- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 1-1703-655/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-0087-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Civilinis atsakovas
- AB „L. p.“
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, anksčiau neteistas, dirbantis AB „L. p." vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013 m. sausio 18 d., apie 17.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį AB „L. p.", važiuodamas Buivydiškių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, trečiąja eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos Buivydiškių - Čiobiškio gatvių sankryžos pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo stoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Tos pačios krypties eismo pusės pirma ir antra eismo juostomis važiavusiems automobiliams sustojus prieš Buivydiškių - Čiobiškio gatvių sankirtoje esančią reguliuojamą pėsčiųjų perėją, V. M., važiuodamas trečiąja eismo juosta, nestabdė vairuojamo automobilio, todėl partrenkė iš kairės pusės nuo skiriamosios juostos į važiuojamąją dalį įžengusią ir pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją R. S., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku tikrai važiavo Buivydiškių gatve, trečiąja eismo juosta. Matė, kad greta važiavę automobiliai pradėjo stabdyti, jis užsižiopsojo, o tuo metu išėjo pėsčioji. Žinojo, kad toje vietoje yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Pėsčioji įžengė į eismo juostą įžengė iš kairės. Matė, kad kitose eismo juostose buvo sustojusių automobilių, tačiau pėsčiosios nepastebėjo. Nesitikėjo, kad iš kairės pusės kas nors išeis į važiuojamąją dalį. Prieš susidūrimą bandė dar kairiau sukti automobilį, pėsčioji tai pamatę ir šoko atgal. Vairą į kairę suktelėjo instinktyviai, o pėsčioji ėjo greitu žingsniu. Nukentėjusiąją jo vairuojamas automobilis-mikroautobusas nubloškė į priekį. Vengdamas užvažiuoti ant pėsčiosios stabdė, bet buvo slidoka. Po susidūrimo išlipo iš mašinos, subėgo žmonės, nukentėjusioji bandė keltis, jai žmonės sakė gulėti ir kvietė greitąją. Mergina atsipeikėjo, o jis buvo šoko būsenos. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusioji gal pora metrų buvo išėjusi į perėją, eismo įvykio metu matomumas buvo geras, jo vairuotas automobilis yra aukštesnis už lengvuosius automobilius. Po eismo įvykio buvo atvažiavęs į ligoninę, po to telefonu bendravo su nukentėjusiosios motina, norėjo nusivežti į draudimo kompaniją, pinigų nesiūlė. (b.l. 112).
Nukentėjusioji R. S. teismui paaiškino, kad iki dabar neprisimena eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota, aplinkybių. Prisimena, kaip pėsčia išėjo iš savo namų, esančių Laisvės pr., visai netoli tos sankryžos. Sąmonę atgavo tik po 4 dienų ligoninėje. Veidas buvo mėlynas, prakirsta galva, sugipsuota ranka. Lūžis buvo ties riešu, ligoninėje trūko sausgyslė. Iki šiol labai svaigsta galva, nes buvo galvos trauma, turi randą. Po įvykio dėl rankos ir galvos traumų jai nustatytas neįgalumas 2 metams. Anksčiau dirbo vertėjos darbą, dabar negali daryto to taip, kaip anksčiau. Prašo priteisti iš kaltinamojo patirtą žalą (b.l. 112).
Liudytoja R. B. teismui paaiškino, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąjį prisimena iš matyto autoįvykio. Sausio 18 d., apie 17 val., važiavo nuo Akropolio link Laisvės prospekto, vidurine eismo juosta. Ties pėsčiųjų perėja sustojo praleisti pėsčiosios, einančios iš dešinės. Kai pėsčioji buvo dešinėje jos automobilio keleivio pusėje, pastebėjo kitą pėsčiąją, einančią iš kairės pusės. Kai ji žengė žingsnį į perėją, autobusiukas ją partrenkė ir nusviedė į sankryžos vidurį. Autobusiuko vairuotojas sustojo, buvo susijaudinęs ir labai rėkavo, kad pėsčioji nemato, kur eina. Anot jo, tuo metu buvo kalta pati pėsčioji. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad ten buvo daug automobilių ir iš vienos, ir kitos eismo pusės. Pėsčioji, pamačiusi autobusiuką, bandė atšokti atgal. Nepastebėjo, ar autobusiuko vairuotojas stabdė.
Liudytoja G. P.-P. teismui paaiškino, kad atpažįsta vairuotoją ir nukentėjusiąją, tačiau jų vardų ir pavardžių nežino. Prisimena matytą eismo įvykyje netoli Buivydiškių stotelės. Eismo įvykio metu ji ėjo į namus, esančius Laisvės pr. Sankryžoje sustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos įsitikinti, ar automobiliai ją praleis per perėją. Tai buvo apie 17 val. vakaro, eismas buvo intensyvus. Tuo metu sustojo mašina, kuri nusuko į dešinę, sustojo antrąja juosta važiuojanti mašina ir matė, kad trečia juosta link Laisvės prospekto atvažiuoja krovininis automobilis. Matė, kad kitoje gatvės pusėje saugos salelėje stovi moteris. Žiūrėjo, ar tas trečias automobilis stoja, matė kaip nurodyta moteris žengė žingsnį, o autobusiukas nesustojęs ją partrenkė. Po susidūrimo moteris skrido į vidurį sankryžos, o autobusiukas sustojo už perėjos. Liudytojai, tuo metu taip pat einančiai per perėją, trūko kelių žingsnių, kad ir ji pati būtų partrenkta. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad tuo metu, kai ji pastebėjo nukentėjusiąją, ši stovėjo, o ji žiūrėjo, ar trečia juosta važiuojantis automobilis sustos. Autobusiukas nelėkė stipriai, tačiau, ar vairuotojas stabdė, negali pasakyti. Autobusiuko vairuotojas išlipo, priėjo, jis greitosios nekvietė. Kita liudytoja iškvietė greitąją. Mano, kad vairuotojas nesirūpino nukentėjusiąja, nes jis vienu momentu nuėjo atgal į automobilį ir kalbėjosi telefonu, o visi suėję žmonės sustoję žiedu saugojo nukentėjusiąją, kad dar kas nors ant jos neužvažiuotų. Kartu buvę žmonės sustabdė greitąją, važiavusią pro šalį. Nukentėjusiajai iš galvos bėgo kraujas, ji gulėjo veidu žemyn.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., susipažinusi su R. S. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadoje konstatavo, kad R. S. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklių 6.6. l. p.) (b.l. 111).
Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. M. įvykdė jam įkaltintą nusikalstamą veiką; jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kaip kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šalies argumentai
V. M. ir jo gynėjas teismui pateikė kaltinamojo gyvenimo draugės I. D. prašymą dėl kaltinamojo atidavimo pagal laidavimą ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visumai šių sąlygų: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vadovaudamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą taikyti minėtą BK straipsnį kaltininko atžvilgiu bei kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.
V. M. padarė neatsargią apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281straipsnio 3 dalyje, sukėlusią sunkias pasekmes. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas netyčinių nusikalstamų veikų kategorijai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad praeityje kaltinamasis, būdamas profesionalus vairuotojas, ne vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl teismas daro išvadą, kad padarytoji nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė nuteistojo elgesio pasekmė (b.l. 41-42).
Pagrįstų abejonių teismui kyla ir dėl to, ar kaltinamojo pasirinkta laiduotoja I. D. galėtų būti traktuojama kaip kelianti teismo pasitikėjimą. Teismo posėdžio metu laiduotoja I. D. paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju nesusituokę gyvena nuo 1992 m., veda bendrą ūkį, ji niekur nedirba dvejus metus. Darbo susirasti negali, nes neturi specialybės, gyvena išlaikoma V. M., todėl yra nuo jo materialiai priklausoma. Gynėjo pateikti dokumentai, patvirtina laiduotojos teiginius apie tai, kad ji yra išlaikoma kaltinamojo (b.l. 122-125).
Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad tik baigiant teisminį baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinamasis pripažino nukentėjusiajai padaręs neturtinę žalą ir žalai atlyginti pervedė 500 Lt (b.l. 126), į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, dirbdamas vairuotoju, savo nusikalstamą elgesį traktavo tik kaip „užsižiopsojimą“, į tai, kad Akcinė bendrovė „L. p.“, būdama V. M. darbdaviu, pateikė tik formalią jo charakteristiką, kad neprašo perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą, kilus pagrįstoms abejonėms dėl to, kad laiduotoja I. D. iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, darytina išvada, kad V. M. visiškai atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės bei nepaskyrus jam bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, nebus įgyvendintas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šias aplinkybes teismas mano, kad V. M. už jo padarytą nusikaltimą turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam turi būti paskirta bausmė. BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo už tokios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, tokiu būdu įstatymų leidėjas teismui suteikė plačias bausmės individualizavimo galimybes.
Nukentėjusioji R. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 82 736 Lt neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų atlyginimo. Patirtą neturtinę žalą prašo priteisti iš materialiai atsakingo asmens - civilinio atsakovo AB „L. p.“.
Teismui pateiktame rašytiniame atsiliepime į civilinį ieškinį civilinis atsakovas nurodo, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, kadangi kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma, ieškiniu prašoma priteisti suma kaltinamajam atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas yra labai didelė, pareiga regreso tvarka pagal DK 255 str. atlyginti tokio dydžio žalą pastarajam taptų nepakeliama našta. Aplinkybė, kad nukentėjusios patirtą neturtinę žalą pagal įstatymą formaliai turi atlyginti civilinis atsakovas, nepaneigia teismų praktikos, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgiama būtent į kaltininko, o ne į civilinio atsakovo turtinę padėtį. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas palaikė atstovaujamo juridinio asmens poziciją ir prašė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiajai R. S. eismo įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę. Nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, buvo gydoma ligoninėje, reabilituojama. Nukentėjusioji tebėra nedarbinga, gydoma ambulatoriškai, iki 2014-06-18 jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Medicininiai dokumentai visiškai patvirtina tokius nukentėjusiosios teiginius (b.l. 71,92-104).
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, nustatydamas R. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo V. M. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, jis sąmoningai nesiekė sužaloti, taip pat nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių išgyvenimų. Teismo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios dėl sukeltų pasekmių, patirtos neturtinės žalos atlyginimui pervedė pinigų. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji tapo neįgali, į tai, kad ji yra jauno amžiaus, į liekamuosius patirto sužalojimo reiškinius bei susiklosčiusios teismų praktikos tendencijas panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, įvertinant jos patirtą neturtinę žalą 25 000 Lt dydžio pinigine išraiška.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, į nukentėjusiosios patirtų sužalojimų sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimui pervedė 500 Lt. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b.l.40, 41-42). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre į įskaitas neįrašytas (b.l. 44-46). Teismas, įvertinęs visas V. M. charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis praeityje nėra teistas, dirba, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam parinkus švelniausią iš BK 281straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių – baudą. Skirtinos baudos dydis, vadovaujantis BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parinktinas atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 5 punkte numatytą šios rūšies bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei BPK 115, 297, 298, 301, 302, 307 str., teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d., ir nubausti jį 20 MGL, t.y. 2600Lt (du tūkstančiai šeši šimtai litų) bauda.
Išaiškinti V. M., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank" arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland PIc" Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801 (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. l d.). Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.
Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš AB „L. p.“ nukentėjusiajai R. S. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti priteisti 25 000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.