Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-189-517/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
1-189-517/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. Š.
Kaltinamasis
R. D.
Baudž. byla Nr. 1-189-517/2014m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00196-2014-1)
Bylos kategorija Nr. 25.5
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.25.4.2 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2014m. rugpjūčio 14d.Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis
sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui L. Žukliui,gynėjai D. Dudėnienei,nukentėjusiajam V. Š. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D. , a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008m. rugpjūčio 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, neturintis teistumo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. D. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2014m. kovo 06d., apie 13³⁰ val., kaltinamasis R. D. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko pažeidė Kelių eismo taisyklių 14p.(draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems< > asmenims) reikalavimus, Ukmergės rajone, Paliepės kaimo ribose, kelyje Deltuva-Paliepė, vairuodamas mopedą „ Longjia LJ50QT-E(Caper 50) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą pil. S. K. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133p.(Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę < >) reikalavimus ir padarė autoavariją, t.y. važiuodamas link Paliepės kaimo, ant mopedo galinės sėdynės veždamas keleivį-pil. V. Š. , nepasiriko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, ir, nesuvaldęs vairuojamo mopedo, griuvo, ko pasekoje ant galinės sėdynės sėdėjęs keleivis buvo sužalotas, t.y. nukentėjusiajam V. Š. buvo padarytas dešinės išorinės kulkšnies lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės išorinės kulkšnies lūžimo sveikata nukentėjusiajam V. Š. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. D. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną jis su mopedu buvo atvažiavęs pas pil. S. P. , kuriam padėjo dirbti įvairius statybos darbus. Mopedą jam buvo davęs važinėtis S. P. , su kuriuo buvo susitarę, kad už atiduotą mopedą, kuris buvo įvertintas 8o0,- Lt. suma, jis(kaltinamasis R. D. ) S. P. atidirbs. Šeimininko nebuvo namuose ir, S. P. nesulaukęs, jis nuvažiavo į kaimo parduotuvę, kur nusipirko du po 1,0 l talpos plastikinius butelius alaus. Išgėręs alų namuose, jis vėl važiavo į parduotuvę dar nusipirkti alaus. Jau jautėsi gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Su alumi grįždamas į namus, pakeliui sutiko pėstute link Paliepės kaimo einantį V. Š. , su kuriuo tuo metu kartu gyveno. Pasisiūlė draugą pavežti, kuris atsisėdo ant mopedo jam(kaltinamajam R. D. ) už nugaros. Toliau važiuojant į namus, kelio atkarpoje, kur kelias yra duobėtas ir matosi provėžos, sumėtė jo vairuojamą mopedą ir jis, jo nesuvaldęs, griuvo ant kelio, ko pasekoje V. Š. susižalojo koją. Kadangi mopedo nebegalėjo užsivesti, jį parsistūmė į namus, o V. Š. , šlubčiodamas, pėsčiomis parėjo į namus. Tą patį vakarą eismo įvykio metu sužalotą V. Š. išvežė į ligoninę. Jis teisės vairuoti mopedą neturėjo, nes turi tik traktorininko pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu pagarsintais nukentėjusiojo V. Š. ir liudytojo S. P. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 8-9, 12), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): kelių transporto eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4-5) ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-7), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 14), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 15) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 16-17), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 22-23) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 1d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis R. D. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymais nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo V. Š. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2014m. kovo 06d. pėsčiomis ėjo į namus adresu: (duomenys neskelbtini). Pakeliui jį pasivijo mopedu važiavęs R. D. , su kuriuo jis tuo metu kartu gyveno, kuris pasisiūlė jį pavežti. Kol kelias buvo geras, R. D. važiavo normaliai, o likus iki Paliepės kaimo apie 300 m atstumui, o kelio atkarpoje, kuri yra labai duobėta, R. D. mopedo nesuvaldė ir griuvo ant kelio. Jis dešinėje kojoje pajuto trakštelėjimą. R. D. mopedą į namus parsivarė, nes nebesugebėjo jo užvesti, o jis, šlubčiodamas, parėjo pėsčiomis. Skausmui nepraeinant, jis buvo išvežtas į ligoninę, kur paaiškėjo, kad jam lūžo dešinės kojos išorinė kulkšnis(b.l. 8-9).

Iš teisme išvardinto liudytojo S. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad R. D. , kuris nuo 2014m. kovo 03d. ketino pas jį dirbti, prašė jo parduoti mopedą „ Longjia “, kurio jis dar nebuvo suspėjęs persiregistruoti savo vardu. Buvo susitarta, kad už atiduodamą mopedą, kurį jis įvertino 850,- Lt. suma, R. D. pas jį atidirbs. Vėliau jis sužinojo, kad 2014m. kovo 06d. R. D. , vairuodamas šį mopedą, jį apgadino eismo įvykio metu. Buvo sulaužytos kai kurios plastmasinės mopedo dalys, tačiau jis dėl apgadinto mopedo R. D. jokių pretenzijų neturi(b.l. 12).

Iš teisme išvardinto byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra 1 km privažiuojamojo kelio link Paliepės km., Ukmergės raj. nuo kelyje Vepriai-Deltuva-Tatkūnai esančio kelio ženklo „ Krypties rodyklė “ 606 „ Paliepė 1 “. Įvykio vietos apžiūros metu yra nurodytos tuo metu buvusios oro sąlygos, kelio dangos būklė ir kelio aplinka kilusio eismo įvykio vietoje(b.l. 4-7).

2014m. kovo 25d. pil. S. P. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė 2014m. kovo 06d. eismo įvykyje dalyvavusią motorinę transporto priemonę, t.y. mopedą, kurį vairavo kaltinamasis R. D. . Apžiūros metu nustatyta, kad nulūžęs mopedo duslintuvas, nuimtos apdailos plastmasės ir sėdynė. Po apžiūros mopedas, kaip daiktinis įrodymas, buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą grąžintas jo teisėtam savininkui-pil. S. P. (b.l. 14-18).

Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2014m. kovo 14d. įvertinus gydymo įstaigos darytus įrašus išsireikalautose medicininiuose dokumentuose apie nukentėjusiojo V. Š. medicininę apžiūrą dėl pastarajam padarytų kūno sužalojimų kilusio eismo įvykio metu sunkumo laipsnio nustatymo, buvo nustatyta, jog nukentėjusiajam V. Š. konstatuotas sužalojimas, t.y. dešinės išorinės kulkšnies lūžimas, buvo padarytas kietu buku daiktu, traumuojant dešinės išorinės kulkšnies sritį arba staigiai pasukus pėdą į šoną, pakeliant pėdos vidinį kraštą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2014m. kovo 06d., dėl kurio nukentėjusiajam V. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymaas, nes dėl dešinės išorinės kulkšnies lūžimo sveikata jam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 22-23).

Kadangi kaltinamojo R. D. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai(taisyklių 14p. ir 133p.) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajam V. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo R. D. kaltė dėl sukelto eismo įvykio yra pilnai įrodyta, todėl jo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka neatsargaus nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 2d., požymius, t.y. neblaivaus asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 251,28 Lt.(dviejų šimtų penkiasdešimt vieno lito ir 28 ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo V. Š. gydymui, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 26-29). Kadangi kaltinamojo R. D. vairuota motorinė transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o žala nukentėjusiojo, kaip mopedu vežto keleivio, sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais vairuotojo-kaltinamojo R. D. veiksmais, todėl šis, kaip žalą padaręs asmuo, pats privalo atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. Š. gydymui bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Svarstydamas kaltinamojo R. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Nors kaltinamojo R. D. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 1d., 281 str. 7d.), tačiau, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes 2008m. rugpjūčio 13d. teismo nuosprendžiu Ukmergės raj. apyl. teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis R. D. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą žmogaus sveikatai LR BK 38 str. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius(b.l. 54-57). Kaltinamasis R. D. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę teismas laiko atsakomybę sunkinančia. Nežiūrint į tai, kaltinamasis R. D. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Sistemiškai aiškinant įstatymą, ši norma yra taikytina ir neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju. Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. D. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnio nusikaltimo padarymą pats savaime nesąlygoja ir teistumo atsiradimo, t.y. nesudaro nusikaltimų recidyvo naujai padarytam nusikaltimui, nes kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, jis nėra laikytinas ir teistu asmeniu. Nežiūrint į tai, ši aplinkybė rodo kaltinamojo R. D. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nes teismui suteikus galimybę jam pasitaisyti ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis R. D. tokio teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, padarydamas naują neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėja pateikė teismui šalių susitaikymo protokolą, prašydama vėl spręsti klausimą dėl kaltinamojo R. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Kadangi kaltinamajam R. D. jau vieną kartą buvo taikytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos, o kaltinamasis praeityje ne vieną kartą yra buvęs baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, esant neblaiviam(b.l. 54-62), teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, laiko, kad kaltinamojo R. D. atžvilgiu dar kartą taikyti LR BK nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo, juolab, kad teismas turi ne pareigą, o tik teisę, sprendžiant klausimą dėl LR BK 38 str. normų taikymo. Nežiūrint į tai, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sukeltas pasekmes ir įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba ir neturi pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, kuris, kaip buvęs bedarbis, dėl pažeidimų buvo išbrauktas iš darbo ieškančių asmenų sąrašų(b.l. 63), laikytina, kad kaltinamajam R. D. , kaip nebe pirmą kartą nusikalstančiam asmeniui, turi būti skirtina tik griežčiausia sankcijoje už padaryta veiką numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtą bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kadangi nusikaltimu tiesioginė turtinė žala padaryta nebuvo, teismas, kartu atsižvelgdamas ir į teismo posėdžio metu išreikštą nukentėjusiojo poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam R. D. taikymo, pasak kurio, jis kaltinamajam dovanoja ir jam jokių turtinių pretenzijų neturi, laiko, kad R. D. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam R. D. yra tikslinga paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytas pareigas ir, kaip šiuo metu niekur nedirbančiam asmeniui, vieną iš LR BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių-nemokamus darbus(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Kaltinamojo R. D. , ikiteisminio tyrimo metu atsisakusio gynėjo paslaugų, interesus, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 2d. pagrindu.

2014m. rugpjūčio 13d. teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam R. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 140,- Lt.(vienas šimtas keturiasdešimties litų ir 00 ct.) sumą(b.l. 88). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Nors kaltinamasis R. D. šiuo metu oficialaus darbo ir neturi, tačiau, pasak paties kaltinamojo, jis dirba padienius darbus pas žmones, per dieną uždirbdamas po 50,- Lt., todėl, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir jos sukeltus turtinius padarinius, kurie šiuo metu dar nėra pašalinti, bei kaltinamojo dabartinę turtinę padėtį, laikytina, kad prašomos priteisti byloje turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo interesus teisme, nėra aiškiai per didelės, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo R. D. (LR BPK 106 str. 2d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2d., ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam R. D. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: a) skirti 50(penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šiuos darbus pavedant atlikti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, ir paskiriant šias pareigas: a) įpareigoti per vieną mėnesį po apribojimų pasibaigimo vėl užsiregistruoti darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir b) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam R. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo R. D. 251,28 Lt.(dviejų šimtų penkiasdešimt vieno lito ir 28 ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo R. D. 140,- Lt.(vieną šimtą keturiasdešimt litų ir 00 ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant jo interesus baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo teisme metu, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis