Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-02 · Administracinė byla Nr. eI-1638-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-02
Bylos Nr.
eI-1638-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00830-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus
Atsakovas
Tauragės teritorinės
Trečiasis asmuo
V. G.
Kategorijos
  • 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1638-162/2015 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00830-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.1; 15.2.1; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovei E. V.,

atsakovo Tauragės teritorinės darbo biržos atstovams D. J. ir J. B.,

2015 m. rugpjūčio 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą atsakovui Tauragės teritorinei darbo biržai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Tauragės teritorinės darbo biržos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 273,27 Eur žalos atlyginimą.

Prašyme nurodo, jog V. G. nuo 2013 m. vasario 18 d. buvo suteiktas bedarbio statusas. V. G. 2013 m. vasario 22 d. pateikė prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo. 2013 m. vasario 22 d. tarp Tauragės teritorinės darbo biržos, V. G. ir UAB „Voriona“ (toliau – ir darbdavys) buvo pasirašyta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. IDRS-12-325 (toliau – ir Trišalė sutartis), pagal kurią V. G. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 10 d. įgyti transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo pradinę kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetenciją gebėti vairuoti C ir CE kategorijų transporto priemones pagal profesinio mokymo programas – C ir CE kategorijos vairuotojų mokymo programą ir Transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimo programą. 2013 m. birželio 28 d Tauragės teritorinėje darbo biržoje gautas V. G. prašymas nukelti Trišalėje sutartyje numatytą įdarbinimo datą iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., o 2013 m. birželio 28 d. buvo pasirašytas Susitarimas dėl Trišalės sutarties Nr. IDRS-12-325 pakeitimo, pagal kurį UAB „Voriona“ įsipareigojo pratęsti V. G. įdarbinimo terminą iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2013 m. liepos 26 d. Tauragės teritorinėje darbo biržoje gautas dar vienas V. G. prašymas dėl įdarbinimo termino nukėlimo iki 2013 m. spalio 1 d. V. G. prašyme nurodė, kad negali įsidarbinti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., nes neišlaikė egzamino C ir CE kategorijai įgyti. Darbdavys įdarbinimo sutarties terminą atsisakė nukelti. Pažymi, jog Tauragės teritorinė darbo birža 2015 m. gegužės 28 d. rašte Nr. SD-473 nurodė, kad po darbdavio atsisakymo nukelti įdarbinimo sutarties terminą V. G. darbo biržą informavo, kad laikys egzaminus ir įgis C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą bei sudarys keturšalę sutartį su kitu darbdaviu. V. G. buvo suteikta papildoma galimybė įgyti C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą ir įsidarbinti pas kitą darbdavį. Atsižvelgiant į egzaminų laikymo eiles, sekantis V. G. apsilankymas darbo biržoje buvo numatytas 2013 m. rugsėjo 9 d. Apsilankymo pas specialistą metu (2013 m. rugsėjo 9 d.) V. G. informavo, kad laiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Nurodo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrius 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NI-SP1-2127 V. G. nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. vasario 17 d. paskyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką. Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. St-344 nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. V. G. darbo paieška nutraukta, o V. G. bedarbio statusas panaikintas. Lietuvos darbo birža apie tai 2013 m. lapkričio 7 d. per informacinę sistemą informavo VSDFV Utenos skyrių. Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas motyvuotas tuo, jog bedarbio statuso netenkama nutraukus profesinį mokymą arba atsisakius įsidarbinti. Teigia, jog Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dėl V. G. bedarbio statuso panaikinimo atgaline data priėmimas sąlygojo 943,55 Lt nedarbo draudimo išmokos permokos susidarymą. Mano, kad permoka susidarė būtent dėl Tauragės teritorinės darbo biržos kaltės, todėl remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu atsakovas privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Pabrėžia, jog 2013 m. liepos 26 d. Tauragės teritorinėje darbo biržoje gavus naują V. G. prašymą nukelti įsidarbinimo datą ir nepasirašius naujo susitarimo, 2013 m. rugpjūčio 1 d. baigė galioti 2013 m. birželio 28 d. Susitarimas dėl 2013 m. vasario 22 d. Trišalės sutarties Nr. IDRS-12-415 3.1.2. punkto pakeitimo (termino pratęsimo) ir atitinkamai baigėsi galioti Trišalė sutartis. Teigia, kad Tauragės teritorinė darbo birža privalo kontroliuoti bedarbio statuso galiojimo pagrįstumą ir esant pagrindui nedelsiant imtis priemonių bedarbio statuso pakeitimui, sustabdymui ar panaikinimui. Tauragės teritorinė darbo birža 2013 m. rugpjūčio 1 d. turėdama informaciją, jog Trišalės sutarties galiojimo laikas yra pasibaigęs būtent dėl V. G. kaltės, po 2013 m. rugpjūčio 1 d. paliko galioti bedarbio statusą V. G., taip pažeisdama Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-147 patvirtintą Teisės aktuose numatytų veiksmų su bedarbio statusu ir nedarbo socialinio draudimo išmoka atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7.1 punktą bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 patvirtinto Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.) 25.4, 25.5 ir 26 punktus. Paaiškina, jog atsakovui pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas ir nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. tęsiant V. G. bedarbio statusą, dėl to VSDFV Utenos skyrius V.G. nepagrįstai išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką, tuo būdu buvo padaryta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 943,55 Lt (273,27Eur) turtinė žala. Pabrėžia, jog VSDFV Utenos skyrius nedarbo socialinio draudimo išmoką V. G. paskyrė ir išmokėjo iki Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo priėmimo, t. y. Tauragės teritorinei darbo biržai tris mėnesius nepagrįstai uždelsus įvykdyti teisės aktuose nustatytą imperatyvią pareigą panaikinti V. G. bedarbio statusą ir nutraukti registraciją darbo biržoje, kai šis statusas turėjo būti panaikintas jau nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

