- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-360-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- UAB „Transgesta“
- Atsakovas
- UAB „EIVORA“
- Advokatai
- Domas Pakėnas, Valdas Pumputis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transgesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-839-600/2010 pagal ieškovo UAB „Transgesta“ ieškinį atsakovui UAB „EIVORA“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Transgesta“ 2009-09-28 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „EIVORA“ 13530 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-24 užsakymo krovinio pervežimui Nr. (duomenys neskelbtini) bei CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovui krovinį iš Prancūzijos į Rusiją. Užsakymo 4 punktu šalys susitarė, kad pasikrovimo data – 2008-10-28, krovinio iškrovimo data - 2008-11-07. Pagal pasirašytą užsakymą atsakovas įsipareigojo pakrauti / iškrauti per 48 val. Europoje ir 72 valandas NVS šalyse. Perveždamas krovinį ieškovas ne dėl savo kaltės patyrė 1 dieną prastovų Prancūzijoje, 3 dienas prastovų Vilniuje ir 18 dienų prastovų Rusijoje. Iš viso ieškovas turėjo 22 dienas prastovų. Dėl vienos kalendorinės dienos transporto priemonės prastovos ieškovas patiria 615 Lt dydžio nuostolius. Dėl atsakovo padaryto pažeidimo ieškovas iš viso patyrė 615 x 22=13530 Lt dydžio nuostolių. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.256 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „EIVORA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008-10-24 šalys susitarė dėl konkrečių krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu sąlygų. Viena jų yra dėl prastovų, kuri numatyta sutarties grafoje „Užsakovo pareigos“, kurioje numatyta, kad automobilio pakrovimui/iškrovimui, išmuitinimui/užmuitinimui skiriamos 48 val. Europoje bei 72 val. NVS šalyse, jei nėra savaitgalis ar švenčių dienos. Prastovos apmokamos 100 eurų už parą Europoje ir 100 eurų už parą prastovų NVS šalyse, prastovos turi būti pažymėtos ir patvirtintos atsakingų asmenų parašais prastovų lape. Pagal užsakymą numatyta pasikrovimo data - 2008-10-28, ieškovo vilkikas į pasikrovimo vietą atvyko 2008-10-29, krovinys pakrautas 2008-10-31. Ieškovo vilkikas su kroviniu į muitinę atvyko 2008-11-07 muitinės formalumams sutvarkyti. Mašinai muitinės procedūros buvo atliktos 2008-11-11. 2008-11-14 ieškovo vilkikas atvyko į muitinės terminalą Maskvoje, iki muitinės formalumų sutvarkymo Maskvoje ieškovo vilkikas prastovėjo 18 dienų. Iš viso prastovos sudarė 22 dienas. Ieškovas nepateikė nei nustatyta tvarka tinkamai įformintą prastovų lapą, nei atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą, dėl ko iki šiol nėra įgijęs teisės į sutartinių prastovų apmokėjimą. Kadangi pagal krovinių pervežimo sutartis atlygintinos prastovos atlieka netesybų funkciją, tai atsižvelgiant į pasibaigusius senaties terminus netesyboms, jų ieškovas negali reikalauti. Ieškovas tvirtina, kad prastovas patyrė ne dėl savo kaltės, tačiau nenurodė, kas patvirtina, kad prastovas patyrė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas negali įtakoti muitinių darbą. Ieškovo nurodytą 615 Lt nuostolių suma už vieną dieną negalima pripažinti nuostoliais (LR CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas ieškiniu prašo, kad atsakovas sumokėtų dalį jo patiriamų faktinių mėnesinių veiklos išlaidų bei finansuotų ilgalaikio turto įsigijimą. Ieškovas nepagrįstai remiasi LR CK 6.256 str. 4 d. nuostata, kadangi sutartinės prievolės atsakovas nepažeidė, ieškovas taip pat ieškinyje nenurodo, kokią sutartinę prievolę atsakovas pažeidė ir kuo tai pasireiškė (LR CK 6.249 str. 1 d., 6.256 str. 4 d., 6.258 str. 4 d.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-04 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Transgesta“: atsakovo UAB „EIVORA“ naudai - 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai - 15 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę. Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės. CK 6.256 str. 4 dalyje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Teismui pateikti ieškovo rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad prastovos buvo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas nuostoliais laiko savo mėnesines išlaidas - vieno vilkiko ir puspriekabės vienos dienos kainą be darbo, t.y. pateikė išlaidas, kurias ieškovas patiria kiekvieną mėnesį ir kurios jam atsiranda nepriklausomai nuo prastovų – vilkiko, puspriekabės lizingo įmokos, draudimo sąnaudos, vairuotojo darbo užmokestis, vilkiko ir puspriekabės nusidėvėjimas ir pan. (LR CK 6.246–6.249 str., 256 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Transgesta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodė, kad krovinio pervežimo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad krovinys į paskirties vietą bus nugabentas iki 2008-11-07. Tai reiškia, kad ieškovas buvo numatęs jog sugaiš ne ilgiau nei iki 2008-11-07. Ieškovas pavėlavo nugabenti krovinį nurodytu terminu, kadangi jo transporto priemonė buvo sulaikyta muitinės įstaigose dėl netinkamai įformintų dokumentų. Atsakovas savo rašte sutinka su prastovomis ir jų atlyginimu, todėl laikytina, jog atsakovas prisiėmė atsakomybę pristatyti krovinį. Dėl pavėlavimo pristatyti krovinį ieškovas nurodė, kad patyrė nuostolių 615 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. Laikytina, jog ieškovas įrodė, kad dėl prastovų – pavėlavimo, kiekvieną dieną patiria išlaidas, kurias sudaro vilkiko ir puspriekabės vienos dienos kaina be darbo, t.y. įrodė priežastinį ryšį tarp to, kad jo transporto priemonė buvo neplanuotai sulaikyta kelyje. Nuostoliai yra apskaičiuoti ir nurodyti buhalterinėje pažymoje. Buhalterinės pažymos eilutes, susijusias su išlaidomis, patvirtina prie pažymos pridėti įrodymai, patvirtinantys, kokio dydžio išlaidos tenka ieškovui (LR CK 256 str. 4 d., LR CPK 206 str. 1 d. 5 p., 329 str., 330 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimą. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad dėl apelianto sulaikymo muitinės įstaigoje yra kaltas atsakovas. Ieškovas nepateikė jokių sulaikymą muitinėje ir sulaikymo priežastį patvirtinančių įrodymų. Atsakovas šiuose pervežimo teisiniuose santykiuose buvo ekspeditorius. Už muitinės formalumų atlikimą yra atsakingas krovinio gavėjas. Atsakovas pervežimo sutarties nepažeidė. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ši aplinkybė neįrodyta. Ieškovo nurodytus nuostolius negalima pripažinti patirtais nuostoliais. Aplinkybė, kad atsakovas buvo sutikęs kompensuoti ieškovui sutartines prastovas negali būti traktuojama kaip tam tikras kaltės pripažinimas, kadangi prastovos tarptautiniuose pervežimuose yra įprastas reiškinys ir, esant sutartyse numatytoms sąlygoms, yra apmokamos. Gavęs iš ieškovo tinkamai patvirtintą prastovų lapą bei išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, tokias prastovas atsakovas būtų apmokėjęs, o tuo pačiu būtų gavęs atsitinkamą apmokėjimą iš atsakovo užsakovų. Iki šiol ieškovas nepateikė nei tinkamai įformintą prastovų lapą, nei atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą, dėl ko iki šiol nėra įgijęs teisės į sutartinių prastovų apmokėjimą. Skirtingai nuo sutartinių prastovų apmokėjimo, žalos atlyginimui būtina įrodyti visas žalos atsiradimui būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei atsiradusius nuostolius/žalą (LR CK 6.249 str., 258 str. 4 d.).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį iš dalies (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.
Nagrinėjant bylas dėl nuostolių atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
Ieškovas savo reikalavimo teises kildina iš sutartinių teisinių santykių, kurie atsirado vykdant 2008-10-24 užsakymą krovinio pervežimui Nr. R4703 (b.l. 6) bei CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovui krovinį iš Prancūzijos į Rusiją. Ieškovas nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti nuostolius, kadangi jie atsirado dėl atsakovo padaryto sutarties pažeidimo – atsakovas neužtikrino, kad krovinio gabenimas nebus užlaikomas, ir ieškovas nepatirs prastovų. Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti sutartines netesybas, kurios padengia minimalius nuostolius dėl prastovų. Šalys susitarė, kad pasikrovimo data – 2008-10-28, krovinio iškrovimo data - 2008-11-07. Atsakovas įsipareigojo pakrauti/iškrauti per 48 val. Europoje ir 72 valandas NVS šalyse, jei nėra savaitgalis ar švenčių dienos, kad prastovos apmokamos 100 eurų už parą Europoje ir 100 eurų už parą prastovų NVS šalyse, kad prastovos turi būti pažymėtos ir patvirtintos atsakingų asmenų parašais prastovų lape. Ši sutartis nėra nuginčyta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ja abejoti ir remiasi.
