- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- A-575-335-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00206-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant L. A.,
teismo posėdyje rašytine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Ž. skunde nurodė, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu buvo paskirtas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. baudžiamojoje byloje. Vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalimi, 2011 m. balandžio 11 d. J. S. ir Tarnybai pareiškėjas pranešė, kad negali teikti pastarajam asmeniui teisinės pagalbos, nes tarp jo ir J. S. egzistuoja interesų konfliktas, t. y. J. S. yra įžeidęs jį kaip advokatą ir neatsiprašęs. Tarnyba 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (1.7)SR-1864 „Dėl advokato nepakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 5-6) nepakeitė jo kitu advokatu, teikiančiu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą J. S..
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti šį Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą paskirti kitą advokatą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. (b. l. 4).
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-18).
Paaiškino, kad 2011 m. balandžio 1 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-575-11 J. S. suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00027/09 ir ją teikti paskirtas pareiškėjas advokatas V. Ž.. 2011 m. balandžio 11 d. Tarnyba gavo advokato V. Ž. pranešimo J. S. kopiją, kuriame advokatas nurodo, jog atsisako teikti pastarajam antrinę teisinę pagalbą, nes J. S. yra jį įžeidęs ir neatsiprašęs, tarp jų egzistuoja interesų konfliktas. Tačiau šiame pranešime visiškai neatskleistos nurodomo konflikto aplinkybės. Advokatas taip pat informavo pareiškėją apie jo teisę kreiptis į Tarnybą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo.
Nurodė, kad nei J. S., nei pareiškėjas Tarnybai nepadavė prašymo dėl advokato pakeitimo, priešingai, Tarnyboje 2011 m. balandžio 14 d. gautame J. S. pranešime nurodoma, kad advokato V. Ž. pateikta informacija apie interesų konfliktą neatitinka tikrovės.
Teigė, jog išnagrinėjusi pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens raštuose išdėstytas aplinkybes nenustatė Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant advokatas V. Ž. negalėtų teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos J. S., todėl priėmė skundžiamą Sprendimą.
Taip pat pažymėjo, jog kokio nors konflikto buvimas tarp pareiškėjo ir jo atstovaujamo asmens praeityje nereiškia, kad tai sąlygoja interesų konfliktą bet kada ateityje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į pareiškėjo skundą sutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais, tačiau neigia tarp jo ir pareiškėjo buvusį konfliktą (b. l. 13).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – Tarnybos Sprendimą panaikino ir įpareigojo Tarnybą paskirti kitą advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. (b. l. 51-54).
Vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog pagrindas Tarnybai spręsti advokato pakeitimo klausimą yra motyvuotas rašytinis paties advokato arba asmens, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, prašymas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas advokatas V. Ž. būtų pateikęs Tarnybai tokį prašymą, ką atsiliepime nurodo ir pati Tarnyba, o trečiojo suinteresuoto asmens J. S. 2011 m. balandžio 14 d. rašto turinys taip pat neatitinka motyvuoto prašymo sampratos – J. S. nurodo, jog jam nežinomos aplinkybės, dėl kurių advokatas jam negalėtų teikti teisinės pagalbos. Tačiau iš Tarnybos ginčijamo sprendimo akivaizdu, jog Tarnyba laikė advokato 2011 m. balandžio 11 d. raštą ir trečiojo suinteresuoto asmens 2011 m. balandžio 14 d. raštą prašymais pakeisti advokatą ir išnagrinėjo advokato pakeitimo klausimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir protingumo principais, nelaikė minėto procedūrinio pažeidimo esminiu, darančiu skundžiamą sprendimą neteisėtu iš esmės, todėl toliau nagrinėjo ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Rėmėsi Įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.135 straipsniu, Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi.