Nurodo, jog VSDFV Utenos skyrius 2014 m. spalio 23 d. raštu Nr. (9.109)R3-34091 kreipėsi į Lietuvos darbo biržą, kuri 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. Sd-3369 informavo, kad V. G. bedarbio statusas buvo sutvarkytas pavėluotai, Tauragės teritorinės darbo biržos darbuotojams nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei pasiūlė dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos kreiptis į teritorinę darbo biržą. VSDFV Šilalės skyrius 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (1.19)S-8711 kreipėsi į Tauragės teritorinę darbo biržą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tačiau Tauragės teritorinė darbo birža 2015 m gegužės 28 d. raštu Nr. SD-473 VSDFV Šilalės siūlymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovė E. V. prašymą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Tauragės teritorinės darbo biržos atstovai D. J. ir J. B. teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Tauragės teritorinė darbo birža atsiliepime nurodo, jog dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 273,27 Eur žalos yra kaltas V. G., o ne atsakovas, todėl pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, tokią žalą privalo atlyginti būtent V. G. Pabrėžia, jog V. G. neįgijo C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimo ir neįsidarbino pas kitą darbdavį, todėl atsirado Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui žala.

Nurodo, jog Tauragės teritorinėje darbo biržoje informacija apie išmokos paskyrimą V. G. gauta pavėluotai, t. y. ši informacija darbo biržoje gauta tik 2013 m. rugsėjo 18 d. Pagal „eDbirža“ informacinės sistemos 2013 m. rugsėjo 18 d. paklausimo duomenis sprendimas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo V. G. priimtas taip pat pavėluotai. Nurodo, jog VSDFV Utenos skyriaus sprendimas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos paskyrimo priimtas 2013 m. rugsėjo 10 d., o išmoka paskirta nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 punktą, duomenys apie tai, kuriems bedarbiams skirtos/neskirtos nedarbo draudimo išmokos, sustabdytas, atnaujintas, nutrauktas ar pratęstas šių išmokų mokėjimas, taip pat duomenis apie neįskaitytas į asmenines sąskaitas nedarbo draudimo išmokų sumas (dėl neteisingai nurodytų asmeninių) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) pateikia Lietuvos darbo biržai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, be to, pagal Nuostatų 28 punktą, sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, kurios reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui ir mokėjimo trukmei nustatyti. Atkreipia dėmesį, kad V. G. paskutinio apsilankymo Tauragės teritorinėje darbo biržoje pas aptarnaujantį specialistą metu 2013 m. rugsėjo 9 d. duomenų apie išmokos paskyrimą nebuvo gauta.

