- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- A2.2.-1181-992/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16348-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A“, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „A.“ direktorius A. B., žinodamas apie UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), finansinę padėtį, t.y., tai, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. atlikdamas mokėjimus UAB „A.“ kitiems kreditoriams ir paslaugų teikėjams, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „A.“ į. k. (duomenys neskelbtini), kreditoriais, nors pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė UAB „A.“ kreditoriaus VMI prie FM interesus. Tokia savo veika A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B., apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl pažeidimo pripažįsta. Paaiškino, kad VMI atliko bendrovės patikrinimą ir nustatė susidariusią mokestinę nepriemoką. Bendrovėje buvo atliekami mokėjimai, tačiau jie nebuvo pripažinti avansiniais mokėjimais. Galimai tai įvyko dėl buhalterės kaltės, kuri neteisingai tvarkė buhalteriją, todėl ji buvo atleista. Atsakydamas į teismo klausimus, paaiškino, kad bendrovei vadovauja apie 10 metų. Įmonė verčiasi žemės matavimais, pertvarkymo projektais, atlieka kitus kadastrinius darbus. Bendrovės metinė apyvarta sudaro apie 100-150 tūkstančių eurų, mėnesinė apyvartos lėšos sudaro apie 10 tūkstančių eurų, taip pat bendrovė turi nekilnojamo turto 10 tūkstančių eurų sumai. Bendrovė formuoja, pertvarko sklypus, kuriuos pardavus galima bus atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat nurodė, kad bendrovėje dirba apie 10 darbuotojų, 8 darbuotojai dirba pastoviai, kiti pagal valandas. Darbuotojai pagrinde gauna minimalią algą, todėl jei pirmiau mokėti mokesčius valstybei, darbuotojai negaus atlyginimo. Prašė atsižvelgti į tai, kad bendrovė vykdo veiklą, daug darbo atlieka avansiniu būdu. Taip pat nurodė, kad šiuo metu sumokėta didesnė dalis buvusio įsiskolinimo, liko tik apie 7000 eurų įsiskolinimo, mokesčius moka ir padengs įsiskolinimą.
Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovas Algirdas Paulauskas prašė atsižvelgti, kad asmuo už tokį pažeidimą traukimas pirmą kartą, prašė skirti iki sankcijos vidurkio numatytą baudą.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, traktuotina kaip blanketinė, tai yra šio pažeidimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administraciniu teisės pažeidimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „A.“ nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. O vertinant sąrašą mokėjimų, įvykdytų kitiems kreditoriams ir darbo užmokesčio mokėjimams laikotarpyje nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 matyti, kad šie mokėjimai nelaikytini mokėjimais pirmos, antros arba trečios eilės, kaip šie atsiskaitymai yra apibrėžti CK 6.930¹ straipsnyje.
A. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta jo paaiškinimais teismo posėdžio metu bei administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta rašytine medžiaga: VMI prie FM pareiškimu (b. l. 1-2), UAB „A.“ balanso duomenimis (b. l. 5,6), 2015 m. rugsėjo 30 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1043-8458/2 (b. l. 10-11), 2015 m. spalio 20 d. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-9660 (b. l. 12-13), A. D. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 1415), paties A. B. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 16), avanso apyskaitomis (b. l. 23,24), paskolos sutartimi (b.l. 25-26) „SEB“ AB sąskaitų išrašais (b. l. 27-53,54-58,59-61,62-). UAB „A.“ kasos knygos išrašais (b. l. 63-98), banko Citadelė sąskaitų išrašais (b.l. 99-102), bandomuoju balansu už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 01 iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.(b.l. 103-106), 2015 m. birželio 30 d. bendrovės balansu (b.l. 107) Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „A.“, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 atsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais (vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, paskolos davėjais, mokėjo darbo užmokestį), tokiu būdu pažeisdama pirmenybę į atsiskaitymus turinčios VMI prie FM teises. Taigi, UAB „A.“ vadovas - direktorius A. B., būdamas atsakingu asmeniu už UAB „A.“ vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „A.“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis įstatyme (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte) numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. A. B. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė UAB „A.“ kreditoriaus – VMI prie FM - teises. Kad galimybės tuo metu atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė neturėjo, pripažino ir pats A. B.. Ta aplinkybė, kad UAB „A.“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, kaip jau minėta, taip pat patvirtinama operatyvaus patikrinimo pažyma su priedais, kurios pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Todėl teismas konstatuoja, kad UAB „A.“ vadovas A. B., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 01 iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., būdamas atsakingu asmeniu už UAB „A.“ vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir daro išvadą, kad UAB „A.“ direktorius A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą, jo padarymo aplinkybes – A. B. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą iš esmės siekdamas išlaikyti veikiančią įmonę, o ne piktybiškai vengdamas mokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius pažeidėjo asmenybę - baustas administracine tvarka (b.l. 18-22), dirba, vaikai suaugę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju sankcijoje numatyta bauda yra neproporcinga, todėl administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant A. B. mažesnę baudą nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 224 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 3 d., teismas
nutarė:
pripažinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus visos paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.