Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant atsakovų atstovui, advokatui Sauliui Tamošaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams UAB „Šilutės biokuras“, Ž. Š., M. Š., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Šilutės biokuras" susiklostė kreditavimo teisiniai santykiai (CK 6.881 str.).

Kredito gavėjas UAB „Šilutės biokuras" Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, būtent, nesilaikė nustatytų tarpinių kredito grąžinimo terminų, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Dėl šios priežasties Bankas 2012-03-02 raštu Nr. 30.58.37/393 įspėjo kredito gavėją apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir paragino padengti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, Bankas 2012-04-27 raštu Nr. 30.58.37/688 pakarotinai įspėjo kredito gavėją ir laiduotojus apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir paragino padengti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi įsiskolinimas taip ir nebuvo padengtas, Kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta jos bendrosios dalies 41.1 p. pagrindu ir tuo pagrindu buvo kreiptasi į teismą. Bylinėjimosi metu atsakovai padengė dalį skolos.

Nors ieškovas sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą laikė esmine sutarties pažeidimo sąlyga ir dėl to rėmėsi Kreditavimo sutarties 41.1. p., kaip teisėtu pagrindu vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį, tačiau atsakovas nurodo, kad teismų praktikoje aiškiai išsakyta pozicija, jog konstatavus, kad kreditavimo sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, todėl negalioja (CK 6.188 straipsnis). Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog kreditoriaus pranešime skolininkams nurodyta, kad, per papildomą terminą nesumokėjus skolos, kreditavimo sutartis bus laikoma savaime nutraukta, taigi šis kreditoriaus pareiškimas, net ir jam pateikus duomenis apie netinkamą skolininkų prievolės vykdymą per nustatytą papildomą terminą, laikantis CK 6.209 straipsnio 4 dalies reikalavimų, privalėtų būti įvertinamas ir tuo aspektu, kokią sutartinių prievolių dalį sudaro neįvykdyta prievolė ir ar gali būti taikoma CK 6.209 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-272/2011). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog bankas neteisėtai vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį nesilaikydamas nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Pastebėtina, jog buvo teiktas prašymas dėl paskolos mokėjimo atidėjimo, kas parodo, jog atsakovas ne piktybiškai siekė išvengti įmokų mokėjimo, o bandė kitais būdais įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 33.6.4. p., pagal kurį kredito gavėjas įsipareigojo teikti bankui informaciją apie ūkinę-finansinę veiklą, susidariusius ūkinius-finansinius sunkumus, tačiau bankas į tai neatsižvelgė. Atsakovo nuomone, ieškovas pažeisdamas jo teises, neteisėtai nutraukė sutartį, todėl tuo neteisėtai realizuoja savo teisę į skolos priteisimą. Taip pat atsakovo atstovas nurodo, kad šiuo metu skola yra visiškai padengta, nors ieškovas nurodo, kad padengta tik dalis skolos, tačiau tokius jo žodžius paneigia antstolio K. Košio pateikta pažyma, kurioje nurodoma, kad atsakovai įnešė įnašą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu bankas nepagrįstai reikalauja dvigubo išieškojimo, nors turėjo visas galimybes reikalaujamą skolą išieškoti iš įkeisto hipotekoje turto. Kadangi ieškovo reikalavimas nepagrįstas, atsakovo atstovas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Šilutės biokuras" buvo sudaryta 2008-07-17 Kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2008-204 (b.l. 6-14), kurios pagrindu Bankas suteikė 127'917,00 Lt kredito sumą su kintama palūkanų norma, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2013-06-30. Be to, 2008-07-17 tarp ieškovo ir atsakovų Ž. Š. ir M. Š. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. K-2300-2008-204/56, kuria atsakovai laidavo savo turtu už skolininką UAB „Šilutės biokuras“ (b.l. 15-16). Atsakovams netinkamai vykdant kreditinius įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovas 2012-03-02 raštu Nr. 30.58.37/393 įspėjo atsakovus apie pradelstas įmokas (b.l. 17). Atsakovams ir toliau nevykdant sutarties sąlygų, ieškovas pakartotinai 2012-04-27 raštu Nr. 30.58.37/688 informavo atsakovus apie pradelstas įmokas ir įspėjo, kad iki 2012-05-30 neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, ieškovas turės teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir pradėti skolos išieškojimą. Kadangi atsakovai nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, ieškovas nutraukė vienašališkai sutartį ir paskaičiavo, kad atsakovai 2012-07-02 liko skolingi ieškovui 44090,60 Lt negrąžintos paskolos, 474,42 Lt palūkanų ir 5,55 Lt delspinigių (b.l. 19).