Atkreipia dėmesį, kad mokymo programos, kurių pagalba įgyjami vairuotojų pažymėjimai, bedarbio statusas sustabdomas tik tuo laikotarpiu, kai asmuo dalyvauja vairuotojų pirminio mokymo kurse. Baigus šį kursą statusas atstatomas, bet asmuo negali įsidarbinti, kol asmuo VĮ „Regitra“ neišlaiko teorinio ir praktinio vairavimo egzaminų. Teigia, jog būtent šis laikotarpis dėl teorinio ir praktinio vairavimo egzaminų laikymo VĮ „Regitra“ neretai užtrunka ir neskatina bedarbių laikytis savo įsipareigojimo – laiku įgyti vairuotojo pažymėjimo, nes tuo metu galioja visos socialinės garantijos, kurios teikiamos bedarbiams, taigi ir mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nurodo, jog Tauragės teritorinė darbo birža laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. tikslino informaciją, ar V. G. įgijo C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“. Sužinojo, kad V. G. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. nesiėmė jokių papildomų veiksmų įgyti C ir CE kategorijų vairuotojų pažymėjimą VĮ „Regitra“, o neturėdamas šių kategorijų jis negalėjo įsidarbinti. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas jokiais teisės aktais nėra įpareigotas tikrinti, ar asmuo registruojasi VĮ „Regitra“ dėl egzaminų laikymo, tačiau yra aktualu, ar asmuo tinkamai vykdo Trišalės sutarties sąlygas. Kokių veiksmų ėmėsi savo įsipareigojimams įvykdyti turi įrodyti pats asmuo. Akcentuoja, jog pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 patvirtinto Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 25.5 punktą, bedarbio statuso netenkama be svarbių priežasčių, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše, nutraukus profesinį mokymą arba atsisakius įsidarbinti pagal suteiktą kvalifikaciją ar įgytą kompetenciją Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytomis sąlygomis.

Pažymi, kad ištyrus darbuotojų veiksmus, nurodytus Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. Sd-3369, nebuvo nustatyti kokie nors pažeidimai ir tuo pagrindu Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius 2015 m. sausio 2 d. sprendimu pripažino, kad Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. buvo pranešama pareiškėjo prašyme nurodytu paskutinės žinomos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), adresu. Minėtu adresu išsiųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su atžyma, kad neatsiėmė. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašu apie asmenį, gautu iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Klaipėdos miesto savivaldybėje, nenurodant tikslaus gyvenamosios vietos adreso. SODROS duomenų bazėje duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens dabartinę darbovietę nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <...>, 2015 m. rugpjūčio 10 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu trečiajam suinteresuotam asmeniui įteikė procesinius dokumentus. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 273,27 Eur žalos atlyginimo.

Faktinės bylos aplinkybės

Tauragės teritorinės darbo biržos 2015 m. gegužės 28 d. rašte Nr. SD-473 nurodoma, jog V. G. registravosi Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus Pagėgių poskyryje ir V. G. nuo 2013 m. vasario 18 d. suteiktas bedarbio statusas. V. G. 2013 m. vasario 22 d. pateikė prašymą dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo ir šis prašymas buvo įvestas į duomenų bazę. V. G., išklausęs įvadinį informacinį susirinkimą, pareiškė norą įgyti C, CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą ir Transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinę kvalifikaciją. V. G. pateikė prašymą dėl bedarbio profesinio mokymo organizavimo. Tauragės teritorinės darbo biržos specialistas kartu su V. G. parengė individualų užimtumo veiklos planą, kurio galutinis tikslas – įgyti kvalifikaciją ar kompetencijas ir įsidarbinti C, CE kategorijos vairuotoju.

