Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2127-1123/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-06-06
Bylos Nr.
e1-2127-1123/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00930-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2127-1123/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00930-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Danutės Brazdeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis, 2024 m. sausio 6 d., apie 14 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ne mažiau nei du kartus kumščiais sudavė savo sugyventinei D. K. į galvos sritį, po ko nenustatyta ranka paėmęs nukentėjusiajai D. K. už plaukų, ją tempė per kambarį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis, 2024 m. sausio 27 d., apie 02.41 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,01 promilės girtumas, žodinio konflikto metu, tyčia nenustatyta ranka du kartus sudavė sugyventinei D. K. į galvos sritį ir vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajai į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad su sugyventine D. K. kartu gyvena kaip sugyventiniai apie 2 metus, veda bendrą ūkį ir bendrai nuomoja buto kambarį, esantį (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 6 d. su D. K. ir draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu būdami namuose, jie išgėrė apie 3 butelius degtinės po 0,7 l. Apie 14 val. tarp jo ir D. K. įvyko žodinis konfliktas, tačiau pas juos dažnai prie stalo įvyksta tokie konfliktai, kai būna išgėrę. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis dėl to, kad jis norėjo, jog D. K. eitų su juo į miegamąjį. Kai ji sutiko, jie nuėjo ir atsigulė į lovą, įsijungė televizorių ir vėl sukonfliktavo, nepamena, dėl kokios priežasties. Jis nepamena, ar stūmė ją iš lovos, tačiau taip tikrai galėjo padaryti. Jis pamena, kaip atsistojo ir dešinės rankos delnu trenkė savo sugyventinei D. K. per lūpas. Kas įvyko toliau, jis atsakyti negali, kadangi atsibudo tik ligoninėje. Mano, kad jo sugyventinė negalėjo meluoti. Neatmeta galimybės, kad galėjo D. K. trenkti du kartus kumščiais, ar kad galėjo tempti ją už plaukų. Šių savo veiksmų jis nepamena, kadangi buvo išgėręs daug alkoholio ir buvo tikrai neblaivus, bet tokios galimybės neatmeta. Labai gailisi dėl šio įvykio, kad trenkė D. K. per lūpas, ar kad galėjo jai trenkti ar ją tampyti.

2024 m. sausio 26 d. visą dieną kartu su D. K. gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę, kiek išgėrė, nepamena. 2024 m. sausio 27 d. naktį, apie 2.30 val., jiems gulint lovoje, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jis pamena, jog prašė D. K. nusiraminti. Jai nenustojus, jis supyko ir kojomis spyrė jai į nugarą, prispausdamas ją prie sienos. Kadangi buvo neblaivus, jis nepamena, ar trenkė D. K. du kartus į galvos sritį, tačiau tokios galimybės neatmeta. Pamena kaip D. K. pasakė, jog kviečia policijos pareigūnus, jis atsistojo ir atsiprašinėjo, kadangi nenorėjo, jog vėl atvažiuotų policijos pareigūnai. Labai gailisi, kad D. K. spyrė į nugarą ir, kad galėjo jai trenkti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Prašo jam paskirti viešuosius darbus. Labai gailisi dėl visų savo veiksmų prieš D. K.. Mano, kad abiem atvejais galėjo sukelti D. K. fizinį skausmą.

