- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-299-245/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Olegas Šibkovas
- Nukentėjusysis
- E. V., D. V.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Irena Sabaitienė
- Kategorijos
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-245/2016
Teisėjas Bronius Varsackis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17608-2015-3
2016 m. birželio 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, - A. R., M. Š., A. V., gynėjams advokatams Irenai Sabaitienei, Dariui Karabinui, Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiesiems E. V., D. V., nukentėjusiojo E. V. atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. R., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. 1 d. pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamoji byla A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukta.
A. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
M. Š., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. 1 d. pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamoji byla M. Š. atžvilgiu nutraukta.
M. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
A. V., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, susitaikius su nukentėjusiaisiais D. V. ir E. V., baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
A. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
E. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.
E. V. solidariai iš A. R. ir M. Š. priteista 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
E. V. solidariai iš A. R. ir M. Š. priteista 368,83 Eur (trys šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 83 centai) turtinės žalos atlyginimo.
E. V. solidariai iš A. R. ir M. Š. priteista kuro išlaidos - 60,99 Eur (šešiasdešimt eurų 99 centai) ir automobilio parkavimo išlaidos – 22,60 Eur (dvidešimt du eurai 60 centų), viso 83,59 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai 59 centai).
Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos atstovo) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. R., A. V. ir M. Š. solidariai 829,64 Eur (aštuoni šimtai dvidešimt devyni eurai 64 centai) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., M. Š. ir A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. 1 d. (A. R., M. Š.) ir BK 38 str. 1 d. (A. V.) pagrindu dėl kaltinimo, kad jie, 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) sporto ir kultūros centro, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais, nemažiau kaip septynis kartus sudavė rankomis bei įspyrė D. V. į įvairias kūno vietas, padarydami jam kraujosruvą kaktos dešinėje virš dešinio antakio išorinės dalies, kraujosruvą bei nubrozdinimą už dešinės ausies, kraujosruvą viršugalvio kairėje, du lygiagrečius nubrozdinimus kaklo priekyje kairėje, nubrozdinimą dešinio klubo srityje, nubrozdinimą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, ir bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis ir įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydami kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą, tokiu būdu šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, jie, 2015 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) sporto ir kultūros centro, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais nemažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei įspyrė E. V. į įvairias kūno vietas, padarydami kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimą alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimą viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimą, tuo nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-02-09 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir 3760,50 eurų dantų gydymo išlaidų atlyginimo. Priteisti solidariai iš A. R. ir M. Š. jo naudai 432,50 eurų turėtų ir 3328 eurų būsimų gydymo išlaidų (viso 3760,50 Eur) bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat priteisti iš A. R. ir M. Š. jo naudai 300 Eur turėtų išlaidų apeliaciniam skundui parengti. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tik lakoniškai pasisakė, jog atsižvelgia į visas aplinkybes. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kur akcentuojama, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Būtina įvertinti ir aplinkybes, leidžiančias spręsti apie kaltinamųjų turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Tiek M. Š., tiek A. R. yra jauni, sveiki, galintys dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintys žmonės, todėl neabejotinai turės galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą.
Skunde pažymima, jog pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, paprastai yra priteisiama 10 000 Lt ir daugiau neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-533/2005 (25000 Lt), Nr. 2K-404/2007 (15000 Lt), Nr. 2K- 534/2009 (10000 Lt), Nr. 2K-283/2010 (11000 Lt)). Nukentėjusysis akcentuoja, kad jo sveikata buvo sutrikdyta brutalaus užpuolimo metu, tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Pažymima, kad kaltinamojo A. R. veiksmais (smūgiais kojomis į galvą, veido sritį) jam padaryti sužalojimai buvo itin skausmingi, jis turėjo ištverti ir dar turės ne kartą patirti itin nemalonias gydymo procedūras, po sužalojimo ilgą laiką, dėl pasekmių negalėjo valgyti, buvo labai apribotos jo bendravimo galimybės, jausti dideli skausmai, iki šiol jo maisto racionas yra ribotas, nukentėjusysis teigia bijantis dėl savo sveikatos ateityje, dėl pasekmių, kurios gali neišnykti visą likusį gyvenimą. Nors pirmosios instancijos teisme savo patirtą neturtinę žalą jis įvertino 6000 eurų, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo argumentus, į savo apeliacinio skundo motyvus, į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu A. R. ir M. Š. atlygino dalį, t. y. 600 eurų, neturtinės žalos, apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, manė, kad turtinė žala dėl 368,83 eurų sumos yra įrodyta ir pagrįsta, o dėl ateityje galimai patiriamų gydymo išlaidų 3760,83 eurų negali būti priteisiama, todėl ši civilinio ieškinio dalis atmesta. Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 3 d. nuostatų bei, nustatydamas patirtos turtinės žalos dydį, nesirėmė jo kartu su ieškiniu pateiktu odontologijos paslaugas teikiančios kvalifikuotos specialistės parengtu tolimesniu jo gydymo planu, jame nurodytais paaiškinimais dėl potrauminio gydymo ir nepriteisė būsimo dantų gydymo išlaidų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog kartu su ieškiniu buvo pateiktas ir jau patirtas dantų gydymo išlaidas pagrindžiantis mokėjimo kvitas - 432,50 eurų, tačiau apie jį teismas nuosprendyje neužsiminė ir ieškinio dalį atmetė ne tik dėl būsimų (3328 eurų), bet ir dėl jau turėtų dantų gydymo išlaidų (432,50 eurų). Apelianto teigimu, pagal CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Būsimos žalos priteisimas sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Apeliantas pažymi, kad yra moksleivis, nedirba, todėl nėra abejonių dėl jo sunkios materialinės padėties, dėl kurios nepriteisus būsimų gydymo išlaidų, jis neturės galimybės tęsti brangaus dantų gydymo. Nukentėjusiojo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai analogiškose situacijose (pvz., kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-85/2011 nukentėjusiajam priteista 31300 Lt dėl būsimos dantų implantacijos).
Teismo posėdyje nukentėjusysis E. V. ir jo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies – dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys, - A. R., M. Š., A. V. ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo E. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusysis nesutinka tik su ta Kauno apylinkės teismo 2016-02-09 nuosprendžio dalimi, kuria buvo sprendžiamas priteistinos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. E. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo jau turėtas dantų gydymo išlaidas bei dar būsimas gydymo išlaidas, todėl priteisė nepagrįstai mažas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas.
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog dėl A. R., M. Š. ir A. V. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. V. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje savo patirtą turtinę žalą įvertino 4212,92 Eur, o neturtinę žalą - 6000 Eur (t. 2, b. l. 87-91). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 452,42 Eur (368,83+60,99+22,60) turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. E. V. civilinį ieškinį šioje byloje reiškė dėl A. R., A. V. ir M. Š. bendrais veiksmais sutrikdytos jo sveikatos. Specialisto išvadoje Nr. G879/15(02) E. V. konstatuota kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimas alveolinės ataugos srityje, pirmo danties lūžimas viršutiniame žandikaulyje, 12 danties išnirimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ir tyčiniam savęs žalojimuisi. Dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimas alveolinės ataugos srityje, dešinio skruostikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 75-76). Šie sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet ir pareikalavo stacionaraus gydymo. E. V. dėl patirtų sužalojimų įvykio dieną buvo praradęs sąmonę, todėl greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą. Kitą dieną, t. y. 2015-03-27, jis kreipėsi į Garliavos polikliniką pas savo šeimos gydytoją, gavo siuntimą į Kauno klinikas – Veido-žandikaulių chirurgijos kliniką, kur buvo stacionarizuotas, jam atlikta operacija – uždėti individualūs antdantiniai viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio įtvarai, tvirtinti metalinėmis vielomis. Atstatytas įmuštas alveolinės ataugos viršutinio žandikaulio kaulinis segmentas su dantimis. Sustatytas sąkandis. Uždėtas elastinis tempimas. Stacionarus gydymas truko penkias dienas, toliau paskirtas ambulatorinis gydymas.
