Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-36770-545/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-14
Bylos Nr.
e2-36770-545/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30411-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
UAB „Julianus Inkaso“
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36770-545/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30411-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 100,00 Eur dydžio negražinto kredito, 22,62 Eur dydžio sutartinių palūkanų, 66,13 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiuotinų nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2018-09-26 iki visiško kredito gražinimo dienos, 8,05 Eur dydžio delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-10-17. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos priteisimo

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Julianus Inkaso" vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.101 str. 1 p. bei Reikalavimo perleidimo sutartimi , pasirašyta 2017-06-01 tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „Julianus Inkaso“ įgijo reikalavimo teisę į perleistą įsiskolinimą susidariusį atsakovo vardu pagal vartojimo kredito sutartį Nr. SP434078 (toliau – Sutartis), atsakovo sudarytą 2018-01-27 su UAB „Nordecum“ (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punktas). Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas 2018-05-29 pranešimu Nr. 2002366.

Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2018-01-27 atsakovui užpildant paraišką ir pasirašant vartojimo kredito sutartį. Pradinis kreditorius paskolino atsakovui 100 Eur sumą. Paskolos grąžinimo terminas – 2 mėnesiai (2 įmokos kas mėnesį). Atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, laiku neatsiskaitė su UAB „Nordecum”, atsakovas, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumokėjo tik Sutarties sudarymo mokestį 2,40 Eur. Kadangi atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2018-04-18 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigą grąžinti kreditą pagal Sutarties sąlygas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 100,00 Eur dydžio negrąžinto vartojimo kredito yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.2, 6.2, 6.3 punktais už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti kredito kainą (sutarties sudarymo mokestį, fiksuotas mokėjimo palūkanas), nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl 66,13 procentų kredito metinės palūkanų normos. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 22,62 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018-01-27 iki 2018-03-28 iki sutarties nutraukimo tenkintinas.

Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktu kreditorius ir skolininkas susitarė dėl netesybų už sutartinių prievolių neįvykdymą laiku – 0,05 procento delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, delspinigius skaičiuojant ne daugiau nei už 180 dienų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškovo reikalaujamas priteisti 8,05 Eur delspinigių dydis, už 161 dieną po sutarties pažeidimo, neviršija Vartojimo kredito įstatyme 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, todėl yra tenkintinas.

Dėl mokėjimo palūkanų mokėtinų po Sutarties nutraukimo.

Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 5.5 punktu ieškovui iš atsakovo priteistina ieškovui 66,13 procentų dydžio metinių mokėjimo palūkanų nuo 2018-09-26 (sekančios po ieškinio parengimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasatorius teisingai nurodo, kad mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad, ieškovui 2011 m. vasario 16 d. nutraukus Kredito sutartį, neliko pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nesutiktina su ieškovu dalyje, kur ieškovas reikalauja priteisti 66,13 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2018-09-26 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas pažymi, kad ieškovo reikalaujama priteisti 66,13 procentų dydžio metinių palūkanų (skaičiuotinų nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2018-09-26 iki visiško kredito gražinimo dienos) norma yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis (Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 66,13 proc. palūkanų norma), kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Todėl palūkanos mažintinos nuo 66,13 proc. iki 10 procentų. Ieškovas taip pat niekaip nepagrindė palūkanų skaičiavimo pradžios momento – nuo 2018-09-26, todėl mokėjimo palūkanos skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – t. y. nuo 2018-10-02. Ieškovui iš atsakovo priteistina 10 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiuotinų nuo negražinto kredito 100,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-10-02 iki visiško kredito gražinimo dienos.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 130,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-02) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį kurį prašė priteisti iš atsakovo. Už Gyventojų registro tarnybos išrašą ieškovas sumokėjo 0,84 Eur. Taip pat ieškovas patyrė 100,00 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 115,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (šimtą Eur) negrąžinto vartojimo kredito, 22,62 Eur (dvidešimt du Eur 62 ct) palūkanų, 10 (dešimties) procentų dydžio metinių mokėjimo palūkanų skaičiuotinų nuo negražinto kredito 100,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-10-02 iki visiško kredito gražinimo dienos, 8,05 Eur (aštuonis Eur 5 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 130,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-02) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 115,84 Eur (šimtą penkiolika Eur 84 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė