Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BIGBANK AS, veikiančio per struktūrinį padalinį - filialą BIGBANK AS filialą, ieškinį atsakovėms A. B. ir B. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

atsakovės B. J. atžvilgiu ieškinį atmesti visa apimtimi, atsakovės A. B. atžvilgiu ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant tik 17200 Lt paskolos, prašo atmesti reikalavimą palūkanų ir delspinigių priteisimo dalyje, viršijančioje 0,05 proc., teismo sprendimo vykdymą išdėstyti ir priteisti iš ieškovo atsakovėms visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.Teismas neatsižvelgė į pernelyg didelę, lupikišką sutartinę palūkanų normą, neanalizavo palūkanų dydžio, neatliko pareigos ginti viešąjį interesą, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą o tai prieštarauja viešajai tvarkai. Palūkanos faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone, ieškovas buvo stipresnioji paskolos sutartinių santykių šalis, versdamasis pinigų skolinimu, turėjo didesnę kreditavimo teisinių santykių patirtį nei atsakovės. Ieškovo paskaičiuota bendra palūkanų suma sudaro 73 procentus paskolos sumos. Toks paskolos ir palūkanų dydžio santykis sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Šio kriterijaus neatitinka ir ieškovo nurodomos 26,37 procentų palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, jos ženkliai viršija 2009 m. gruodžio mėnesį galiojusį vidutinį metinių palūkanų vartojimo paskoloms dydį (buvo 16-17 procentų, pagal Lietuvos Banko skelbiamus statistinius duomenis), yra neprotingos, lupikiškos, prieštaraujančios įstatymui. Civiliniame kodekse nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

3.Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl pernelyg didelės delspinigių sumos ir privalėjo sumažinti delspinigių sumą arba apskritai jų nepriteisti nesant nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytu finansiniu įsipareigojimu nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas priteisė ieškovo prašomus delspinigius, neatsižvelgdamas, kad ieškovas neįrodė minimalių nuostolių, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir pinigų nuvertėjimo, neįrodė papildomų negautų pajamų sąlygų, iš anksto numatyto jų gavimo, jų gavimo esant normaliai veiklai ar negavimo dėl padaryto pažeidimo. Neatsižvelgė, kad po sutarties vienašališko nutraukimo pats ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolos iš atsakovo išieškojimo, į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei pusei metų nuo sutarties nutraukimo momento.

4.Ieškovas nesąžiningai paskaičiavo patirtus nuostolius, nuo didžiausios maksimalios kredito sumos, nuostolius ieškovas paskaičiavo ir nuo palūkanų - 12626,57, kurių norma 26,370 proc. ir tai nėra protingos palūkanos. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, jog jis moka už pinigų skolinimąsi, išanalizavus pateiktus kredito susitarimus matyti, kad šie susitarimai yra sudaryti ieškovo paties su savimi, t.y. savo su savo filialu. Tai patvirtina, kad ieškovas veikia nesąžiningai, siekia klaidinti teismą ir ginčo šalis apie faktines aplinkybes.

5.Teismas be pagrindo pripažino atsakovę B. J. solidariąja bendraskole. Savo prigimtimi ydinga laidavimo sutartis ir jos sąlyga, kad laiduotojas taip pat yra atsakingas kredito davėjui ir už būsimus Kredito gavėjo prisiimtus įsipareigojimus. Laidavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, CK 6.78 straipsnio 1 ir 2 dalims, negali būti laiduojama už būsimą prievolę, kadangi ji nėra ir negali būti pakankamai apibūdinta. Teismas pasisakydamas, kad laidavimas turi būti apibūdintas aiškiai ir nedviprasmiškai, neanalizavo laidavimo sutarties šiuo aspektu ir be pagrindo nenustatė, kad ieškovas remiasi būtent nekonkrečia ir įstatymams prieštaraujančia laidavimo sutarties sąlyga. Atsakovės B. J. laidavimu užtikrinta sutartis (2008 m. liepos 11 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 0803171/951a) yra pasibaigusi, laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Teismas sprendime be pagrindo vadovavosi terminuoto laidavimo normomis, kadangi savo esme laidavimo sutartis buvo neterminuota, o sąlyga iki įvykdymo yra būdinga pačiai laidavimo sutarties esmei. Atsakovei A. B. suteiktą kreditą refinansavus, visos Vartojimo kredito sutarties Nr. 0803171/951a nuostatos nustojo galios ir įsigaliojo jas pakeičiančio Susitarimo Nr. 1, 2, 3 nuostatos, galiojantis yra tik paskutinis Susitarimas Nr. 3, kurio pagrindu ir yra reiškiamas ieškinys. Ieškinys kildinamas ne iš 2008 m. liepos 11d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 0803171/95la, užtikrintos laidavimu, tačiau iš 2009 m. gruodžio 09 d. Susitarimo Nr. 3 prie Vartojimo kredito sutarties Nr. 0803171/951a, kuris savo esme yra naujas refinansavimo sandoris.

6.Teigia, kad atsakovės B. J. laidavimas apėmė tik Kreditą 15000,00 Lt, palūkanas 24,99 proc., Vartojimo kredito sutarties Nr. 0803171/951a sudarymo mokestį. Laidavimo santykiai susitarimo Nr.3 neapėmė, todėl ir reikalavimai atsakovei B. J. kaip laiduotojai negali būti reiškiami. Prašomos priteisti sumos skaičiuojamos ne pagal pradinės kredito sutarties, tačiau pagal paskutinio Susitarimo Nr. 3 nuostatas, nuo 17290,42 Lt kredito su 26,37 proc. sutartinėmis metinėmis palūkanomis, todėl teismas privalėjo nustatyti tinkamą B. J. įsipareigojimų apimtį. Teismo sprendime lieka neaišku, iš kurios sutarties kildinama laiduotojos atsakomybė, kadangi pradinė suma buvo 15000 Lt, o Susitarimu Nr. 3 (neužtikrinto laidavimu) paskola 17290,42 Lt.

7.Nurodo, kad ieškovo ir atsakovių santykiuose buvo įvykusi novacija. Laiduotoja buvo atsakinga tik už pradinę sutartį, o sąlyga už neapibrėžtą atsakomybę į ateitį negalioja kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Keičiant esmines paskolos sutarties sąlygas (sumą, palūkanų dydį), negalima teigti, kad laiduotojos atsakomybė apima ir visus papildomus susitarimus. Teismas apskritai nemotyvavo savo teiginio dėl kredito sutarties novacijos, nors atsakovės nurodė, kad papildomais Susitarimais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvo ne keičiamos Vartojimo kredito sutarties Nr. 0803171/951a, tačiau sudaromos naujos sutartys (naujos esminės sutarčių sąlygos) - nustatoma nauja didesnė kredito suma, keičiama palūkanų norma, pridedamas naujas mokėjimo grafikas su pakeistomis įmokų sumomis, pasirašytinai įteikiamos ir bendrosios sutarčių sąlygos. Ieškinys teikiamas ne pagal Vartojimo sutarties Nr. 0803171/951a sąlygas, tačiau pagal 2009-12-09 Susitarimo Nr. 3 sąlygas, kurioje skirtingas nei pradinėje sutartyje kreditavimo sutarties dalykas - nustatyto dydžio pinigų suma ir palūkanos.

8.Teismas be pagrindo atmetė atsakovės A. B. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Spręsdamas dėl šio prašymo atsižvelgė išimtinai tik į ieškovo interesus, nors apeliantė A. B. objektyviai neturi galimybės sprendimą įvykdyti iš karto. Jos materialinė situacija yra sudėtinga, nedirba, negauna pajamų ar nedarbo draudimo išmokos, turi mažametį vaiką, jos atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išieškojimas AB banko „Snoras“ naudai, įsiskolinimas viršija keturis tūkstančius litų. Gaunamas pajamas sudaro tik lėšos vaikui išlaikyti, likvidaus turto, kurį galėtų realizuoti neturi, kadangi jis jau areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, todėl prašė sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, mokant po 150 Lt/mėn. Apeliantės prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti ir B. J. atžvilgiu, kadangi jos materialinė padėtis taip pat neleistų jai sumokėti visos sumos iš karto.

Dėl vartotojų interesų pažeidimo, atsakovių argumentus, kad bendradarbiavimo su ieškovu metu jis dezinformavo, klaidino siūlydamas pasirašyti papildomus „Susitarimus“ laiko nepagrįstais, nes ieškovas visą sutartinių santykių laikotarpį bendradarbiavo tiek su Skolininke, tiek su Laiduotoja. Susitarimai Nr. 1, Nr. 2 bei Nr. 3 prie Kredito sutarties, kuriais buvo atidedamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, suteikiami papildomi kreditai, sudaryti tuo metu, kai buvo ekonominis nuosmukis, todėl pagrįstai ieškovas tikėjo, kad atsakovė atstatys savo mokumą. Papildomo kredito suteikimas, įsiskolinimui pagal Kredito sutartį padengti, mokėjimo pagal naują kredito grąžinimo grafiką atidėjimas, reiškia šalių bendradarbiavimą. Pasiūlymų dėl sutartinių sąlygų atsakovė nepateikė, pasirašydama išreiškė savo valią, be to turėjo teisę kreiptis dėl paskolos suteikimo į kitą finansinę ar kreditus teikiančią įstaigą.

Dėl palūkanų dydžio nurodo, kad sudarant Kredito sutartį, Susitarimus prie Kredito sutarties, kuriais buvo pakeista Kredito sutartis, atsakovė sutiko su jų sąlygomis, su sutartinių palūkanų norma, jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, bendra palūkanų suma. Sutartinės palūkanos nėra tikrasis rodiklis, kuris parodo kiek kredito gavėjui kainuoja paimta iš banko paskola, šalys Susitarime Nr. 3 prie Kredito sutarties susitarė, kad metinė kredito grąžinimo norma yra 42,75 proc. per metus. 2011-04-01 įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253- 21 str. 1 d. nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta. Argumentas, kad palūkanų suma sudaro 73 procentus paskolos sumos yra nelogiškas, kuo ilgiau kredito gavėjas naudojasi suteikti kreditu, tuo didesnę sutartinių palūkanų sumą sumoka kredito davėjui. 17290,42 Lt vartojimo kreditas buvo suteiktas 114 mėnesių, t.y.9,5 metų, su 26,37 proc. palūkanomis. Visą palūkanų sumą padalijus iš dešimties metų laikotarpio, t.y. 114 mėnesių, paaiškėja, jog kredito palūkanų norma neviršija 26,37 proc. Tai, kad šalys susitarė, jog didesnę mėnesinės įmokos dalį sudarys palūkanos, neleidžia daryti išvados, jog sutartinės palūkanos yra aiškiai per didelės. Finansų rinkoje dalyviai tarpusavyje konkuruoja, vidutinė metinė palūkanų norma procentais gali svyruoti nuo 10 iki 82 ir daugiau procentų, o vidutinė metinė kredito kaina gali siekti 163 ir daugiau proc., bet ne daugiau nei 200 procentų. Ieškovas vykdydamas sąžiningą dalykinę verslo praktiką, visada bendradarbiavo su atsakovėmis, kas parodo ieškovo lankstumą bei geranoriškumą atsakovių atžvilgiu. Šalys palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato susitarimu, komercinių bankų vidutinė palūkanų norma taikoma tik tais atvejais, kai šalys yra apskritai nesusitarusios dėl palūkanų normos. Ieškovo struktūrinis padalinys, t.y. BIGBANK AS filialas, veikiantis Lietuvos Respublikoje, tuo metu vartojimo kreditų teikimui pinigines lėšas skolinosi už 11,20 proc. metinę palūkanų sumą. Ieškovas taip pat privalo daryti specialiuosius atidėjimus paskoloms, kad veikla būtų stabili, nuostoliai neviršytų gaunamų pajamų.

Dėl delspinigių dydžio nurodo, kad šalys susitarė dėl delspinigių, jų skaičiavimo tvarkos. Ieškovas elgdamasis geranoriškai sumažino reikalaujamų delspinigių dydį nuo 15734,28 Lt iki 2654,20 Lt. 2012-07-02 nutraukus sutartinius santykius, buvo skirtas vienos savaitės terminas visam įsiskolinimui pagal Susitarimą Nr. 3 prie Kredito sutarties padengti, nepagrįsti atsakovių argumentai, jog ieškovas turi prisiimti dalį atsakomybės dėl neveikimo. Atsakovių neveikimas (skolos nesumokėjimas) negali tapti pagrindu konstatuoti ieškovo kaltę dėl paskaičiuotų netesybų už atitinkamą laikotarpį. Nurodo, kad ieškovas ir neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, bet pateikė paaiškinimus dėl veiksnių, nulėmusių sutartinių palūkanų dydį.

Dėl solidariosios atsakomybės nurodo, kad 2008-07-11 Laidavimo sutartyje buvo nurodyta, kad kredito gavėja su laiduotoja atsako kaip solidarūs skolininkai. B. J. 2008-07-01 pasirašydama Laidavimo sutartį sava valia tapo atsakovės A. B. laiduotoja, sutiko prisiimti įsipareigojimus 2008-07-01 Laidavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis, išreiškė savo valią už pagrindinės skolininkės prisiimtus ir neįvykdytus įsipareigojimus neviršijančius 67556,00 Lt sumos. Dėl apeliacinio skundo argumentų apie įvykusią novaciją nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovių teiginius, nes pagal LR CK 6.142 straipsnį prievolės įvykdymo termino perkėlimas, atidėjimas, nėra novacija, susitarimai prie Kredito sutarties nepakeitė prievolės pobūdžio, įvykdymo būdo, prievolės šalių, todėl novacija neįvyko, o pakeitus Kredito sutarties sąlygas, Laidavimo sutartis nepasibaigė. Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymą teigia, kad atsakovių vien tik negrąžintas kreditas bei prašomų priteisti sutartinių palūkanų suma mokant po 150,00 Lt būtų grąžinta po 16,5 metų, o ieškovas jau ilgiau nei metus negauna jokių įmokų iš atsakovių. Taip pat, nesutinka su atsakovių prašymu priteisti tik 17200 Lt paskolos, nepriteisiant palūkanų bei dalies delspinigių, viršijančių 0,05 proc. priteisti visas atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paskolos, delspinigių, palūkanų dydžio, prievolės vykdymo atidėjimo, solidaraus skolininko prievolės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, atsakovės su teismo priimtu sprendimu nesutikdamos mano, kad teismo sprendimas turi būti naikintinas, o ieškinys atmestas visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas.

Dėl vartotojų teisių sudarant ir vykdant Kredito sutartį

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2008-07-11 Vartojimo Kredito sutartimi Nr. 0803171/951a atsakovei A. B. suteikta 4344,3 EUR (15000 Lt) kredito paskola, metinė palūkanų norma nustatyta 24,99 procentų kredito sumos, nustatytas 187,5 Lt sutarties sudarymo mokestis. Prie Vartojimo Kredito sutarties Nr. 0803171/951a, šalys 2009-03-24, 2009-09-06, 2009-12-09 pasirašė Susitarimus Nr. 1, Nr.2, Nr.3 dėl kredito sumos padidinimo ir nustatė naujus mokėjimo terminus. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo Kredito sutartyje ir susitarimuose bei mokėjimo grafikuose nurodytas sumas ir konstatavo, kad šalys susitarė dėl bendros kredito gavėjos A. B. sumokamos 61565,52 Lt sumos iki 2019-08-16.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei pirmos instancijos teismo padarytos išvados paneigia atsakovių argumentus, kad pasirašant Kredito sutartį ir pasirašant papildomus Susitarimus, atsakovės buvo suklaidintos. Byloje nustatyta, kad pagal papildomus Susitarimus Nr. 1, Nr. 2 bei Nr. 3, šalių pasirašytus susitarus dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, buvo atidedamas kredito gavėjos A. B. sutartinių įsipareigojimų vykdymas, buvo suteikiami papildomi kreditai, dengiamas dėl atsakovių kaltės susidaręs įsiskolinimas, bei pratęsiamas kredito grąžinimo terminas. Byloje nepaneigtas ieškovo argumentas, kad jis siekė papildomais susitarimais padėti atsakovei atstatyti mokumą per tam tikrą laiką, o papildomo kredito suteikimas pagal Kredito sutartį, kredito grąžinimo termino pratęsimas reiškia, kad abi šalys bendradarbiavo. Ieškovas pagrįstai teigia, kad pasiūlytas Kredito sutarties keitimo sąlygas atsakovė A. B. turėjo galimybę apsvarstyti bei numatyti galimus teisinius padarinius.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nėra pateikta duomenų apie vykusias šalių derybas, dėl kitokių, nepasirašytų sąlygų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad ieškovo siūlomos kredito teikimo sąlygos jai tiko. Atsakovės argumentai apie apmokestinimą papildomais mokesčiais nėra pagrindas spręsti apie jos teisių pažeidimą, nes ieškovas motyvuotai nurodo, kad atsakovei buvo siūloma sudaryti laikinus, 2-4 mėnesių susitarimus. Jų metu susidaręs įsiskolinimas buvo dengiamas mažesnėmis nei „Mokėjimo grafike“ įmokomis (po 150-200 Lt), gautomis įmokomis dengtas atsakovės įsiskolinimas Kredito sutarties „Bendrųjų sąlygų" 3.6 punkte nustatyta tvarka, t.y. pirmiausia piniginės sumos buvo skiriamos atlyginti turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos sutartinėms palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą mokėti, trečiąja eile įmokos skiriamos baudoms, delspinigiams ir kitiems pradelstiems įsipareigojimas mokėti ir ketvirtąja eile įmokos buvo skiriamos pagrindinei prievolei (kreditui) įvykdyti.

Dėl palūkanų, delspinigių dydžio bei nuostolių

Apeliacinio skundo argumentų dėl palūkanų, delspinigių sumažinimo teisėjų kolegija netenkina ir tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeičia. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. B. sudarydama Kredito sutartį bei vėlesnius sutarties pakeitimus juos pasirašė, reiškia sutiko su sąlygomis ir sutartinių palūkanų norma, apskaičiavimo, mokėjimo tvarka, bendra palūkanų suma. Negalima teigti, kad papildomų Susitarimų prie Kredito sutarties sąlygos dėl sutartinių palūkanų nėra aiškios. Mokėjimo terminų tvarkoje (grafike), paskutinėje eilutėje yra nurodyta, kad per visą 114 mėnesių laikotarpį atsakovė turi sumokėti 44175,10 Lt sutartinių palūkanų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kredito sutarties sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio nėra klaidinanti ar netikėta. Atsakovė sudarydama Kredito sutartį bei Susitarimus prie Kredito sutarties, turėjo suprasti įgyjanti teises bei pareigas ir turėjo įvertinti savo galimybes.

Ieškovas nurodo, kad bendra vartojimo kredito kaina nustatyta atsižvelgiant į visas išlaidas, įskaitant sutartines palūkanas, administravimo mokesčius, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti kredito davėjui per visą sutarties galiojimo laikotarpį, o metinė norma yra bendra vartojimo kredito kaina išreikšta procentiniu dydžiu. Tokia vartojimo kredito kaina nustatyta pagal LR Vartojimo kredito įstatymo 2 str. ir iki įstatymo įsigaliojimo LR Vyriausybės nutarimą Nr. 82 „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos paskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Šalys Susitarime Nr. 3 prie Kredito sutarties susitarė, kad metinė kredito grąžinimo norma yra 42,75 proc. per metus. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (2011-04-01 įsig.) 21 str. 1 d. numatė, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros, vartojimo kredito kaina neatitiktų šių reikalavimų, jeigu metinė norma sutarties sudarymo momentu būtų didesnė kaip 200 procentų.

Kaip teigia ieškovas, šalių Susitarime Nr.3 metinė kredito grąžinimo norma buvo nustatyta 42,75 procentų per metus ir neviršijo LR Vartojimo kredito įstatyme nustatytos ribos, o nustatyta 26,37 procentų sutartinė palūkanų norma atitiko protingumo kriterijų. Ieškovo pateikti paskaičiavimai paneigia argumentus dėl 73 procentų palūkanų normos. LR CK 6.887 str. 3 d. nenumatė pareigos vartojimo kredito sutartyje nurodyti kredito grąžinimo metodą, tačiau šalių pasirašytame „Mokėjimo grafike“ yra nurodytos vienodo dydžio mėnesinės įmokos (po 526,25 Lt / mėn.), kurios yra sudarytos iš palūkanų ir pagrindinės kredito sumos. Tokia kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarka atitinka anuiteto grąžinimo metodo apibrėžimą, šalys susitarė dėl palūkanų sąvokos, apskaičiavimo tvarkos (Bendrųjų sutarties sąlygų 1 skirsnis „Sąvokos“, „Mokėjimo grafikas“), palūkanų dydžio (Pagrindinių sutarties sąlygų skirsnis „Metinė palūkanų norma", „Mokėjimo grafikas"), palūkanų mokėjimo tvarkos, taip pat dėl jų konkrečios dalies kiekvienoje įmokoje („Mokėjimo grafikas"). 17290,42 Lt vartojimo kreditas buvo suteiktas 114 mėnesių, t.y. 9,5 metų, su 26,37 proc. palūkanomis. Kaip teigia ieškovas, visą palūkanų sumą padalijus iš dešimties metų laikotarpio, t.y. 114 mėnesių, paaiškėja, jog kredito palūkanų norma neviršija 26,37 proc. Tai, kad didesnę mėnesio įmokos dalį sudarys palūkanos, neleidžia daryti išvados, jog sutartinės palūkanos yra aiškiai per didelės, mokėjimo grafiko pradžioje didesnę įmokos dalį sudaro palūkanos, tačiau grafiko viduryje mėnesinę įmoką sudarančių grąžinamo kredito dalies ir palūkanų proporcinis santykis išsilygina, o mokėjimo grafiko pabaigoje pagrindinę įmokos dalį sudaro grąžinamas kreditas.

Teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad finansų rinkoje rinkos dalyviai tarpusavyje konkuruoja, siūlydami finansines paslaugas, finansų rinkoje vidutinė metinė palūkanų norma procentais gali svyruoti nuo 10 iki 82 ir daugiau procentų, o vidutinė metinė kredito kaina gali siekti 163 ir daugiau proc, bet ne daugiau nei 200 procentų. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovų argumentą, kad šalys palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato susitarimu, o komercinių bankų vidutinė palūkanų norma taikoma tais atvejais, kai šalys yra nesusitarusios dėl palūkanų normos, ieškovo veikla yra teikti kreditus bei gauti už suteiktus kreditus atlyginimą, t.y. palūkanas. Kaip įrodinėja ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose, ieškovo struktūrinis padalinys, t.y. BIGBANK AS filialas, veikiantis Lietuvos Respublikoje, savo veiklai t.y. vartojimo kreditų teikimui, pinigines lėšas skolinosi už 11,20 proc. metinę palūkanų sumą, taip pat turėjo daryti privalomus specialiuosius atidėjimus paskoloms, taip pat įvertinti kaštus, susijusius su vartojimo kredito suteikimu, vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl neįvertinto delspinigių dydžio ir sprendžia, kad ieškovas neįrodinėjo ir neprašė priteisti patirtų nuostolių. Šalys susitarė dėl delspinigių, jų skaičiavimo tvarkos. Tais atvejais, kai yra itin svarbus griežtas prievolių vykdymas, netesybų dydžio protingumas turi būti vertinamas kitaip, atsižvelgiant į griežto sutarties vykdymo svarbą. Ieškovo komercinės veiklos vykdymas priklauso nuo įsipareigojimų savalaikio vykdymo, todėl siekiant apsaugoti turtinius interesus, vartojimo kredito sutarčių sąlygų tinkamas ir savalaikis vykdymas yra ypač svarbus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sumažino reikalaujamų delspinigių dydį nuo 15734,28 Lt iki 2654,20 Lt t.y. procentine išraiška nuo 0,5 % iki 0,08 % per dieną ir pirmosios instancijos teismas sprendime šią aplinkybę įvertino.

Byloje nėra nustatyti ieškovo veiksmai dėl kurių būtų galima pripažinti ieškovą netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, ieškovas nutraukęs sutartį 2012-07-02, nustatė terminą įsiskolinimui pagal paskutinį Susitarimą Nr. 3 prie Kredito sutarties padengti, ir tik vėliau kreipėsi dėl skolos priteisimo.

Dėl laiduotojos solidariosios atsakomybės

Byloje nustatyta, kad 2008-07-11 Laidavimo sutartimi atsakovė B. J. įsipareigojo atsakyti ieškovui - Kredito davėjui už visus įsipareigojimus, kurie kyla iš vartojimo kredito sutarties Nr. 0803171/951a, sudarytos tarp Kredito davėjo ir A. B. - Kredito gavėjos, jeigu Kredito gavėja neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies iki vartojimo kredito sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino. Sutartyje numatyta, kad laiduotojas taip pat yra atsakingas ir už būsimus Kredito gavėjo prisiimtus įsipareigojimus, tokius kaip Kredito sutarties pakeitimai ar papildymai, kad laiduotojas atsakys tokia pačia suma kaip ir Kredito gavėjas, taip pat už palūkanų, baudų, delspinigių mokėjimą, skolos išieškojimo išlaidų ir nuostolių atlyginimą. Laiduotojas ir Kredito gavėjas atsako Kredito davėjui kaip solidarūs skolininkai, tačiau laiduotojas nėra atsakingas už įsipareigojimus viršijančius 67556 Lt, o laidavimo sutarties galiojimo laikas yra nustatytas iki 2020-08-01. Sutartyje nurodyta, kad Laidavimo sutartis pasibaigia, kai pasibaigia užtikrinama šia sutartimi prievolė, todėl ieškovas kaip kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abi skolininkės bendrai, tiek bet kuri iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pirmos instancijos teismas pagrįstai iš atsakovių A. B. ir B. J. solidariai priteisė negrąžinto kredito sumą su visais kitais įsiskolinimais pagal kredito sutartį, kuri buvo užtikrinta laidavimo sutartimi.

