Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

- pagal LR BK 281 str. 5 d. – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal LR BK 144 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 5 d., paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė R. B. paskirta – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtoji laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė R. B. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis LR BK 68 str., uždrausta R. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. sausio 19 d.

Bausmės pradžią R. B. nustatyta skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-09-23 iki 2014-09-24.

Iš R. B. priteista 278,04 Eur turtinės žalos ir 25000 Eur neturtinės žalos D. V. ir V. V. naudai, taip pat 2000 Eur turėtų advokato išlaidų V. V. naudai.

Iš UAB DK „P“ priteista 1111,56 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos D. V. ir V. V. naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą pagal 2014-11-26 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro nutarimą, kuriuo laikinai apribotos R. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN. (duomenys neskelbtini), nustatyta taikyti tokia pačia apimtimi, mastu, tvarka ir sąlygomis iki įsiteisės nuosprendis.

R. B. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

jis 2014-09-17 apie 20 val. 30 min. Trakų r., Aukštadvaryje, Vilniaus gatvėje vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Trakų kryptimi, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties „Camelia“ vaistine, esančia Vilniaus g. 41, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesulėtino greičio ir laiku nesustojo, kad praleistų važiuojamąją dalį, jo atžvilgiu iš dešinės į kairę, kirtusią pėsčiąją J. V., ir nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje ją partrenkė, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, o su automobiliu iš jos pasišalino, tuo pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių (KET redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 9 p., 37 p., 231.1 p. 231.4 p., 231.5 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio J. V. buvo padaryti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, plaštakose, kraujosruva kairiame petyje, žaizdos viršutinėje lūpoje, smakre, kairio gaktikaulio abiejų šakų, atviras dešinio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio bei kairio šeivikaulio lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis, kas komplikavosi nekrotizuojančiu fasciitu, sepsiu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to nukentėjusioji J. V. 2014-09-30 ligoninėje mirė.

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, o būtent:

jis 2014-09-17, apie 20 val. 30 min., Trakų r., Aukštadvaryje, Vilniaus g., vairuodamas savo automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Trakų kryptimi, ir nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, ties „Camelia“ vaistine, esančia Vilniaus g. 41, Aukštadvaryje, partrenkė per perėją ėjusią J. V., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p., 231.1, 231.4 p., 231.5 p. reikalavimus ir sukėlęs eismo įvykį, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja J. V. jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei nes buvo padaryti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, plaštakose, kraujosruva kairiame petyje, žaizdos viršutinėje lūpoje, smakre, kairio gaktikaulio abiejų šakų, atviras dešinio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio bei kairio šeivikaulio lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą, jos nesuteikė, nepasiliko įvykio vietoje ir niekam nepranešęs apie eismo įvykį iš įvykio vietos pasišalino.

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 144 str.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeisti ir pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 metams. Taip pat prašo, jeigu teismas netenkintų šio prašymo, sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką iki 2 metų.

Apeliantas teigia nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi jo nuomone, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos apelianto teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nurodo dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažinęs visiškai, nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino turtinę žalą, teisme buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad „Ligonių kasai“ už J. V. gydymą stacionare žala iš dalies atlyginta bei pasirašyta sutartis dėl tolimesnės žalos atlyginimo. Apeliantas taip pat nurodo, ikiteisminio tyrimo metu negalėjęs atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, nes jie nenurodė padarytos žalos dydžio. Bylos teisminio nagrinėjimo metu pateiktas civilinis ieškinys buvo nepagrįstai didelis, ką patvirtina ir teismo nuosprendis, kuriame civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies.

Skunde apeliantas teigia, jog skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, teismas neatsižvelgė į LR BK 55 str. reikalavimus ir nuosprendyje nėra jokių motyvų, kodėl pastarajam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nurodo praeityje nebuvęs teistas, nei baustas administracine tvarka. Būdamas nelaisvėje neturės galimybės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nurodo suprantantis, jog šiurkštus KET reikalavimų pažeidimas sukėlė tokias pasekmes.

Apeliantas teigia ir tai, kad jo manymu, teismas nesilaikė ir LR BK 41 str. reikalavimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad apeliantas linkęs daryti nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, mano, kad turi būti nubaustas, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu bei realiu laisvės atėmimu. Apeliantui nesuprantama, kodėl vieną kartą netyčia padariusiam nusikaltimą, neduodamas šansas pasitaisyti be izoliacijos nuo visuomenės, nors įstatymas tokią galimybę numato. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimų, nes mano, kad teisingumas nagrinėjamu atveju būtų įvykdytas, jeigu teismas pritaikytų LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėtų.

