- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-146-557/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04731-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria I. B. (I. B.) skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimu I. B. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. 220 Lt bauda už tai, kad 2012 m. spalio 16 d. 16.08 val. Minijos g. 2, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 21 p. Dėl šio nutarimo, prašydamas jį panaikinti, I. B. padavė skundą pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi I. B. skundo netenkino ir paliko galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o taip pat priteisti visas byloje turėtas išlaidas. Nurodo, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Mano, kad netinkamai išnagrinėtas jo skundas, nes teismas savo išvadas pagrindė nesančiomis tikrovėje aplinkybėmis, tokiu būdu nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai bei iš dalies iškraipyta jų esmė.
Jis neįvykdė jam inkriminuoto pažeidimo. Jo jis ir negalėjo įvykdyti, nes mobiliojo ryšio telefoną buvo palikęs darbe, apie ką jis iš karto informavo policijos pareigūną D. L.. Be to, jis pasiūlė jam apžiūrėti jo transporto priemonę, tikslu surasti ryšio priemonę. Pareigūnas į šį jo pasiūlymą nereagavo. Kaip matyti iš prie bylos prijungto vaizdo įrašo, pareigūnas jį sustabdė netikėtai. Judėdamas transporto priemonių sraute pradžioje jis net nesuprato, kad yra stabdoma būtent jo vairuojama transporto priemonė. Vadinasi, nesuvokdamas galimos grėsmės, jog bus įtartas pažeidęs draudimą naudotis ryšio priemone, jis negalėjo paslėpti mobilaus telefono (geriausiu atveju, jis jį galėjo pakišti po sėdyne ar pan.). Bet kokiu atveju, telefonas turėjo būti lengvai randamas, jeigu jis buvo mašinoje. Policijos patrulio D. L. atsisakymas apžiūrėti transporto priemonę, priimant domėn jo paaiškinimą, kad telefono jis su savimi neturi, vertintinas kaip atsisakymas rinkti įrodymus, kurie būtų patvirtinę arba paneigę pareigūnų versiją dėl jo tariamai įvykdyto pažeidimo. Nori pažymėti, jog savo versijos jis laikėsi nuosekliai ir jos nekeitė, nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartyje teismas, remdamasis byloje esančiu vaizdo ir garso įrašu, nurodė, kad neva tai jis „... vėliau sakė telefonu skambinęs policijos vadovui“. Tai neatitinka tikrovės, nes jis sakė kiek kitaip, t.y. kad jis, neturėdamas telefono, negali paskambinti net pareigūnui Katkauskui. Toks jo pasakymas turi kitokią prasmę, nei nurodė teismas, jis atitinka tikrovę ir yra užfiksuotas vaizdo įraše (žr. vaizdo įrašo laike 3.25). Tai akivaizdus įrodymo turinio iškraipymas, turėjęs atitinkamas pasekmes priimant jam nepalankų procesinį sprendimą.
Toliau motyvuodamas savo sprendimą teismas nurodo, kad „pareigūno D. L. parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, pilnai supampa su policijos pareigūnės R. Ž. parodymais, todėl abejoti jais teismas neturi pagrindo“. Jo nuomone, teismas privalėjo vertinti jos parodymus kritiškai, nes pati būdama pareigūne, be to, būdama jaunesnė amžiumi, pareigomis ir turėdama mažesnę profesinę patirtį, ji negalėjo duoti parodymų, prieštaraujančių vyresniojo kolegos parodymams. Tvirtina, kad R. Ž. nematė jo kalbant telefonu, nors šį faktą patvirtino viešame teismo posėdyje įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Šią išvadą pagrindžia aukščiau minimas video įrašas, kurio pačioje pradžioje užfiksuota, kaip policijos automobilis sustoja ant perėjos ir laukia transporto priemonių srauto pasibaigimo, kad galėtų išvažiuoti į Minijos gatvę. Įraše gerai matyti, kad prieš pravažiuojant jo automobiliui pareigūnas D. L. garsiai pasako: „kur visi niaukti...“, o po to šūkteli: „O! Telefonas...“ ir tuoj pat išvažiuoja į Minijos gatvę, pradėdamas persekiojimą. Pareigūnė R. Ž., aiškiai nesusigaudžiusi situacijoje, klausia: „džipas?