Viso už vaistus ir medikamentus nukentėjusysis civiliniame ieškinyje teigia sumokėjęs 368,83 Eur ir tai patvirtina pridedami mokėjimo kvitai. Tačiau, priešingai nei nurodo E. V., tokio pobūdžio kvitų bylos medžiagoje nėra. Yra pateikti tik kvitai už suteiktas odontologo paslaugas (iš viso 432,50 Eur) (t. 2, b. l. 93), turėtos išlaidos transportui (iš viso 123,51 Eur) (t. 2, b. l. 94-95) ir išlaidas už automobilio parkavimą patvirtinantys kvitai (iš viso 22,60 Eur) (t. 2, b. l. 96-98). Bendroje sumoje gaunasi 578,61 Eur, ši suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl laikoma patikima ir įrodyta. Darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pateikti dokumentai, patvirtinantys tik 368,83 Eur sumą, be to, neteisingai suskaičiavo visas nukentėjusiojo patirtas transporto išlaidas, t. y. nurašė pinigų sumą, nurodytą nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo K. P. (60,99 Eur), kuri susidaro pagal byloje pateiktus kvitus (t. 2, b. l. 94), tačiau nepastebėjo, jog byloje yra pateikta ir daugiau kvitų (t. 2, b. l. 95), kurie liko nepagrįstai neįskaičiuoti į bendrą sumą.
Nukentėjusysis E. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė būsimų išlaidų sumą, kurią prašė priteisti, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, kad būsimų gydymo išlaidų klausimas galės būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Su tokiu aiškinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
E. V. yra sudarytas gydymo planas, kuris bus atliekamas aštuoniais etapais. Kiekvienas gydymo etapas įvertintas konkrečia pinigų suma, pateikta ir bendra gydymo suma, t. y. 3328 Eur (t. 2, b. l. 92). Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-4-699/2015, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju nėra tinkama, nes minėtoje byloje buvo prašoma priteisti tik neturtinę žalą, be to, transplantacijos taikymo būtinumas sužalotai mergaitei nebuvo nustatytas, jokių net preliminarių paskaičiavimų, kiek gali kainuoti būsimas gydymas nepateikta. Todėl nebuvo priteistos ir būsimos gydymo išlaidos. Šiuo atveju situacija yra priešinga. Tolesnis dantų bei žandikaulio gydymas E. V. yra būtinas, jam nustatyta tiksli diagnozė: infraorbitalinio nervo kompresija. Viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos vestibulinės sienos lūžimas 13, 12, 11 dantų srityje. 11 danties lūžimas. 12, 15, 16 dantų periodontitai. Keloidinis randas viršutinėje lūpoje. Gydytoja odontologė yra sudariusi konkretų planą, kokie gydymo veiksmai bus atlikti, todėl laikyti šias išlaidas nepagrįstomis nėra objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad I. Z. odontologijos klinikoje sudarytame gydymo plane nurodyta žandikaulio ir konkrečių dantų gydymo kaina 3328 Eur yra pagrįsta, tokios odontologo paslaugos laikytinos realiomis ir būtinomis. Taigi nukentėjusiojo E. V. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką, ir tam padaryti iš atsakovų priteistina 3328 Eur suma (kaip turtinė žala), vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta. Kaip teisingai nurodo apeliantas, tam neprieštarauja ir kasacinio teismo praktika (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-85/2011).
