- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1-112-309/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00062-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, rusas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) universiteto 4 kurso studentas, IĮ „R. p.“ savininkas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č., neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus C kategorijų ginklus, šaudmenis, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus, neturėdamas tokio leidimo, 2020 m. rugpjūčio 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. Č. iš (duomenys neskelbtini) Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną automobilio „Mercedes Benz C220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone, daiktadėžėje neteisėtai gabeno „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Rohm RG 88“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „C“ kategorijos šaudmenis - 5 vienetus 9 mm kalibro dujinius šovinius, kol 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kelyje (duomenys neskelbtini), apie 300 m. nuo Lietuvos Respublikos sienos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai rado ir paėmė dujinį pistoletą ir šaudmenis.
Be to A. Č., neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: 2020 m. rugpjūčio 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. Č. vykdamas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, keliu (duomenys neskelbtini), automobilio „Mercedes Benz C220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone, daiktadėžėje, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno C kategorijos šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Rohm RG 88“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „C“ kategorijos šaudmenis - 5 vienetus 9 mm kalibro dujinius šovinius, kol 2020-08-03 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kelyje (duomenys neskelbtini), apie 300 m. nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai rado ir paėmė dujinį pistoletą ir šaudmenis.
Kaltinamasis A. Č. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš aštuonis metus (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kurios gyventojas jis yra, įsigijo dujinį pistoletą ir šaudmenis šiam pistoletui. Šiam ginklui ir šaudmenims įsigyti leidimo nereikėjo, reikėjo būti pilnamečiu asmeniu. Dujinį pistoletą ir šaudmenis įsigijo savigynai. Dujinį pistoletą ir šaudmenis vežiojo savo automobilio, „Mercedes-Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje. Iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo įvažiavęs ir nežinojo, kad reikalingas leidimas šį ginklą ir šaudmenis gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2020 m. rugpjūčio 3 d. iš (duomenys neskelbtini) Respublikos vyko į Lietuvos Respubliką pirkti automobilio bamperio. Kertant (duomenys neskelbtini) Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienos postą, jis nebuvo sustabdytas, tačiau kirtus valstybių sieną, Lietuvos Respublikos teritorijoje pravažiavus kelis šimtus metrų, buvo Lietuvos pasieniečių sustabdytas. Pareigūnai paklausė ar jis negabena ginklų ir narkotinių medžiagų, jis atsakė, kad tokių daiktų negabena. Buvo patikrintas jo vairuojamas automobilis ir automobilio daiktadėžėje buvo rastas dujinis pistoletas ir jam skirti šaudmenys, kurie daiktadėžėje buvo aiškiai matomi. Buvo pamiršęs, kad automobilio daiktadėžėje buvo dujinis pistoletas ir jam skirti šaudmenys.
Kadangi kaltinamasis A. Č. kaltu prisipažino visiškai, sutiko, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, t. y. neapklausiant liudytojų, o tik išvardijant byloje apklaustų liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 273, 291 straipsniais, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, išvardijant byloje esančius įrodymus.
Liudytoja A. M. (b. l. 54-55) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniąja specialiste. 2020 m. rugpjūčio 3 d., Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje pagal iš anksto nustatytą planą vykdė tarnybą kartu jaunesniuoju specialistu G. K.. Jų užduotis buvo nesistemingi asmenų ir transporto priemonių patikrinimai, susiję su nelegalia migracija, akcizinių prekių, viešosios tvarkos ir kitų nusikalstamų veikų užkardinimai. Apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kelyje (duomenys neskelbtini), apie 300 m. nuo (duomenys neskelbtini) Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybių sienos, patikrinimui buvo sustabdytas į Lietuvos Respubliką atvykęs automobilis „Mercedes- Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Atlikę asmenų ir automobilio dokumentų patikrinimą, nustatė, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. Č.. Ji jo paklausė rusų kalba, ar neturi su savimi ir automobilyje kokių neleistinų daiktų ar narkotinių medžiagų. Vairuotojas atsakė, kad jokių neleistinų daiktų neveža, nurodė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini) autodetalių. Buvo nuspręsta atlikti dalinę automobilio apžiūrą. Automobilio apžiūrą atliko G. K.. Apžiūros metu G. K., atidarius automobilio daiktadėžę, esančią priekinėje keleivio pusėje, pamatė ten padėtą ginklą - pistoletą. Pistoletas buvo su įdėta dėtuve, kurioje buvo 5 šoviniai, pistoleto vamzdyje šovinių nebuvo. Ji rusų kalba vairuotojo paklausė, ar jis turi leidimą vežti ginklą per valstybės sieną, pilietis atsakė, kad tai dujinis pistoletas ir tokiam ginklui jokio leidimo nereikia, tokio ginklo (duomenys neskelbtini) registruoti nereikia, todėl jokio leidimo neturi. Asmuo, rastas ginklas ir automobilis buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardą tolimesniems veiksmams atlikti.