2013 m. vasario 22 d. tarp Tauragės teritorinės darbo biržos, V. G. ir UAB „Voriona“ (minėta, toliau – ir darbdavys) buvo pasirašyta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. IDRS-12-325 (minėta, toliau – Trišalė sutartis). Pagal Trišalės sutarties 2.1. punktą, V. G. įsipareigojo įgyti ar patobulinti šią kvalifikaciją Transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo pradinę kvalifikaciją arba (ir) įgyti šią kompetenciją gebėti vairuoti C ir CE kategorijų transporto priemones, reikalingą Trišalės sutarties 2.3.2. punkte nurodytoms darbo funkcijos atlikti, ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 10 d. pagal profesinio mokymo programas – C ir CE kategorijos vairuotojų mokymo programą ir Transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo mokymo programą. 2013 m. birželio 28 d. Tauragės teritorinėje darbo biržoje gautas V. G. prašymas nukelti Trišalėje sutartyje numatytą įdarbinimo pas darbdavį datą iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. bei 2013 m. birželio 28 d. buvo pasirašytas Susitarimas „Dėl 2013 m. vasario 22 d. Trišalės profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties Nr. IDRS-12-325 pakeitimo“. Pagal minėtą 2013 m. birželio 28 d. Susitarimą, darbdavys UAB „Voriona“ įsipareigojo pratęsti V. G. įdarbinimo terminą iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2013 m. liepos 26 d. darbo biržoje gautas dar vienas V. G. prašymas dėl įdarbinimo datos nukėlimo iki 2013 m. spalio 1 d. V. G. prašyme nurodė, kad negali įsidarbinti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., nes neišlaikė egzamino C ir CE kategorijoms įgyti. Remiantis Tauragės teritorinės darbo biržos 2015 m. gegužės 28 d. raštu Nr. SD-473, pagal V. G. pateiktą prašymą buvo paruoštas susitarimo projektas dėl įdarbinimo datos nukėlimo iki 2013 m. spalio 1 d., tačiau V. G. neatvyko pasirašyti paruošto naujo susitarimo projekto, nes darbdavys atsisakė nukelti įdarbinimo sutarties terminą. Po darbdavio atsisakymo nukelti įdarbinimo sutarties terminą V. G. Tauragės teritorinę darbo biržą informavo, kad laikys egzaminus ir įgis C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą bei sudarys keturšalę sutartį su kitu darbdaviu. V. G. buvo suteikta papildoma galimybė įgyti C ir CE vairuotojo kategorijų pažymėjimą ir įsidarbinti pas kitą darbdavį. Atsižvelgiant į egzaminų laikymo eiles, sekantis V. G. apsilankymas darbo biržoje buvo numatytas 2013 m. rugsėjo 9 d. Apsilankymo pas specialistą metu 2013 m. rugsėjo 9 d. V. G. informavo, kad laiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (minėta, toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NI_SP1-2127 V. G. nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. vasario 17 d. paskyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurios dydis nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 17 d. – 650 Lt ir nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. vasario 17 d. – 500,05 Lt.

Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. V. G. darbo paieška nutraukta, o V. G. bedarbio statusas panaikintas.

VSDFV Utenos skyrius 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. NI-SP5-540 „Dėl V. G. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. susidarė 943,55 Lt nedarbo draudimo išmokos permoka. Sprendime nurodyta, jog permoka susidarė dėl to, kad asmuo neturėjo bedarbio statuso.

Dėl tinkamos proceso šalies

Nagrinėjamoje byloje atsakovas Tauragės teritorinė darbo birža atsiliepime prašė pakeisti jo procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens, o V. G. procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens pakeisti į atsakovo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje numatyta, jog jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjui teisėjų kolegija pasiūlė pakeisti atsakovo Tauragės teritorinės darbo biržos procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens, o V. G. procesinę padėtį į atsakovo, tačiau pareiškėjas su tuo nesutiko. Pareiškėjui nesutikus dėl procesinės padėties pakeitimo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje nutarė atsakovo prašymo dėl procesinės padėties pakeitimo netenkinti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje turtinę žalą kildina būtent iš juridinio asmens – Tauragės teritorinės darbo biržos – neteisėtų veiksmų. Remdamasis minėta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, jog pareiškėjas reikalavimą reiškia tinkamam atsakovui.

