- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-669-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Inpaka“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. Š. , trečiajam asmeniui UAB „Inpaka“, dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 10068,43 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad 2005-01-11 gaisro metu apdegė UAB „Inpaka" priklausantis turtas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, kuris buvo apdraustas įmonių ir organizacijų turto draudimu AB „Lietuvos draudimas". Sandėlis, pagal 2003-11-03 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 031103-VTN, buvo išnuomotas R. Š. , kuris įsipareigojo naudojamas patalpas prižiūrėti, laikytis šios paskirties patalpoms keliamų priešgaisrinės apsaugos ir kitų reikalavimų. Sutartyje numatyta, kad nuomininkas yra atsakingas už elektrosaugą ir priešgaisrinę apsaugą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno m. PGT ikiteisminio tyrimo poskyrio pranešimas patvirtina, kad gaisro priežastis - kieto kuro krosnies gedimas, kai per krosnies nesandarumus, iškrito degimo produktai, nuo kurių užsidegė netoli buvusios degios medžiagos ir kilo gaisras. CK 6.248 str. 3 d. nurodyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovas nuo 2003 m. sandėlyje vertėsi medienos gaminių gamyba, naudojosi krosnimi, todėl žinojo, jog tai yra padidinto gaisro pavojaus šaltinis. Atsakovas privalėjo rūpintis, kad krosnis būtų tinkamai naudojama, nuolat prižiūrėti, ar ji sandari, ar nėra kitokių gedimų, kurie galėtų sukelti gaisrą. Be to, pranešime nurodyta, kad gaisro metu netoli krosnies buvo paliktos degios medžiagos, kurios užsidegė ir kilo gaisras. Kadangi UAB „Inpaka" priklausantis turtas buvo apdraustas įmonių ir organizacijų turto draudimu, AB „Lietuvos draudimas" už gaisro metu patirtą žalą išmokėjo 10068,43 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo: 10068,43 Lt žalos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302,05 Lt žyminio mokesčio bei 500,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Š. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir nėra atsakingas už patalpoms padarytą žalą, nors nuomos sutartimi ir įsipareigojo laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių. Tačiau CK 6.502 str. 2 d. nustato, kad nuomininkas neatsako už nekilnojamojo daikto žuvimą dėl gaisro, jeigu neįrodoma, kad gaisras kilęs dėl jo kaltės. Jo kaltės dėl kilusio gaisro nėra, nes naudodamasis patalpomis nepažeidė jokių priešgaisrinės apsaugos taisyklių. Kieto kuro krosnis nuosavybės teise jam nepriklausė, ir jis neprivalėjo rūpintis krosnies remontu, apie krosnies gedimą nežinojo. Nuomotojas UAB „Inpaka" išnuomodamas patalpas nesuteikė jokios informacijos apie krosnies priežiūrą, neįspėjo apie krosnies gedimą, jie nesitarė, kad krosnį remontuos atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas negyvenamų patalpų nuomos sutartimi, 2003 m. lapkričio 3 d. išsinuomavo patalpas iš UAB „Inpaka“. 2005-01-11 UAB „Inpaka“ priklausančiame pastate kilo gaisras, pastatas buvo apdraustas įmonių ir organizacijų turto draudimu. 