Padarė išvadą, jog interesų konflikto buvimas/nebuvimas yra siejamas su atstovaujamojo interesų apsaugos, kuri pirmiausia užtikrinama toje pačioje byloje ar pan. atstovaujant tik vienai šaliai, išskyrus tuos atvejus, kai šalių interesai sutampa, pakankamumu. Nagrinėjamu atveju nenustatė duomenų, kad pareiškėjas teiktų teisines paslaugas kitam asmeniui, kurio interesai priešingi, toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje yra paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. Tokios aplinkybės nenurodė nei pats pareiškėjas, nei J. S. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamai vartoja interesų konflikto sąvoką. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konstatuoti interesų konflikto buvimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl šiuo aspektu ginčijamas Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Toliau rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502 – 1212/2010, pagal kurį Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama ir taikoma taip, kad suteiktų teisę antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtam advokatui kreiptis dėl jo pakeitimo kitu advokatu ne tik kilus interesų konfliktui, bet ir esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kurias jis, advokatas, subjektyviai suvokia kaip kliūtis kokybiškai ir efektyviai teikti antrinę teisinę pagalbą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas advokatas V. Ž. nurodė tokią aplinkybę – jo, kaip advokato, įžeidimą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjas, būdamas profesionalus teisininkas ir turėdamas pareigą veikti išimtinai trečiojo suinteresuoto asmens interesais bei privalėdamas jį konsultuoti, ginti ir jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai, tačiau jausdamasis jo įžeistas, iš tikrųjų gali neužtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos J. S. principų ir reikalavimų – kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti su J. S. Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytos kitos aplinkybės, kurios suponuoja, jog yra tikslinga panaikinti ginčijamą sprendimą, kad J. S. galėtų tinkamai gauti jam paskirtą antrinę teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 108 straipsnyje nurodytų pagrindų atskirosios nutarties priėmimui ir kreipimuisi į prokuratūrą pagal J. S. išdėstytus motyvus. Pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, manantis, kad yra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai arba prieš jį daromos nusikalstamos veikos, pats turi teisę inicijuoti baudžiamąją bylą prieš, jo manymu, kaltus asmenis.
III.
Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 56-58).
Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas aplinkybes. Taip pat pažymėjo, jog advokato įžeidimas yra subjektyvi advokato nuomonė, kuri neparemta jokiomis objektyviomis priežastimis dėl kurių advokatas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui J. S.
Žemesnės instancijos teismas
Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822 – 1042/2009, kurioje nurodyta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat teisė rinktis antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama: ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo Tarnybos veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių (b. l. 63).
Nurodo, jog advokato priverstinė veikla negalima. Tai pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens teises gauti kvalifikuotą ir bešališką antrinę teisinę pagalbą. Todėl Tarnybos pozicija turi piktnaudžiavimo apraiškų. Tarnyba turėjo santykius su advokatu aiškintis atskirai, o gavus advokato prašymą – jį pakeisti, turėjo prašymą besąlygiškai tenkinti. Pažymi, jog dėl šio ginčo patyrė negatyvias pasekmes – baudžiamojoje byloje neturėjo gynėjo, todėl buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės.
Teigia, kad advokatas konfliktą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sugalvojo.
Vertina, jog pareiškėjas paskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją. Tai atitinka nusikalstamos veikos požymius. Vadinasi, kilo interesų konfliktas. J. S. nuomone, advokatas jo negali atstovauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Tarnyba nusprendė nepakeisti advokato, teikiančio valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2011 m. balandžio 1 d. Nr. (1.31)-TPA-575-11 J. S. suteikė antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti paskyrė pareiškėją V. Ž. (b. l. 27), kuris 2011 m. balandžio 11 d. rašte J. S. dėl atsisakymo teikti teisinę pagalbą (jo kopija išsiųsta ir Tarnybai) pareiškė, jog bet kokia pareiškėjo teisinė pagalba J. S. negalima, nes tarp jų egzistuoja interesų konfliktas, susiformavęs dar anksčiau, advokatui atstovaujant DNSB „Rumšiškės“ pagal 2003 m. sausio 17 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 4. Pareiškėjas nurodo, jog J. S. jį įžeidė ir neatsiprašė. 2011 m. balandžio 14 d. raštu Tarnybai (b. l. 28) J. S. prašė ją spręsti advokato pakeitimo klausimą, neigdamas advokato nurodytus faktus. Tarnyba ginčijamu Sprendimu (b. l. 5-6), išnagrinėjusi minėtus pareiškėjo ir J. S. raštus, kitą turimą informaciją, nenustatė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių advokato pakeitimas būtų būtinas ir neatidėliotinas, todėl pareiškėją pakeisti kitu advokatu atsisakė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas). Nagrinėjamu klausimu aktuali šio Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis, pagal kurią antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, remdamasis aktualiomis Civilinio kodekso (2.135 str.), Advokatūros įstatymo (25 str. 2 d.) nuostatomis bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. spalio 28 d. sprendimu a. b. Nr. A502 – 2012/2010) ir įvertinęs faktines šios bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju 1) konstatuoti egzistavusį interesų konfliktą tarp pareiškėjo ir J. S. nėra pagrindo, tačiau 2) yra pagrindas teigti, jog yra antrasis advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindas, tai yra egzistuoja kitos aplinkybės dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas (pareiškėjas) negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
Teisėjų kolegija su šiuo pirmosios instancijos vertinimu sutinka, todėl iš naujo šio teismo motyvų nekartoja.