Liudytojas G. K. (b. l. 57-58) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu. 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 16.30 val. Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje vykdė tarnybą kartu jaunesniąja specialiste A. M., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kelyje (duomenys neskelbtini), apie 300 m. nuo (duomenys neskelbtini) Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybių sienos, atliekant nesistemingus asmenų ir transporto priemonių patikrinimus, susijusius su nelegalia migracija, akcizinių prekių, viešosios tvarkos ir kitų nusikalstamų veikų užkardinimu. Patikrinimui buvo sustabdytas į Lietuvos Respubliką atvykęs automobilis „Mercedes-Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Atlikus asmenų ir automobilio dokumentų patikrinimą, nustatyta, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. Č.. A. M. rusų kalba jo paklausė, ar neturi neleistinų daiktų ar narkotinių medžiagų, jis atsakė, kad neturi, tik pasakė, kad vyksta į Lietuvą kažkokių detalių. Buvo nuspręsta atlikti dalinę automobilio apžiūrą. Jis atliko automobilio apžiūrą, o kolega A. M. su vairuotoju buvo šalia ir visą apžiūrą stebėjo iš šalies. Atidarius daiktadėžę, esančią priekinėje keleivio pusėje, pamatė ginklą - pistoletą. Pistoletas buvo su įdėta dėtuve, kurioje buvo 5 šoviniai, šovinių pistoleto vamzdyje nebuvo. A. M. rusų kalba paklausė, ar pilietis turi leidimą vežti ginklą per valstybės sieną, jis atsakė, kad tokiam ginklui - įvardino kaip dujinį pistoletą - jokio leidimo nereikia, tokio ginklo (duomenys neskelbtini) registruoti nereikia, todėl jokio leidimo jis neturi. Asmuo, rastas ginklas ir automobilis buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardą tolimesniems veiksmams atlikti.
2020-08-03 įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 16-21) užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, apie 300 metrų nuo (duomenys neskelbtini) Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Kelkraštyje, dešinėje kelio pusėje (priekiu į Joniškio pusę), stovi sidabrinės spalvos automobilis "Mercedes Benz C220", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, priekinėje keleivio daiktinėje rastas ginklas "ROHM RG 88", dėtuvė su penkiais šaudmenimis.
2020-08-07 daiktų apžiūros protokole (b. l. 30-36) užfiksuota, kad pistoletas ir dėtuvė yra juodos spalvos. Ant pistoleto spynos šono matyti užrašas „R?HM RG 88 Germany CAL 9 mm P.A. K., DE AK 0852441“. Pistoleto vamzdyje šovinių nėra. Apžiūrint pistoleto dėtuvę matyti, kad joje yra sudėti 5 vienetai šovinių. Dėtuvės apatinėje dalyje matyti užrašas „rG 88 MAUSER MOD90“. Apžiūrint 5 vienetus šovinių matyti, kad jie visi vienodi savo išvaizda ir ant jų esančiais užrašais „rG 88 MAUSER MOD90“. Šoviniai yra gelsvo metalo, šovinio galvutė raudonos spalvos.