Skunde nurodo ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta vienintelė jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau apeliantas prašo pripažinti kaip lengvinančią aplinkybę dar ir tai, kad iš dalies atlygino padarytą žalą. Nurodo, jog sunkinančią aplinkybių teismas nenustatė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB DK „P“ įgaliotas asmuo A. D. (toliau – civilinio atsakovo atstovas) prašo apelianto R. B. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo visiškai sutinkantys su R. B. apeliaciniu skundu, kadangi jų nuomone, apelianto skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, skiriant jam bausmę bei nuosprendyje išdėstytų išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių, yra visiškai pagrįsti, o pirmos instancijos teismas nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo priėmė netinkamai pritaikęs tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dalyje dėl bausmės skyrimo priėmė neatitinkantį procesinių ir materialinių teisės normų, neįsigilinęs į ginčo esmę bei išsamiai neištyręs visų byloje esančių įrodymų.

Teismo posėdyje nuteistasis R. B. bei jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusieji skundą prašė atmesti.

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jis priimtas, tinkamai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, priėmus teisingas teisines išvadas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam R. B. bausmes tiek atskirai už nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nuosprendyje nurodė nuteistajam R. B. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į BK 55 str. bei nesilaikė BK 41 str. reikalavimų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam R. B. už padarytus nusikaltimus pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek nuteistojo asmenybei. Skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis praeityje neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – buvo kelyje nerūpestingas, nesilaikė kelių eismo saugomo užtikrinimui keliamų reikalavimų, ko pasėkoje, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesulėtino greičio ir laiku nesustojo, kad praleistų į važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš dešinės į kairę kirtusią pėsčiąją J. V. ir ją partrenkė, ko pasėkoje pastaroji nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė ir palikęs ją be pagalbos, tyčia iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vien tik ta aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nesuteikia pagrindo švelninti ar skirti kitos rūšies bausmės, nei laisvės atėmimas. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai laisvės atėmimo bausmės dydį R. B. nustatė artimą sankcijoje numatytiems vidurkiams. Vis tik teisėjų kolegija atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į tai, kad žuvo žmogus. Nuteistasis R. B. nuteistas už neatsargaus nusikaltimo kelių eismo saugumui ir tyčinio nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, tačiau jo elgesys iš karto po nusikaltimo padarymo, t. y. palikimas nukentėjusiosios įvykio vietoje ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, esant KET 231.5 punkte nustatytai pareigai imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus bei pasilikti eismo įvykio vietoje, rodo jo abejingumą kitiems eismo dalyviams ir neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam R. B. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė R. B. nėra aiškiai per griežta, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgė į visas privalomas aplinkybes, todėl teisinio pagrindo švelninti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sumažinant jos trukmę ar keičiant bausmės rūšį, nėra.

Apeliantas skunde taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmes nuteistajam R. B., teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė, kad apeliantas prisipažino ir dėl to gailisi, anksčiau neteistas, jo padaryta veika, numatyta LR BK 281 str. 5 d. priskiriama prie neatsargių, tačiau šią veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas partrenktą nukentėjusiąją. Išnagrinėjus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad LR BK 75 str. nuostatų R. B. netaikymą lėmė ne išvados dėl šiame straipsnyje numatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo, o pirmos instancijos teismo išvada, kad be kriminalinės bausmės negalima tikėtis teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Ši išvada pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma ir teismo nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį. Vienok pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas LR BK 75 str. taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti.

Pagal LR BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenziją, 2015-04-13 UAB DK „P“ buvo priimtas sprendimas atlyginti Valstybinei ligonių kasai jos dėl 2014ž09-17 eismo įvykio patirtą 7.633,82 eurų turtinę žalą, žuvusiosios J. V. gydymo išlaidoms atlyginti. 2015-04-16 nurodyta suma buvo pervesta į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą ir nuo tos dienos UAB DK „P“, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į nuteistąjį R. B. dėl 7.633,82 eurų sumos grąžinimo (b.t. 2, b.l. 110-117). 2015-05-05 su nuteistuoju R. B. buvo pasirašyta sutartis dėl 7.633,82 eurų sumos grąžinimo tvarkos ir terminų (b.t. 2, b.l. 35-36). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nuteistojo R. B. mokėjimus UAB DK „P“, matyti, kad pagal sudarytą sutartį nuteistasis laikosi sudaryto mokėjimų plano, moka atitinkamas sumas ir dalį yra jau sumokėjęs (b.t. 2, b.l.37, 38, 39, 40, 103, 104, 105, 106). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje to neaptarė, tačiau vien tai , kad teismas neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių, nėra vada keisti skundžiamo teismo nuosprendžio dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismų praktikoje žalos atlyginimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/20142K-115/2016). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje minėtų aplinkybių nėra nustatyta, nuteistasis R. B. žalą moka pagal susitarimą draudimo bendrovei, kuri tiesiogiai jo nusikalstamais veiksmais tokios žalos nepatyrė, jis yra sumokėjęs tik neženklią tokios žalos dalį, asmenims, kurie tiesiogiai patyrė dėl jo veiksmų turtinę ir neturtinę žalą, jis nėra atlyginęs nei dalies jų patirtos žalos. Esant tokioms aplinkybėms , kolegija daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje situacijoje pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytą aplinkybę – dalinį žalos atlyginimą savo noru – nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d.1p., nutarė :

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.