Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis G. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta kaltu visiškai. 2018 m. gegužės 31 d., apie 11 val. 30 min., kartu su M. K., K. S. ir L. K., po trijų pamokų, nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę ėjo, kad visi kartu išrinktų jam telefoną. Tuo metu neturėjo mobiliojo ryšio telefono. Jiems visiems kartu nuėjus iki parduotuvės, kurioje prekiauja telefonais, priedais ir kt., jis ir M. K. užėjo į parduotuvę, o kiti du, t. y. K. S. ir L. K., laukė už parduotuvės kampo. M. K. buvo sugalvojęs, kad reikės pavogti telefonus. Parduotuvėje apžiūrėjo telefonus, paskui paprašė pardavėjos, kad ji jiems parodytų „Samsung“ S3 ir S4. Pardavėja jam padavė į rankas baltos spalvos „Samsung S3“, o M. K. „Samsung S4“, juodos spalvos. Tuomet pasiklausė pardavėjos, ar galima su telefonais išeiti į lauką ir patikrinti, kaip veikia kamera. Kartu su M. K. išėjo prie parduotuvės lauko durų. Tuo metu M. K. suskaičiavo iki trijų ir pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pusės. Tuomet bėgo ir jis pats. Jie suprato, kad pardavėja juos mato, kaip jie nubėga su telefonais, už kuriuos nesumokėjo. Pardavėja jų nesivijo. Suprato, kad darė nusikaltimą. Pinigų neturėjo. Kartu su M. K. buvo suplanavę, kad pavogs telefonus. Telefonus pavogė dviese. Pavogus telefonus paslėpė garažų teritorijoje. Visi kartu grįžo į mokyklą. Į mokyklą atvažiavo ta pati pardavėja ir prašė parodyti, kur paslėpė telefonus. Jis sutiko parodyti tą vietą, o M. K. neprisipažino, pabėgo iš mokyklos. Telefonus atidavė pardavėjai. Jam yra 14 metų, nuo rugsėjo mėn. mokytis planuoja (duomenys neskelbtini). Gyvena su tėčiu A. V., seserimi U. V. (duomenys neskelbtini). Gailisi, kad pavogė telefoną, ateityje bus geras ir daugiau nebenusikals (b. l. 96 - 97, 103).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. K. apklaustas parodė, kad verčiasi individualia veikla, parduotuvė (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2018 m. gegužės 31 d. į jam priklausančią parduotuvę atvyko jo žmona D. K.. Jis išvažiavo dėl reikalų, o D. K. liko parduotuvėje tvarkytis. Apie 12 val. 00 min. jam telefonu paskambino D. K. ir pranešė, kad iš parduotuvės vaikai pagrobė du telefonus. Apie 14 val. 00 min. grįžo į parduotuvę, ir pastebėjo, kad vaikai pagrobė telefoną „Samsung Galaxy S4“ ir telefoną „Samsung Galaxy S3“, kuriuos įsigijo su defektais, juos remontavo. Telefono „Samsung Galaxy S4“ pardavimo kaina buvo 79 eurai, o telefono „Samsung Galaxy S3“ kaina – 65 eurai. Viso parduotuvė (duomenys neskelbtini) vagystės metu patyrė 144 eurų turtinę žalą. Paskambino pažįstamam mokytojui R. V., šis padėjo išsiaiškinti vaikus, įvykdžiusius vagystę. Minėti telefonai buvo rasti, padaryta turtinė žala atlyginta pilnai, vaikams pretenzijų neturi ir jiems atleido. Papildomai apklaustas K. K. parodė, kad mobilaus ryšio telefonų bendra vertė 59 eurai („Samsung S4“ – 29 eurai, „Samsung S3“ – 30 eurų) (b. l. 16 – 17, 22 - 24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. apklausta parodė, kad (duomenys neskelbtini) salonas nuosavybes teise priklauso jos vyrui K. K.. 2018 m. gegužės 31 d. ryte, atvyko į saloną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie 11 val. 30 min. į saloną atėjo keturi nepažįstami vaikai, amžius nuo 