buvusių ar susidariusių sąlygų, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, dėl ko tyrimo tikslas yra nepasiektas, o atlikti papildomą tyrimą atsisakyta nepagrįstai.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė atlikti papildomą tyrimą.
Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42–45).
Atsakovė nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2012-03-07, kai UAB „Litekotrading“ (dabartinis įmonės pavadinimas UAB „Wind Turbine“) montuotojas S. S. (S. S.), atlikdamas vėjo jėgainės konstrukcijos dalies perkėlimo darbus, nukrito iš 7–8 m aukščio ir patyrė kojos traumą.
Atsakovė tyrimo metu nustačiusi, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo (UAB „Wind Turbine“ direktorius M. G.) mokėsi pagal Darbų saugos tarnybų specialistų mokymo programą ir 2009-03-18 buvo atestuotas, suteikiant jam Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kvalifikaciją, teigė, kad pareiškėjas turėjo reikiamų žinių tiek darbuotojų saugos ir sveikatos, tiek nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo klausimais. Pareiškėjas nei VDI tyrimo metu, nei kreipdamasis su skundu į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, nei teikdamas skundą teismui, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad būtent savaeigio krano kranininkas statybvietėje, kurioje ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, buvo paskirtas kranų darbų vadovo pareigoms atlikti. Teigė, kad pareiškėjas nenuosekliai nurodė aplinkybes dėl kranų darbų vadovo paskyrimo. Jis jokių rašytinių įrodymų apie kranų darbų vadovo paskyrimą nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirtas ir pavojingiems darbams vadovavo kompetentingas kranų darbų vadovas. Nurodė, kad pareiškėjo darbuotojai atlikinėjo vėjo jėgainės bokšto perkėlimo darbus krano pagalba, o bokšto stropavimo darbus reikėjo atlikti net 8 m aukštyje, todėl šie darbai negali būti priskirti nesudėtingiems pakrovimo ar iškrovimo darbams, kuomet atlikti krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad S. S. buvo apmokytas dirbti pavojingus darbus ir turėjo konkrečių žinių bei praktinių gebėjimų vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus statybvietėje, Pareiškėjas nepateikė. Pabrėžė, kad Išvadose paskyra-leidimas buvo paminėtas kaip viena iš priemonių, kurioje galėjo būti užfiksuotas S. S. instruktavimo faktas. Lietuvos teismo ekspertizės centras yra kompetentingas teikti išvadas dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.
Pasak atsakovės, skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2012-03-07 S. S. papildomą tyrimą nėra ir nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą VDI darbo inspektorius atliko vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darbdavio ir nukentėjusiojo pateiktais paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo duomenimis bei nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. Pabrėžė, kad nebuvo pagrindo skirti papildomą tyrimą.
Trečiasis suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovės išdėstytą poziciją ir teigė, kad papildomo tyrimo skirti nebuvo pagrindo.
Skundas atmetamas.
Byloje kilęs ginčas dėl VDI 2015-01-28 sprendimo Nr. (37)SD-1275 „Dėl UAB „Wind Turbine“ direktoriaus M. G. skundo“, kuriuo atsisakyta atlikti papildomą tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VDI Vilniaus skyrių atlikti papildomą 2012-03-07 įvykusio įvykio tyrimą.
Remiantis rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. G. nuo 2011-11-17 yra UAB „Wind Turbine“ vadovas – generalinis direktorius (b. l. 33–36).
UAB „Litekotrading“ 2012-03-02 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 07 su S. S. visam aukštalipio etatui. Darbuotojas pradeda dirbti 2012-03-05 (b. l. 71–73). UAB „Litekotrading“ 2012 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad S. S. 2012-03-07 „L“, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimo Nr. 78 Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo priedą „L“ žymima nedarbingumas dėl ligos ar traumų.
Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2012-03-07, kai UAB „Litekotrading“ (dabartinis įmonės pavadinimas UAB „Wind Turbine“) metalinių konstrukcijų montuotojas S. S., atlikdamas vėjo jėgainės konstrukcijos dalies perkėlimo darbus, nukrito iš 7–8 m aukščio ir patyrė kojos traumą (b. l. 48–49).
VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2014-02-24 gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2014-02-17 raštą Nr. 10-8792237, kuriame buvo nurodyta, jog vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, kadangi 2012-03-07 objekte (duomenys neskelbiami) darbo metu, atliekant vėjo jėgainės bokšto konstrukcijos montavimo darbus, UAB „Litekotrading“ darbuotojas S. S. nukrito nuo vėjo jėgainės bokšto konstrukcijos. Prašė pranešti, ar VDI atliekamas tyrimas dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe (b. l. 88).
VDI 2014-03-06 buvo gauta VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažyma Nr. 3S-661, kurioje nustatyta, kad nukentėjusysis S. S. 2012-03-07 13.40 val. buvo atgabentas į ligoninę, jam diagnozuotas dešinio blauzdikaulio distalinio galo lūžis. S. S. patirta trauma nebuvo priskirta prie sunkių (b. l. 59).
M. G. 2014-03-07 paaiškinime nurodė, kad nieko nežinojo apie S. S. patirtą traumą. Jo duomenimis, S. S. traumą patyrė buityje. Darbuotojas grįžęs iš ligoninės neprašė ištirti traumos (b. l. 64).
UAB „Wind Turbine“ sudaryta dvišalė komisija 2014-04-16 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1, kuriame pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodė „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“, kadangi S. S. pažeidė vėjo jėgainės bokšto konstrukcijos kabinimo schemą (b. l. 50–53). Minėtame akte nurodyta, kad „Surašytas NA 2014-12-19 aktas Nr. 1 įsigaliojo nuo 2014-12-22 2014-04-16 NA aktas Nr. 1 anuliuojamas ir skelbiamas negaliojančiu“.
S. S. 2014-10-10 Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė pareiškimą dėl UAB „Wind Turbine“ 2014-04-16 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 atlikto pakartotinio ar papildomo tyrimo, kuriame nesutiko su dvišalės komisijos 2014-04-16 surašytame nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos Nr. 1 akte nurodytomis aplinkybėmis bei priežastimis ir prašė skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą pakartotinį tyrimą (b. l. 54).
VDI Vilniaus skyriaus vedėjas 2014-11-06 potvarkiu įvykį darbe pavedė tirti VDI Vilniaus skyriaus vyresniąją darbo inspektorę G. L. (b. l. 55).
VDI Vilniaus skyrius 2014-11-07 raštu Nr. (1)SD-14627 „Dėl papildomo tyrimo“ informavo VSDFV Vilniaus skyrių, UAB „Wind Turbine“ ir P. S., kad atliekamas papildomas tyrimas (b. l. 56).
M. G. 2014-11-14 paaiškinime nurodė, kad nieko nežinojo apie S. S. patirtą traumą. Jo duomenimis, S. S. traumą patyrė buityje. Darbuotojas grįžęs iš ligoninės prašė ištirti nelaimingą atsitikimą darbe. Nurodė, kad darbuotojas buvo apmokytas dirbti virtoje dėl vėjo jėgainės surinkimo (b. l. 65).
VDI Vilniaus skyriaus vyresnioji darbo inspektorė 2014-12-19 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1, kuriame nurodė šias nelaimingo atsitikimo priežastis: „Netinkamas pavojingų darbų organizavimas pasireiškiantis tuo, kad darbdavys neorganizavo darbų vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Darbdavys neįvertino galimos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai, nenustatė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi tvarkos įmonėje, nenumatė saugaus darbo atlikimo būdų, metodų, neparengė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, saugaus darbo atlikimo taisyklių, stropų stropavimo schemos, apsauginių diržų tvirtinimo vietų schemos). Nenustatė pavojingų darbų aukštyje mokymo ir žinių tikrinimo tvarkos. Neaprūpino darbuotojo reikiamomis darbo priemonėmis – stropai per trumpi atlikti stropavimo darbus, pagal pateiktą stropavimo schemą, kopėčios per trumpos. Statybvietėje, kur buvo statomas bokštas, darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nekontroliavo ir neužtikrino, kad bokšto perkėlimo darbai vyktų saugiai. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – darbo kodeksas) 264 str., DSSĮ 11, 16 ir 27 str.“ (b. l. 48–49).
