Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00028-2011-4

2012 m. rugsėjo 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

gynėjams advokatams Irmantui Ruželei, Jonui Stankevičiui, Kastyčiui Paspirgėliui, Vytautui Kupcikevičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. M., T. T. gynėjo advokato Jono Stankevičiaus, T. Č., T. G. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendžio, kuriuo:

T. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 178 str. 3 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.

T. G. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 str. 3 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

T. Č. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 178 str. 3 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. paskirtos subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2010-09-03 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir T. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių.

L. M. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 str. 3 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Iš visų nuteitųjų solidariai priteista L. Ž. 600 (šeši šimtai) litų turtinei žalai atlyginti.

Konfiskuotas T. T. automobilis „Peugeot 406“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T., T. G., T. Č., L. M. nuteisti už tai, kad 2011 m. sausio 29 d. apie 1 val., bendrininkų grupėje, vagystės tikslu, pro nerakintas duris įsibrovė į L. Ž. priklausančios dalies fermos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) kaime, ir pagrobė L. Ž. priklausančius 4 aliuminio bidonus, kurių vieno kaina 150 Lt, o bendra vertė 600 Lt, po to, iš tos pačios fermos priestate, priklausančiame S. P. stovėjusio A. P. priklausančio traktoriaus MTZ 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išleido bei pagrobė 100 litrų 250 Lt vertės dyzelinio kuro ir 700 Lt vertės akumuliatorių, taip padarydami L. Ž. 600 Lt, o A. P. 950 Lt turtinę žalą.

Taip pat T. T., T. G., T. Č., L. M. nuteisti už tai, kad 2011 m. kovo 15 d. apie 1 val., bendrininkų grupėje, iš fermos esančios (duomenys neskelbtini) kaime, priestato, priklausančio S. P. pagrobė didelės vertės A. P. priklausantį turtą: 25 000 Lt vertės ratinį traktorių MTZ 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su 20 500 Lt vertės krautuvu SIMPA T-426, tuo padarydami A. P. bendrą 45 500 Lt turtinę žalą.

Bylą nagrinėjant teisme buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) specialistų parengtas pagrobto turto įvertinimas, kuriame nurodoma, kad bendra pagrobto turto rinkos vertė veikos padarymo metu neviršija 32000 Lt, t.y. nesiekia BK 190 str. nustatytos ribos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 str. 3 d.

Be to, apeliantas nesutinka ir su paskirta bausme, tvirtindamas, kad skiriant bausmę pagal BK 178 str. 2 d. dėl traktoriaus akumuliatoriaus ir dyzelinio kuro bei bidonų vagystės buvo pažeistos nuostatos, kad pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o nusprendus tokią bausmę vis dėlto skirti - imperatyvų reikalavimą savo sprendimą motyvuoti (BK 55 str.). Taip pat atsižvelgus į tai, kad už kitą nusikalstamą veiką (traktoriaus ir krautuvo vagystę) jam netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl neturėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat apeliantas nesutinka su A. P. priklausančio traktoriaus ir keltuvo įvertinimu, mano, kad šių objektų rinkos vertei neviršijus įstatymu, ką patvirtino nepriklausomų ekspertų išvados, nustatyto dydžio jo ginamojo nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 3 d. yra nepagrįsta. Pagal T. T. parodymus jis 2011-03-15 važiuodamas į (duomenys neskelbtini) rajone, kur buvo traktorius, kaip ir pirmą kartą ketino pasisavinti nuo traktoriaus įvairias detales, kurą, o ne patį traktorių. Šias aplinkybes patvirtina T. Č. ir L. M. Išankstinio susitarimo ir pasirengimo pasisavinti traktorių su krautuvu nebuvo, nes tokia mintis kilo T. Č. ir L. M., todėl tolimesni T. T. veiksmai vertintini kaip nusikalstamu būdu įgytų daiktų slėpimas, įvardinti LR BK 237str. 1 d., nes T. T. padėjo paslėpti traktorių su krautuvu po rato pakeitimo jį nuvairavęs apie 400 metrų link R. M. sodybos, bei kai atjungė krautuvą nuo traktoriaus.

Atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką traktoriaus su keltuvu stovėjimo vietos negalima laikyti patalpa ar saugykla, o ir nukentėjęs ir civilinis ieškovas pripažino, kad traktorius buvo laikomas po stogine neturinčia patalpai būdingų požymių tik todėl, kad jis nebūtų apsnigtas. Esant šioms aplinkybėms T. T. veika dėl 30 litrų dyzelinio kuro ir akumuliatoriaus pasisavinimo turėtų būti kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. l d.

