- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- TS-18-961/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. N. (T. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59-23 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu T. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. N. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – 80 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia – 2012 m. vasario 7 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 25 d. ? paskirtos bausmės atlikęs – 2020 m. liepos 25 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. sausio 28 d. – 3 metai 9 mėnesiai 28 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 59-23 nuteistajam T. N. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis T. N. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59-23 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.
Skunde nuteistasis nurodo, jog komisija rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas 8 kartus, tačiau jis bausmes už šiuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs. Komisija konstatavo, kad lygtinio paleidimo reikalavimų jis nepažeidė. Nurodo, jog lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Pažymi, jog tokiu atveju keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, o pati bausmė niekur nedingsta, kadangi jis būtų intensyvioje priežiūroje. Mano, jog taikant jam lygtinį paleidimą būtų pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšys stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, tame tarpe ir valstybės. Nurodė, jog atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose jis nevartojo jokių narkotinių medžiagų. Narkotikų vartojimo žalą supranta. Alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. Niekada nebuvo kilusių jokių problemų dėl alkoholio vartojimo. Nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, nemėgino žudytis, žalotis. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Prisiima kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Jam bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nusikalstamam elgesiui būdingas savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar tai agresyvus elgesys. Taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, yra baustas drausminėmis nuobaudomis, bet ir skatintas. Pažymi, kad visos išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, jog lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeidė ir yra linkęs laikytis įstatymų. Pastebi, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę. Taip pat pažymi, jog rekomendacijos konsultuotis su Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, todėl laikytinos tuščiažodžiavimu. Akcentuoja, kad nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Šis komisijos nutarimas niekuo nesiskiria nuo 2020 m. liepos 31 d. nutarimo, netgi rekomendacijos tos pačios, nors jis jas ir įvykdęs. Akcentuoja, kad komisija vertina nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus, o paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų. Todėl nurodo, jog nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Nurodo, jog Komisija priėmė visiškai nemotyvuotą ir skundžiamame komisijos nutarime išdėstytiems faktams priešingą sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, o BVK 164 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, kad komisijos nutarimas būtų motyvuotas, todėl akivaizdus šio reikalavimo nesilaikymas skundžiamą komisijos nutarimą daro neteisėtu. Taip pat pažymi, jog prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje, o toks vertinimas yra tolygus būrimui kavos tirščiais, kur viskas gali būti „įmanoma“ arba „neįmanoma“. Nurodo, jog svarbi aplinkybė, kurią būtina akcentuoti, yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, kuriame nurodyta, jog valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Nurodo, jog Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą. Nurodo, jog komisija nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. BVK 4 straipsnis nustato, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame kodekse išdėstytos, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. Tarptautinės sutartys gali turėti įvairius pavadinimus. Tarp tarptautinės teisės dokumentų ir rekomendacinio pobūdžio teisės aktai. Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec(2003)22 valstybėms-narėms dėl lygtinio paleidimo nurodo, jog pageidautina kiek įmanoma trumpinti laisvės atėmimo bausmes ir kad lygtinis paleidimas nuo dalies bausmės atlikimo yra svarbi priemonė. Nurodo, jog minėta rekomendacija numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis principais: 1) Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 2) Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Nurodo, jog vienas iš probacijos sistemos koncepcijos tikslu įgyvendinamo, pagal kuria vienas pagrindiniu baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų įvardinamas – dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. Probacijos įstatyme nurodyta žala, kurią atneša ilgalaikis įkalinimas, t. y. šeimų iširimas, savarankiškumo praradimas, socialinių ir darbo įgūdžių praradimas ir t. t. Įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus. Įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisė ir žmogiškos moralės normų. Įsipareigoja vykdyti numatytas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. N. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę bausmės dalį, kuri numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