Tai, kad ieškovas ne dėl savo kaltės patyrė 22 paras prastovų, sukūrė teisines pasekmes ir atsakovo pareigą atlyginti ieškovui nuostolius pagal sutartimi sulygtų netesybų dydį. Šalys neginčija (b.l. 12, 59), kad ieškovas, perveždamas krovinį, ne dėl savo kaltės ar ne dėl nenugalimos jėgos patyrė 1 dieną prastovų Prancūzijoje, 3 dienas prastovų Vilniuje ir 18 dienų prastovų Rusijoje, iš viso 22 dienas prastovų, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad ieškovui nepateikus tinkamai įforminto prastovų lapo ir atitinkamos PVM sąskaitos – faktūros, atsakovo prievolė atlyginti sutartines netesybas neturi būti vykdoma. Nagrinėjamu atveju prastovos už 22 dienas turi būti apmokėtos pagal sutartyje numatytas netesybas po 100 eurų už parą, skaičiuojant pagal oficialų lito kursą - 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantį nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais. Ieškovo naudai priteistina minimalių nuostolių suma, į kuriuos įskaitomos sutartinės netesybos už prastovas, sudarančios 7596,16 Lt (22 paros x 100 eurų x 3,4528 Lt), nes bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo vilkikas į pasikrovimo vietą atvyko 2008-10-29, krovinys pakrautas 2008-10-31, o iškrautas Maskvoje 2008-12-06 (b.l. 3). Toks nuostolių atlyginimo būdas pagal šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išreikštą šalių sutarties nuostatose, atitinka teisingus ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Atsakovas neįrodė, kad prastovos įvyko dėl ieškovo kaltės ar dėl nenugalimos jėgos, todėl įgijo pareigą atlyginti minimalius nuostolius, kurie apskaičiuojami pagal sutartimi sulygtas netesybas.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė neteisėtus atsakovo veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – netinkamu sutartinių prievolių vykdymu, neužtikrinant, kad krovinio gabenimas nebus užlaikomas, nepažeidžiant krovinio iškrovimo datos 2008-11-07. Nurodytas neteisėtas atsakovo neveikimas dėl paties atsakovo kaltės sąlygojo ieškovo sutartinių netesybų priteisimą, kompensuojant minimalius nuostolius ir buvo priežastiniame ryšyje su padarytais nuostoliais, kurie buvo sulygti sutartinių netesybų būdu, nes atsakovas neužtikrino, kad krovinio gabenimas nebus užlaikomas.
Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo UAB „EIVORA“ 7596,16 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 227,88 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovo UAB „Transgesta“ naudai, ieškinį kitoje dalyje atmetant kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kitoje dalyje ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas, nes atsakovas neturi apmokėti ieškovo vykdomo verslo išlaidų, kurias ieškovas patiria kiekvieną mėnesį ir kurios jam atsiranda, nepriklausomai nuo prastovų – vilkiko, puspriekabės lizingo įmokos, draudimo sąnaudos, vairuotojo darbo užmokestis, vilkiko ir puspriekabės nusidėvėjimo ir pan. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo atmestas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes atsakovui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.37 str., 6.73 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str., 6.210 str. 2 d., 6.245 str. – 6.249 str., 6.258 str. 2 d.,; CPK 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Bylą iš esmės laimėjus ieškovui, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas dydžio, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui advokato teisinių paslaugų išlaidų ir turi apmokėti valstybei bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo: 26 Lt (b.l. 58, 64, 65, 66, 85) - pirmosios instancijos teisme ir 6,95 Lt (b.l. 96) - apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „EIVORA“ 7596,16 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 227,88 Lt žyminio mokesčio ieškovo UAB „Transgesta“ naudai.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „EIVORA“ 227,88 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovo UAB „Transgesta“ naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „EIVORA“ 32,95 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.