Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų ir nepagrįstų Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad pataisos namuose draudžiami pornografiniai žurnalai.

Byloje nustatyta, kad 2022-10-10 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl informacijos pateikimo apie galimybę užsiprenumeruoti, gauti pornografinio turinio leidinius, nurodant jų pavadinimus ir kainas bei suderinant su pareiškėju galimybę pirkti arba prenumeruoti minėtus leidinius. Alytaus PN administracija 2022-10-17 raštu Nr. 363-2113 pateikė neigiamą atsakymą, kuriame nurodė, kad BVK 93 straipsnio 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad nuteistiesiems draudžiama gauti, įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti smurtą ar žiaurumą propaguojančius leidinius, taip pat pornografinius leidinius. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau 2022-11-29 sprendimu Nr. 2S-3079 skundas atmestas (b. l. 16, 19, 35).

BVK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.). To paties kodekso 112 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama įsigyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų asmeninių daiktų. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyriuje išdėstytas Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kurio 20.5.2. papunktyje nurodyta - vokų, pašto ženklų, proginių atvirukų, nuotraukų, asmeninių užrašų ir kitų smulkių asmeninių daiktų, religinės simbolikos, kalendorių, knygų, laiškų, žurnalų, laikraščių ir kitų periodinių leidinių (išskyrus leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinius leidinius), rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų.

Nuteistojo asmens teisinis statusas lemia, kad jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi siekiant bausmės tikslų, o laisvės atėmimas visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Teismas pažymi, kad pagal BVK 93 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems draudžiama gauti, įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti smurtą ar žiaurumą propaguojančius leidinius, taip pat pornografinius leidinius, toks pats draudimas nustatytas ir Taisyklių 20.5.2 punkte. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN atsakyme pagrįstai nurodė, kad nuteistiesiems draudžiama gauti, įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti smurtą ar žiaurumą propaguojančius leidinius, taip pat pornografinius leidinius. Pateiktas atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 dalies reikalavimus, yra pagrįstas teisės aktais, argumentuotas ir aiškus.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su galimybe prisijungti prie elektroninių valdžios vartų, pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Be to, akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08) (LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019).

Byloje nustatyta, kad 2022-10-07 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl galimybės identifikuoti savo tapatybę prisijungiant prie elektroninių valdžios vartų ir taip užtikrinant teisę į gynybą ir teismus, ir įgyvendinant teisę būti subjektu. Alytaus PN administracija 2022-10-19 raštu Nr. 363-2125 pateikė neigiamą atsakymą, kuriame nurodė, kad BVK nenumato galimybės nuteistiesiems naudotis internetine bankininkyste, taip pat nurodė, kad pareiškėjas informuotas dėl galimybės kreiptis į Alytaus PN dėl įgaliojimo sudarymo, kaip numatyta LR civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kurio pagrindu įgaliotas asmuo galėtų vykdyti operacijas, susijusias su elektroniniais valdžios vartais, bei BVK 99 straipsnio nuostatas dėl susirašinėjimo su dominančiomis institucijomis ar įstaigomis teisės, užtikrinančios absoliučias asmens teises į gynybą ir į teismą. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, 2022-11-29 sprendimu Nr. 2S-3079 skundas atmestas (b. l. 16, 20, 38).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019, be kita ko, nustatė, jog sudarius nuteistiesiems galimybę naudotis ribota prieiga prie interneto, jiems nebus suteikta galimybė jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas gali kreiptis į įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą kuris, esant galimybei, suteiks prašomą pagalbą. Kaip jau minėta, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl galimybės prisijungti prie elektroninių valdžios vartų nebuvimo, galėjo kilti skunde nurodyta žala.