UAB „Wind Turbine“ direktorius M. G. 2015-01-06 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2012-03-07, kurio metu nukentėjo S. S., tyrimą. Prašė atsižvelgti į nurodytas pastabas:
tiriant minėtą nelaimingą atsitikimą darbe ir surašant N-l aktą VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje tyrėjas, tyręs šį nelaimingą atsitikimą darbe, neatsižvelgė į visas nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir į tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus;
Akto 5 punkte teigiama, kad: „darbdavys <...> nepaskyrė kranų darbo vadovo“, tačiau tyrėjas neapklausė darbus vykdžiusio kranininko, siekiant nustatyti vykdomų kėlimo darbų sudėtingumo ir kranininko kvalifikacijos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių“ 35 p. reikalavimą, „Savaeigio krano savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą“;
Akto 5 punkte teigiama, kad: „montavimo darbams nebuvo paruoštų ir patvirtintų techninių dokumentų (instrukcijų, saugaus darbo atlikimo taisyklių).“ Tyrėjas šio fakto nenustatė, nes nuo nelaimingo atsitikimo darbe praėjo du metai ir devyni mėnesiai, per tą laiką dokumentacija neišliko. Montavimo darbai buvo atliekami pagal įrenginio gamintojo techninę dokumentaciją, remiantis DSSĮ 16 str. 3 d. reikalavimais;
Akto 5 punkte tyrėjas daro abejotiną, nepagrįstą tyrimais, prielaidą, kad: „darbdavys įvertino ir darbuotojams nenurodė, kokiais būdais pasiekti stropavimo taškus, neaprūpino jų dalingomis paaukštinimo priemonėmis“;
Akto 5 punkte teigiama, kad: „prie <...> akto tyrimo medžiagos, dokumentų, įrodančių, nukentėjusio S. S. apmokymo ir instruktavimo faktą, pateikta nebuvo“. Reikalaudamas šių dokumentų tyrėjas neatsižvelgė į DSSĮ 27 str. 1 d. reikalavimą;
Akte 5 punkto teiginys: „neaišku kokie konkretūs stropai buvo naudojami“ prieštarauja Akto 11 punkto teiginiui: „stropai per trumpi atlikti stropavimo darbus, pagal pateiktą stropavimo schemą“ byloja apie neišsamiai atliktą tyrimą;
Akte 11 punkto teiginys „kopėčios per trumpos“ neatitinka tikrovės, kadangi kopėčių instrukcija leidžia sujungti tarp savęs modulius iki maksimalaus 48 metrų ilgio;
Akto 11 punkte „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ surašyti abstraktūs samprotavimai, neatlikus jokio tyrimo modeliuojant buvusią situaciją, kaip įvyko nelaimingas atsitikimas. Tyrėjas nepasiekė pagrindinio tyrimo tikslo nustatyto nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (b. l. 5).
VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2015-01-28 surašė Išvadas (b. l. 107–109), kuriose konstatavo, kad skirti lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2012-03-07 UAB „Litekotrading“ (dabartinis pavadinimas UAB „Wind Turbine“) darbuotojui S. S., papildomą tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą VDI darbo inspektorius atliko vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darbdavio ir nukentėjusiojo pateiktais paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo duomenimis bei nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Išvadose pateikiamas vertinimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, dėl kranų darbo vadovo, dėl S. S. apmokymo, instruktavimo ir darbų organizavimo, dėl kopėčių ir dėl stropų (kėlimo diržų).