Iš skundžiamo nutarimo bei nuteistojo bylos matyti, kad T. N. anksčiau teistas 8 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį 7 kartus baustas ir 4 kartus skatintas. Turima 1 nuobauda panaikinta. Paskutinė nuobauda skirta 2020 m. liepos 14 d. už bausmės atlikimo režimo pažeidimą (buvo pastebėtas kalbant mobiliuoju telefonu). Vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones. Paskutinį kartą Komisijai pristatytas 2020 m. liepos 30 d. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti socialinės reabilitacijos (elgesio korekcijos) programose ir Anoniminių alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose. Remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, pateiktas rekomendacijas vykdė. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, elektros įrengimų remontininko bei staliaus profesinę kvalifikaciją. Iki suėmimo dirbo brolio įsteigtoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo metu į pataisos namų administraciją dėl galimybės įsidarbinti nesikreipė. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pateikė įmonės direktoriaus V. N. (V. N.) pažymą, kurioje nurodyta, kad T. N. dirbo iki 2012 m. vasario 14 d. juvelyro mokinio pareigose. Bendrovės veikla susijusi su dirbinių gamyba, pardavimais, taisymu. Kadangi nuteistasis savo darbą išmano ir atlikdavo nepriekaištingai, bendrovė norėtų jį priimti atgal į darbą, jeigu bus panaikintos jam taikomos kardomosios priemonės. Remiantis 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 56-1414, įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Bausmės atlikimo metu baustas už alkoholio vartojimą. 2020 m. balandžio 28 d. įtarus, kad nuteistasis yra vartojęs alkoholio buvo patikrintas blaivumas. Alkoholio matuoklio rodmenys parodė 0,41 promilių alkoholio koncentraciją. Nuteistasis pripažino vartojęs alkoholį. Motyvacija spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, vidutinė. Jo teigimu, 3 kartus dalyvavo AA savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose. Anksčiau lankėsi pas įstaigos psichologą. 2020 m. rugpjūčio 19 d. išklausė užsiėmimų ciklą „12 žingsnių programa“. Nuteistasis adaptuojasi be išskirtinių sunkumų. Diskriminacinės nuostatos, kurios susijusios su nusikalstamu elgesiu, nestebimos. Analizuojant nuteistojo kriminalinę, pasikartojančių nusikaltimų istoriją, matyti, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, nesilaikant visuotinai priimtų gyvenimo normų. Vertinant nuteistojo praeities nusikalstamą patirtį, pastebimas polinkis atmesti visuomenės vertybių sistemą bei nusikalsti pakartotinai. Nuostata į priežiūrą neigiama. Yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo instituto sąlygas. Bausmės atlikimo metu ne kartą baustas drausmine tvarka. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia neigiamą požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas yra itin aktualus keičiantis asmeniui. Asmens nurodytu adresu sąlygos taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą yra tinkamos.
Nuteistasis skunde nurodė, jog komisija rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas 8 kartus, nors jis bausmę už šiuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas, negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Su šiuo nuteistojo teiginiu sutiktina ir pritartina, kad vien tik ankstesnių teistumų skaičius ar jų sunkumas negali būti besąlyginiu pagrindu, kuriam esant nuteistojo atžvilgiu nebūtų galimybės taikyti lygtini paleidimą iš pataisos namų. Tačiau pažymėtina, kad net ir bausmę atlikus, teistumui pasibaigus, tai negali būti suprantama taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir kad į šį faktą negalima atsižvelgi kaip į asmenį charakterizuojančius duomenis. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Nuteistasis teisingai nurodo, kad ir ne kartą teistiems asmenims yra taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai nereiškia, jog tokiu atveju nebuvo vertinama asmenų pažanga elgesio korekcijos prasme ir kitos lygtiniam paleidimui svarbios aplinkybės.
Nuteistojo teigimu, prognozuojamo asmens elgesio laisvėje įvertinimas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje yra tolygus „būrimui kavos tirščiais“. Tačiau pažymėtina, jog nuteistasis nors ir nurodė, jog narkotinių medžiagų nevartoja ir supranta jų daromą žalą, o alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, visgi 2020 m. balandžio 28 d. buvo baustas už alkoholio vartojimą, t. y. nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto draudimą nuteistiesiems vartoti alkoholinius gėrimus. Todėl nesutiktina su nuteistojo argumentu, jog asmens elgesio įkalinimo įstaigoje pagrindu negalima prognozuoti, kaip asmuo elgsis išėjęs į laisvę. Minėta aplinkybė dėl alkoholio vartojimo parodo, kad asmuo nėra linkęs laikytis jam nustatytų taisyklių ir nėra vien tik teigiamai charakterizuojamas, o iš tokių ar panašių aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą dėl asmens elgesio išėjus į laisvę.
Be to pagal susiformavusią teismų praktiką, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, sprendžiama iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas be abejonės didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą ir savaime negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neabejotinai svarbi nuteistojo elgesio korekcijos kontekste.
Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas neįpareigoja, suėjus įstatymo nustatytam minimaliam terminui, taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo institutas, priešingai negu nurodo nuteistasis, nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė ta, kad nuteistasis turi atlikti visą apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę, teismas ir įvertina bei nusprendžia, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei yra tinkama bausmės tikslams pasiekti. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejotinai daryti išvadą, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo tvarka leis pasiekti bausmės tikslus ir nepažeis visuomenės interesų.