10 metų iki 14 metų. Vienas buvo aukštas, lieso kūno sudėjimo, kitas žemesnio ūgio prie lūpos su randu, kitų vaikų neįsidėmėjo. Kaip jie buvo apsirengę, neįsidėmėjo. Po kelių minučių du vaikai išėjo iš patalpų. Liko aukštas, liesas vaikas ir žemesnio ūgio vaikas su randu. Jie apžiūrinėjo telefonus, bendravo tarpusavyje. Ji buvo šalia vaikų, todėl tikrai jie suprato, kad į juos žiūrėjo ir juos mato. Vaikų klausė, ar jie pirks telefonus. Vienas iš jų atsakė, kad pinigų neturi, bet jiems yra įdomu. Telefonai buvo sudėti stiklinėje lentynoje, kurios stiklinės durelės paprastai yra užrakintos rakteliu. Prieš vaikams ateinant, dureles atrakino. Vaikai prašė, kad D. K. parodytų telefoną. Vieną telefoną jiems parodė, t. y. pati jiems padavė į rankas, po to jie patys pradėjo imti telefonus. Vaikams sakė, kad negalima, bet jie jos neklausė, toliau ėmė telefonus iš lentynos. Telefonus iš pradžių ėmė vienas, po to paimtą telefoną perduodavo kitam. Kadangi telefonų lentyna buvo arti išėjimo durų, vaikai greitai išbėgo pro salono (duomenys neskelbtini) išėjimo duris, kurios tuo metu buvo atidarytos. Tiksliai negalėjo pasakyti, kuris rankose turėjo telefonus, nes jie vienas kitam perdavinėjo. Matė jų rankose du „Samsung“ telefonus. Vaikai pagrobė pačius brangiausius telefonus. Telefonai „Samsung“ buvo dėvėti, tikslios vertės telefonų nežinojo. Išbėgantiems vaikams nieko nespėjo pasakyti. Paskui nebėgo, pasimetė. Paskambino vyrui, kuris nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, ten išsiaiškino, kas pagrobė telefonus (b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. apklaustas parodė, kad 2018 m. gegužės 31 d., apie 11 val. 00 min., jam paskambino pažįstamas K. K., kuris pasakė, kad ką tik iš jo parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kažkokie vaikai pavogė du telefonus. Kadangi dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje mokytoju, tai teiravosi, ar nežino, kas tokie galėjo įvykdyti vagystę. Po pokalbio su K. K., mąstė, kad vagystę įvykdyti galėjo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokiniai. Vagystė buvo pamokų metu, nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos K. K. parduotuvė apie 5 min. kelio pėsčiomis. Kartu su D. K. nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. Jiems įėjus į mokyklą, D. K. atpažino vieną iš vaikų, dalyvavusių pagrobiant telefonus. Tuomet šis pasakė, kad su juo buvo dar trys vaikai, nurodė jų pavardes ir vardus. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinė darbuotoja atvedė visus likusius 3 vaikus. Pokalbio metu vienas vaikas sutiko grąžinti pavogtus telefonus. Kartu su vaiku nuėjo iki garažų, esančių Klaipėdos g., ten iš slėptuvės ištraukė 2 mobiliojo ryšio telefonus. Telefonus perdavė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokytojui G. S. (b. l. 73 - 74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. apklaustas parodė, kad būdamas (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, išgirdo triukšmą koridoriuje, pamatė, socialinę pedagogę I. K. su mokiniu M. K. ir nepažįstama moterimi. Nepažįstama moteris pasakė, kad iš salono (duomenys neskelbtini) šis jaunuolis su kitu draugu pavogė du mobiliuosius telefonus. I. K. atsivedė M. K., L. K., G. V. ir K. S.. M. K. su G. V. šaukė, kad jie nieko nevogė ir reikalavo paleisti. L. K. papasakojo, kad telefonus pavogė brolis M. K. ir G. V., telefonus paslėpė slėptuvėje. Vėliau mobiliuosius telefonus „Samsung Galaxy S3“ ir „Samsung Galaxy S4“, G. V. atidavė jam, o jis perdavė policijai (b. l. 28 - 29).