Civilinės atsakomybės sąlygos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės ir savivaldybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl veiksmų neteisėtumo

Pareiškėjas valdžios institucijos – Tauragės teritorinės darbo biržos – neteisėtus veiksmus kildina iš to, jog atsakovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. turėdamas informaciją apie 2013 m. vasario 22 d. Trišalės sutarties galiojimo pasibaigimą, pažeisdamas imperatyvias teisės nuostatas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. tęsė bedarbio statusą V. G. ir dėl to VSDFV Utenos skyrius V. G. neteisėtai ir nepagrįstai išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką, tokiu būdu padarant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 943,55 Lt (273,27Eur) turtinę žalą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, teismui būtina analizuoti, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai tęsė bedarbio statusą V. G. nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., o tuo pagrindu VSDFV Utenos skyrius V. G. mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šio straipsnio dalyje išvardintų sąlygų. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį: be pateisinamos priežasties bedarbis atsisakė dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (2 punktas); be pateisinamos priežasties bedarbis nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (3 punktas) ir kt. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 2 d.) 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas „bedarbio“ sąvokos apibrėžimas, pagal kurią bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, taip pat Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčių individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ar komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – šiuo įstatymu nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. Užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemones sudaro: 1) bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas; 2) remiamasis įdarbinimas ir kt. Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo tikslas – padėti jiems įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą ar neformaliojo profesinio mokymo programas, jeigu tai reikalinga įsidarbinti į laisvas darbo vietas, pradėti dirbti savarankiškai ar įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams pasilikti dirbti jų darbovietėse. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas organizuojamas pagal trišalėje sutartyje numatytas sąlygas. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins ar paliks darbuotoją jo darbovietėje, ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo dėl bedarbio įdarbinimo į laisvą darbo vietą ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasilikimo dirbti jo darbovietėje. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aktyvios darbo rinkos politikos aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 11 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499, 24.1 punkte nustatyta, jog darbo birža profesinį mokymą gali organizuoti, jeigu sudaroma Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbuotojo. Aktyvios darbo rinkos politikos aprašo 29 punktas nustato darbo birža ir darbdavys, pasirašęs Trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį, turi teisę tikrinti, kaip vykdomas mokymas pas profesinio mokymo teikėją ir (ar) praktikos atlikimo vietoje.

Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473, reglamentuoja darbo rinkos stebėsenos organizavimo ir vykdymo sąlygas bei tvarką (Aprašo 1 punktas). Aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.) 25 punkte nurodyta, jog bedarbio statuso netenkama: 25.4. bedarbiui be pateisinamos priežasties, kaip nustatyta Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1656, atsisakius arba laiku neatvykus dalyvauti jo Individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; 25.5. be svarbių priežasčių, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše, nutraukus profesinį mokymą arba atsisakius įsidarbinti pagal suteiktą kvalifikaciją ar įgytą kompetenciją Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytomis sąlygomis. Aprašo 26 punkte nustatyta, jog asmenims, netekusiems bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25 punkte, išskyrus šio Aprašo 25.7 punktą, nurodytų priežasčių, registracija darbo biržoje nutraukiama.

Pagal Aktyvios darbo rinkos politikos aprašo 36 punktą, svarbiomis priežastimis, dėl kurių galima nutraukti profesinį mokymą arba atsisakyti įsidarbint, laikoma bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbuotojo liga ar mirtis ir kt.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (minėta, toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656, 49 ir 50 punktuose išvardintos pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, t. y.: 49.1. liga, sužalojimas, nėštumas, gimdymas; 49.2. teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija; 50.1. stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas; 50.2. artimųjų (tėvų, sutuoktinio ar vaikų) mirtis ir kt.