Laidavimas yra vienas iš LR CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, byloje nepaneigta, kad atsakovė B. J. 2008-07-01 pasirašydama Laidavimo sutartį sava valia tapo atsakovės A. B. laiduotoja. Kaip teigia ieškovas, sandoris sudarytas iš anksto pasirengus, pateikus laiduotojos banko sąskaitos išrašą už 6 mėn., kuris buvo išduotas AB DnB NORD banko klientų aptarnavimo skyriuje. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad laiduotoja sudarydama su ieškovu Laidavimo sutartį išreiškė savo valią, prieštaravimų nepareiškė ir savo parašu patvirtino, jog sutinka prisiimti įsipareigojimus 2008-07-01 Laidavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis. Atsakovių apeliacinio skundo argumentai dėl Laidavimo sutarties ydingumo nepagrįsti ir neteisingi. Su 2008-07-01 Laidavimo sutartimi atsakovė susipažino ir ją pasirašydama sutiko su sutarties sąlygomis. Laidavimo sutartyje buvo nurodytas būsimos prievolės atsiradimo pagrindas - paskolos sutarties pakeitimai, papildymai tokia prievolės suma, kokia kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui. Teisėjų kolegija taip pažymi, kad pagal LR CK 6.78 str., laidavimu gali būti užtikrinamos tiek esamos, tiek ir būsimos prievolės įvykdymas, šiuo atveju laiduotoja sutiko, kad Kredito sutartis, kuri nustato prievolę ir jos įvykdymo tvarką bei sąlygas, būtų keičiama ir išreiškė valią už kredito gavėjos A. B. prisiimtus ir neįvykdytus įsipareigojimus, neviršijančius 67556,00 Lt sumos.

Dėl novacijos taikymo

Teisėjų kolegija vertina nepagrįstais atsakovių argumentus dėl novacijos taikymo šalių sutartiniams santykiams. LR CK 6.141 str. reglamentuoja, kad novacija reiškia esamos prievolės pasibaigimą dėl naujos prievolės sukūrimo. Nauja prievolė novacijoje reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą, skolininko ar kreditoriaus pakeitimą nauju. Kreditavimo sutarties dalykas yra pinigai ir sukuriama prievolė juos grąžinti, sutartį keičiant, nesikeičia pareiga grąžinti pinigus t.y. prievolės dalykas nesikeičia, todėl novacijos pagrindo nėra (LR CK 6.3 straipsnis). Paskolos sutarties pakeitimas, jeigu prievolės dalyku išliko pinigų grąžinimas, nereiškia novacijos, nes nekeičiamos pagrindinės prievolės dalykas, jos vykdymo būdas ar prievolės šalys. Pagal LR CK 6.142 straipsnį prievolės įvykdymo termino perkėlimas, atidėjimas, nėra novacija. Susitarimai prie Kredito sutarties nepakeitė prievolės pobūdžio, įvykdymo būdo, prievolės šalių, todėl novacija neįvyko, o pakeitus Kredito sutarties sąlygas, Laidavimo sutartis nepasibaigė. Taip pat pažymėtina, kad novacija turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išreikta t.y. šalys turi aiškiai išreikšti valią sudaromoje sutartyje ir nurodyti, kad vieną prievolę keičia kita, konkrečiu atveju, Kredito sutarties sąlygos rodo, kad novacijos nebuvo (LR CK 6.141 str. 2 d.)

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino A. B. prašymą išdėstyti įsiskolinimo sumokėjimą po 150 litų kas mėnesį iki viso skolos sumokėjimo, bei nurodė, kad tai prieštarautų ieškovo interesams ir visiškai iškreiptų šalių sudarytų sutarčių esmę. Byloje nustatyta, kad atsakovių negrąžintas kreditas sudaro 17290,42 Lt, sutartinių palūkanų suma 12626,57 Lt, mokant po 150,00 Lt būtų grąžinta po 16,5 metų, šiuo metu ieškovas negauna įmokų iš atsakovių. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į šalių sudarytų sutarčių esmę, į tai, kad sutarties vykdymą pažeidė atsakovės, savalaikiai su ieškovu neatsiskaitė, į abiejų šalių interesų pusiausvyrą sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovių apeliacinį skundą, neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.