- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- I1-1860-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00040-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2000 Eur žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki 500 Eur.
2. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, kurie turi užtikrinti tinkamas sąlygas bei saugią aplinką kalėti. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 10 d. naktį atsibudo, norėdamas į tualetą. Pasinaudojęs tualetu ir grįždamas į lovą, kuri yra antrame aukšte, statė koją ant radiatoriaus, nes nebuvo jokių kopėtėlių ar kitų atramų, paslydo ir veidu trenkėsi į radiatorių. Ryte paaiškėjus, kad pareiškėjas susižalojo veidą, jam buvo pasiūlyta medicininė pagalba. Apžiūrėjusi skruostikaulį gydytoja paskyrė vaistų nuo skausmo. Tačiau po šio įvykio nebuvo imtasi jokių priemonių užtikrinti pareiškėjo ir kitų nuteistųjų saugumą. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į administraciją, kuriai išdėstė įvykio aplinkybes. Administracija pateikė atsakymą, kuriame tik nurodė, jog teisės aktai kopėtėlių įrengimo nenumato. Po pateikto atsakymo jokių priemonių nebuvo imtasi. Pareiškėjui tekdavo lipti į lovą, kuri yra 1,50 m. aukštyje, ir šalia kurios nebuvo jokio inventoriaus, kuris palengvintų lipimą į lovą. Toks patekimas į lovą pareiškėjui kėlė baimę, kitus fizinius nepatogumus.
3. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo kalinamas drausmės grupėje. Visą kalinimo laikotarpį nebuvo sudarytos galimybės sportuoti, nebuvo įrengto specialaus inventoriaus. Ne kartą prašė administracijos, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengtos lygiagretės, skersiniai, tačiau prašymai būdavo ignoruojami. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, nes antro aukšto nuteistieji turėjo galimybę sportuoti pasivaikščiojimo kiemelyje.
4. Dėl patirtų nepatogumų, nes nebuvo užtikrintos saugios kalėjimo sąlygos bei nesudaryta galimybė sportuoti, pareiškėjas patyrė išgyvenimus, kuriuos prašė kompensuoti priteisiant žalos atlyginimą pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
7. Dėl pareiškėjo skundo argumentų nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pataisos įstaigoje įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) įtvirtintais reikalavimais. Šių taisyklių 20 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius skirtas mankštintis gryname ore.
8. Dėl drausmės grupės kameroje esančios dviaukštės lovos nurodo, kad visos Vilniaus PN dviaukštės lovos turi įrengtas kopėtėles, tačiau pasitaiko, kad patys nuteistieji netausoja inventoriaus ir blogina patalpų būklę. Tuo atveju, jei pareiškėjo netenkino miegama vieta antrame aukšte, pareiškėjas galėjo kreiptis į Sveikatos priežiūros specialistus, kad jam būtų išrašyta pažyma dėl miegamos vietos pakeitimo.
9. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Vilniaus PN.
11. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
12. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
13. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Eksploatavimo taisyklėse numatyta, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios HN 134:2015 nustatytus reikalavimus. Higienos normos HN134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
14. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kad 2019 m. balandžio 10 d., nakties metu lipdamas į lovą antrame aukšte ir dėdamas koją ant radiatoriaus nuslydo, griuvo ir susimušė veidą. Veido sužalojimo aplinkybes patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose taip pat fiksuota, kad pareiškėjas paslydo lipdamas į lovą ir susižalojo akies sritį.
15. Pareiškėjo skundo argumentus, kad dėl susižalojimo, kartu nurodydamas to priežastis, jis kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus PN 2019 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 42-440. Iš šio rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjui buvo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. balandžio 15 d. skundą (reg. 29(10)-131), kuriuo pareiškėjas kreipėsi dėl drausmės grupės kameroje Nr. 13 neįrengtų pagalbinių kopėtėlių lipimui į antro aukšto miegamąją vietą. Vilniaus PN 2019 m. gegužės 9 d. rašte dėl šio argumento nurodė, kad Eksploatavimo taisyklėse pagalbinės kopėčios nėra numatytos. Tuo tarpu atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus PN nurodė, jog pagalbinės kopėtėlės yra įrengtos visose Vilniaus PN kamerose, kuriose yra dviaukštės lovos, bei pateikė šiuos argumentus patvirtinančias dvi nuotraukas. Teismo vertinimu, iš Vilniaus PN 2019 m. gegužės 9 d. rašto Nr. 42-440 turinio galima teigti, kad atsakydamas pareiškėjui Vilniaus PN pripažino, jog pareiškėjo nurodytoje kameroje Nr. 13 nebuvo įrengtų pagalbinių kopėtėlių, o tokios pagalbinės priemonės (reikalingos patekimui į lovą antrame aukšte) nebuvimą pateisino Eksploatavimo taisyklių nuostatomis. Vertinant Vilniaus PN atsiliepime šiuo aspektu nurodytus argumentus pažymėtina, kad Vilniaus PN atsiliepime nurodyti teiginiai ir pateiktos nuotraukos neįrodo, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 13 buvo įrengtos kopėtėlės. Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų nuotraukų nėra aišku, ar jose yra nufotografuota kamera Nr. 13, šios fakto atsiliepime nėra patvirtinęs ir atsakovės atstovas. Taigi, atsakovės atstovui neįrodžius, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 13 buvo įrengtos kopėtėlės (minėta, kad pateiktos nuotraukos šių teiginių nepatvirtina), taip pat atsižvelgiant į Vilniaus PN 2019 m. gegužės 9 d. rašto argumentus, darytina išvada, kad 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus PN kameroje Nr. 13 nebuvo įrengtų pagalbinių kopėtėlių ir tai reiškia, kad Vilniaus PN, pareiškėjo susižalojimo dieną, pareiškėjui nebuvo užtikrinusi gyvenimo ir buities sąlygų, kaip nustatyta Higienos normos HN134:2015 12 punkto reikalavimuose (neįrengti papildomi įrenginiai, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų). Atsižvengiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai, dėl saugių gyvenimo sąlygų neužtikrinimo, vertintini kaip nepagrįsti.
16. Eksploatavimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pataisos namų pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, sporto inventoriaus įrengimas pasivaikščiojimo kiemuose nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengtos sportui tinkamos įrangos, teisės aktų nuostatų pažeidimas nenustatytas. Darytina išvada, kad teiginiai dėl sporto įrangos pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengimo Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nepatvirtina. Nesant imperatyvo Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti sportui pritaikytą inventorių, atitinkamai nėra pagrindo ir teiginiams dėl pareiškėjo atžvilgiu taikomos diskriminacijos.
17. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo teigimu, reikalavimą priteisti neturtinę žalą pagrindžia patirti fiziniai susižalojimai, psichologiniai išgyvenimai, baimė ir kiti nepatogumai. Pažymėtina, jog, nors byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėją, sudarydamas buitinius nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, Vilniaus PN neveikimas, pasireiškęs pagalbinių kopėtėlių kameroje Nr. 13 neįrengimu, dėl ko pareiškėjas patyrė sužalojimą, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į saugias gyvenimo ir buities sąlygas, todėl yra pagrindas patirtus fizinius, psichologinius nepatogumus kompensuoti priteisiant žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas dalyje dėl sporto inventoriaus neįrengimo pasivaikščiojimo kiemelyje atmestinas kaip nepagrįstas,
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.