Akcentuotina, kad Nuostatų 49 ir 50 punktuose nėra numatyta, jog egzaminų neišlaikymas (dėl to nebuvo įvykdyta Trišalė sutartis) galėtų būti pateisinama priežastis, dėl kurios bedarbis gali atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Pagal Nuostatų 52 punktą, Nuostatų 49 ir 50 punktuose nurodytos priežastys teritorinėje darbo biržoje pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai. Nepateikus Nuostatų 49 ir 50 punktuose nurodytas priežastis patvirtinančių dokumentų, šios priežastys laikomos nepateisinamomis. Aiškinant Nuostatų 52 punktą sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog nepaisant to, kokią priežastį nurodo bedarbis (kad ir nenumatytą Nuostatų 49 ir 50 punkte), dėl kurių bedarbis atsisako dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, bedarbis šias priežastis privalo pagrįsti atitinkamais įrodymais. Kitu atveju bedarbio nurodytos priežastys lieka nepateisinamomis (Nuostatų 52 punktas). Iš to seka išvada, jog teritorinė darbo birža privalo pareikalauti pateikti dokumentus, kurie patvirtintų bedarbio nurodytas priežastis, dėl kurių jis nustatytu negali atvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba atsisako dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Bedarbiui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių nurodytas priežastis, dėl kurių negali priimti pasiūlymo dirbti, remiantis Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 25 ir 26 punktu, asmuo netenka bedarbio statuso ir jo registracija darbo biržoje turi būti nutraukiama.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2013 m. liepos 26 d. Tauragės teritorinei darbo biržai V. G. pateikė prašymą, kuriuo prašė nukelti įdarbinimo datą iki 2013 m. spalio 1 d. Prašyme nurodė, kad negali įsidarbinti, nes neišlaikė egzamino C ir CE kategorijos vairuotojo pažymėjimui įgyti, tačiau jokių įrodymų, kad laikė C ir CE kategorijos egzaminus nepateikė. Tauragės teritorinės darbo biržos 2015 m. gegužės 28 d. raštu Nr. SD-473 nustatyta, kad pagal V. G. pateiktą prašymą buvo paruoštas susitarimo projektas dėl įdarbinimo datos nukėlimo iki 2013 m. spalio 1 d., tačiau V. G. neatvyko pasirašyti paruošto naujo susitarimo projekto, nes UAB „Voriona“ atsisakė nukelti įdarbinimo sutarties terminą.

Byloje pateikta VĮ „Regitra“ Tauragės skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. (1.5)-24-109 patvirtina, kad V. G. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. VĮ „Regitra“ laikyti teorijos ir praktikos vairavimo egzaminams C ir CE kategorijoms įsigyti nesiregistravo ir egzaminų nelaikė.

Pabrėžtina, jog nepaisant to, kad V. G. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas priežastis (kad neišlaikė C ir CE kategorijos egzamino ir kad dar kartą užsiregistravo egzaminui), dėl kurių nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. negali įvykdyti Trišalėje sutartyje numatytų įsipareigojimų ir UAB „Voriona“ atsisakius nukelti įdarbinimo sutarties terminą bei 2013 m. rugpjūčio 1 d. pasibaigus Trišalės sutarties galiojimui, atsakovas toliau tęsė V. G. bedarbio statusą. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad „teisinį pagrindą, kada V. G. registravosi VĮ „Regitra“ laikyti egzaminus, ar įgijo C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“, kokių veiksmų ėmėsi savo įsipareigojimams įvykdyti, turi įrodyti pats asmuo“. Tai yra, atsakovas atsiliepime iš esmės pripažino, jog V. G. turėjo įrodyti, kokių veiksmų ėmėsi įsipareigojimų įvykdymui, tačiau nepaisant to, kad V. G. nepateikė jokių įrodymų apie savo įsipareigojimų vykdymą, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl V. G. bedarbio statuso panaikinimo. Atsakovas atsiliepime nurodė ir tai, jog darbo birža nėra įpareigota tikrinti ar asmuo registruojasi VĮ „Regitra“ dėl egzaminų laikymo, tačiau darbo biržai yra aktualu ar asmuo tinkamai vykdo Trišalės sutarties sąlygas, t. y. atsakovas iš esmės pripažino aplinkybę, kad jis privalo domėtis ar šalis tinkamai vykdo Trišalės sutarties sąlygas. Nepaisant minėtų aplinkybių, atsakovas V. G. tęsė bedarbio statusą, nors nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. (neįvykdžius Trišalės sutartyje numatytų sąlygų ir nesant kitų svarbių priežasčių, pateisinančių pareiškėjo negalėjimą įvykdyti Trišalės sutarties sąlygas, dėl ko pareiškėjui dar būtų buvę galima tęsti bedarbio statusą) egzistavo Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 25.4 ir 25.5 numatyti teisiniai pagrindai V. G. panaikinti bedarbio statusą. Panaikinus V. G. bedarbio statusą, jo registracija darbo biržoje turėjo būti nutraukta (Aprašo 26 punktas).

Teisės aktuose numatytų veiksmų su bedarbio statusu ir nedarbo socialinio draudimo išmoka atlikimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 15 d.) (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-147, 6.3.1 punkte numatyta, kad klientų aptarnavimo skyriaus specialistas, vykdantis konsultavimo arba tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo funkcijas <...> formuoja siūlymus dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, panaikinimo ar pakeitimo, nepanaikinant registracijos. Tvarkos aprašo 7.1 punkte numatyta, kad darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas, o nesant šio poskyrio – klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas kiekvieną darbo dieną patikrina šio Tvarkos aprašo 6.3 punkte nurodytų siūlymų pagrįstumą, parengia klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo sprendimų dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, panaikinimo ar pakeitimo, nepanaikinant registracijos projektus kartu su sprendimų prieduose esančiais įsiregistravusių asmenų, kuriems numatoma suteikti, sustabdyti, atstatyti, panaikinti bedarbio statusą ar jį pakeisti, nepanaikinant registracijos, sąrašais ir juos vizuoja. Tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, kad klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas priima sprendimus dėl bedarbio statuso pagal jam pateiktus sprendimų dėl bedarbio statuso projektus. Tvarkos aprašo 11 punkte nurodyta, kad už sukauptų ir įvestų į Informacinę sistemą duomenų apie bedarbius teisingumą ir savalaikiškumą, bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, panaikinimo, teisėtumą, pagrįstumą ir savalaikiškumą, Prašymų pateikimą bedarbiams pildyti, informavimo apie nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą/neskyrimą, sustabdymą, atnaujinimą, nutraukimą, pratęsimą, pakartotinį skyrimą, neteisingai nurodytų bedarbių asmeninių sąskaitų patikslinimą atsakingi Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai, priklausomai nuo šiame Tvarkos apraše jiems atlikti nurodytų veiksmų.

Remiantis aptartomis Tvarkos aprašo nuostatomis, darytina išvada, jog už sukauptų ir įvestų į Informacinę sistemą duomenų apie bedarbius teisingumą ir savalaikiškumą, bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, panaikinimo, teisėtumą, pagrįstumą ir savalaikiškumą atsakingi teritorinių darbo biržų darbuotojai.

Atsakovas Tauragės teritorinė darbo birža po 2013 m. rugpjūčio 1 d., kai baigėsi Trišalės sutarties galiojimas, nesidomėjo V. G. nurodytomis aplinkybėmis, nereikalavo pateikti jokių įrodymų apie tai, kad V. G. tikrai neišlaikė C ir CE kategorijų vairavimo egzamino ir dar kartą yra užsiregistravęs laikyti C ir CE kategorijų vairavimo egzaminus, be to, nereikalavo iš valstybės įmonės „Regitra“ šios informacijos, o tikėjo V. G. nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neveikė teisės aktų nustatyta tvarka (neteisėtas neveikimas), nors remiantis Nuostatų 52 punktu, Aprašo 25.4, 25.5, 26 punktais bei Tvarkos aprašo 6.3, 6.3.1, 7.1, 8 ir 11 punktais, privalėjo domėtis apie V. G. pateikiamos informacijos teisingumą ir nustačius, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių V. G. neįvykdė Trišalės sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir atsisakė dalyvauti jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, laiku panaikinti V. G. bedarbio statusą. Aplinkybė, kad V. G. bedarbio statusas buvo panaikintas pavėluotai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konstatuota ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. Sd-3369.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje pabrėžia, kad Tauragės teritorinėje darbo biržoje informacija apie išmokos paskyrimą V. G. gauta pavėluotai, t. y. ši informacija darbo biržoje gauta tik 2013 m. rugsėjo 18 d. Be to, sprendimas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo V. G. taip pat priimtas pavėluotai: VSDFV skyriaus sprendimas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos paskyrimo priimtas 2013 m. rugsėjo 10 d., o nedarbo socialinio draudimo išmoka paskirta nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d.