2005-02-08 ieškovas nusprendė atlyginti UAB „Inpaka“ patirtą žalą ir 2005-02-10 išmokėjo 10057,60 litų draudimo išmoką. Ieškovas prašė išmokėtąją draudimo išmoką priteisti iš atsakovo – asmens dėl kurio neatsargių ir nerūpestingų veiksmų kilo gaisras ir atsirado žala (CK 6.280 str., 6.1015 str. 1d.). Teismas laikė, jog ieškovas sudarydamas draudimo sutartį, prisiėmė sau riziką, nors priešgaisrinės saugos priemonės, jų kiekis ir priežiūra neatitiko norminių dokumentų reikalavimų. Teismas atsižvelgė į draudimo sutarties prasmę, ir laikė, kad draudėjas draudėsi ne tik nuo tyčinių, bet ir nuo neatsargių veiksmų. Ieškovas savo reikalavimą grindė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno m. PGT ikiteisminio tyrimo poskyrio 2006-01-03 pranešimu Nr. 43G – 3, kad gaisras kilo dėl kieto kuro krosnies gedimo. Teismas sprendė, jog ši išvada pirminė, niekuo nepagrįsta ir padaryta neatlikus išsamaus tyrimo. Ieškovas nurodė, jog gaisras įvyko dėl atsakovo nerūpestingumo ir neapdairumo (CK 6.248 str. 2 d.), tačiau teismas laikė, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kieto kuro krosnis buvo nesandari, ar kitaip sugedusi. Atsakovas nebaustas už priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimus, ar dėl kitokios trečiojo asmens turto nepriežiūros. Teismas rėmėsi trečiojo asmens paaiškinimais, jog atsakovas nepriekaištingai rūpinosi jam išnuomotu turtu, jį prižiūrėjo ir saugojo. Prijungtoje priešgaisrinio tyrimo medžiagoje esantis 2005-01-11 atsakovo paaiškinimas patvirtina, jog atsakovas elgėsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, kadangi gaisro kilimo dieną, apie 21 val. patikrino nuomojamas patalpas, nurodė, jog tuo metu nei ugnies, nei dūmų nebuvo. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad už padarytą žalą yra atsakingas atsakovas, todėl ieškinį atmetė, kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 177 str., 178 str.). Iš ieškovo priteisė valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti.
Apeliantas nurodė, kad žalą, padarytą dėl priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, turi atlyginti nuomininkas R. Š. (sutartinė atsakomybė, numatyta 2003-11-03 nuomos sutarties 5.4.p.). Dėl žalos padarymo atsakovui taip pat kyla deliktinė atsakomybė. Atsakovas pažeidė VRM 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 patvirtintų priešgaisrinės saugos taisyklių (toliau -Taisyklių) reikalavimus, dėl kurių pažeidimo kilo gaisras. Taisyklių 5.10.7.p. draudžia palikti be priežiūros kūrenamas krosnis. Gaisras pastebėtas 2 val. nakties, gaisro židinys buvo prie krosnies, pastatas buvo šildomas tik krosnimi. Taisyklių 5.13. p. draudžia laikyti degias medžiagas prie krosnių. Gaisrų tyrimo specialistas parodė, kad prie krosnies buvo degios medžiagos, toje vietoje buvo gaisro židinio vieta. Gaisro tyrimo medžiagoje taip pat nurodoma, kad prie krosnies buvo degios medžiagos.
Nors Kauno m. PGT išvadoje nurodyta, kad degimo produktai iškrito dėl krosnies nesandarumo, tačiau teismas kritiškai vertino šią aplinkybę, konstatuodamas, kad byloje nėra jokių krosnies nesandarumą patvirtinančių tiesioginių įrodymų. Krosnies nesandarumas suprantamas ne tik kaip jos defektas. Degimo produktai galėjo iškristi ne tik dėl krosnies defekto, bet ir dėl blogai (nevisiškai) uždarytų pakuros durelių. Krosnis kūrenti esant netvarkingoms bei atidarytoms pakuros durelėms draudžiama (Taisyklių 5.10.4. p.). Be to, ieškinys negalėjo būti atmestas, nes buvo pažeisti ir kiti Taisyklių reikalavimai, o tai buvo gaisro kilimo priežastis.
LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001 nurodyta, kad civilinėje byloje „gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio dalyje kilo gaisras, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą". Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Žalą padariusiu asmeniu laikomas tas asmuo, kurio valdomose patalpose kilo gaisras. Parodymus davęs D. Ž. nėra gaisro tyrimo specialistas, o šio asmens teiginys, kad gaisras kilo ne dėl krosnies gedimo nes sudegė stogas, negali būti laikomas įrodymu dėl gaisro kilimo priežasties. Gaisro tyrimo specialistas V. Š. davė motyvuotus ir išsamius parodymus apie jam žinomas aplinkybes, šie įrodymai nepaneigti.Tai, kad AB ,Lietuvos draudimas" apdraudė pastatą, neatitinkantį priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, įgyvendinant reikalavimo teisę į kaltus trečiuosius asmenis (didesnės rizikos prisiėmimas) teisinės reikšmės neturi, kadangi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir atsakingo už padarytą žalą asmens santykius (CK 6.1015 str.). Be to, Taisyklių reikalavimų pažeidimai sutarties sudarymo metu draudikui nebuvo žinomi.Teismas konstatavo, kad draudėjas draudžiasi ne tik nuo tyčinių, bet ir nuo neatsargių veiksmų. Tačiau CK 6.1014 str. 1 d. numato, kad draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Kadangi R. Š. nėra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas, draudėjui būtų mokama išmoka ir tuo atveju, jei nuomininkas žalą būtų padaręs tyčia. Kauno m. PGT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo nustatyta tyčinių veiksmų norint sukelti gaisrą. Bylos medžiaga įrodyta, kad buvo pažeisti net keli taisyklių reikalavimai, sąlygoję gaisro kilimą. Civilinėje teisėje kaltės ir atsakomybės klausimai aiškinami kitaip nei baudžiamojoje ar administracinėje teisėje. Civilinėje teisėje atsakomybė gali atsirasti pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą prašė tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra turto savininko, kuris pagal turto draudimo sutartį įgijo draudimo apsaugą turto sužalojimo atveju, draudikas. Atlyginęs žalą, draudikas įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Atsakingu už žalos atsiradimą asmeniu ieškovas nurodė atsakovą R. Š. , nuomos sutarties pagrindu naudojusiu gaisro apgadintas patalpas medžio darbams. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003-11-03 tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Inpaka“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuomos sutartis (t.1, b.l.10-12). Pagal sutartį patalpos buvo perduotos atsakovui, jis šias patalpas naudojo veiklai pagal patentą: statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros ir kt. medienos gaminių gamybai (sutarties 1.1. punktas). Sutarties 4.2.2. punktu nuomininkas R. Š. įsipareigojo laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Kolegija konstatuoja, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, atsakovą, kaip asmenį atsakingą už žalą, nurodė tinkamai, kadangi būtent jo valdomose patalpose kilo gaisras. Eksploatuodamas išsinuomotas patalpas atsakovas privalėjo laikytis LR Vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu patvirtintų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, galiojusių gaisro kilimo metu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad už žalą yra atsakingas atsakovas. Su tokia teismo išvada sutikti negalima dėl jau nurodytų aplinkybių.
Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: 1) žala, 2) neteisėta veika, 3) kaltė, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Žalos padarymo faktu patvirtinama, koks ieškovo turtas yra sugadintas, kokios pakenkimo apimtys, būdas ir kiti objektyvūs parametrai. Žalos dydis nusako, kaip pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, išreikšta pinigais. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Kartu ieškovas gali atskleisti faktus, kad žalos padarymo veiksmai yra neteisėti ne tik bendrųjų reikalavimų, bet ir konkrečių teisės aktų požiūriu – kad buvo pažeistos taisyklės, reikalavimai, instrukcijos ir pan. Pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastinio ryšiu turi būti surišta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą, bei patvirtinti, kad žala yra šio asmens veikos pasekmė. Tai yra bendra taisyklė, kai žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Jei žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo, aplinkybės tampa sudėtingesnės, nes, be jau nurodytų aplinkybių, reikia nustatyti žalą padariusio asmens ryšį su atsakingu už žalą asmeniu ir pastarojo pareigos atlyginti žalą pagrindą. Bet kuriuo atveju kalba eina apie žalos atlyginimo prievolės skolininko tinkamumą, o konkretų asmenį kaip skolininką turi nurodyti ieškovas. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, nurodydamas žalą padariusį asmenį ir pateikdamas pakankamus įrodomuosius duomenis, jog kitas konkretus asmuo, o ne jis pats yra žalos atlyginimo prievolės skolininkas. Kai skolininkas nustatomas, tai laikoma, kad jis yra kaltas dėl žalos, kol neįrodo priešingai. Tai reiškia, kad iš karto manoma skolininką elgusis netinkamai, nepadarius visko, kas reikalinga pagal rūpestingumo ir apdairumo reikalavimus. Šis privalo įrodinėti, kad veikė tokiu rūpestingumo ir apdairumo laipsniu, koks atitinkamoje situacijoje buvo būtinas, o žala atsirado dėl paprasto įvykio ar nenugalimos jėgos, kurie pašalina jo atsakomybę. Asmuo, kurio valdomoje pastato dalyje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t.y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Tai duoda pagrindo išvadai, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio dalyje kilo gaisras, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3k-3-763/2001 m.).
Gaisro tyrimo medžiaga nustatyta, kad gaisro židinys yra gamybinėje patalpoje, ties ta vieta kur stovėjo kieto kuro krosnis. Gaisro priežastis – kieto kuro krosnies gedimas (2005-01-12 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytoju V. Š. , Kauno m. PGT vyriausiasis specialistas, patvirtino, gaisro židinys yra nustatytas, o gaisras kilo dėl krosnies nesandarumo, kadangi prie krosnies buvo degių medžiagų (t.1, b.l.96). Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo šio specialisto parodymus vertino kaip nepagrįstus įrodymais. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija konstatuoja, kad gaisro priežasčių nustatymas yra procesas, kurį sudaro visas veiksmų kompleksas: gaisro vietos apžiūra, daiktinių įrodymų tyrimas, liudytojų apklausa bei visos surinktos medžiagos įvertinimas. LR VRM Priešgaisrinės apsaugos departamento Gaisrinių tyrimų centro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.141 yra patvirtinti Gaisro židinio ir gaisro priežasčių nustatymo metodiniai nurodymai, kuriuos ir atitinka teisme apklausto liudytojo V. Š. parodymai. Teismas, be jokių konkrečių argumentų, paneigdamas specialisto paaiškinimus, priešingų aplinkybių nenustatė, o darė tik prielaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina faktą, kad gaisro židinys buvo gamybinėje patalpoje, ties ta vieta, kur stovi kieto kuro krosnis. Liudytojo V. Š. parodymai, o taip pat kolegijos nurodyti metodiniai nurodymai paneigia atsakovo samprotavimus apie padegimą per stogą ar lubas. Liudytojas nuosekliai ir logiškai, remdamasis specialiomis žiniomis, paaiškino, jog liepsna visada plinta pagal oro srautą, t.y. į viršų, dėl ko ir išdegė stogas bei lubos. Esant tokiai situacijai darytina išvada, jog gaisro tyrimo medžiagoje nurodyta gaisro kilimo priežastis – krosnies nesandarumas, taip pat yra nustatyta. Atsakovas nepaneigė šioje medžiagoje nustatyto fakto, kad prie krosnies buvo laikomos degios medžiagos, todėl darytina išvada, kad R. Š. savo veiksmais pažeidė priešgaisrinės saugos taisyklių 5.13. punkto reikalavimus. Konstatavus gaisro židinio vietą ir gaisro kilimo priežastį, darytina logiška ir pagrįsta išvada, jog krosnis kūrenosi palikta be priežiūros, ką draudžia minėtų taisyklių 5.10.7 punktas, kadangi priešingu atveju gaisras kilti negalėjo. Pažymėtina tai, kad jokių įrodymų savo teiginiams, jog krosnis tą vakarą nesikūreno, patvirtinti atsakovas nepateikė. Kolegija konstatuoja, kad esant atsakingo už žalą asmens kaltės prezumpcijai, atsakovas R. Š. neįrodė, kad gaisras jo naudojamose patalpose kilo dėl kokio nors įvykio, dėl kurio jis nėra kaltas, arba dėl nenugalimos jėgos (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Inpaka“, įgijo reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už žalą, dėl ko ieškovo ieškinys turėjo būti patenkintas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovo R. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 068,43 (dešimt tūkstančių šešiasdešimt aštuonis) litus žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2006 m. birželio 27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovo R. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 604 (šešis šimtus keturis litus) žyminio mokesčio ir 590 (penkis šimtus devyniasdešimt) litų advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,45 Lt pašto išlaidų valstybei.