Pažymėtina, kad pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba yra tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį, ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, jau būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nebedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, kad jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
Susipažinus su nuteistojo T. N. byla ir Komisijos nutarime išdėstytais motyvais matyti, jog šiuo atveju minėtos formalios lygtinio paleidimo sąlygos nuteistasis neatitinka, kadangi T. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (72 taškai), beveik nepasikeitusi lyginant ją su Komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 59-146 nurodyta pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, kuri buvo taip pat vidutinė (76 taškai) (a. b. l. 175-177). Esant tokiam pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas, jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados, ypač įvertinus dinaminių taškų skaičių (37 taškai), t. y. kurių yra daugiau už statinių veiksnių taškus, kurių nuteistasis savo elgesiu negali pakeisti. Esant tokioms sąlygoms, taikant lygtinį paleidimą nuteistajam, būtina nustatyti kitų itin gerai asmenį charakterizuojančių duomenų.
Kaip minėta, bausmės atlikimo metu T. N. 4 kartus skatintas, 2020 m. kovo 3 d. už nepriekaištingą elgesį panaikinta prieš terminą 2018 m. sausio 18 d. skirta nuobauda, anksčiau skatintas paskutinį kartą 2017 m. gruodžio 19 d., vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, įgijo elektros įrengimų remontininko profesinę kvalifikaciją, vidurinį išsilavinimą, staliaus profesinę kvalifikaciją; būdamas laisvėje turėtų darbą, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nėra. Išvardintos aplinkybės gana teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis T. N. net 7 kartus baustas, nuobaudos paskirtos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 14 d., susijusios su nurodymo tvarkyti būrių bendrojo naudojimo patalpas nevykdymu, taip pat alkoholio vartojimu ir kalbėjimusi ar naudojimusi mobiliuoju telefonu. Be to, T. N., nors ir pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog išėjęs iš įkalinimo įstaigos turėtų darbą, tačiau atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, jis į įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti nesikreipė ir, kaip jau minėta, nevykdė nurodymo tvarkyti būrių bendrojo naudojimo patalpas, kas taip pat parodo, jog nėra linkęs laikytis jam nustatytų taisyklių.
Nuteistasis akcentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir BVK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei nurodė, jog paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas yra negaliojantis (neteko galios 2020-07-01), tačiau ir galiojusi 17.1 punkto nuostata nesudaro pagrindo konstatuoti, kad komisijos nutarimas yra nemotyvuotas. Nutarime yra aiškiai motyvuota, kodėl netaikytinas lygtinis paleidimas, t. y., kad T. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 72 taškai (statinių – 35, dinaminių – 37), paskutinį kartą baustas 2020 m. liepos mėnesį, buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutą, įvykdė naują nusikalstamą veiką, tai rodo neigiamą nuostatą į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, nustatytas alkoholio vartojimo faktas bausmės atlikimo metu, neturi motyvacijos spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, paviršutiniškas požiūris į savo resocializacijos procesą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BVK 137 straipsnio 2 dalis neturi 4 punkto. Kita vertus, nuteistojo argumentai, jog nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, neatitinka elementarios logikos, nes, vadovaujantis nuteistojo išvadomis, net ir vien neigiamas elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu turėtų būti vertinamas kaip teigiamai apibūdinantis nuteistąjį. Nors nuteistasis teisingai nurodo, kad paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš socialinės reabilitacijos formų, tačiau tai nereiškia, kad charakterizuojant asmenį neturima atsižvelgti į nuobaudos paskyrimą, kadangi ši aplinkybė ne tik parodo jo socialinės reabilitacijos rezultatus, bet ir nurodo, ar asmuo yra linkęs laikytis jam nustatytų taisyklių (kas ypač svarbu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo).
Visos šios aptartos aplinkybės, tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, yra reikšmingos, tačiau akivaizdu, kad neigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra žymiai daugiau, pastaruoju metu dominuoja labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis yra pasiruošęs grįžti į laisvę ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas, nes, teismo nuomone, nuteistasis neatitinka ne tik materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, bet ir formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59-23 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, tinkamai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, nesuteikdama nepagrįstos reikšmės nei vienai iš jų, ir priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.
Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (ioparol)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. N. (T. N.) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59-23 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, prokurorui ir suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.