Byloje nustatyta, kad 2022-10-19 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl teisės asmeniškai sudaryti sutartį su elektros tiekėjais ir gauti kompensaciją už suvartotą elektros energiją. Alytaus PN administracija 2022-10-21 raštu Nr. 363-2134 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad elektros energijos tiekimo sutartis gali sudaryti tik objekto savininkas, pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN ir nėra pastatų savininkas, todėl jam sudaryti elektros tiekimo sutarties nėra galimybės, paaiškinta, jog kompensacija už suvartotą elektros energiją priklauso tik buitiniams vartotojams, todėl jam netaikoma, atsakyta į klausimą dėl mokamos elektros kainos. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, 2022-11-29 sprendimu Nr. 2S-3079 skundas atmestas (b. l. 16, 21, 41).

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstyti viešojo administravimo principai – „5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; [...]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; [...]; 12) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu [...]“.

Teismas pažymi, kad Alytaus PN 2022-10-21 atsakyme Nr. 363-2134 pagrįstai ir motyvuotai išaiškino, kodėl pareiškėjo prašymas tenkintinas nebus, t. y., kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (nauja redakcija nuo 2020-07-01) elektros energijos tiekimo sutartis gali sudaryti tik objekto savininkas, kadangi pareiškėjas atlieka bausmę Alytaus PN ir nėra pastatų savininkas, su pareiškėju sudaryti elektros tiekimo sutarties nėra galimybės. Minėtame atsakyme atsakovės atstovas išaiškino, kodėl pareiškėjui netaikoma kompensacija už suvartotą elektros energiją, nurodė, kad nuteistiesiems už jų asmeninių elektros prietaisų sunaudojamą elektros energiją mokestis apskaičiuojamas pagal Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą, nurodė, kad Alytaus PN elektros energiją tiekia UAB Ignitis.

Įvertinus pareiškėjo prašymo ir Alytaus PN administracijos atsakymo turinį, teismas konstatuoja, kad pateiktas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra pagrįstas teisės aktais, argumentuotas ir aiškus, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad pareiškėjo netenkina pateikto atsakymo turinys, niekaip nesuponuoja jo nepagrįstumo, savaime nereiškia, kad jis yra neteisėtas.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad Alytaus PN administracija laiku Alytaus profesinio rengimo centrui nepateikė pareiškėjo prašymo dėl priėmimo mokytis, todėl pareiškėjas prarado galimybę įstoti į minėtą įstaigą.

VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją (VAĮ 11 str. 3 d.). Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis (VAĮ 11 str. 4 d.).

Teismas pažymi, kad atsakydami į pareiškėjo 2022-10-13 prašymą Alytaus PN pripažino, kad dėl dokumentų valdymo sistemos (DocLogix) gedimo ir trikdžių pareiškėjo 2022-06-16 prašymas Nr. 6-1359, nebuvo persiųstas Alytaus profesinio rengimo centrui, prašymas pakartotinai išsiųstas ir atsakymas pateiktas 2022-10-14 (b. l. 11). Teismas daro išvadą, jog šiuo aspektu pareiškėjo skundas yra pagrįstas, Pataisos namai pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, įtvirtinančius, jog jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, t. y. nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pareiškėjo prašymo nepersiuntimo (laiku) kompetentingam viešojo administravimo subjektui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022-10-13 prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl informacijos apie tai, kokie ir kokių kategorijų asmens duomenys tvarkomi yra Alytaus PN. Alytaus PN administracija 2022-10-21 raštu Nr. 363-2142 pateikė atsakymą (b. l. 47-48)`.

Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, Kalėjimų departamentas 2022-12-06 sprendime Nr. 2S-3141 nurodė, kad pareiškėjo skundas iš dalies pagrįstas ir Alytaus PN direktoriui siūloma iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-10-13 prašymą Nr. 6-5957 (b. l. 8-9).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN administracija nepateikė atsakymo, kokių kategorijų asmens duomenys yra saugomi, be to nepateikė prašomos informacijos pareiškėjo nurodytu būdu.

