- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2YT-4335-861/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38887-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- I. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, D. D., N. V.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, D. D., N. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo M. D. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas, o pareiškėjo motina L. D. į notarą nesikreipė, kaip nesikreipė ir vaikai. (duomenys neskelbtini) mirus motinai, pareiškėjas sužinojo, kad reikia kreiptis į teismą, nes motina po jos sutuoktinio mirties nepriėmė palikimo. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti, tačiau paaiškėjo, kad dėl juridinio fakto nustatymo į teismą reikia kreiptis ir pareiškėjui. Nurodo, kad tėvų santuokos metu buvo įgytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad po tėvo mirties pareiškėjas padėjo motinai sutvarkyti tėvo asmeninius daiktus, dalį pasiėmė kaip atminimą – (duomenys neskelbtini), kuriais naudojasi iki šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas. (duomenys neskelbtini) mirus ir motinai, pareiškėjas sužinojo, kad reikia kreiptis į teismą, nes nei motina po jos sutuoktinio mirties, nei vaikai nepriėmė palikimo. Tėvų santuokos metu buvo įgytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas (duomenys neskelbtini). Dar po tėvo mirties pareiškėjas padėjo motinai sutvarkyti tėvo asmeninius daiktus, dalį pasiėmė kaip atminimą – (duomenys neskelbtini), kuriais naudojasi iki šiol.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, be to, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro žemės sklypas ir sodo pastatas, taip pat kilnojamieji daiktai. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties kaip palikimą priėmė tuo metu motinos jam pasiūlytus tėvo paliktus daiktus - (duomenys neskelbtini). Šiais daiktais pareiškėjas naudojasi iki šiol.
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog I. D. palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.