- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- AS-438-296-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- Tauragės apskrities viršininko administracijai ir valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, G.J., sodininkų bendrijai „Atžalynas"
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Tauragės apskrities viršininko administracijai ir valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, G.J., sodininkų bendrijai „Atžalynas" dėl akto panaikinimo ir sodo namelio su šiltnamiu registracijos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė:
panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus priimtą sodo namelio SB „Atžalynas" sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone pripažinimo tinkamu naudoti 2006 m. liepos 5 d. aktą (toliau - skundžiamas aktas; aktas);pripažinti negaliojančia G.J. nuosavybės teise priklausančių -pastato - sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių SB „Atžalynas" (duomenys neskelbtini) sklype, Juodpetrių k., Tauragės r., registraciją Nekilnojamojo turto registre;priteisti iš atsakovių žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas aktas neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statmių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" 26 punkto reikalavimus. Pareiškėjo manymu, nustatytų skundžiamo akto pažeidimų pobūdis reikšmingas visuomenei, nes statybos vykdymo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti teisėtumo reikalavimas yra viešasis interesas. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad informaciją apie teisės aktų pažeidimus gavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjo teigimu,įstatymo nustatyto termino prašymui paduoti jis nepraleido.
Atsiliepimas
Atsakovė Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė sutinkanti su prašymo argumentais, jog priimant naudoti G.J. nuosavybės teise priklausantį pastatą - sodo namelį pagal tuo metu galiojusią tvarką, turėjo būti sudaryta priėmimo komisija. Tačiau, atsakovės nuomone, jokie objektyviai reikšmingi, vertingi visuomenei ar jos daliai interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti ir abejotina ar yra pažeistas viešasis interesas.
Atsakovas valstybės įmonės „Registrų centras“ Tauragės filialas atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su prašymo reikalavimais nesutinka.
Atsakovo manymu, G.J. nuosavybės teisės į pastatus įregistruotos teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. G.J. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į pastatus - sodo namelį ir šiltnamį, esančius SB „Atžalynas" sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Juodpetrių k., Tauragės r. pagal 2006 m. liepos 5 d. sodo namelio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Atsakovo nuomone, jis nebuvo ir nėra įpareigotas tikrinti, ar skundžiamas aktas, kuriuo pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į pastatus, priimtas laikantis nustatytos tvarkos ir (ar) yra teisėtas. Todėl, atsakovo teigimu, jis veikė savo kompetencijos ribose.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime informavo, kad laikosi pozicijos, išdėstytos 2008 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (10)-2D-611, t.y. prašymą palaiko ir jo reikalavimus prašo tenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Atžalynas" nurodė, kad prašymo reikalavimus palieka spręsti teismui., bylą prašė nagrinėti bendrijos atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo G.J. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymo reikalavimais kategoriškai nesutinka. Paaiškino, jog iš esmės neturėjo ir negalėjo žinoti, kokia yra teisės aktų nustatyta tvarka statinį pripažįstant tinkamu naudoti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 27 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad skundžiamo akto nepasirašė valstybinės priešgaisrinės priežiūros institucijos, Energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos, teritorinio visuomenės sveikatos centro atstovai, tačiau pareiškėjo motyvai, kad tai yra viešojo intereso pažeidimas, todėl skundžiamas aktas turi būti panaikintas, nes kitaip kyla grėsmė visuomenei - šiuo konkrečiu atveju vertintini kritiškai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde nenurodė, nei klausiamas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokias faktines (realias) pasekmes visuomenei ar jos daliai ir (ar) kitiems asmenims sukėlė ir (ar) dabar sukelia faktas, kad skundžiamu aktu yra pripažinti tinkamais naudoti pastatas - sodo namelis ir šiltnamis, esantys adresu Juodpetrių k., Tauragės r. sav. (teritorija - SB „Atžalynas" (duomenys neskelbtini) skl., Tauragės r. sav.), pastatyti dar 1985 metais, nuosavybės teise įregistruotas G.J. vardu; kokią žalą patiria visuomenė ar jos dalis ir (ar) kiti asmenys dėl to, kad daugiau kaip 20 metų yra eksploatuojami paminėti statiniai; kokias pamatines visuomenės vertybes, įtvirtintas, saugomas ir ginamas Konstitucijos, pareiškėjas šiuo atveju siekia apginti. Teismas akcentavo, kad „viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Nagrinėjant bylas, kuriose į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, labai svarbu ne tik formaliai konstatuoti teisės aktų pažeidimus, bet ir įvertinti jų įtaką visuomenės, jos dalies ar atskirų narių teisėms bei pareigoms" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2150/2008).
Teismas kartu pažymėjo, jog vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, pareiškėjo atstovui išaiškino jo procesines teises ir pareigas, įspėjo jį dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad panaikinus skundžiamą aktą, liks galioti statybos leidimai, kurių panaikinti pareiškėjas neprašo, arba statiniai liks su galimai neteisėtos statybos požymiais. Pareiškėjo atstovas, teigdamas, kad suprato teismo išaiškintas teises, pareigas ir pasekmes, paaiškino suprantąs, kad statybos leidimai turi neteisėtumo požymių, tačiau nemano, kad juos naikinti yra būtina, nes tai sukeltų neigiamų pasekmių savininkei, bet prašymo reikalavimus laiko pakankamais viešajam interesui apginti, nes mano, kad neteisėtos sudėties komisijos pasirašytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra įrodymas, jog statinys nėra saugus. Tačiau, teismo nuomone, šį prokuroro argumentą paneigia faktas, jog statiniai (sodo namelis ir šiltnamis) yra eksploatuojami jau 24 metus ir per visą tą laiką iki skundžiamo akto priėmimo, ir po to nebuvo nustatyta jokių faktų, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog statiniai kelia grėsmę asmeniui, visuomenei ar jos daliai.
Analizuodamas pareiškėjo argumentus dėl viešojo intereso gynimo, teismas akcentavo ir tai, kad viešasis interesas vykstant administracinių bylų teisenai suprantamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai naudojasi įstatymo jam suteikta kompetencija ginti viešąjį interesą administraciniame teisme. Prokuroras kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, gali tais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes valstybei, visuomenei ar jos daliai sukels skundžiamo akto panaikinimas, t.y. iš esmės neidentifikuotas nei visuomeninis subjektas, kuris būtų patyręs kažkokią žalą, nei šios žalos pobūdis ir mastas. Todėl nustačius, kad prokuroras gina ne viešąjį interesą, laikytina, kad prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, jog Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas - negali būti priešpriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Teismo nuomone, šioje byloje pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą, nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui, paliekant statinius su galimai neteisėtos statybos požymiais. Teismo manymu, toks reikalavimas nėra viešojo intereso gynimas, nes jis nėra pagrįstas ir nėra pakankamas. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kaip nurodė teismas, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog panaikinant vieną iš pastatų savininkės, t.y. trečiojo suinteresuoto asmens šioje byloje – G.J. - nuosavybės teisių į pastatus registracijos pagrindų, t. y. skundžiamą aktą, šio asmens teisės bei teisėti interesai ir viešasis interesas yra supriešinami. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo G.J. prisidėjo ar kažkokiu būdu dalyvavo priimant galimai neteisėta administracinį aktą; jį kreipėsi dėl administracinio akto priėmimo į kompetentingą viešojo administravimo instituciją, todėl turėjo pagrindą manyti, kad viskas, kas bus šioje institucijoje atlikta, bus padaryta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Be to, viešasis interesas dėl įstatymo ir kitų norminių aktų pažeidimo priimant administracinį aktą gali būti apgintas nepanaikinus jau realizuoto administracinio akto, nes byloje yra duomenų, kad Tauragės rajono apylinkės teisme 2009 m. balandžio 8 d. bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V.P. kaltinamas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais. Vienas iš bylos epizodų yra ir epizodas, susijęs su šioje byloje ginčijamo akto priėmimu.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo šioje byloje kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, nes nenustatyta gintino viešojo intereso, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš ginčijamo administracinio akto matyti, kad sodo nameliui ir šiltnamiui 1985 m. yra išduotas statybos leidimas. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti statybos pradžios ir pabaigos metai, t. y. 1985 m. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad panaikinus skundžiamą administracinį aktą liks galioti statybos leidimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 218 „Statybos techninis reglamentas" STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 23.3 punkte nurodyta, kad statybos leidimas netenka galios, jei nuo jo išdavimo dienos statinys per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Kadangi nuo 1985 m., kada buvo išduotas statybos leidimas, iki 2006 m., kada statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl ir be teismo sprendimo, teismo minimas statybos leidimas negalioja. Panaikinus ginčijamą statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą, suinteresuotas asmuo G.J. galės iš naujo inicijuoti administracinę procedūrą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir statinys galės būti pripažintas tinkamu naudoti, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų. Pareiškėjo teigimu, pripažinimo tinkamu naudoti procedūra yra visos statybų priežiūros sudėtinė dalis. Tai, kad valstybė kontroliuoja visą procesą - nuo projektavimo, leidimo statyti iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, rodo, kad valstybė yra įsipareigojusi užtikrinti statytojų ir visuomenės interesą saugiai statyti ir eksploatuoti tretiesiems asmenims žalos nedarančius statinius.
2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad viešasis interesas dėl įstatymo ir kitų norminių aktų pažeidimo priimant administracinį aktą gali būti apgintas nenaikinat administracinio akto - baudžiamojo proceso tvarka. Iš byloje esančių įrodymų - Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties ir kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-213-07 - matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje V.P. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis surašydamas 2006 m.liepos 5 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą piktnaudžiavo tarnyba, yra nagrinėjama teisme. Anot pareiškėjo, baudžiamojo proceso paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Todėl baudžiamojoje byloje bus sprendžiamas V.P. kaltės klausimas, o ne administracinių aktų teisėtumo klausimas. Pripažinus V.P. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, ginčijamas administracinis aktas ir jo pagrindu atlikta registracija viešame registre nebus panaikinta.
