Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. ir nukentėjusiam R. A.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2021 m. gegužės 30 d., 14.20 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,09 prom. girtumas. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiu. Tuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. ir nukentėjusysis R. A. į bylos nagrinėjimą teisme 2021 m. birželio 23 d. 09.30 val. neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. 2021 m. birželio 23 d. teismą telefonu nukentėjusysis R. A. informavo, kad į bylos nagrinėjimą atvykti negali, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. ir nukentėjusiajam R. A..

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė be jo rašytinio prisipažinimo (b. l. 8) taip pat įrodoma byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2); eismo įvykio vietos schema (b. l. 4–5); R. A. 2021 m. gegužės 30 d. paaiškinimu (b. l. 6); E. B. 2021 m. birželio 3 d. paaiškinimu (b. l. 7); Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veiklų registravimo skyriaus tyrėjos K. Z. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 9); Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vyriausiosios patrulės K. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 11); CD laikmenoje esančiais vaizdo ir garso įrašais (b. l. 26).

A. B. veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, sudėtis bei kvalifikuota teisingai, nes A. B. vairavo transporto priemonę – kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė kitą automobilį. Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET ir alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimus, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis - administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. B. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų vidurkiai, tikint, kad šio dydžio finansinė našta bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad <...> <...> Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų <...>. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Atsižvelgiant į tokius įstatymų nuostatų išaiškinimus bei įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, darytina išvada, kad A. B. dėl padaryto administracinio nusižengimo skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant šios administracinio poveikio priemonės vidurkį atitinkantį terminą.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą A. B. padarė vairuodamas E. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Teismo vertinimu šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad E. B. žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet galėtų būti konfiskuojamas suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantis automobilis, buvimą. Šiuo atveju teisinis pagrindas konfiskuoti suinteresuotam asmeniui priklausantį turtą nenustatytas, todėl šioje byloje neskirtinas transporto priemonės konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 38, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį – 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą nuobaudą A. B. skirti – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 423 straipsnio 3, 4 dalimis, A. B. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimui įsiteisėjus, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą jo savininkui E. B., palikti jo neribotai nuosavybei.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam/jai dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą:

- Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“, Lietuvos filialas, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X, arba

- Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X, arba

- Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26, arba

- Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X, arba

- Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba

- Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22

nurodant pavedime ROIK numerį (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, prašymą pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.