- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- 1-565-992/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- A. A.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-03-02 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. mušdamas nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. G. 2016-05-01, apie 19.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.54 promilių girtumas), konflikto metu su sugyventine A. A., smogė jai kumščiu du kartus į veidą, vieną kartą pataikydamas ties kairiąja akimi ir sukeldamas fizinį skausmą, antrą kartą, nukentėjusiajai ginantis, pataikydamas į petį, dėl ko nuo smūgio A. A. nukrito ant šalia stovėjusio fotelio, atsitrenkė į fotelio medinę dalį, jai lūžo dešinės rankos alkūnkaulis. A. G. padarė nukentėjusiajai A. A. kūno sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad su A. A. gyvena daug metų. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs. Konfliktas kilo dėl pinigų. Gailisi dėl tokio elgesio. Dabar turi darbą, stengiasi keisti savo elgesį, A. A. atsiprašė, toliau kartu gyvena, veda bendrą ūkį.
Nukentėjusioji A. A. sutiko teismui duoti parodymus ir paaiškino, kad A. G. grįžo namo išgėręs. Prašė pinigų alkoholiui, ji nedavė, dėl to kilo konfliktas. A. G. ją pastūmė, ji krito ant fotelio porankio ir susilaužė ranką. Išsikvietė medikus. Kitą dieną atvažiavęs sūnėnas iškvietė policijos pareigūnus. Ligoninėje dėl rankos lūžio gulėjo gal savaitę. A. G. elgesys pasikeitė, jis jos atsiprašė, nebegeria, skiria jai daugiau dėmesio, jam atleido, toliau kartu gyvena, veda bendrą ūkį, su A. G. dabar jaučiasi saugi.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 273 str., teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl nesunkaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymas.
L. S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apie tai, kad jo teta A. A. gyvena su sugyventiniu A. G., 2016-05-02 nuvykęs į tetos namus rado ją sugipsuota ranka. Teta sakė, kad A. jai sulaužė ranką. Konkrečių detalių nepasakojo. Nepamena, kad būtų buvę sumušimai ant veido. Jis norėjo išvaryti An. iš namų, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai apklausė jo tetą, t.y. vienas pareigūnas apklausinėjo buto viduje, o kitas su juo ir A. buvo koridoriuje. Jis negirdėjo, ką A. pasakojo pareigūnui. Pareigūnai apklausę jo tetą, A. išsivežė į policijos komisariatą. S. A. priešinosi. (b.l. 20)
Liudytojo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio, R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apie tai, kad 2016-05-02, apie 11.50 val., gavo iškvietimą vykti į šeimyninį konfliktą adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje juos pasitiko vyras, prisistatęs pareiškėjos sūnėnu, kuris aiškino, jog 2016-05-01 jo tetai sugyventinis sulaužė ranką ir ją sumušė. A. A. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis A. G., nes ji nedavė jam pinigų. A. A. veide, aplink akį, buvo matyti mėlynė, ranka buvo sugipsuota. Iš pareiškėjos suprato, kad buvo suduotas ne vienas smūgis kumščiu. A. G. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai (b.l. 17).
Byloje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio R. A. 2016-05-02 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos neblaivus sugyventinis (b.l. 4-5).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-09-07 - 2016-09-09 specialisto išvada Nr. G 2740/16(01), kurioje konstatuota, kad A. A. nustatytas skeveldrinis dešiniojo alkūnkaulio diafizės artimojo trečdalio lūžis, padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų. Tokio tipo lūžis griuvimui nebūdingas. Alkūnkaulis galėjo lūžti nuo smūgio arba ginantis, kai prisidengiama ranka. Skeveldrinis dešiniojo alkūnkaulio diafizės artimojo trečdalio lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu (b.l. 26-27). Specialistė J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad rankos kaulas galėjo lūžti krentant nukentėjusiajai šonu ir atsitrenkiant į fotelio rankenos medinę dalį, kadangi skeveldriniai lūžiai būdingi kaului sąveikaujant su kietu buku daiktu tiek trenkiant, tiek pačiam nukentėjusiajam atsitrenkus į jį. Skeveldriniai ilgųjų kaulų lūžiai nėra būdingi griūvant ant kieto neriboto paviršiaus (b.l. 29).
Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2016-05-02, 12.28 val., A. G. nustatytas 2.54 prom. girtumas. (b.l. 49)
Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: nesunkiai sužalojo šeimos nario – sugyventinės A. A. – sveikatą. Vadovaujantis kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymais, baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kad kaltinamasis A. G. ir nukentėjusioji A. A. ilgą laiką gyvena kartu, veda bendrą ūkį, A. G. bei A. A. laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Kadangi dėl patirtų sužalojimų A. A. sveikata buvo sutrikusi ilgiau nei 10 dienų, A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jam nustatytas 2.54 promilės girtumas (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
A. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. A. G. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nurodė, kad dėl tokio elgesio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Susitaikymą su A. G. teismo posėdyje patvirtino ir nukentėjusioji A. A., paaiškindama, kad A. G. jos atsiprašė. A. G. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu dirba, gyvena ir bendrą ūkį veda su A. A.. A. A. teismui paaiškino, kad šiuo metu A. G. dirba, pakeitė savo elgesį, ja rūpinasi, su juo ji jaučiasi saugi, įsitikinusi, kad smurto atvejų jos atžvilgiu ateityje nepasikartos. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 str. ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. A. G. nežymiai sutrikdė artimo šeimos nario – savo sugyventinės, su kuria veda bendrą ūkį, sveikatą, todėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas suteiks kaltinamajam galimybę įvertinti savo elgesį bei jį kontroliuoti.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė 787,01 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b.l. 43-47). 2016-11-04 nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (b.l. 48). Teismui pateikta Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovės ir A. G. pasirašyta žalos atlyginimo išmokėjimo sutartis, pagal kurią A. G. likusią nesumokėtą civilinio ieškinio sumą privalo atlyginti periodinėmis išmokomis.
Byloje pateikta 2017-02-20 taikos sutartis, patvirtinanti kad A. G. susitaikė su A. A.. A. A. kaltinamajam A. G. pretenzijų neturi, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. (b.l. 137).
Kaltinamasis A. G. buvo laikinai sulaikytas 2016-05-02, 11.50 val., 2016-05-03, 12.16 val., paleistas. (b.l. 55, 82)
Kaltinamajam A. G. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (b.l. 80)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. ir Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 str. teismas
nusprendė:
Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Baudžiamąją bylą A. G. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. G. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti A. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Panaikinti A. G. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.