2020-09-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-48) konstatuota, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos, 9 mm kalibro dujinis pistoletas "Rohm RG 88" Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro pistoleto dujiniais ir garsiniais šoviniais. Iš pateikto dujinio pistoleto galima šaudyti ir signalinėmis raketomis. Šis ginklas yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie "C" kategorijos ginklų. Iš tirti pateikto dujinio pistoleto buvo šauta. Tirti pateiktas dujinis pistoletas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikti penki šoviniai yra 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, skirti 9 mm dujiniams pistoletams. Tyrimo metu visi penki šoviniai buvo panaudoti, nustatant ar šis ginklas gali šauti.
2020-08-07 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 28) informuojama, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalines duomenų bazes, nustatyta, kad ginklas "Rohm RG 88 Germany CAL 9 mm P.A. K., DE AK 0852441", nėra registruotas. Taip pat šis ginklas nėra registruotas kaip paieškomas. A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nepaieškomas. Kriminalinių įrašų apie asmenį nėra. Taip pat rašte nurodyta, kad pagal Latvijos ginklų teisinį reglamentavimą, asmenys, turintys dujinį pistoletą (revolverį), kuris gali būti modifikuojamas taip, kad iš jo būtų galima šaudyti kulka, taip pat ir asmenys, turintys signalinius ginklus, iki 2023-09-14 privalo dujinį pistoletą ar signalinį ginklą užregistruoti policijoje. Asmenys turi gauti leidimą ginklų laikymui, nešiojimui ir surinkimui.
Dėl BK 199 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-370-677/2015 ir kt.).
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojusi redakcija) 12 straipsnis nustato, kad leidimus įsigyti, laikyti, nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, o 37 straipsnis 1 dalis nustato, kad „fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C, D kategorijų ginklus, jų šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, nustatyta tvarka gavę policijos įstaigos leidimą“. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „fiziniai asmenys turi teisę vežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų pavienius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, turėdami policijos įstaigos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų vežimo į Lietuvos Respubliką, ir vežti juos iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turėdami tam policijos įstaigos išduotą leidimą vežti ginklus.“.
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-186-689/2020).
Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 49, 51 punktuose nustatyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 punktą signaliniai, dujiniai ginklai priskiriami C kategorijos ginklams. Ginklo ir šaudmenų gabenimo sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 12 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Č. prieš keletą metų (duomenys neskelbtini) legaliai įsigijo 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Rohm RG 88“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenis - 5 vienetus 9 mm kalibro dujinius šovinius. Ginklą ir šaudmenis vežiojo savo automobilio Mercedes Benz C220", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje. 2020 m. rugpjūčio 3 d. iš (duomenys neskelbtini) Respublikos vyko į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) pasienio postą, vyko į(duomenys neskelbtini) pirkti automobilio dalių. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) pasienio postą ir nuvažiavus apie 200 – 300 metrų Lietuvos Respublikos teritoriją, jo vairuojamą automobilį sustabdė Lietuvos Respublikos pasieniečiai. Dujinis pistoletas ir dujiniai šoviniai buvo automobilio daiktadėžėje, tačiau jis apie tai pasieniečiams nepasakė, nes buvo pamiršęs, kad šie daiktai yra automobilio daiktadėžėje. Apie tai, kad norint dujinį pistoletą ir dujinius šovinius gabenti Lietuvos Respublikoje reikalingas leidimas, nežinojo.
Liudytojai A. M. (b. l. 54-55) ir G. K. (b. l. 57-58) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kelyje (duomenys neskelbtini), apie 300 m. nuo (duomenys neskelbtini) Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybių sienos, patikrinimui buvo sustabdytas į Lietuvos Respubliką atvykęs automobilis „Mercedes- Benz C220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius automobilio daiktadėžę, esančią priekinėje keleivio pusėje, pamatė ten padėtą ginklą - pistoletą. Pistoletas buvo su įdėta dėtuve, kurioje buvo 5 šoviniai, pistoleto vamzdyje šovinių nebuvo. 2020-08-03 įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 16-21) užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini), apie 300 metrų nuo (duomenys neskelbtini) Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Kelkraštyje, dešinėje kelio pusėje (priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę), stovi sidabrinės spalvos automobilis "Mercedes Benz C220", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, priekinėje keleivio daiktinėje rastas ginklas "ROHM RG 88", dėtuvė su penkiais šaudmenimis. 2020-09-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-48) konstatuota, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos, 9 mm kalibro dujinis pistoletas "Rohm RG 88" Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro pistoleto dujiniais ir garsiniais šoviniais. Iš pateikto dujinio pistoleto galima šaudyti ir signalinėmis raketomis. Šis ginklas yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie "C" kategorijos ginklų. Tirti pateikti penki šoviniai yra 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, skirti 9 mm dujiniams pistoletams. Tyrimo metu visi penki šoviniai buvo panaudoti, nustatant ar šis ginklas gali šauti.
Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog kaltinamojo A. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes jis be leidimo per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną pergabeno jam priklausančiame automobilyje „Mercedes Benz C220", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone, daiktadėžėje, „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Rohm RG 88“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „C“ kategorijos šaudmenis - 5 vienetus 9 mm kalibro dujinius šovinius, juos, neturėdamas leidimo, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad dujinį pistoletą ir šaudmenis gabeno neatsargiai, nes buvo pamiršęs, kad juos vežioja savo automobilio daiktadėžėje. 2020-08-03 įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 16-21) užfiksuota, kad automobilio „Mercedes Benz C220", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone, daiktadėžėje rastas ginklas "ROHM RG 88", dėtuvė su penkiais šaudmenimis, ginklas neužtaisytas, aiškiai matomas, atidarius automobilio daiktadėžę. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad neturėjo jokio tikslo atgabenti ginklą ir šaudmenis į Lietuvos Respubliką, tačiau šiuo atveju pabrėžtina, jog motyvo nebuvimas ar jo nenustatymas šios kategorijos bylose, esmės, pripažįstant veiką nusikalstama ir jos kvalifikavimui, neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-64-303/2018).
Nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šio nusikaltimo sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir alternatyvi bausmė.
Kaltinamasis A. Č. iki nusikalstamų veikų padarymo neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu mokosi, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę A. Č. atsižvelgtina į tai, kad C kategorijos ginklą ir C kategorijos šaudmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno labai trumpą atstumą, byloje nėra duomenų apie ginklo panaudojimą nusikalstamiems tikslams ar jo demonstravimą kitiems asmenims, kaltinamasis yra kitos valstybės pilietis, Lietuvoje negyvena, todėl žinoti Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus jam yra sudėtinga, Lietuvos teritorijoje su nelegaliai turimu ginklu jis buvo labai trumpą terminą. Be to, kaltinamojo A. Č. įvykdytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu, lemia ir tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 199 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) padarė nesiekdamas ginklo ir šaudmenų realizuoti Lietuvos Respublikoje. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. A. Č. nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio (kraštutinę priemonę). Teismas daro išvadą, jog esminį teigiamą poveikį A. Č. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teisingumo įgyvendinimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir A. Č. paskyrus švelnesnę, negu numatytas BK 199 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies sankcijose, bausmės rūšį – baudą.
Taip pat, teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Dujinis pistoletas "Rohm RG 88" Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinę, adresu (duomenys neskelbtini), 2020-10-14 pakvitavimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-52), konfiskuotinas ir perduotinas ginklų fondui (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
4 kompaktiniai diskai su 2020-10-26 įtariamojo A. Č. apklausos vaizdo įrašu, saugomi su baudžiamosios bylos medžiaga. (paketas Nr. 1), -paliekami prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 70 MGL (3500 eurų) dydžio baudą;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę, paskirti – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti – 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai kiekvieno mėnesio pirmąjį antradienį nuo 11 iki 14 val. registruotis Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, dujinį pistoletą "Rohm RG 88" Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinę, adresu (duomenys neskelbtini), 2020-10-14 pakvitavimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-52), konfiskuoti ir perduoti Lietuvos ginklų fondui.
4 kompaktinius diskus su 2020-10-26 įtariamojo A. Č. apklausos vaizdo įrašu, saugomus su baudžiamosios bylos medžiaga. (paketas Nr. 1), palikti prie baudžiamosios bylos.
Paskirtą baudą A. Č. turi sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į pajamų surenkamąją sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.