Nuostatų 23 punkte numatyta, kad duomenis apie tai, kuriems bedarbiams skirtos/neskirtos nedarbo draudimo išmokos, sustabdytas, atnaujintas, nutrauktas ar pratęstas šių išmokų mokėjimas, taip pat duomenis apie neįskaitytas į asmenines sąskaitas nedarbo draudimo išmokų sumas (dėl neteisingai nurodytų asmeninių sąskaitų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (minėta, toliau – ir Fondo valdyba) pateikia Lietuvos darbo biržai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo. Teritorinės darbo biržos šiuos duomenis naudoja bedarbiams informuoti ir jų asmeninėms sąskaitoms tikslinti. Nuostatų 28 punktas nustato, kad nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir skiriama Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo ar teritorinio skyriaus direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu, arba priimamas sprendimas jos neskirti, vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytais pagrindais. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, kurios reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui ir mokėjimo trukmei nustatyti, gavimo. Pagal Nuostatų 17 punktą, Lietuvos darbo birža turimus duomenis, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti ar išsaugoti, nedarbo draudimo išmokos mokėjimui sustabdyti, atnaujinti ar nutraukti, Fondo valdybai neatlygintinai teikia ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų gavimo elektroniniu būdu pagal duomenų teikimo sutartį. Nuostatų 48 punkte numatyta, jog sprendimas neskirti nedarbo draudimo išmokos ar nutraukti jos mokėjimą priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikiamų duomenų gavimo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. G. Tauragės teritorinėje darbo biržoje apsilankė 2013 m. rugsėjo 9 d. VSDFV Utenos skyrius dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo V. G. sprendimą priėmė 2013 m. rugsėjo 10 d., o minėta išmoka buvo paskirta nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. Darbo birža apie nedarbo socialinio draudimo išmokos paskyrimą V. G. buvo informuota 2013 m. rugsėjo 18 d. Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. V. G. darbo paieška nutraukta, o V. G. bedarbio statusas panaikintas. VSDFV Utenos skyrius 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. NI-SP5-540 „Dėl V. G. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. susidarė 943,55 Lt nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka. Sprendime nurodyta, jog permoka susidarė dėl to, kad asmuo neturėjo bedarbio statuso.

Įvertinus minėtas aplinkybes bei Nuostatų 17, 23 ir 28 punktus, darytina išvada, jog tiesioginis priežastinis ryšys yra būtent tarp atsakovo neteisėto neveikimo (laiku nepanaikinimo V. G. bedarbio statuso) ir atsiradusios 943,55 Lt (273,27 Eur) žalos (permokos), o ne tarp pareiškėjo padaryto teisės akto pažeidimo (pavėluoto Tauragės teritorinės darbo biržos informavimo apie V. G. nedarbo socialinio draudimo išmokos paskyrimą) ir nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos. Minėta, jog pagal Nuostatų 17 punktą, Lietuvos darbo birža turimus duomenis, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti ar išsaugoti, nedarbo draudimo išmokos mokėjimui sustabdyti, atnaujinti ar nutraukti, Fondo valdybai neatlygintinai teikia ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų gavimo elektroniniu būdu pagal duomenų teikimo sutartį. Atsakovui laiku nepateikus duomenų apie V. G. bedarbio statuso panaikinimą, VSDFV Utenos skyrius paskyrė V. G. nedarbo socialinio draudimo išmoką, nors kaip vėliau paaiškėjo, V. G. neturėdamas bedarbio statuso, tokios pašalpos nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. neturėjo teisės gauti (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas VSDFV Šilalės skyrius 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (1.19)S-8711 kreipėsi į Tauragės teritorinę darbo biržą, prašydamas iki 2015 m. gegužės 18 d. atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 273,27 Eur žalą, tačiau Tauragės teritorinės darbo biržos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SD-473 prašymas netenkintas.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 273,27 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Nuostatų 52 punkte, Aprašo 25.4, 25.5, 26 punktuose bei Tvarkos aprašo 6.3, 6.3.1, 7.1, 8 ir 11 punktuose įtvirtintos pareigos domėtis aplinkybėmis apie priežastis, dėl kurių bedarbis nedalyvauja jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs 273,27 Eur padarytos žalos, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui iš Tauragės teritorinės darbo biržos priteistinas 273,27 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui (juridinio asmens kodas 190895432) iš Tauragės teritorinės darbo biržos (juridinio asmens kodas 191438931) 273,27 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 27 centus) žalos atlyginimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Dalia GumuliauskienėLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė