Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gražvydo Poškaus ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartimi subendrinta 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. G. laikino sulaikymo laikas bei įskaitant dalį bausmės, atliktos pagal 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Teismas, skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas baudžiamąsias priemones.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vieni iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

7. Skirdamas bausmę A. G. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino įvykdytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio. A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, tai yra veikdamas bendrininkų grupėje gulinčiam nukentėjusiajam R. S. sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių sunkinančiomis aplinkybės – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui su V. V., be priežasties, tyčia V. V. sudavus vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir nukentėjusiajam nugriuvus ant lovos jam gulint, A. G. ir V. V. rankos kumščiu į galvos sritį nukentėjusiajam R. S., taip sukėlė nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą. Teismas atsižvelgė į A. G. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas 6 kartus, iš jų kartą dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymo (BK 140 straipsnio 2 dalis), šį kartą nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (1 t., b. l. 157-160), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 128-135), dirba, vykdo individualią veiklą, neregistruotas darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra viena A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (1 t. b. l. 71-72), bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje su V. V. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę tinkamai vertino visas aplinkybes.

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją, asmeniui už komentuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. A. G. paskirdamas griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas nepažeidė minėtų bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Nustatydamas didesnį nei vidurkis bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę – A. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kelianti pavojų žmogaus sveikatai, anksčiau teistas 6 kartus, tarp jų ir už smurtinį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

9. Pažymėtina, kad šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, todėl teismas pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina tai, kad nuteistojo A. G. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta skiriant bausmę, taip pat šios aplinkybės lėmė galimybę nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka ir taikyti BK 64¹ straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos nusikalstamos veikos ir nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bus pasiektas tikslas nubausti kaltininką, sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

10. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasi aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis dėl bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.) ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), pagrįstai A. G. paskyrė didesnę už vidurkį laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo.

11. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, apylinkės teismas pagrįstai nauju ir ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis 64 straipsnio nuostatomis, tačiau neteisingai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, nes paskirtą bausmę subendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirta bausme, o ne su neatlikta bausme, kaip numato BK 64 straipsnis, ir dėl to paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl A. G. netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, A. G. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams subendrinti iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. vasario 15 dienos ir 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartimi, pridedant dalį neatliktos bausmės – 5 (penkias) dienas laisvės atėmimo ir subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams 5 (penkioms) dienoms.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į bausmės laiką įskaityta dalis bausmės, atliktos pagal 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.