“ (žr. vaizdo įrašo laike 1.00). Aprašytoje situacijoje R. Ž. užduotas klausimas, į kurį ji gavo akivaizdų patvirtinimą liudija, kad ji nematė ne tik jo besinaudojančio telefonu, bet ir nepastebėjo, kurioje transporto priemonėje sėdėjo pažeidėjas. Persekiodami jo vairuojamą automobilį pareigūnai dėl kažkokių nežinomų priežasčių labai džiaugėsi. R. Ž. sako: „ir pasitaikyk tu man...“, o pareigūnas D. L. važiuodamas kartoja : „šauniai, šauniai, čia puikiai puikiai...“. Aiškindamas šį dialogą konkrečioje situacijoje mano, kad pareigūnai nesuvaldė savo džiaugsmo, nes „grobis atiteko medžiotojui“, jam tik išvažiavus iš policijos teritorijos. Toks džiaugsmas, be abejonės, patvirtina esant kažkokį tai interesą, kurio buvimą reikia turėti omenyje, vertinant pareigūnų parodymus. Aukščiau nurodyti motyvai paneigia teismo išvadą, kad pareigūno D. L. parodymai „yra aiškūs ir nuoseklūs“. Aiškiais ir nuosekliais jie tapo atitinkamai pakoregavus jo paaiškinimų turinį ir užsitikrinus kolegės R. Ž. parodymus.
Telefono nebuvimo automobilyje faktą, dėl ko jis niekaip negalėjo juo naudotis, patvirtina ir AB „Bitė“ pateikti dokumentai apie tai, kad prieš jo sulaikymą ir protokolo surašymo metu jam nebuvo skambinta, o taip pat jis pats niekam neskambino, kas patvirtina, kad buvo sustabdytas be pagrindo ir jam nepagrįstai buvo inkriminuotas pažeidimas.
Teismo pasisakymas nutartyje apie tai, kad jis esą galėjęs naudotis kitais telefonais, registruotais ne jo vardu, yra labiau teorinio pobūdžio prielaida, o ne įrodymų visumos pagrindu padaryta išvada, jog jis tikrai skambino kitu telefonu, kuris nebuvo rastas automobilyje. Nenorėtų prisiimti atsakomybės už pareigūno veiksmus, kuris, priimant domėn jo paaiškinimą, kad automobilyje nėra mobilaus ryšio telefono, atmetė jo pasiūlymą apžiūrėti transporto priemonę, tokiu būdu iki galo neįvykdė savo profesinės pareigos, dėl ko buvo prarasta galimybė objektyviai ištirti įvykio aplinkybes ir priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Turint omenyje, kad kaltinamojo (pažeidėjo) kaltė turi būti įrodyta, o ne preziumuojama, visos abejonės turėtų būti vertinamos jo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o Institucijos bei apylinkės teismo procesiniai sprendimai priimti remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
I. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124¹ str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 300 Lt. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog I. B. iš esmės neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad I. B. 2012 m. spalio 16 d. 16.08 val. Minijos g. 2, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“ naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Pirmosios instancijos teismas pripažindamas įrodytu, kad I. B. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, kertiniais įrodymais laikė policijos pareigūnų D. L. ir R. Ž. parodymus.
Teismo posėdžio metu (b.l. 32) liudytojas policijos pareigūnas D. L. parodė, jog išvažiuojant iš Šermukšnių g. 10 į Minijos g. pro juos pravažiavo vairuotojas, kuris kalbėjo mobiliuoju telefonu. Pradžioje vairuotojas teigė, kad kalbėjo su vienu iš policijos vadovų, tarėsi dėl medžioklės, o parsivedus jį į automobilį ir pradėjus rašyti, I. B. pasakė, kad telefonu gal nekalbėjo, gal laikė prie ausies užrašų knygutę ar navigaciją. Buvo paprašyta parodyti mobilųjį telefoną, tačiau vairuotojas teigė, kad neturi, nenurodė ir telefono numerio. Priekiniai automobilio stiklai nebuvo tamsinti, viskas buvo labai gerai matyti, vairuotojas dešinėje rankoje laikė mobilųjį telefoną. Byloje esančiame vaizdo įraše (b.l. 37), darytame policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, užfiksuota, kaip pravažiavus I. B. vairuotam automobiliui „Toyota Land Cruiser“ policijos pareigūnas D. L. šūkteli: „O, telefonas“. Tačiau minėtas vaizdo įrašas tik iš dalies patvirtina liudytojo policijos pareigūno D. L. parodymus, kad jis matė, jog I. B. vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone, kadangi pačiame vaizdo įraše dėl prastos vaizdo kokybės to pamatyti nėra galimybės.