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas L. K. apklaustas parodė, kad M. K. – jo brolis, G. V. – draugas, K. S. – klasiokas. Galimai 2018 m. gegužės 31 d. kartu su broliu M. K., G. V. ir K. S. per pertrauką nuėjo į parduotuvę, kurioje prekiauja mobiliais telefonais. Visi keturi užėjo į parduotuvę ir žiūrinėjo telefonus, po to grįžo į mokyklą, per kitą pertrauką vėl atėjo, bet į parduotuvę su K. S. nėjo, į ją įėjo G. V. ir M. K., tikslu pavogti telefonus. Jis su K. S. stovėjo toliau nuo parduotuvės. Pamatė G. V. ir M. K. bėgančius už parduotuvės, bėgo iš paskos jų. Nubėgo prie garažų, esančių prie mokyklos, ten, tarpe tarp garažų, paslėpė telefonus. G. V. pasakojo, kad pardavėjos paprašė parodyti telefonus ir pasakė, kad nori nufotografuoti telefonu ir jį išbandyti. Pardavėjai nusisukus pabėgo. Vagystė paaiškėjo tą pačią dieną, į mokyklą atėjo pardavėja. Telefonus G. V. iš slėptuvės grąžino (b. l. 53 - 54).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas M. K. apklaustas parodė, kad kartu su G. V., K. S. ir L. K. pamokų metu, ėjo į parduotuvę, kurioje prekiaujama telefonais ir fotoaparatais. Visi užėjo į parduotuvę. Apžiūrinėjo telefonus. Jiems apžiūrinėjant telefonus, juos pavogė, t. y. jis su G. V. dviese apžiūrinėjo telefonus, G. V. išėjo prie durų fotografuoti apžiūrimu telefonu, ir pasakė, kad „bėgam“. Jis su G. V. rankose laikė po telefoną. Kad reikia eiti vogti telefonų – sugalvojo G. V.. Žino, kad vogti negerai ir kad tai nusikaltimas. Tuo metu jam buvo 13 metų. Pardavėja iš paskos nebėgo, nesivijo. G. V. telefonus paslėpė prie garažų, šalia mokyklos ir daugiabučių namų. Kad jis ir G. V. pavogė telefonus, sužinojo pardavėjos vyras, kuris atėjo į mokyklą aiškintis. G. V. telefonus, liepiamas pardavėjos vyro, grąžino (b. l. 58 - 59).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas K. S. apklaustas parodė, kad G. V. ir M. K. ėjo vogti telefonų. Šiems atėjus iki parduotuvės, su L. K. liko stovėti lauke. Paskui matė, kaip M. K. ir G. V. bėga iš parduotuvės. Jie rankose laikė telefonus. Visi kartu nuėjo iki garažų. G. V. ir M. K. ten paslėpė pavogtus telefonus. Būnant pamokose, atėjo ta pati telefonų pardavėja, juos visus surinko į vieną vietą ir M. K. su G. V. prisipažino, kad pavogė 2 telefonus (b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. apklaustas parodė, kad G. V. yra jo sūnus, jam 14 metų. Penkis metus nuo žmonos mirties sūnų augino vienas. Augina dar 2 vaikus: U., (duomenys neskelbtini), ir A., (duomenys neskelbtini). G. V. – geras vaikis, tačiau rūpesčių prisidaro susidėjęs su netinkamais savo bendraamžiais. G. V. – labai paslaugus, geros širdies, lengvai įkalbamas, dažnai pasiduoda kitų įtakai. Mano, kad G. V. negerai elgtis priversdavo draugai. Paskutinis žinomas G. V. pažeidimas buvo, kai jis su M. K. pavogė du mobilaus ryšio telefonus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio su sūnumi ilgai kalbėjo. G. V. gydėsi Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje, jį tyrė, tačiau, jeigu gerai prisiminė, G. V. nustatė depresiją (b. l. 79 - 80).