Kalėjimų departamentas 2022-12-06 sprendime Nr. 2S-3141 nurodė, kad Alytaus PN administracija 2022-10-07 raštu Nr. 363-2092 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ jau pateikė atsakymą į šį klausimą. Minimame rašte išvardintos ne visos, bet pagrindinės asmens duomenų kategorijas. Kalėjimų departamento nuomone, prie kiekvienos kategorijos reikėjo prirašyti turimus asmens duomenis. Alytaus PN rašte tinkamai nurodyti pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys asmens duomenų tvarkymą. Taip pat paminėtini Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas, Aprašas, tačiau Alytaus PN administracija netinkamai nurodo, jog pareiškėjas neturi teisės gauti informacijos apie tai kam buvo atskleisti pareiškėjo duomenys ir netinkamai nurodytas teisinis reglamentavimas. Alytaus PN rašte nepateikta informacija apie asmens duomenų saugojimo terminą, todėl ši skundo dalis pripažintina pagrįsta. Alytaus PN rašte pateikta informacija apie asmens duomenų tvarkymą. Sis raštas nėra privalomojo pobūdžio, nesukelia teisinių pasekmių, todėl nėra sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo prasme.

Alytaus PN pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2022-10-13 prašymą, reg. Nr.6-5957, pagal 2022-12-06 gautą Kalėjimų departamento raštą, reg. Nr.7-13262. 2022-12-28 rašte Nr. 363-2409 pareiškėjas buvo papildomai informuotas, kad Alytaus PN tvarko tik tuos jo asmens duomenis, kurie susiję yra su bausmės vykdymu ir jie visi saugomi jo asmens byloje Nr.16528, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, jis turi teisę susipažinti su asmens byla, gauti dokumentų kopijas. Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad duomenų subjektas turi teisę susipažinti su informacija apie „duomenų gavėjus arba duomenų gavėjų, kuriems buvo atskleisti asmens duomenys, kategorijas, ypač apie duomenų gavėjus trečiosiose valstybėse arba tarptautinėse organizacijose“. Tai pat pareiškėjas buvo informuotas, kad įstaigoje nuteistųjų asmens bylos saugojamos 3 metus po bausmės termino pabaigos, o jei nuteistasis mirė ar tapo neįgalus bausmės atlikimo metu vietoje – tuomet 50 metų. Gauti nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai (pareiškimai), peticijos ir skundai bei atsakymai į juos įstaigoje saugomi 5 metus (b. l. 51-52).

Teismo vertinimu, Alytaus PN 2022-10-21 (reg. Nr.363-2142) ir po to patikslintame 2022-12-28 (reg. Nr. 363-2409) atsakymuose, pareiškėjui buvo pateikta teisės aktais reglamentuota pakankama informacija į jo prašymą. Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad Alytaus PN, vykdydami viešojo administravimo subjekto funkcijas laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principų, atsakymai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl tinkamo jo skundų ir prašymų neišnagrinėjimo yra nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjo netenkina pateikto atsakymo turinys, niekaip nesuponuoja jo nepagrįstumo, savaime nereiškia, kad jis yra neteisėtas.

Teismas pažymi, kad nors Kalėjimų departamentas 2022-12-06 sprendime Nr. 2S-3141 konstatavo, kad pareiškėjo skundas iš dalies pagrįstas ir Alytaus PN direktoriui siūloma iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-10-13 prašymą Nr. 6-5957, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl Kalėjimų departamento 2022-12-06 sprendimu Nr. 2S-3141 pripažinimo, kad pareiškėjo skundas iš dalies pagrįstas ir Alytaus PN direktoriui siūloma iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-10-13 prašymą, pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmes, kurias butu galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022-12-28 raštu Nr. 363-2409 pareiškėjui buvo papildomai atsakyta į 2022-10-13 prašymą Nr. 6-5957, pateikta teisės aktais reglamentuota pakankama informacija į jo prašymą.

Tačiau byloje nustačius, kad atsakovas pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, teismui nekyla abejonių, kad atsakovės atstovės Alytaus PN neteisėti veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinus bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pripažinimu, kad pataisos namų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Taigi pripažintina, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN (laiku neišsiuntus Alytaus profesinio rengimo centrui pareiškėjo 2022-06-16 prašymo) buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo S. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.