VDI 2015-01-28 rašte Nr. (37)SD-1275, atsakydama į pareiškėjo 2015-01-06 skundą, nurodė, kad Išvados yra šio sprendimo pagrindas. VDI, atsižvelgdama į VDI specialistų atlikto tyrimo išvadas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsniu, nusprendė pripažinti, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), reikalavimų, todėl skirti papildomą tyrimą nėra pagrindo. Administracinę procedūrą nusprendė baigti (b. l. 106).
Pareiškėjas ginčija VDI Sprendimą ir teigia, kad Išvados, kuriomis grindžiamas Sprendimas, yra nepagrįstos.
Pagal DSSĮ 44 straipsnio 1 dalį įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojama VDI kompetencija, t. y. jai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau Įstatyme – darbdaviai).
Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-01-06 skundą, priėmė Sprendimą dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, pagal jai suteiktą kompetenciją.
Pareiškėjas nesutinka su VDI Išvadomis bei atsakovės priimtu Sprendimu, kuriame konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, ir neskirtas papildomas tyrimas.
Teismo vertinimu atsakovė Išvadose dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, dėl kranų darbo vadovo, dėl S. S. apmokymo, instruktavimo ir darbų organizavimo, dėl kopėčių bei stropų visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjo 2015-01-06 skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas skundą VDI grindė tuo, kad VDI Vilniaus skyriaus tyrėjas Akte neatsižvelgė į visas nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir į tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, t. y. vertindamas Akto 5 punkto išvadas, kuriose konstatuota, kad nepaskyrė kranų darbo vadovo, montavimo darbams nebuvo paruoštų ir patvirtintų techninių dokumentų (instrukcijų, saugaus darbo atlikimo taisyklių), darbdavys neįvertino ir darbuotojams nenurodė, kokiais būdais pasiekti stropavimo taškus, neaprūpino jų dalingomis paaukštinimo priemonėmis, kad dėl S. S. apmokymo ir instruktavimo fakto nebuvo pateikta dokumentų. Be to, ginčijo ir Akto 11 punkto išvadas, kad kopėčios buvo per trumpos, „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ surašyti abstraktūs samprotavimai neatitinka Nuostatų 29.1 punkto reikalavimų.
Akte VDI nustatė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Pagal DSSĮ 2 straipsnio 21 punktą nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Byloje nėra ginčo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.
Ginčui taikytinos DSSĮ, Nuostatų bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymų (toliau – Metodiniai nurodymai) nuostatos. Metodiniai nurodymai reglamentuoja įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau – įvykis darbe), ir pranešimų apie šiuos įvykius registravimo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, tyrimo dokumentų tvarkymo, nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktų pildymo, kodavimo ir registravimo tvarką (1 punktas).
Metodinių nurodymų 18 punkte įtvirtinta, jog tyrėjui nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir / ar vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir, vadovaujantis šių Metodinių nurodymų 14 punkte minėtų klausimų, paaiškinimų ir dokumentų nagrinėjimo rezultatais, surašomas N-1 formos aktas, kuriame: 18.1 aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; 18.2 įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai; 18.3 aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; 18.4. įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai); 18.5. surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs, ar Aktas surašytas pagal Metodinių nurodymų reikalavimus, konstatuoja, kad Aktas įformintas ir surašytas laikantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų 1 priede nustatytos tvarkos, t. y. N-1 formos akto pildymo ir kodavimo reikalavimų. Jame aprašytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai, apibūdintos priežastys lėmusios darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Pažymėtina, kad nurodytų nelaimingo atsitikimo priežasčių visuma patvirtina, kad buvo pažeisti Darbo kodekso 264 straipsnis, DSSĮ 11, 16 ir 27 straipsniai. Šiuo atveju atsakovė nedetalizavo straipsnių dalių ir konkrečiai neįvardijo, kokia priežastis, kokią konkrečią nurodyto straipsnio dalį pažeidė. Teismo vertinimu, tai formalus pažeidimas, kuris nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir nelaimingo atsitikimo priežasčių teisingumo.
Darbo kodekso 264 straipsnis reglamentuoja saugaus darbo organizavimą ir vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais: 1) įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai; 2) organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimo priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 3) pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; 4) rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus). Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai supažindinami pasirašytinai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų nesilaikymas yra darbo drausmės pažeidimas.
DSĮĮ 11 straipsnis reglamentuoja darbdavio pareigas. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis (1 dalis). Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones (2 dalis).
DSSĮ 16 straipsnyje apibrėžiamos darbo priemonės. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar žemos temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių; 1 dalis). Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. (2 dalis). Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose (3 dalis).
DSSĮ 27 straipsnyje reglamentuojamas darbuotojų instruktavimas ir mokymas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.
Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, dirbantys bet kurios ekonominės veiklos rūšies įmonėje, rengimo ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo inspekcija. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomi įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką.
Teismas, įvertinęs Akto 5 punkte nustatytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, sutinka su VDI vyresniosios darbo inspektorės atlikto tyrimo metu nustatytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis (Akto 11 punktas). Šio tyrimo objektyvumu ir tinkamu aplinkybių ištyrimu teismas neturi pagrindo abejoti. Pareiškėjas teismui duomenų, kurie paneigtų nelaimingo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nepateikė.
Pagal Nuostatų 46.5-46.6 punktų reikalavimus, tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, būtina išnagrinėti ir įvertinti nukentėjusiojo ir kitų su tiriamu įvykiu susijusių asmenų profesinį parengimą darbui, jų galimybes atlikti pavestą darbą; nustatyti, ar nukentėjusysis nustatytąja tvarka apmokytas ir instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe). Pareiškėjas nei VDI, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad S. S. buvo instruktuotas darbo vietoje ir kad darbams vadovavo paskirtas kompetentingas kranų darbų vadovas.
Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis neturėdamas tinkamų žinių, negalėjo pateikti dokumentų apie kranų darbų vadovo paskyrimą, vertintini kritiškai. Pareiškėjas tokius duomenis galėjo pateikti teismui ir tokiu būdu paneigti atsakovės nustatytas aplinkybes, tačiau jų nepateikė. Darytina išvada, kad pareiškėjas tokių duomenų neturi, o jo teiginiai negali būti vertintini kaip paneigiantys tyrimo išvadas. Pažymėtina, kad skunde Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pareiškėjas teigė, kad kranų darbų vadovo funkcijas atlikti buvo pavedęs automobilinio krano kranininkui, o skunde nurodė, kad VDI darbo inspektorius nepareikalavo pateikti kranų darbų vadovo paskyrimą patvirtinančių dokumentų. Taigi, pats pareiškėjas kranų darbų vadovo paskyrimo aplinkybes nurodo skirtingai, o duomenų savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Sutiktina su VDI išvada, kad darbdavys nebuvo paskyręs kranų darbo vadovo. Pažymėtina, kad Saugaus darbo su kranais organizavimo reikalavimus nustato Kėlimo kranų naudojimo taisyklės, patvirtintos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425, kurių 35 punkte nustatyta, kad krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kraną. Statybvietėje visi kranų darbo vadovai skiriami suderinus tai su statinio statybos vadovu (arba statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriumi). <...> Savaeigio krano savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo turimų reikiamų žinių tiek darbuotojų saugos ir sveikatos, tiek nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo klausimais. M. G. išduotas darbų saugos pažymėjimas (b. l. 80). Be to, nelaimingo atsitikimo darbe pirminį tyrimą atliko ir 2014-04-16 nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą Nr. 1 surašė Pareiškėjo patvirtinta dvišalė komisija.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad vėjo jėgainės bokšto perkėlimo darbai, kurie atliekami krano pagalba, priskirtini prie nesudėtingų darbų. Nustatyta, kad pareiškėjo darbuotojai, įskaitant ir S. S., atliko vėjo jėgainės bokšto perkėlimo darbus krano pagalba, o bokšto stropavimo darbus reikėjo atlikti 8 m aukštyje. Remiantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 2 priedu Darbuotojų saugai ir sveikatai labai pavojingų darbų statybvietėse sąrašu, 1 punkte nurodyti darbai, keliantys darbuotojams užgriuvimo, nuskendimo arba kritimo pavojų, kurio rizika padidėja dėl statybos pobūdžio, darbo metodų arba aplinkos sąlygų darbo vietoje arba statybvietėje. Įvertinus atliekamų darbų pobūdį, aukštį, kuriame tokie darbai atliekami, tai, kad darbai vyko šaltuoju metų laiku, teismas konstatuoja, kad tokie darbai kėlė akivaizdų nukritimo pavojų ir negali būti priskirti nesudėtingiems pakrovimo ar iškrovimo darbams, kai atlikti krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nei VDI tyrimo metu, nei kreipdamasis su skundu į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad būtent savaeigio krano kranininkas statybvietėje, kurioje ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, buvo paskirtas kranų darbų vadovo pareigoms atlikti.