Apelianto nuomone, perkvalifikavus jo veiką, teismas, turėdamas duomenų, kad jis susitaikė su nukentėjusiaisiais A. P. bei S. P., kad pilnai jiems padarytą žalą atlygino bei į tai, kad abi šalys prašo teismo taikyti LR BK 38 str. nuostatas, bylą T. G. atžvilgiu turėtų nutraukti kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Apylinkės teismo motyvas netaikyti LR BK 38 str. T. G. atžvilgiu dėl to, kad jam yra iškelta kita baudžiamoji byla yra neteisėtas, nes T. G. dar nėra nuteistas kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją. Pažymi, kad išteisinus jį epizode dėl L. Ž. priklausančių bidonų vagystės, priteistas civilinis ieškinys turėtų būti panaikintas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-04-03 teismo posėdžio metu, teikiant teismui prašymus, nuteistojo T. T. gynėjas advokatas J. Stankevičius pateikė šalių taikos sutartį bei nukentėjusiosios A. P. prašymą, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, daiktinį įrodymą - frontalinį krautuvą „Sipma (duomenys neskelbtini)“ gražintų ne jai, kai kaip savininkei, o vienam iš nuteistųjų, kadangi už šį padargą nukentėjusiajai buvo pilnai atlyginta. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į byloje esantį dokumentą ir, be jokių motyvų, minėtą daiktinį įrodymą gražino nukentėjusiajai. Mano, kad remiantis šalių susitarimu bei vadovaujantis LR BPK 108 str. l d., frontalinis krautuvas „Sipma (duomenys neskelbtini)“ turėtų būti grąžintinas jam.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, o nuteistieji bei jų gynėjai - tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Visi apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl L. Ž. turto vagystės

Visuose apeliaciniuose skunduose ginčijama skundžiamu nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, kad visi nuteitieji, veikdami bendrininkų grupėje, 2011-01-29 kartu su A. P. turtu - traktoriaus akumuliatoriumi bei dyzeliniu kuru, pagrobė ir L. Ž. priklausiusius 4 aliuminio bidonus.

Nuteistųjų kaltė dėl bidonų vagystės nuosprendyje pagrįsta byloje surinktų įrodymų visetu. Iš nukentėjusiųjų L. Ž., S. P., A. P. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tai, kad buvo įvykdyta vagystė, anksti ryte pirmas pamatė L. Ž., pasigedęs dalies jam priklausančių bidonų, buvusių vienoje fermos patalpų. Kadangi naktį pustė, sniege matėsi kelių asmenų palikti pėdsakai, kurie vedė link fermos dalies, kurioje buvo laikomas S. P. traktorius. Ten, pamatęs, kad iš šio traktoriaus išleistas kuras, apie vagystę pranešė ir S. P. bei policijai. Batų pėdsakai vedė link kelio, kur matėsi sniege paliktos žymės nuo bidonų bei nuo akumuliatoriaus, taip pat automobilio padangų pėdsakai. Šios L. Ž. nurodytos aplinkybės visiškai atitinka įvykio vietos apžiūros protokole bei nuotraukose prie jo užfiksuotus pėdsakus.

Atsižvelgiant į visų šių įrodymų visetą, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. Ž. parodymais, kad jam priklausantys keturi bidonai buvo pavogti, o iš įvykio vietoje užfiksuotų batų pėdsakų trasų, bei pėdsakų kiekio akivaizdu, kad bidonus tuo pačiu metu pavogė asmenys, įvykdę ir kuro bei traktoriaus akumuliatoriaus vagystę. Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų kaltė dėl kuro bei traktoriaus akumuliatoriaus vagystės yra įrodyta ir nėra ginčijama, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nuteistieji tuo pačiu metu pagrobė ir L. Ž. priklausiusius bidonus yra visiškai pagrįsta, padaryta įvertinus byloje esančius įrodymus nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų. Aplinkybė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrobtų bidonų buvimo ar realizavimo vieta išvados, kad juos pagrobė būtent nuteistieji, niekaip nepaneigia.

Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog įvykio vietoje užfiksuoti sniege palikti apvalūs pėdsakai tikrai palikti pastačius šioje vietoje bidonus, ar kad nuteistieji dėl vietos stokos automobilyje, kuriuo jie atvyko į įvykio vietą, neturėjo fizinių galimybių įvykdyti bidonų vagystės, niekaip nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų, kuriais nuteistųjų kaltė dėl bidonų vagystės yra visiškai įrodyta.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji bidonus pagrobė iš patalpos, kurie šie buvo saugomi ir į kurią nuteistieji patekti neturėjo jokios teisės, todėl nors šios patalpos durys ir nebuvo užrakintos, t.y. į šią patalpą nuteistieji pateko be kliūčių, pastaroji jų veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. kaip vagystė, padaryta įsibraunant į patalpas. O kadangi tuo pačiu metu ir iš esmės toje pačioje vietoje – iš tos pačios fermos kitos dalies nuteistieji pagrobė ir A. P. turtą, kuris nebuvo patalpoje, saugykloje ar saugomoje teritorijoje, tačiau visą turtą pagrobė veikdami vieninga tyčia, ir visa ši tęstinė nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Pažymėtina, kad nuteistieji nei buvo kaltinami, nei buvo nuteisti už dyzelinio kuro bei akumuliatoriaus vagystę, padarytą įsibraunant, todėl apeliacinių skundų teiginiai dėl pastarosios aplinkybės atskirai nenagrinėjami.

T. T. gynėjas apeliaciniu skundu, be kita ko prašo pastarąjį nuteistąjį pripažinti kaltu tik dėl 30 litrų, o ne 100 litrų A. P. dyzelinio kuro vagystės motyvuojant tuo, kad būtent toks kiekis realiai buvo pagrobtas iš įvykio vietos.

Šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis ar disponuoti šiuo turtu.

Iš nukentėjusiojo S. P. parodymų, kuriais teismas netikėti neturi jokio pagrindo, matyti, kad iki vagystės traktoriaus bake buvo 100 litrų dyzelinio kuro, kurio po vagystės ten nebebuvo. Vadinasi, nuteistieji užvaldė visą traktoriaus kuro bake buvusį kurą, o tai, kad su savimi jie pasiėmė tik dalį šio kuro, o likusį išlaistė įvykio vietoje, dėl ko iš turto savininko buvo atimta galimybė šiuo kuru naudotis, nusikalstamos veikos apimčiai ir kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

Kadangi visų nuteistųjų kaltė pagrobus ir L. Ž. turtą yra visiškai įrodyta, šiam nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kuria patenkintas L. Ž. civilinis ieškinys, naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Dėl 2011-03-15 pagrobto turto vertės

Skundžiamu nuosprendžiu L. M., T. T., T. Č. ir T. G. nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už traktoriaus bei krautuvo vagystę kaip už didelės vertės turto vagystę.

Sutinkamai su BK 190 str. nuostata, didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL (veikos padarymo metu tai sudarė 32500 litų)

Teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad šio turto vertė yra 45500 litų. Šią išvadą teismas pagrindė tuo, kad nukentėjusioji pateikė pagrobto turto įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta būtent tokia suma, o pareiškime dėl vagystės policijai nurodė, kad nusikaltimu jai buvo padaryta 43000 litų žala.

Tačiau šiuo atveju pagrobto turto vertė yra veiką kvalifikuojantis požymis ir jis turi būti neabejotinai įrodytas. Šioje byloje teismas rėmėsi dokumentais, kuriuose nurodyta pagrobto turto vertė jo įsigijimo momentu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo pagrobtų traktoriaus ir krautuvo įsigijimo praėjo nemažas laikotarpis – traktorių nukentėjusioji įsigijo 2007 metais, o krautuvą – 2006 metais, t.y. atitinkamai beveik prieš keturis ar penkerius metus iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo ir visą laikotarpį šis turtas buvo naudojamas pagal paskirtį, todėl akivaizdu, kad jo rinkos vertė nusikaltimo padarymo metu (kuri turi lemiamos reikšmės veikos kvalifikavimui) buvo sumažėjusi lyginant su turto verte jo įsigijimo metu, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras jokių pagrobto turto vertės jo pagrobimo metu įrodymų, pagrindžiančių, jog pagrobto turto vertė buvo didesnė nei 250 MGL, nepateikė, o nuteistieji T. G. ir T. Č. pateikė įmonių, turinčių teisę verstis turto vertinimo veikla, darbuotojų, turinčių turto vertintojų kvalifikacijas, surašytus dokumentus, kuriuose nurodoma, kad bendra šio pagrobto turto rinkos vertė buvo ne daugiau kaip 32200 litų, t.y. neviršijo 250 MGL. Šių dokumentų nelaikyti įrodymais ir juose esančia informacija nesivadovauti nėra jokio pagrindo.

Be to, kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad su tokia nustatyta turto verte sutiko ir nukentėjusieji bei nurodė, kad už pagrobtą turtą jiems visiškai atlyginta 30000 litų suma, kurią pervedė nuteistieji ir nukentėjusieji jokių turtinių pretenzijų nuteistiesiems neturi.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad 2011-03-15 pagrobto A. P. turto bendra vertė buvo 30000 litų, o ne skundžiamu nuosprendžiu nustatyta 45500 litų.

Toks teismo išvadų neatitikimas faktinėms bylos aplinkybėms lėmė, kad nuteistųjų veika šioje dalyje nepagrįstai vietoj BK 178 str. 1 d. buvo kvalifikuota pagal BK 178 str. 3 d. ir atitinkamai buvo paskirta neteisinga bausmė. Dėl šių priežasčių pirmos instancijos nuosprendis keičiamas.

Nuteistojo T. T. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pastarojo nuteistojo veiką šiame epizode kvalifikuoti ne pagal BK 178 straipsnį, bet pagal BK 237 str. 1 d. kaip nusikalstamu būdu įgytų daiktų slėpimą, nes jis traktoriaus su krautuvu nevogė, su kitais bendrininkais jų vogti nesitarė ir prie vagystės niekaip neprisidėjo, tik vėliau padėjo juos paslėpti.

Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad T. T., žinojo, kad bus grobiamas tiksliai neapibrėžtas svetimas turtas ir, betarpiškai po to, kai L. M. ir T. Č. traktorių iš jo stovėjimo vietos tik atvairavo ant kelio, t.y. kai šio turto vagystė dar nebuvo baigta ir nuteistieji dar neturėjo realios galimybės pagrobtu turtu disponuoti, jis pamatė, koks konkrečiai turtas vagiamas, šis nusikalstamos veikos rezultatas T. T. visiškai tenkino ir jis prisijungė prie dar nebaigto nusikaltimo – vagystės darymo, kartu su kitais bendrininkais jį iki galo užvaldydamas, t.y. ir T. T., kaip ir kiti bendrininkai, buvo šio nusikaltimo vykdytojas, todėl ir jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. sudėtį.

Dėl bausmių

Sutinkamai su bendraisiais bausmių skyrimo principais, nurodytais Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje, nusikalstamas veikas padariusiems asmenims bausmės skiriamos straipsnio, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką sankcijos ribose, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, motyvuotai parenkama bausmės rūšis bei dydis, skaičiuojamas nuo jos vidurkio; pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o tokiam asmeniui skiriant laisvės atėmimo bausmę, toks sprendimas turi būti motyvuojamas; recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė; kai padarytos kelios nusikalstamos bausmės, paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to skiriama subendrinta bausmė.

Visi nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje tiesiogine tyčia, įvykdė po vieną apysunkį ir vieną nesunkų baigtą savanaudišką nusikaltimą.

T. G. ir L. M. nusikaltimus padarė pirmą kartą, T. T. šiuos nusikaltimus padarė ankstesniu nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. jam paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – atlikimo metu, laiku, kai, nuosprendžiu nustatytu draudimu jis privalėjo būti savo namuose, o T. Č. abu nusikaltimus padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 253 str. 1 d. vykdymo atidėjimo metu.

Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – už apysunkio nusikaltimo padarymą visiems nuteistiesiems, tame tarpe ir T. G. bei L. M., buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šis teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas – skundžiamame nuosprendyje, pažeidžiant BK 55 str. nuostatas, nenurodyta, kodėl pirmą kartą teisiamiems asmenims už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Apylinkės teismas konstatavo, kad visų nuteistųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir gailisi, o jų atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje.

Taip pat byloje yra duomenys – „taikos sutartis“ bei banko dokumentai (T.4, b.l. 92-95), iš kurių matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistieji nukentėjusiesiems A. P. ir S. P. atlygino visą nusikaltimais jiems padarytą turtinę žalą, šie nukentėjusieji nuo pareikštų ieškinių atsisakė ir teismas šiuos atsisakymus priėmė, tačiau šios aplinkybės, kaip teisingai savo apeliaciniuose skunduose nurodė T. G. ir T. Č., apylinkės teismas visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai nepripažino jų atsakomybę lengvinančia.

Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę bei į tai, kad kitas bausmių pagal BK 178 str. 2 d. T. T. ir T. Č. skyrimui reikšmingas aplinkybes skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nustatė tinkamai, kolegija daro išvadą, kad šiems nuteistiesiems kaip recidyvistams už pastarąją veiką realios laisvės atėmimo bausmės paskirtos visiškai pagrįstai, jų paskyrimas visiškai atitinka BK 56 str. 1 d. nuostatą, tačiau dėl nustatomos naujos jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jos dydis mažinamas. Tuo pačiu jiems laisvės atėmimo bausmės skiriamos ir pagal BK 178 str. 1 d. bei subendrintos bausmės.

T. Č. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kodėl jam neturėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė yra visiškai nepagrįsti – vertinant jo asmenybę šiuo atveju yra svarbu tai, kad šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus jis padarė bausmės vykdymo už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką metu atidėjimo metu, t.y. kai po padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos jam buvo suteikta galimybė savo elgesiu įrodyti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo, tačiau jis savo nusikalstamu elgesiu to neįrodė. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad jo padarytos naujos nusikalstamos veikos yra skirtingos pagal kėsinimosi objektą, tačiau viena iš bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenį ne nuo kurios nors rūšies nusikalstamų veikų, bet nuo bet kokių nusikalstamų veikų darymo.

Kaip minėta, T. T. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir akivaizdu, kad tokia bausmė teigiamos įtakos jo elgesio motyvacijai nepadarė.

Atsižvelgiant į aptartas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, taip pat į tai, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog T. G. ir L. M. charakterizuojami patenkinamai, tačiau eilę kartų yra bausti administracine tvarka, t.y. jie nuolat daro teisės pažeidimus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jie ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. nėra būtinosios BK 38 str. 1 d. 4 p. numatytos sąlygos atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės ir nėra pagrindo išvadai, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nepaskyrus jiems bausmės, kaip to prašoma T. G. apeliaciniame skunde.

Tačiau, svarstant bausmių šiems asmenims skyrimo klausimą, kolegija konstatuoja, kad taip pat nėra jokio pagrindo T. G. ir L. M., kaip asmenims, pirmą kartą padariusiems po nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, taikyti BK 55 str. išimtį bei skirti jiems laisvės atėmimo bausmes ir daro išvadą, kad bausmės tikslai jų atžvilgiu maksimaliai gali būti pasiekti tiek už atskiras veikas, tiek galutinai paskyrus jiems laisvės apribojimo bausmes nustatant atitinkamus apribojimus.

Skiriant nuteistiesiems bausmes pagal BK 178 str. 1 d. taip pat atsižvelgiama į tai, kad šio nusikaltimo metu pagrobto turto vertė yra pakankamai didelė.

Dėl daiktinių įrodymų

T. G. apeliacinio skundo teiginys, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai išspręstas nusikaltimo dalyko – frontalinio krautuvo likimas, kad jis nuosprendžiu turėtų būti perduotas vienam iš nuteistųjų, yra visiškai nepagrįstas, nes teismas šį klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo.

Skundžiamu nuosprendžiu T. T., T. G., T. Č. ir L. M. yra nuteisti už minimo A. P. priklausančio daikto vagystę. Kad krautuvas priklausė būtent nukentėjusiajai A. P. ginčo nėra.

Tiek BK 94 str. 1 d. 5 p., tiek 108 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad bylos nagrinėjimui reikšmingi daiktai, kurių apyvarta nėra uždrausta ar nėra menkaverčiai, dėl ko negalėtų būti sunaudoti, grąžinami jų teisėtiems savininkams, o dėl jų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Taigi, baudžiamojo proceso paskirtis nėra spręsti turto perėjimo iš vieno asmens nuosavybės kitam klausimą.

Šiuo atveju, jei apeliantas mano, kad nukentėjusiajai už krautuvą yra atlyginta ir šis jai nebepriklauso, gali jį perimti geranorišku tarpusavio susitarimu arba, kilus ginčui, jį spręsti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendį pakeisti:

Pripažinti L. M., T. T., T. Č. ir T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie visiškai atlygino žalą nukentėjusiesiems A. P. bei S. P.

L. M., T. T., T. Č. ir T. G. veiką iš BK 178 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d.

T. T. pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų, pagal BK 178 str. 1 d. paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir T. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

T. Č. pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų, pagal BK 178 str. 1 d. paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. ir subendrintą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2010-09-03 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir T. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams.

L. M. pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę pakeisti į laisvės apribojimą vieneriems metams, pagal BK 178 str. 1 d. paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams uždraudžiant jam bendrauti su T. T., T. Č. ir T. G., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., iki 2012-12-31 atlyginti L. Ž. turtinę žalą, dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje.

T. G. pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę pakeisti į laisvės apribojimą vieneriems metams, pagal BK 178 str. 1 d. paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams uždraudžiant jam bendrauti su T. T., T. Č. ir L. M., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., iki 2012-12-31 atlyginti L. Ž. turtinę žalą, dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.