3. Pareiškėjas teigia, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtina teismo pareiga nagrinėjant administracines bylas taip pat ginti viešąjį interesą. Tai seka iš to, kad teismas gali nepriimti prokuroro ar kitų subjektų, ginančių viešąjį interesą, pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja viešajam interesui. Taigi teismas administracinėse bylose dėl viešojo intereso gynimo turi būti aktyvus ir gali savo sprendimą argumentuoti papildomais motyvais, nei tie kurie nurodyti procesiniame dokumente.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovas Tauragės apskrities viršininko administracija nurodo, jog palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją ir su šiuo skundu nesutinka.
Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodo, jog su skundu sutinka ir palaiko jo argumentus bei reikalavimą panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus priimtą sodo namelio SB „Atžalynas" sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Tauragės rajone, pripažinimo tinkamu naudoti 2006 m. liepos 5 d. aktą; 2) pripažinti negaliojančia G.J. nuosavybės teise priklausančių pastato - sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastato - šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių SB „Atžalynas" (duomenys neskelbtini) sklype, Juodpetrių k., Tauragės r., registraciją Nekilnojamojo turto registre. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 27 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą nutraukė, konstatuodamas, jog pareiškėjas neturėjo pagrindo šioje byloje kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Vertinant šio pareiškėjo prašymo teismo pobūdį ir tai, ar jis buvo paduotas įstatymų numatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. ginant viešąjį interesą, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos. Nustatant sąvokos „viešasis interesas" turinį yra svarbu, kad tai yra specialiajai teisinei kalbai, o ne bendrinei kalbai būdingas terminas. Todėl yra svarbu, kokia prasme šis terminas naudojamas teisinėje ir, visų pirma, teisminėje praktikoje. Tai, kad įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso sampratos, reiškia, kad viešasis interesas suprantamas plačiai ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečias bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Kartu akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2150/2008 yra nurodė, kad „viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Nagrinėjant bylas, kuriose į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, labai svarbu ne tik formaliai konstatuoti teisės aktų pažeidimus, bet ir įvertinti jų įtaką visuomenės, jos dalies ar atskirų narių teisėms bei pareigoms"“.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog prokuroras gali kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, tais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams bei sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tuo tarpu vien tik formalūs teisės aktų pažeidimai, nenustačius jų visuomeninės, viešosios reikšmės, įtakos konkrečioms asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, paprastai negali būti pripažįstami tinkamu pagrindas kreiptis į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes (žalą) valstybei, visuomenei ar jos daliai, įstatymų saugomiems teisiniams gėriams sukelia ar sukels skundžiamas aktas ir koks bus ar šių pasekmių (žalos) pobūdis ir mastas. Pareiškėjas nepaaiškino, kokias faktines (realias) pasekmes visuomenei ar jos daliai ir (ar) kitiems asmenims sukėlė ir (ar) dabar faktas, kad skundžiamu aktu yra pripažinti tinkamais naudoti pastatas - sodo namelis ir šiltnamis, esantys adresu Juodpetrių kaimas, Tauragės rajono savivaldybė - pastatyti 1985 metais ir nuosavybės teise įregistruoti G.J. vardu. Iš pareiškėjo prašymo teismui turinio matyti, jog pareiškėjas šį administracinį aktą ginčija ne dėl jo sukeliamų negatyvių teisinių pasekmių konkretiems teisiniams gėriams, įstatymų saugomoms asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, kitoms visuomenės vertybėms, bet dėl formalių teisės normų pažeidimų, galimai padarytų priimant šį aktą.
Kita vertus, byloje yra pateikti duomenys (b.l. 64 - 70), jog Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje šioje administracinėje byloje ginčijamą administracinį aktą priėmęs valstybės tarnautojas V.P. yra kaltinamas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais. Vienas iš bylos epizodų yra ir epizodas, susijęs su nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamo akto priėmimu. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog siekdamas panaikinti ginčijamą administracinį aktą, pareiškėjas siekia pašalinti galimos nusikalstamos veikos pasekmes, kas, savo ruožtu, galėtų būti siejama ir su viešojo intereso gynimu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis V.P. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu šiuo metu yra pripažintas kaltu dėl konkretaus Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo, kurio viena iš pasekmių (epizodų) yra sodo namelio SB „Atžalynas", esančio sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Tauragės rajone, pripažinimo tinkamu naudoti 2006 m. liepos 5 d. akto priėmimas. Dėl šios priežasties, laikytina kad pareiškėjas neįrodė, jog objektyviai egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą ir teismine tvarka panaikinti nurodytą administracinį aktą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nutraukta nagrinėjama administracinė byla, paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuro atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.