Nukentėjusioji D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su V. V. yra sugyventiniai, apie du metus ir bendrai nuomoja vieną kambarį dviejų kambarių bute. 2024 m. sausio 6 d., adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena, su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Bute buvo buto savininkas A. K., kuris visą laiką gulėjo lovoje, kadangi turi problemų su sveikata ir iš jos nesistoja, taip pat D., kurios pavardės neprisimena, tai pat visą laiką gulėjo su A., R. G., J., R., kurių pavardžių neprisimena bei po kažkurio laiko bute pasirodė R. su G.. Išgertuvių metu, tikslaus laiko neprisimena, jiems vartojant alkoholinius gėrimus draugų kambaryje, V. V. jai pasakė, kad eitų į jų miegamąjį pamiegoti. Ji sakė, kad nenori miegoti ir nori dar pabūti su draugais. Nemano, kad draugai matė šitą žodinį konfliktą, nors ir buvome tame pačiame kambaryje, kadangi J., D. ir A. miegojo ant lovos. Žodinį konfliktą galėjo matyti tik G., kurios pavardės tiksliai neprisimena, kontaktinių duomenų neturi. Nenorėdama provokuoti V. V., nuėjo kartu su juo į kambarį, galvojo, kad užmigs su juo ir jis bus ramus. Jie atsigulė, įsijungė televizorių ir vėl žodžiu sukonfliktavo, neprisimena, dėl kokios priežasties. Tuomet V. V. pradėjo stumti kojomis ją iš lovos, fizinio skausmo nepajuto. Kadangi jis ją stūmė, ji pradėjo atsikalbinėti, po ko jis pašoko iš lovos ir jai trenkė vieną kartą dešine ranka į kairę akį. Po šio smūgio ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertintų 5 balais iš 10-ties. Tada ji jį atstūmė, o jis antrą kartą jai sudavė smūgį dešine ranka į lūpą, po ko matėsi kraujas ant lūpos. Fizinį skausmą pajuto ir vertintų 5 balais iš 10-ties. Po šių smūgių ji norėjo išeiti iš kambario, o jis, kuria ranka, nežino, paėmė jai už plaukų ir tempė plaukus link žemės, ji fizinį skausmą pajuto, vertintų 2 balais iš 10-ties, kiek vėliau iš tos vietos ji išėmė kuokštą plaukų. Po šio konflikto ji ant jo užrėkė ir į kambarį atėjo jų bendri draugai R., R., R., kurie pamatė, kad jis tempia jai už plaukų, po ko ją kažkuris iš vyrų išstūmė iš kambario. Kas vyko toliau kambaryje, ji nematė, tačiau kambaryje buvo R., R., R. ir V. V.. Už durų girdėjosi muštynių garsai, ji bandė įeiti, tačiau jos neįleido. Po kurio laiko R., R. ir J. išėjo iš jų namų, o ji nuėjo pasižiūrėti, ar V. V. viskas gerai. Užėjus į kambarį, pamatė, kad V. V. gulėjo kambaryje ant grindų, aplink jį buvo kraujo, jis kvėpavo, nejudėjo, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Atvykusi greitosios medicinos brigada V. V. išsivežė į ligoninę, o po kurio atvyko ir policijos pareigūnai. Jos žiniomis, R. kartu su J. gyvena (duomenys neskelbtini). J. telefono numerio šiuo metu nurodyti negali, kadangi neprisimena. Konflikto dalyvius R. matė antrą kartą gyvenime, o R. ir R. pažinojo jau iš seniau. Po 2024 m. sausio 6 d. į Vilniaus teismo medicinos tarnybą nesikreipė, į kitas gydymo įstaigas taip pat nesikreipė. Greitoji medicinos pagalba buvo atvykusi įvykio dieną, tačiau atvyko dėl V. V. patirtų traumų, jos neapžiūrėjo.

2024 m. sausio 26 d. visą dieną kartu su V. V. gėrė degtinę, kiek išgėrė, atsakyti negali, tačiau buvo tikrai neblaivi, kiek prisimena, policijos pareigūnams tikrinant jos girtumą pripūtė 3,33 promilių, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Nepamena, kurią valandą, ir ar tai buvo 2024 sausio 26 diena, ar jau 27 diena, tarp jos ir V. V. kilo eilinis žodinis konfliktas jiems išgėrus. Žodinio konflikto metu, neprisimena, ar vieną, ar du kartus, V. V. jai trenkė į pakaušį, kuria ranka, nežino, nes nematė. Fizinį skausmą pajuto, tačiau vertintų 2 balais iš 10-ties. Kas toliau buvo, nežino, dėl savo girtumo neprisimena. Atsimena, kad kvietė policijos pareigūnus ir prašė, kad jį išvežtų. Ar jai V. V. spyrė iš kojos į nugarą, atsakyti negali, neprisimena. Ar įvykio metu buvo dar kažkokie žmonės, kurie galėjo matyti įvykį, taip pat neprisimena, kadangi buvo stipriai neblaivi. Tačiau tiksliai atsimena, kad pajuto smūgį į pakaušį. Po įvykio 2024 m. sausio 27 d. į Vilniaus teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė, į kitas gydymo įstaigas taip pat nesikreipė. Šiuo metu su V. V. susitaikė, bendrauja. Civilinio ieškinio nereikš.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjo P. Z. 2024 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. sausio 6 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu tarp buvusių sugyventinių V. V. ir D. K., V. V. ne mažiau dviejų kartų abiejų rankų kumščiais sudavė D. K., dėl ko pastaroji pajuto fizinį skausmą bei, nenustatyta, kuria ranka paėmęs D. K. už plaukų, tampė ją, dėl ko pastaroji patyrė fizinį skausmą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. B. 2024 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo nustatyta, kad komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00921-24, kuriame gali būti duomenų reikšmingų šiam ikiteisminiam tyrimui. 2024 m. kovo 1 d. buvo gautas prokuroro Mariaus Zupkausko leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo 01-1-00921-24 medžiaga. 2024 m. kovo 4 d. buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00921-24 medžiaga ir paimti reikiamų dokumentų nuorašai.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00921-24 pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl prieš V. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-00921-24, nustatyta, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą, 2024 m. sausio 7 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog, apžiūrėjus D. K., ant apžiūrimos moters veido po kaire akimi matoma kraujosruva, ant lūpų yra paraudimai (protokolas su fotolentele prijungtas prie šio tyrimo).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. V. 2024 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 27 d., apie 02.41 val., reaguojant į įvykį pagal ROIK: 012400052936, neblaivi D. K. (nustatytas 3,33 promilių girtumas) nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gulint lovoje, neblaivus sugyventinis V. V. (nustačius neblaivumo požymius nesugebėjo įpūsti į alkotesterį) konflikto metu ranka du kartus trenkė jai į galvos sritį, vieną kartą spyrė į nugaros sritį. Dėl šių sugyventinio veiksmų D. K. pajautė fizinį skausmą.

