Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant institucijos atstovei A. S., pareiškėjo atstovei J. P., pareiškėjui G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjęs G. N. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme gautas G. N. skundas, kuriuo pareikėjas prašo pripažinti 2012 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skyriaus nutarimą nepagrįstu ir jį panaikinti, bylą nutraukti ir priteisti 144 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skunde pareiškėjas nurodo, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl to, kad nebuvo pažeistos jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nuostatos, nes byloje nėra ginčo ir įrodymų, kad nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis ar neužtikrintos kolektyvinėje sutartyje numatytos darbo sąlygos. Taip pat nurodo, kad turi būti nuosekliai aiškinamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kolektyvinės sutarties (toliau- kolektyvinės sutarties) nuostatos (konkrečiai jos 1.2, 1.3 papunkčius), priemokų mokėjimo sąlygas, nustatytas Kolektyvinės sutarties 5.1, 5.2 papunkčiuose ir DK 186 str. 3 d. nuostatos, kad darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio, kuris nesikeitė bei bendrovės ūkinės- finansinės veiklos rezultatų. Jeigu šie rezultatai yra blogi, darbdavys privalo elgtis kaip pater familia ir neturi pareigos mokėti padidintas priemokas, dėl ko bendrovei galėtų iškilti bankroto grėsmė. Pareiškėjo nuomone, Institucija, priimdama nutarimą neatsižvelgė į tai, kad troleibusų vairuotojų darbo užmokestis nesumažėjo priėmus įsakymą. Buvo atsižvelgta tik į tai, kad pareiškėjas formaliai pripažino pažeidęs kolektyvinės 5.8.10 papunkčio nuostatas, t.y. kad šio punkto vykdymas sukeltų Bendrovei neigiamas ekonomines pasekmes ir nustatyta kita šio punkto vykdymo tvarka būtent dėl šios priežasties.

Teismo posėdžio metu G. N. ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, institucijos atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. N. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą teismas atsižvelgęs į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas patikrino byloje esančius įrodymus.

2012 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojams, troleibusų vairuotojams, už 2012 m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesius būtų priskaičiuotas ir išmokėtas visas darbo užmokestis: t. y. pagal įmonėje galiojančios 2006-11-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinės sutarties 5.8.10. p. už vienkartinių bilietų pardavimą troleibusuose troleibusų vairuotojams turi būti mokamas papildomas atlyginimas, kurį sudaro 50 proc. nuo parduotų bilietų sumos. Nors kolektyvinė sutartis nebuvo pakeista, G. N. savo 2012-08-08 įsakymu vienašališkai pakeitė troleibusų vairuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. jiems buvo priskaičiuotas ir išmokėtas mažesnis, negu kolektyvinėje sutartyje aptartas, darbo užmokestis. Minėtu laikotarpiu troleibusuose vairuotojų parduodami vienkartiniai bilietai su antkainiu kainavo 3,50 Lt (50 proc. - 1,75 Lt), bilietai su 50 proc. nuolaida ir antkainiu - 1,75 Lt (50 proc. 0,88 Lt), o papildomas atlyginimas jiems paskaičiuotas ir išmokėtas atitinkamai už bilietus su antakiniu po 1,25 Lt, o už bilietus su 50 proc. nuolaida ir antkainiu - po 0,63 Lt, taigi mažesnis negu 50 proc. Tokiu būdu G. N. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 str. 2 d., 2006-11-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinės sutarties 5.8.10 punktą.

Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-08 pasirašytos kolektyvinės sutarties 5.8.10 punkto matyti, kad už vienkartinių bilietų pardavimą troleibuse troleibusų vairuotojams numatytos mokamo priemokos - 50 proc. nuo parduotų bilietų sumos, jeigu įvykdytos darbo apmokėjimo nuostatuose numatytos bilietų pardavimo sąlygos (b.l. 27-36, 63-65).

Pareiškėjas teisme pripažino pažeidęs šią nuostatą, kuomet įmonėje buvo priimtas 2012-08-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo. Minėtu įsakymu generalinis direktorius G. N. pakeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-09 įsakymu Nr. 47 patvirtintų Troleibusų vairuotojų darbo apmokėjimo ir papildomo atlyginimo nuostatų 4 punktą ir nustatė, kad už vienkartinių bilietų padavimą mokama 1,25 Lt už kiekvieną parduotą vienkartinį bilietą su antkainiu ir 0,63 Lt už kiekvieną parduotą vienkartinį bilietą su 50 proc. nuolaida ir antkainiu, jei įvykdytos šių nuostatų 5 punkte nustatytos vienkartinių bilietų gavimo, pardavimo ir grąžinimo sąlygos, o neįvykdžius bent vienos 5 punkto sąlygos mokama 15 proc. nuo šiame punkte nustatytų priemokų (b. l. 62).