Pažymėtina, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2012-03-07. Tuo metu darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais reglamentavo galiojęs DSSĮ bei Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad atsakovė netinkamai taikė darbuotojų instruktavimą ir saugą reglamentuojančius teisės aktus atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nei teismui, nei VDI nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad S. S. buvo supažindintas su saugiais darbo atlikimo metodais, perkeliant krano pagalba vėjo jėgainės bokštą. VDI pateikta „Stropavimo schema bokšto sekcijos kėlimui / perkėlimui“, nepatvirtina, kad S. S. buvo supažindintas su schemoje pateiktais saugos reikalavimais. VDI, įvertinusi Stropavimo schemą, kurioje nurodyta, kad konstrukcija stropuojama už apatinės dalies, tyrimo metu nustatė, kad stropų ilgis buvo iki 6 m, o visos konstrukcijos aukštis apie 8 m. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pagal pareiškėjo pateiktą stropavimo schemą užkabinti keliamos konstrukcijos nebuvo realių techninių galimybių. Ta aplinkybė, kad buvo parengta Darbuotojo montuojančio (išmontuojančio) vėjo jėgainę instrukcija (b. l. 76 – 79), nepatvirtina, kad S. S. su ja buvo supažindintas. Teismas sutinka su VDI tyrimo metu padaryta išvada, kad S. S. nebuvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas darbo vietoje. Pažymėtina, kad pagal DSSĮ 27 straipsnio 5 dalį bei Mokymo atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. A1-287/V-611 (aktuali redakcija nuo 2012-01-01 iki 2014-01-07), 5 punktą, darbuotojai, prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386, mokomi darbo vietose, įmonėse, mokymui skirtuose seminaruose ar mokymo įstaigose darbdaviui atstovaujančio asmens nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo ir vertinimo tvarka. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad S. S. buvo apmokytas dirbti pavojingus darbus, kaip minėta krovinių kabinimas bei darbai aukštyje, kai kyla rizika nukristi laikomi pavojingais, ir turėjo konkrečių žinių bei praktinių gebėjimų vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus statybvietėje. Taigi, nepaneigė VDI tyrimo metu nustatytų aplinkybių. VDI Išvadose dėl paskyros-leidimo tik nurodė kaip galimą vieną iš priemonių, kuriose galėjo būti užfiksuotas S. S. instruktavimo faktas, tačiau tai nebuvo vertinama kaip galimas pažeidimas. Šie pareiškėjo argumentai nesusiję su byla.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada paremta abstrakčiais samprotavimais, bet ne konkrečių aplinkybių vertinimu. VDI, atlikdama tyrimą, surinkusi su nelaimingo atsitikimo tyrimu susijusią medžiagą, be kita ko, rėmėsi ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto T. D. 2014-08-18 išvada Nr. 11-1701(14), kurioje nurodyta, kad nelaimingo atitikimo darbe priežastimi buvo apsauginių priemonių, saugančių darbuotoją kritimo iš aukščio atveju, nenaudojimas. Apsauginių priemonių nenaudojimas, siekiant apsaugoti darbuotojus kritimo iš aukščio atveju, sietinas su, tikėtina, reikiamų projektų neparengimu, atestuotų vadovų nepaskyrimu vadovauti darbams darbuotojų nemokymu ir neinstruktavimu saugiai dirbti bei darbuotojų neaprūpinimu asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, saugančiomis kritimo iš aukščio atveju, o minėtos aplinkybės organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atitikimą ir didino nelaimingo atsitikimo riziką (b. l. 89–93). Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra kompetentingas teikti išvadas dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių. Teismas nevertina šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. VDI nesuteikta teisė vertinti tokias išvadas. VDI tyrimą grindė ikiteisminio tyrimo duomenimis. Akcentuotina, kad dėl paties pareiškėjo veiksmų, t. y. nepranešimo apie nelaimingą atsitikimą DSSĮ, Nuostatuose nustatyta tvarka, tyrimas buvo sudėtingas ir vyko praėjus daugiau nei porai metų nuo nelaimingo atsitikimo dienos (2012-03-07). Atsakovė rėmėsi ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-09-18 nutarimu Nr. 87-1-00107-14 buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atsakovės atliktas tyrimas grindžiamas surinktais įrodymais, t. y. pažyma apie traumos sunkumą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu Nr. R-43248, S. S. neįgaliojo pažymėjimu, M. G. 2014-03-07 ir 2014-11-14 paaiškinimais, S. S. 2014-03-20 ir 2014-12-08 paaiškinimais, G. B. paaiškinimu, darbo sutartimi, 2012 m. kovo mėnesio darbo laiko paskaitos žiniaraščiu, stropavimo schema, M. G. Darbuotojų saugos tarnybų specialistų darbų saugos pažymėjimu.
Teismas, įvertinęs visumą anksčiau nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2012-03-07 S. S. papildomą tyrimą nėra pagrindo, kadangi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą VDI darbo inspektorius atliko, vadovaudamasis visapusiškai ir objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo duomenimis bei tinkamai taikė ir aiškino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių VDI nevertino ar netinkamai vertino, atlikdama nelaimingo tyrimo vertinimą. Be to, šioje byloje svarbi ir ta aplinkybė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2012-03-07, todėl tyrimas buvo apsunktinas. VDI jokių naujų duomenų surinkti ir tyrimo papildyti nebegali. Pareiškėjas nepaneigė VDI tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Pareiškėjas nei VDI, nei teismui nepateikė papildomų duomenų savo teiginiams pagrįsti ir tyrimo išvadoms paneigti. Teismo vertinimu, VDI visas faktines aplinkybes tinkamai ištyrė ir įvertino. Konstatuojama, kad buvo pasiekti tyrimo rezultatai, t. y. nustatytos įvykio darbe metu buvusios sąlygos, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, nustatytos įvykio darbe priežastys (Nuostatų 29 punktas). Be to, buvo nustatytas įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu, įvykį lėmę darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie yra įvykio darbe priežastys. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Išvadomis, savo argumentams pagrįsti nepateikdamas jokių duomenų, negali paneigti atsakovės atlikto tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Išvadose, kuriose pateiktas teisinis ir faktinis pagrindas, VDI išsamiai atsakė į pareiškėjo 2015-01-06 skunde išdėstytus argumentus. Teismo vertinimu Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus Nuostatų reikalavimų, atitinka Metodinių nurodymų 54 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Kadangi netenkinamas pagrindinis reikalavimas, negali būti tenkinamas ir išvestinis – įpareigoti VDI Vilniaus skyrių atlikti papildomą 2012-03-07 įvykusio įvykio tyrimą, kad būtų nustatytos konkrečios įvykio darbe metu buvusios ar susidariusios sąlygos, kurios turėjo įtakos įvykiui įvykti arba jį lėmė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo M. G. (UAB „Wind Turbine“ direktoriaus) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.