Liudytoja policijos pareigūnė R. Ž. teismo posėdžio metu (b.l. 40) patvirtino mačiusi, kad važiuodamas I. B. naudojosi mobilaus ryšio priemone. Tačiau, peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą (b.l. 37), negalima daryti išvados, kad liudytoja policijos pareigūnė R. Ž. matė patį naudojimosi mobilaus ryšio priemone faktą. Apeliantas teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo, jog policijos pareigūnui D. L. sušukus: „O, telefonas“, pareigūnė R. Ž. paklausė: „džipas?“, o po to gavo pareigūno D. L. patvirtinimą. Aptarta situacija neleidžia padaryti kategoriškos išvados, kad pareigūnė tikrai matė, jog I. B. vairuodamas automobilį naudojosi mobilaus ryšio priemone.
Apeliantas tiek apklausiamas apylinkės teisme (b.l. 27), tiek apeliaciniame skunde kategoriškai neigia įvykio metu su savimi turėjęs mobilaus ryšio telefoną. Be liudytojo policijos pareigūno D. L. parodymų, byloje nėra daugiau jokių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad įvykio metu I. B. su savimi visgi turėjo mobilaus ryšio telefoną. Jis jo policijos pareigūnams nepateikė, o pareigūnai, matydami, kad I. B. savo kaltę kategoriškai neigia, nesiėmė jokių priemonių nustatyti, turėjo įvykio metu apeliantas su savimi telefoną, ar ne.
I. B., pateikdamas pirmosios instancijos teismui skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimo, kartu pateikė ir mobiliųjų paslaugų operatorių „Bitė“, „Omnitel“ bei „Tele2“ raštus (b.l. 4, 5, 6). Iš mobiliųjų paslaugų operatorių „Omnitel“ ir „Tele2“ atsakymų, adresuotų I. B., matyti, jog jis nei su „Omnitel“, nei su „Tele2“ judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarčių nėra sudaręs. Tuo tarpu iš mobiliųjų paslaugų operatoriaus „Bitė“ pateiktos paslaugų ataskaitos (b.l. 4) matyti, kad buvo kreiptasi ne prašant suteikti informacijos, ar I. B. naudojasi šio mobiliųjų paslaugų operatoriaus paslaugomis, o buvo kreiptasi dėl konkretaus telefono numerio 652 95323 detaliosios ataskaitos pateikimo. Kad šiuo telefono numeriu naudojasi būtent I. B., duomenų nėra. Apeliacinis teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina išreikalauti iš mobiliųjų paslaugų operatoriaus „Bitė“ duomenis apie tai, ar I. B. naudojasi šio operatoriaus paslaugomis, jei taip, būtina išreikalauti paslaugų detaliąją ataskaitą ir nustatyti, ar įvykio metu I. B. kam nors skambino, ar buvo priimtų įeinančių skambučių. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įraše (b.l. 37), darytame policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, užfiksuota, kad I. B. automobilis „Toyota Land Cruiser“ pro pareigūnų tarnybinį automobilį pravažiuoja 15.20 val. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 12) bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2012 m. lapkričio 9 d. nutarime (b.l. 9) nurodyta, kad pažeidimas padarytas 16.08 val. Policijos pareigūno D. L. tarnybiniame pranešime (b.l. 11) nurodyta, jog automobilis „Toyota Land Cruiser“, kurio vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio priemone, buvo pastebėtas 16.18 val. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tikslų įvykio laiką, kuris yra itin reikšmingas aiškinantis, ar būtent galimo pažeidimo padarymo metu I. B. galimai turėtu telefonu telekomunikacijų tinklais buvo perduodama kokia nors informacija.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t.y. kai protokolas surašytas netinkamai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Kadangi I. B. administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo ištirta visapusiškai, nebuvo surinkti visi galimi įrodymai, kurių pagrindu būtų galima I. B. kaltės klausimu padaryti abejonių nekeliančias išvadas, byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui iš naujo tirti.
Nutartis neskundžiama.