Po tokio generalinio direktoriaus G. N. įsakymo nebuvo vykdoma minėta UAB „Vilniaus troleibusai“ 2006-11-08 pasirašytos kolektyvinės sutarties 5.8.10 punkto nuostata, kuri bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ buvo privaloma 2011-11-15 perdavimo-priėmimo akto pagrindu (b. l. 44). Būtent šio akto 1 punkto pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė visas RUAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, tame tarpe ir numatytas 2006-11-08 pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 straipsnis numato, kad darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse (1 dalis), konkretūs valandiniai tarifiniai atlyginimai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse (2 dalis). Tokiu būdu įstatymas pripažįsta, kad kolektyvinėse darbo sutartyse numatyti susitarimai dėl darbo apmokėjimo yra darbo užmokestis ar jo dalis. Įstatymas įpareigoja darbdavį mokėti darbuotojams sulygtą darbo užmokestį, numatytą šalių susitarimu ir kolektyvinėje sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnis). Už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimus numatyta administracinę atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. straipsnyje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinėje sutartyje, kuri kaip jau minėta buvo privaloma UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vadovui, numatyta, kad ši kolektyvinė sutartis bei jos priedai gali būti keičiami profsąjungų ir darbdavio susitarimu (1.7 punktas); darbdavio iniciatyva sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama tik įspėjus profsąjungas ne mažiau kaip prieš tris mėnesius jei tolesnis sutarties galiojimas būtų bendrovės bankroto priežastimi (1.8 punktas). Pareiškėjas pripažino, kad bandė su profsąjungomis tartis dėl sutarties 5.8.10 punkto nuostatų kitokio taikymo, tačiau nesusitaręs priėmė minėtą 2012-08-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo. Šis įsakymas akivaizdžiai prieštaravo kolektyvinės sutarties 5.8.10 punkto nuostatoms, šio įsakymo pagrindu buvo pažeista darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka troleibusų darbuotojams už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. Pareiškėjas tokio įsakymo priėmimą ir padarytą pažeidimą teisina įmonės sunkia finansine būkle, kas nėra pagrindas, šalinantis jo atsakomybę. Nei minėta kolektyvinė sutartis, nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ar kiti įstatymas nenumato, kad įmonės įsipareigojimai gali būti nevykdomi dėl sunkios finansinės būklės. Ši aplinkybė reikšminga vertinant padarytą pažeidimą, jo sąlygas ir priežastis, turinį, taip pat skiriant nuobaudą pažeidėjui, kas ir buvo padaryta priimant Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2012-11-06 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pažeidėjui bauda paskirta įvertinus sunkią įmonės ekonominę padėtį, jo prisipažinimą. Teismui buvo pateiktas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir profesinių sąjungų 2012-12-07 susitarimas, kuriuo darbdavys įsipareigojo išmokėti darbuotojams likusias priemokų dalis už 2010 ir 2011 metus (b. l. 114-115), kas patvirtina, kad darbdavys supranta ir prisiima pareigas mokėti priemokas, numatytas minėtoje kolektyvinėje sutartyje. Ši aplinkybė patvirtina kaltininko tyčią vengti šios pareigos per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. Tokiu būdu teismas nustatė, kad neteisėtu, t. y. prieštaraujančiu kolektyvinės sutarties 5.8.10 p., 2012-08-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo, kurį pasirašė generalinis direktorius, tyčia buvo pažeistas darbo užmokesčio apskaičiavimas ir mokėjimo tvarka troleibusų vairuotojams, kurie nurodytu laikotarpiu gavo mažesnį negu kolektyvinėje sutartyje aptartas darbo užmokestis dėl vairuotojų parduodamų vienkartinių bilietų. Tuo metu bilietai su antkainiu kainavo 3,50 Lt, o bilietai su 50 proc. nuolaida ir antkainiu kainavo 1,75 Lt. Už šiuos bilietus vairuotojams turėjo būti mokamos 50 procentų priemokos – atitinkamai 1,75 Lt ir 0,88 Lt – tačiau vairuotojams realiai papildomas atlyginimas paskaičiuotas ir išmokėtas atitinkamai už bilietus su antakiniu mokant 1,25 Lt priemokas, o už bilietus su 50 proc. nuolaida ir antkainiu - 0,63 Lt priemokas.

Įvertinus visą tai, išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisme gautus šalių paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus padarytos išvados dėl G. N. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą realizuojant visus šio pažeidimo sudėties požymius, numatytus kodekso 41⁴ str. 1 d. , yra pagrįstos, veika kvalifikuota tinkamai, G. N. kaip tinkamam padaryto pažeidimo subjektui pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė. Apelianto skunde nurodyti motyvai ir pagrindai gali būti pripažįstami pagrįstais argumentais dėl kolektyvinės sutarties keitimo, tačiau tai negali būti pagrindas daryti teisės pažeidimus nesilaikant teisės normų reikalavimų.

G. N. skundu ir teisme prašė iš priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 144 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, analogiškai ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kad asmenį pripažinus kaltu šis galėtų gauti proceso išlaidų atlyginimą. Dėl šios priežasties tenkinti pareiškėjo reikalavimo teismas neturi pagrindo.

Remiantis išdėstytu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo G. N. pripažintas kaltu, yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, žemiau vidurkio tinkamai įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos dydžio pareiškėjas neskundė, todėl nutarimo naikinti ar keisti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tokiu būdu G. N. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. N. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.