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2024 m. sausio 27 d., 04,49 val., V. V. iškvėptame ore nustatyta alkoholio koncentracija – 2,01 promilės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė, kad 2024 m. sausio 6 d. su savo sugyventine D. K. ir draugais būdami namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14 val. tarp jo ir D. K. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis norėjo, jog D. K. eitų su juo į miegamąjį. Kai ji sutiko, jie nuėjo ir atsigulė į lovą, įsijungė televizorių ir vėl sukonfliktavo, nepamena, dėl kokios priežasties. Jis nepamena, ar stūmė ją iš lovos, tačiau taip tikrai galėjo padaryti. Jis pamena, kaip atsistojo ir dešinės rankos delnu trenkė savo sugyventinei D. K. per lūpas. Kas įvyko toliau, jis atsakyti negali, kadangi atsibudo tik ligoninėje. Neatmeta galimybės, kad galėjo D. K. trenkti du kartus kumščiais, ar kad galėjo tempti ją už plaukų. Šių savo veiksmų jis nepamena, kadangi buvo išgėręs daug alkoholio ir buvo tikrai neblaivus, bet tokios galimybės neatmeta. 2024 m. sausio 26 d. visą dieną kartu su D. K. gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę, kiek išgėrė, nepamena. 2024 m. sausio 27 d. naktį, apie 2.30 val., jiems gulint lovoje, tarp jo ir D. K. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis supyko ir kojomis spyrė jai į nugarą, prispausdamas ją prie sienos. Kadangi buvo neblaivus, jis nepamena, ar trenkė D. K. du kartus į galvos sritį, tačiau tokios galimybės neatmeta. Tai, kad V. V. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę D. K., bei kad tokiais veiksmais 2024 m. sausio 6 d. ir 2024 m. sausio 27 d. sukėlė D. K. fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. V. 2024 m. sausio 6 d., apie 14 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ne mažiau nei du kartus kumščiais sudavė savo sugyventinei D. K. į galvos sritį, po ko nenustatyta ranka paėmęs nukentėjusiajai D. K. už plaukų, ją tempė per kambarį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. K.fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat V. V., 2024 m. sausio 27 d., apie 02.41 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,01 promilės girtumas, žodinio konflikto metu, tyčia nenustatyta ranka du kartus sudavė sugyventinei D. K. į galvos sritį ir vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajai į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji D. K. 2024 m. gegužės 20 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdyti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos baigtos, padarytos prieš šeimos narį), į V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), ne kartą administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, SODRA duomenimis šiuo metu nedirbantis, bet įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas viešųjų darbų bausmes, kurių terminas mėnesiais nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedamos bausmės dalį nustatant didesnę už minimalų viešųjų darbų bausmės terminą, bet artimą jam, ir V. V. paskirtina subendrinta viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2024 m. sausio 27 d., nuo 03.10 val., iki 10.32 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam 2024 m. sausio 27 d. ir 2024 m. vasario 5 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 6 d. fizinio skausmo sukėlimas D. K.), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 27 d. fizinio skausmo sukėlimas D. K.), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti V. V. 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. V. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2024 m. sausio 27 d., nuo 03.10 val., iki 10.32 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam 2024 m. sausio 27 d. ir 2024 m. vasario 5 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 – 18 straipsniai. Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau – Probacijos tarnyba) dienos.

Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė