- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-671-245/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- A. G., A. L., K. M., M. V., E. M., B. L.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-671-245/2015
Teisėja Sigita Meškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00981-2013-4
2015 m. rugsėjo 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistojo A. A. gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui, nukentėjusiajai A. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (5 nusikaltimai), 182 str. 3 d. (du baudžiamieji nusižengimai), 178 str. 4 d., ir nubaustas:
pagal BK 178 str. 1 d. (nusikaltimas A. L. atžvilgiu) – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo,
pagal BK 182 str. 3 d. (baudžiamasis nusižengimas K. M. atžvilgiu) – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto,
pagal BK 178 str. 1 d. (nusikaltimas M. V. atžvilgiu) – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal BK 178 str. 1 d. (nusikaltimas E. M. atžvilgiu) – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal BK 178 str. 4 d. (baudžiamasis nusižengimas B. L. atžvilgiu) – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto,
pagal BK 182 str. 3 d. (baudžiamasis nusižengimas S. B. atžvilgiu) - 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto,
pagal BK 178 str. 1 d. (nusikaltimas M. B. atžvilgiu) – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo,
pagal BK 178 str. 1 d. (nusikaltimas A. G. atžvilgiu) – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2013-09-19 iki 2013-09-20 išbūtas laikas.
Nukentėjusiosios A. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir jos naudai iš A. A. priteista 1969,41 eurų (vienas tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt devyni eurai 41 cnt).
Nukentėjusiosios K. M. pareikštas civilinis ieškinys žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir jos naudai iš A. A. priteista 173,77 eurų (vienas šimtas septyniasdešimt trys eurai 77 cnt).
Nukentėjusiosios M. V. pareikštas civilinis ieškinys žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir jos naudai iš A. A. priteista 289,62 eurų (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 62 cnt).
Nukentėjusiosios E. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir jos naudai iš A. A. priteista 289,62 eurų (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 62 cnt).
Nukentėjusiosios B. L. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir jos naudai iš A. A. priteista 202,73 eurų (du šimtai du eurai 73 cnt).
Nukentėjusiosios S. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir jos naudai iš A. A. priteista 115,85 eurų (vienas šimtas penkiolika eurų 85 cnt).
Nukentėjusiosios M. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir jos naudai iš A. A. priteista 932,57 eurų (devyni šimtai trisdešimt du eurai 57 cnt).
Nukentėjusiosios A. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir jos naudai iš A. A. priteista 868,86 eurų (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 86 cnt).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad jis, 2013 m. birželio 6 d., apie 12.30 val., būdamas pas A. L., (duomenys neskelbtini), iš name esančio sandėliuko slapta pagrobė stiklainyje buvusius A. L. pinigus, padarydamas nukentėjusiajai 6800 litų (1969,41 Eur) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais įvykdė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, 2013 m. birželio 20 d., apie 10.00 val., atvykęs pas K. M. į (duomenys neskelbtini), prisistatė tariamai elektros tinklų darbuotoju ir iš K. M. už tariamai būsimą elektros instaliacijos pakeitimą apgaule savo naudai įgijo 600 litų, padarydamas nukentėjusiajai 600 litų (173,77 Eur) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais įvykdė BK 182 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, 2013 m. birželio 21 d., apie 12.30 val., atvykęs pas M. A. į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini), prisistatė tariamai elektros tinklų darbuotoju ir nukentėjusiajai nematant, slapta, pagrobė ant kėdutės buvusius pinigus – 1000 litų, padarydamas nukentėjusiajai 1000 litų (289,62 Eur) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais įvykdė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis, 2013 m. liepos 31 d., apie 11.15 val., atėjęs į E. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistatęs tariamu elektriku, iš sekcijos slapta pagrobė 1000 litų, padarydamas nukentėjusiajai E. M. 1000 Lt (289,62 Eur) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais įvykdė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis, 2013 m. rugpjūčio 7 d., apie 09.00 val., atvykęs pas B. L. į namus (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė elektros tinklų darbuotoju, nukentėjusiajai trumpam išėjus į virtuvę, kambaryje nuo spintos slapta pagrobė piniginę su 500 Lt, padarydamas nukentėjusiajai B. L. 500 Lt (144,81 Eur) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais įvykdė BK 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio 9 d., apie 10.00 val., atėjęs pas S. B. į namus, (duomenys neskelbtini), prisistatė namą prižiūrinčiu darbuotoju, paaiškino, kad tariamai bus keičiamas elektros įvadas, vandens skaitikliai, iš nukentėjusiosios pareikalavo 249 Lt avanso, o nukentėjusiajai davus dvi 200 Lt nominalo kupiūras, pažadėjo iš automobilio atnešti grąžą, tačiau su gautais pinigais pasišalino, padarydamas nukentėjusiajai S. B. 400 Lt (115,85 Eur) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais įvykdė BK 182 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis, 2013 m. rugpjūčio 28 d., apie 11.30 val., apgaule, pareikšdamas nukentėjusiajai, kad tikrina vandens skaitiklius, pateko į M. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios paprašė vandens ir, šiai pasišalinus iš kambario, iš spintelės pagrobė 3220 Litų, padarydamas nukentėjusiajai M. B. 3220 litų (932,57 Eur) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais įvykdė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis, 2013 m. spalio 3 d., 14.15 val., atėjęs pas nukentėjusiąją A. G. į butą (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs elektros tinklų darbuotoju, pareikalavo sumokėti už tariamą namo renovaciją 128 Lt, gavęs iš nukentėjusiosios 100 Lt, vaikščiojo po butą tariamai atlikdamas matavimus ir iš ant komodos buvusios nukentėjusiosios A. G. piniginės pagrobė 2900 litų, padarydamas nukentėjusiajai bendrą 3000 Lt (868,86 Eur) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais įvykdė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Arūnas Bertulis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendį – nuteistajam paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidėti vieneriems metams. Advokatas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimu. Teismo teiginys, kad nuteistasis nėra atlyginęs nukentėjusiesiems padarytos žalos yra nepagrįstas. Šiuo metu ši žala vienoms nukentėjusiosioms (K. M., M. V., E. M., B. L., S. B.) yra atlyginta visiškai, kitoms (A. L., M. B., A. A.) - iš dalies (1589,59 Eur iš 4833,43 Eur). Iki nuosprendžio priėmimo A. A. esant suimtam, nebuvo net fizinių galimybių atlyginti žalą. Tačiau nepaisant to, artimųjų dėka, jam pavyko dalį žalos atlyginti, o atidėjus bausmės vykdymą ir įsidarbinus, nuteistasis galėtų atlyginti visą likusią žalą per kuo trumpesnį laikotarpį. Apylinkės teismas neteisus, teigdamas, kad A. A. niekur nedirba. Tik grįžęs į Lietuvą jis buvo suimtas ir nespėjo įsidarbinti, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, minėta įmonė įsipareigojo išsaugoti darbo vietą, tačiau realaus laisvės atėmimo skyrimas gali užkirsti kelią šiai galimybei ir socializacijai.