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad valstybės garantuojamas teisinės pagalbos teikimas sudaro galimybę asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas jų teises ir įstatymų saugomus interesus (VGTPĮ 1 str. 1 d.), taigi kartu užtikrina konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina kertinį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principą – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principą. Vadovaujantis Lietuvos advokatų etikos kodeksu, advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai (6.6 p.). Vadinasi, antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tai nuolat pažymi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas a. b. Nr. A575-2973/11, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas a. b. Nr. A62-3506/11 ir kt.).
Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas jaučiasi įžeistas J. S. (b. l. 29), pastarasis Tarnybai pateikė prašymą spręsti klausimą dėl advokato pakeitimo (b. l. 28), taip pat teigė, kad advokato veikla turi nusikalstamos veikos požymių, pareškėjui neatsiprašius, jis turės ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka (tai pažymėjo dar Tarnybai pateiktame prašyme dėl advokato pakeitimo), J. S. taip pat aiškiai nurodė, jog advokatas jo negali atstovauti, teigė, kad po advokato informavimo apie bylą, daugiau su juo nebendravo (b. l. 28, 49, 63). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo akivaizdų abiejų pusių priešiškumą vieną kitai, J. S. nepasitikėjimą advokatu. Taigi, priešingai nei nurodo Tarnyba, nagrinėjamu atveju būtent nepakeitus pareiškėjo kitu advokatu, nebūtų užtikrinama nei valstybės garantuojamos pagalbos kokybė, nei jos efektyvumas, kiltų abejonės dėl advokato galimybės atstovauti klientą sąžiningai, rūpestingai ir protingai, vadinasi būtų paneigta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtis. Aplinkybių, kurios patvirtintų draudimo piktnaudžiauti teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis pažeidimą, byloje nenustatyta.
Visa tai suponuoja išvadą, jog egzistuoja Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatytos kitos aplinkybės dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti bendro hipotetinio pobūdžio teiginiai dėl to, jog gali susidaryti situacija, kai antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąraše tiesiog nebeliks nei vieno advokato, įvertinus valstybės garantuojamos pagalbos instituto paskirtį ir nustačius vieną Įstatyme įtvirtintų advokato pakeitimo pagrindų, vertintini kritiškai. Be to, kaip teisingai pažymi Tarnyba, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai nurodo, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, teisė rinktis antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (pvz., 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis a. b. A822-1042/2009, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą a. b. Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį a. b. Nr. A756-1390/2010 ir kt.), tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotų aplinkybių visuma lemia, kad nepakeitus pareiškėjo kitu advokatu, teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą būtų apribota nepagrįstai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pateikė prašymą priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalis numato: „jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams“. „Jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui“ (ABTĮ 109 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje esančią medžiagą ir J. S. argumentus ABTĮ 108, 109 straipsnių taikymo kontekste, pagrindo tenkinti minėtą trečiojo suinteresuoto asmens prašymą nenustatė.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.