Apygardos teismas pažymi, kad esant solidariai nuteistųjų pareigai atlyginti žalą, civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali tik kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui, tėvai ar rūpintojas atsako už nepilnamečio padarytą žalą, samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės ir kt.). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju A. R., M. Š. ir A. V. veikė bendrininkų grupėje, nukentėjusįjį E. V. jie mušė bendrais veiksmais, todėl padarytą žalą privalo atlyginti solidariai. Vis dėlto, A. V. su nukentėjusiuoju susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 76), todėl E. V. jam turtinių pretenzijų nereiškia. Šiuo pagrindu bendros priteistinos turtinės žalos dydis (3328 + 578,61 = 3906,50) mažintinas vienu trečdaliu, t. y. iki 2604 Eur.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).
Kaip matyti iš specialisto išvados, E. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbų organą - galvą, buvo sumuštas veidas, sulaužytas dešinės pusės viršutinis žandikaulis, dešinysis skruostikaulis, todėl darytina neabejotina išvada, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusysis pilnai galėjo jausti visus jo civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus. Įvertinus padarytų sužalojimų lokalizaciją akivaizdu, kad įvykis galėjo turėti įtakos tiek nukentėjusiojo visuomeninei, tiek mokyklinei veiklai, tiek ir asmeniniam gyvenimui ir šiuo atveju visiškai nebūtina tokį poveikį pagrįsti atskirai konkrečiais įrodymais.
Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo priteisti solidariai iš A. R. ir M. Š. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šio prašymo tenkinimui teisėjų kolegija nenustatė objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, jog proceso metu A. V. nukentėjusiajam atlygino 300 Eur neturtinės žalos, vėliau šio pavyzdžiu pasekė ir M. Š. bei A. R., kurie atlygino taip pat po 300 Eur (t. 2, b. l. 112, 126). Kadangi, jau minėta, turtinių pretenzijų A. V. nukentėjusysis nereiškia, todėl solidariai iš A. R. ir M. Š. priteista 1500 Eur neturtinės žalos suma nėra aiškiai per maža ar neužtikrinanti atitinkamos satisfakcijos. Sutiktina, jog tiek A. R., tiek M. Š. yra darbingo amžiaus, jauni, neturintys rimtų sveikatos problemų, tačiau patirtos neturtinės žalos atlyginimas negali virsti pasipelnymo šaltiniu. A. R. yra nedirbantis, M. Š. dirba už minimalų atlyginimą, taigi jų pačių finansinė padėtis nėra nei gera, nei stabili. Be to, A. R. dar nėra baigęs mokyklos, M. Š., nors ir baigęs mokyklą, tačiau konkretaus amato neįgijęs. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinės žalos dydžio padidinimas nėra tikslingas. Nors abu jaunuoliai elgėsi įžūliai ir smurtavo be jokios priežasties, veikė tiesiogine tyčia, tačiau savo kaltę pripažino, gailėjosi, atlygino dalį padarytos žalos. Visa tai rodo, jog atsakomybės jie nevengia, supranta savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių pobūdį, nukentėjusiajam sukeltas kančias. Todėl vadovaujantis ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais didesnės neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 300 Eur turėtų išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo. Byloje yra pateiktas pinigų paėmimo kvitas, patvirtinantis, kad už dokumento surašymą E. V. advokato padėjėjui K. P. sumokėjo 300 Eur (t. 3, b. l. 9). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų A. R., M. Š. ir A. V.. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gautas ir nukentėjusiojo E. V. advokatės E. M. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 3, b. l. 31) bei pinigų priėmimo kvitas (t. 3, b. l. 32), iš kurio matyti, kad E. V. už atstovavimą teisme sumokėjo 200 Eur. Ši suma taip pat pripažįstama proceso išlaidomis ir priteisiama iš A. R., M. Š. ir A. V..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalis dėl 368,83 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 83,59 Eur žalos atlyginimo dėl kuro išlaidų ir automobilio parkavimo išlaidų.
Priteisti E. V. solidariai iš A. R. ir M. Š. 2604 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti E. V. iš A. R., M. Š. ir A. V. po 166,66 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurų) proceso išlaidų atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.