- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-242-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10517-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- DnB NORD bankas
- Ieškovas
- UAB „Jutra“
- Trečiasis asmuo
- D. L. K., A. C., R. S. J., T. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo DnB NORD bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jutra“ ieškinį atsakovui DnB NORD bankas dėl vienašališkai banko atlikto kredito linijos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo vykdyti šią sutartį bei kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo, tretieji asmenys D. L. K., A. C., R. S. J., T. B., T. B.. bendrija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Jutra“ 2010-10-15 su ieškiniu (b.l. 12-22) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo DnB NORD banko 2010-09-06 atliktą vienašališką, tarp AB DnB Nord bankas ir UAB „Jutra“ 2005-09-09 sudarytos kredito linijos sutarties Nr. 4815-05IL (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutraukimą; pakeisti tarp atsakovo ir ieškovo 2005-09-09 sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 4815-05IL (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagal šį ieškovo pateiktą projektą: a) atidėti kredito grąžinimo terminą vieneriems metams, b) suteikti ieškovui 3 mėnesių atidėjimo laikotarpį, kuriuo metu nebus mokamos jokios įmokos, c) nustatyti, kad pradedant ketvirtu mėnesiu, skaičiuojant nuo naujų sąlygų įsigaliojimo dienos, ieškovas moka bankui kas mėnesį po 5 000 Lt priskaičiuotoms palūkanoms ir pagrindiniam įsiskolinimui dengti, d) likusi pagrindinio įsiskolinimo dalis dengiama paskutinę sutarties galiojimo dieną, e) naujo susitarimo dėl kredito linijos sutarties vykdymo pasikeitusiomis ekonominėmis sąlygomis užtikrinti ieškovas papildomai įkeičia bankui žemės sklypą, esantį Kiemelių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4400-0956-2921, turintį 1.1100 ha ploto; priteisti iš AB DnB Nord banko bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: a) sustabdyti palūkanų ir delspinigių skaičiavimą, taip pat kitų sankcijų taikymą pagal AB DnB Nord bankas ir UAB „Jutra“ 2005-09-09 sudarytos kredito linijos sutartį Nr. 4815-05IL (su visais pakeitimais ir papildymais); b) uždrausti atsakovui AB DnB Nord bankui atlikti ar imtis bet kokių veiksmų, vykdant ar nukreipiant vykdyti išieškojimą pagal AB DnB Nord banko ir UAB „Jutra“ 2005-09-09 sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 4815-05IL (su visais pakeitimais ir papildymais) tiek iš ieškovo UAB „Jutra“, tiek iš laiduotojų D. L. K., A. C., R. S. J., T. B. ir T. B., pagal jų su AB DnB Nord banku sudarytas laidavimo sutartis, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius piniginius nurašymus iš bet kuriame banke esančių ieškovo UAB „Jutra“ ir/ar laiduotojų D. L. K., A. C., R. S. J., T. B. ir T. B. sąskaitų, taip pat išieškojimą iš kito jiems priklausančio turto.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-10-19 nutartimi (b.l. 28-29) ieškovo UAB „Jutra“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovui AB DnB Nord bankui vykdyti priverstinį skolos pagal AB DnB Nord banko ir UAB „Jutra“ 2005-09-09 sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 4815-05IL (su visai pakeitimais ir papildymais) išieškojimą iš atsakovui įkeisto ir/ar kito ieškovui UAB „Jutra“ bei laiduotojams: D. L. K., A. C., R. S. J., T. B. ir T. B. priklausančio turto, išskyrus priverstinio išieškojimo veiksmus, kuriais siekiama surasti arba areštuoti ieškovo ir/ar laiduotojų turtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė faktų ir įrodymų, patvirtinančių, jog nesustabdžius palūkanų ir delspinigių skaičiavimo bei kitų sankcijų taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl ieškovo prašymo dalį dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo sustabdymo bei kitų sankcijų taikymo pagal AB DnB Nord bankas ir UAB „Jutra“ 2005-09-09 sudarytos kredito linijos sutartį Nr. 4815-05IL (su visais pakeitimais ir papildymais) sustabdymo atmetė. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visiškai įvykdžius išieškojimą, t.y. priverstinai realizavus ieškovui ir/ar laiduotojams priklausantį turtą, būsimo galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimu, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Tačiau teismas pažymėjo, kad visiškas priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymas ieškovui suteiktų nepagrįstą pranašumą, todėl prašymą tenkintino iš dalies - sustabdė priverstinės skolos, kylančios iš AB DnB Nord banko ir UAB „Jutra“ 2005-09-09 sudarytos kredito linijos sutarties išieškojimą iš atsakovui įkeisto ir/ar kito ieškovui UAB „Jutra“ bei laiduotojams priklausančio turto, išskyrus priverstinio išieškojimo veiksmus, kuriais siekiama surasti arba areštuoti ieškovo ir/ar laiduotojų turtą.
Šalies argumentai
Atsakovas DnB NORD bankas atskiruoju skundu (b.l. 1-4) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-19 nutarties dalį, kuria buvo uždrausta atsakovui AB DnB Nord bankui vykdyti priverstinį skolos pagal AB DnB Nord banko ir UAB „Jutra“ 2005-09-09 sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 4815-05IL (su visai pakeitimais ir papildymais) išieškojimą iš atsakovui įkeisto ir/ar kito ieškovui UAB „Jutra“ bei laiduotojams priklausančio turto ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, ar yra ryšys tarp ateityje galbūt ieškovo tenkintino reikalavimo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir grėsmės, kad tokio patenkinto reikalavimo be laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nebus įmanoma įvykdyti ar jo įvykdymas pasunkės. Atsakovo nuomone, nėra jokio ryšio tarp ieškovo reikalavimų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtu tariamai banko atliktą kreditavimo sutarties nutraukimą, tačiau bankas kreditavimo sutarties nenutraukė - sutartis pasibaigė, suėjus galutiniam 2010-08-31 kredito grąžinimo terminui (pagal 2009-09-02 Susitarimo Nr. 4815-05IL/3 1.2 punktą). Kadangi ieškovo reikalavimas pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu apskritai negalimas, nėra jokio teisinio pagrindo tokio aiškiai nepagrįsto reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skolos išieškojimo veiksmų sustabdymas neįtakoja ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymo. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui/jo įvykdymo apsunkinimui. Draudimas bankui įgyvendinti savo teises pagal įsiteisėjusias Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis pažeidžia banko kaip hipotekos kreditoriaus turtinius interesus. Pažymi, kad iš ieškinio turinio aiškiai matyti, jog ieškovas neneigia ir pripažįsta, kad prievolės bankui buvo vykdomos netinkamai. Skolos išieškojimo procedūrų sustabdymas reikštų, kad yra ribojamos banko teisės, suėjus piniginės prievolės įvykdymo terminui, reikalauti skolos grąžinimo. Skolos išieškojimo veiksmų sustabdymas neribotam laikui sudaro pagrįstą grėsmę, kad banko kaip išieškotojo teisė atgauti skolą atidėta taip pat neribotam laikui, kas iš esmės užkerta kelią hipotekos kreditoriui įgyvendinti savo teises atgausti skolą iš įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka ekonomiškumo reikalavimų, neproporcingai pažeidžia banko kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo teises. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be banko žinios, nebuvo sudaryta galimybė bankui pateikti į bylą įrodymus, argumentus bei paaiškinimus dėl ieškovo pareikšto prašymo nepagrįstumo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Jutra“ atsiliepimu (b.l. 36-39) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-19 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad skolininkui UAB „Jutra“ negrąžinus skolos sutartyje nustatytu terminu, bankas įvertino šią aplinkybę kaip esminį kredito linijos sutarties sąlygų pažeidimą, numatytą sutarties 40.1 p., ir tuo pagrindu vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį su ieškovu UAB „Jutra“ sutarties 37 p. nustatyta tvarka. Ieškovas, nesutikdamas su banko veiksmais vienašališkai nutraukiant kredito linijos sutartį, ir nesulaukus iš banko jokio konstruktyvaus sprendimo dėl kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo tikslu suteikti skolininkui galimybę toliau vykdyti šią sutartį ir nebankrutuoti, buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Atsakovo veiksmai vienareikšmiškai vertintini kaip neatitinkantys teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovui AB DnB NORD bankui laikinąsias apsaugos priemones, įvertino realias grėsmes, kurios sukeltų neigiamus padarinius ieškovui ir laiduotojams fiziniams asmenims bei pažeistųjų teises tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos (galimą bankroto bylos iškėlimą UAB „Jutra“, priverstinį išieškojimą iš laiduotojų pensininkų gaunamų valstybės pensijų ir kt.). Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo UAB „Jutra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik iš dalies, t.y. teismas uždraudė bankui pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininko ir laiduotojų, išskyrus veiksmus, nukreiptus surasti ir areštuoti jų turtą. Tuo pačiu metu teismas netenkino ieškovo prašymo dėl įmokų ir baudinių sankcijų skaičiavimo sustabdymo ieškovui pagal kredito linijos sutartį. Ieškovas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių apimtis nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų. Atsakovo reikalavimui užtikrinti gali būti surastas ir areštuotas skolininko turtas, todėl iki kol byla bus išnagrinėta teisme, banko interesas nenukentės, o tai visiškai atitinka proceso šalių interesų pusiausvyros principą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistavo faktinės bei teisinės prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra, teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Jutra“ kreipėsi į teismą dėl vienašalio kredito linijos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo vykdyti šią sutartį bei kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo. Įvertinus šio ieškinio dalyką, darytina išvada, jog ieškinio tenkinimo atveju tokio sprendimo įsiteisėjimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes. Ieškovas, pareiškęs ieškinį, siekė tęsti tarp ginčo šalių susiklosčiusius kreditavimo teisinius santykius, pripažįstant, jog jie buvo nutraukti neteisėtai, o taip pat pakeisti kredito linijos sutarties sąlygas, susijusias su kredito grąžinimu ir palūkanų mokėjimu ir kt. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekė išvengti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, kurio teisėtumas ginčijimas, galinčių atsirasti teisinių pasekmių, susijusių su kreditoriaus galimybe dėl sutarties nutraukimo atsiradusią savo reikalavimo teisę patenkinti nukreipiant išieškojimą į įkeistą ar kitą turtą. Tuo tikslu ieškovas prašė iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui AB DnB Nord bankui atlikti ar imtis bet kokių veiksmų, vykdant ar nukreipiant vykdyti išieškojimą pagal šalių sudarytą kredito linijos sutartį tiek iš ieškovo, tiek iš laiduotojų įkeisto turto.
Sutarties nutraukimas yra vienas iš sutarties pasibaigimo atvejų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.) ir suteikia teisę šaliai reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (restitucija) (CK 6.222 str. 1 d.). Nutraukus kredito sutartį, pasibaigia kreditoriaus (banko) prievolės, susijusios su kredito suteikimu kredito gavėjui, ir kredito gavėjo prievolės, susijusios su gauto kredito grąžinimu ir palūkanų mokėjimu sutartyje numatytomis sąlygomis (CK 6.881 str. 1 d.). Kreditavimo sutarties nutraukimas sąlygoja kreditoriaus (banko) teisės reikalauti iš kredito gavėjo grąžinti visą jam suteiktą kreditą atsiradimą. Tuo atveju, kai kredito gavėjo prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, kreditorius įgyja teisę nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, o nevisiškai patenkinęs savo reikalavimą iš įkeisto turto – reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog būtent kreditoriaus teisių, susijusių su restitucijos taikymu, atsiradimas, kurį sąlygojo ginčijamas vienašalis kredito sutarties nutraukimas, bei egzistuojanti tikimybė, jog kreditorius šiomis teisėmis gali pasinaudoti, nukreipdamas savo reikalavimo teisės patenkinimą į įkeistą bei kitą turtą, sudaro laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu- taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.). Nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų susidaryti situacija, kad teismui pripažinus kredito linijos sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovo prievolės pagal kreditavimo sutartį jau būtų pasibaigusios jas priverstinai įvykdžius kitu būdu -nukreipiant išieškojimą į įkeistą ir kitą turtą, dėl ko teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, nebesukeltų ieškiniu siekiamų teisinių pasekmių. Tokiu atveju ieškovai, norėdami tęsti kreditavimo teisinius santykius, turėtų teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti be pagrindo už perleistą turtą gautas lėšas (CK 6.237 str. ), tačiau negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į turtą, kuris būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims (CPK 4.96 str.). Siekiant išvengti minėto atgręžtinio prievolių vienas kitam vykdymo, kol neaišku, ar kredito sutartis nutraukta teisėtai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog neabejotinai buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, susijusiais su ekonomiškumo, teisingumo ir proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinumą uždrausti atsakovui atlikti išieškojimo veiksmus bylos nagrinėjimo metu sąlygojo tai, jog ieškinio tenkinimo atveju būtų konstatuotas ieškovo prievolių, susijusių su sutarties nutraukimu, nebuvimas. Ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas nagrinėjamu atveju nebūtų neproporcingai pažeistas, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo tenkinami ieškinio reikalavimai, ieškovas įgytų pareigą grąžinti atsakovui bylos nagrinėjimo metu iki kredito įmokų mokėjimo termino atnaujinimo nesumokėtas kredito ir palūkanų dalis, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų atmesti ieškinio reikalavimai, atsakovas galėtų atlikti visus su skolos išieškojimu susijusius veiksmus bei reikalauti nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.
Kita vertus, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas 2011-04-26 nutartimi šioje byloje priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, nutraukė civilinę bylą bei panaikino 2010-10-19 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau minėta nutartis dar neįsiteisėjo, kadangi 2011-05-09 tretieji asmenys D. L. K. ir A. C. pateikė atskirąjį skundą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad sprendimo neįvykdymo rizika yra eliminuota, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neišnyko.
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 31,30 Lt (b.l. 51) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto DnB NORD banko 31 (trisdešimt vieną) litą 30 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.