Gynėjas pažymi, kad A. A. skiriama pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, be to, ji skiriama pirmą kartą. Atkreipiamas dėmesys, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kuri jau yra išnagrinėta, buvo tiriamos ir vertinamos A. A. veikos, padarytos 2012 m., o šioje byloje veikos padarytos 2013 m., nuteistasis buvo sulaikytas 2015-04-27, jam grįžus į Lietuvą. Taigi, ne jo sulaikymas buvo nusikalstamos veikos pabaigos priežastimi, bet jo paties pasiryžimas pradėti teisingą ir įstatymams bei moralės normoms neprieštaraujantį gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde keliamas tik nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, todėl apygardos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Nuteistojo gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti A. A. BK 75 straipsnio nuostatų ir prašo ginamajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nustatant atitinkamus įpareigojimus. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai argumentavo, kokios aplinkybės lėmė nuteistajam paskirtą bausmės rūšį ir dydį, taip pat motyvuotai nurodė, kodėl nuteistajam paskirta mažesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, į jų stadiją, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nusikaltimai padaryti esant neišnykusiems bei nepanaikintiems teistumams, kurie atsirado už analogiškų veikų padarymą, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, BK 61 straipsnio reikalavimų laikymąsi, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Kartu kolegija pažymi, kad nuteistajam A. A. buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, ji galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Tačiau nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga nepateikia tokios nuteistajam palankios reikšmingų aplinkybių visumos. Nors A. A. reali laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, tačiau tai nėra pirmasis nuteistojo teistumas. Anksčiau A. A. teistas du kartus arešto bausmėmis už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tačiau pakankamai griežta bausmės rūšis neatgrasė nuteistojo nuo siekio lengvai pasipelnyti grobiant svetimą turtą. Analizuojamu nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu ir nubaustas už aštuonių nusikalstamų veikų padarymą. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo advokatas pažymėjo, kad jo ginamojo atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris taip pat apskųstas apeliacine tvarka. Šie duomenys leidžia teigti, kad turtinio pobūdžio nusikaltimus A. A. darė sistemingai, nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, priešingai, nuteistasis gerai apgalvodavo nusikaltimo planą (nukentėjusiosioms prisistatydavo neva elektros tinklų darbuotoju) ir nusikalstamam sumanymui pavykus (patekus į nukentėjusiųjų namus ir radus pinigų) toliau ieškodavo kitų patiklių žmonių, kuriuos galėtų apvogti. Nukentėjusiųjų asmens duomenys rodo, jog nuteistasis ieškodavo vyresnio amžiaus, silpnesnės sveikatos moterų, kurių budrumas bei atidumas dėl garbaus amžiaus yra sumažėjęs. Taigi A. A. veikė pagal kruopščiai apgalvotą planą, siekdamas asmeninės finansinės naudos.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir byloje esančius duomenis apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo skelbta A. A. paieška. Nors A. A. žinojo apie jam pareikštus įtarimus, savo kaltę buvo pripažinęs, jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos Kaune, tačiau nuteistasis ignoravo jam taikomas švelnesnes procesines prievartos priemones. 2014-10-21 A. A. išduotas Europos arešto orderis, 2015-02-28 jis buvo sulaikytas Lietuvoje, Kaune. Taigi nors nuteistasis buvo sulaikytas ir ne užsienio valstybėje, tačiau tai nepaneigia fakto, jog A. A. slėpėsi nuo vykdomo tyrimo bei ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendžiu jam paskirtos 60 parų arešto bausmės. Aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su apylinkės teismo įvertinta A. A. darbine patirtimi. Byloje esantis išrašas iš Sodros duomenų bazės (t. 4, b. l. 45) liudija, kad Lietuvoje A. A. darbo stažo beveik neturi, yra dirbęs keliose skirtingose įmonėse, tačiau ne ilgiau kelių mėnesių. Duomenų, kad A. A. būtų registruotas darbo biržoje, taip pat nėra. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad A. A. iki nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo, pragyvenimui pinigų gaudavo darydamas nusikalstamas veikas. Tai, jog šiuo metu dalis nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos yra atlyginta, bausmės individualizavimui didelės reikšmės neturi. Iki nuosprendžio priėmimo turtinė žala nebuvo pradėta atlyginti. A. A. po sulaikymo aiškino, kad slapstėsi pas savo draugę, dirbo atsitiktinius darbus, gaudavo atitinkamas pajamas, tačiau iš jų neskyrė lėšų savo neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Advokato skunde teigiama, kad dalį žalos A. A. pavyko atlyginti tik artimųjų dėka, taigi pats nuteistasis jokių finansinių suvaržymų iš esmės nepatyrė, kas prieštarauja bausmės paskirčiai, jog turi atsakyti būtent tas asmuo, kuris yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Įvertinus tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo ir skirti realią laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas. Nuteistajam A. A. bausmės paskirtos ir subendrintos laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, atitinka specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį bei dydį ir yra tinkamai individualizuota, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. A. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą atmesti.