Atsakovai nurodo, kad ieškovas su jais nebendradarbiavo, tuo pažeidė jų, kaip skolininkų teises, tačiau tokie jų aiškinimai vertinti kritiškai. Nustatyta, kad bankas kelis kartus informavo atsakovus apie pradelstas įmokas, tačiau atsakovai jokių aktyvių veiksmų siekiant bendradarbiauti su ieškovu, vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, nevykdė, todėl ieškovas turėjo teisę Sutarties 41.1 p., 38 p. pagrindais vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. Bankas sudarydamas Kreditavimo sutartį turi teisėtus lūkesčius, jog Kreditavimo sutartis bus įvykdyta nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Taigi, nei viena sutartinio teisinio santykio šalis neturi teisės viena kitai diktuoti sutarties sąlygų (jeigu šalys dėl to nesusitaria), kadangi būtų pažeidžiami teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai. Pažymėtina, kad keisti Kreditavimo sutarties sąlygas ir/ar nesilaikyti Kreditavimo sutarties sąlygų, darant skolininkui išlygas ir atitinkamai varžant Banko interesus, yra Banko teisė ir jokiu būdu nėra Banko pareiga. Aplinkybė, jog Bankas bendradarbiavo su atsakovais žodžiu, o ne raštu, negali būti vertinama, jog Bankas nebendradarbiavo su atsakovais.

Kritiškai vertintini ir atsakovų pozicija dėl teismų praktikos. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovų cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje c.b. Nr. 3K-7-272/2011 Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp AB DNB banko ir fizinių asmenų asmeninių poreikių tenkinimui, tokiu būdu minėtoje nutartyje kalbama apie sudarytą vartojimo sutartį, kuriai taikoma speciali apsauga, taikoma vartojimo sutartims. Šiuo atveju, Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp AB DNB banko ir UAB „Šilutės biokuras" (verslo subjekto) ūkinei – komercinei veiklai vykdyti ir jai negali būti taikomos specialiosios teisės normos, kurios taikomos vartojimo sutartims. Juo labiau, negali būti taikomi teismų precedentai priimti bylose susijusiose su vartojimo sutartimis. Tad, aukštesnės instancijos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-7-272/2011) faktinės aplinkybės nėra tapačios analizuojamai situacijai, tad minėto precedento ratio decidendi šioje byloje negali būti taikomas. Visos Kreditavimo sutarties sąlygos (tame tarpe bendrosios dalies 41.1 p.) yra galiojančios ir nenuginčytos.

Teismas taip pat nesutinka su atsakovų pozicija apie tai, kad ieškovas galėjo išieškoti skolą iš įkeisto turto, nesikreipdamas į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovas gali įgyvendinti savo teises visais teisėtais būdais, skolą išieškant ne tik iš įkeisto turto, bet ir paduodant ieškinį teismui dėl skolos priteisimo. Teisės aktuose nėra nustatyta kreditoriaus prievolės išieškoti skolą tik iš įkeisto turto.

Taip pat nustatyta, kad atsakovai 2013-03-12 į antstolio depozitinę sąskaitą pagal ieškovų reikalavimą dėl įkeisto turto pardavimo išieškotojui, įnešė 27400 Lt. Tokiu atveju, atsižvelgiant į reikalavimo sumą laikytina, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu visiškai padengė kreditą, t.y. įvykdė ieškovo reikalavimus dalyje dėl skolos priteisimo.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę(CK 6.59). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256str.2d.).

Bylos duomenys patvirtina, jog dalį reikalavimų pagal Kreditavimo sutartį atsakovai įvykdė, todėl ieškovas 2013-03-12 pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimų dalies dėl 17664,75 Lt skolos. Teismas, nenustatęs, jog ieškovo atsisakymas nuo paminėtų ieškinio reikalavimų (atsakovams su juo atsiskaičius) prieštarautų imperatyviems įstatymo reikalavimams ar viešajam interesui, o ieškovui žinomos procesinės CPK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepriimti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų dalies. Priėmus atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, civilinė byla Nr. 2-67-299/2013 šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Ieškovui grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio nuo atsisakyto reikalavimo, t.y. 398 Lt.

Kadangi iš esmės atsakovai ieškovo reikalavimą įvykdė tik bylos nagrinėjimo metu, todėl sprendimą priimant ieškovo naudai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d.).

Nustatyta, kad ieškovas patyrė 2'420,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Šias išlaidas ieškovas pagrindė detaliai, ši suma neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, todėl ieškovo reikalavimas dėl advokato išlaidų priteisimo, tenkintinas (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 1337 Lt dydžio žyminį mokestį. Ieškovui atsisakius dalies reikalavimo, grąžinant dalį – 398 Lt žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio – 938 Lt priteistina lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 87 str. 2 d.)

Iš atsakovų taip pat priteistinos pašto išlaidos į valstybės biudžetą, kurias sudaro 59,21 Lt (CPK 88 str. 1d.3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų UAB „Šilutės biokuras“, įmonės kodas 301727557, Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, ieškovo akcinės bendrovės DNB bankui, įmonės kodas 112029270, buveinė J. Basanavičiaus g. 26, LT-03601 Vilnius, naudai 2420 Lt advokato išlaidų, 938 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų UAB „Šilutės biokuras“, įmonės kodas 301727557, Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 59,21 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Priimti ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 17664,75 Lt skolos pagal šioje byloje pareikštą ieškinį priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.

Grąžinti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui (į. k. 112029270) 398 Lt žyminį mokestį. Mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.