- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 2-1227-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00789-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl mirusio asmens garbės ir orumo gynimo bei ieškovo teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl mirusio asmens garbės ir orumo gynimo bei ieškovo teisių gynimo. Ieškinyje ieškovas prašo įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą paneigti 2012 m. vasario 6 d. nutarimo IV skyriaus 12 punkto teiginį, kad senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau dirbantiems ir tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Ieškovo nuomone, šis teiginys žemina jo mirusios motinos atminimą, jos garbę ir orumą.
2. Ieškovas nurodė, kad jo motinai E. V. pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo mokama sumažinta pensija. Ieškovo motina mirė 2010 m. lapkričio 8 d., jos palikimą priėmė ieškovas. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir 2014 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. KT8-S5/2014.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo K. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl garbės ir orumo gynimo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio negalima daryti išvados, jog ieškinys yra pareikštas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo Civilinio kodekso X skyriaus nuostatų (Juridinio asmens veiklos tyrimas) prasme. Iš ieškinio turinio teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės ginčija Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą bei sprendimą. Teismas konstatavo, kad spręsti dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo keliant ginčą bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka nėra galima, todėl darė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
5. Be to, teismas pažymėjo, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad bylos dėl garbės ir orumo nėra priskirtos nagrinėti apygardų teismams, kaip pirmosios instancijos teismui, ir yra nagrinėjamos pirmąja instancija apylinkės teismuose.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantas K. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškovo ieškinį dėl jo pažeistų teisių gynimo. Be kita ko, apeliantas prašo išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo VI skyriaus 12, 14, 15 ir 16 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. KT8-S5/2014 konstatuojamosios dalies II skyriaus 9 punkto 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
7. Apeliantas nurodo, kad yra pensininkas ir jo pajamų šaltinis yra socialinio draudimo pensija. Jo teigimu, kilus naujai ekonominiai krizei Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnis negalės būti taikomas, o galės būti taikomas 6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. KT8-S5/2014, išaiškindamas kaip turi būti vykdomas 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, leido valdžios institucijoms nevykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi tiek 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, tiek 2014 m. kovo 7 d. sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui buvo žinomos visos aplinkybės, atsakovas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo iniciatyvą šių sprendimų pažiūrėti taip pat negalės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribų, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal apelianto atskiruoju skundu apibrėžtas nagrinėjamo ginčo ribas.
10. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti apelianto K. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde apeliantas nurodo neskundžiantis pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl garbės ir orumo gynimo, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl jo pažeistų teisių gynimo.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
12. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
13. Pažymėtina, kad civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, CK 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.
14. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas siekia, kad būtų peržiūrėti ir pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas ir 2014 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. KT8-S5/2014. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismams nesuteikta kompetencija tikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Priešingai, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalimi Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 59 straipsnyje taip pat įtvirtintas draudimas skųsti Konstitucinio Teismo nutarimus.
15. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę. Konstitucinis Teismas – konstitucinės justicijos institucija. Pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus. Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio ir atskirojo skundo reikalavimų turinį bei aplinkybes, kuriomis jie grindžiami, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo K. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl pažeistų teisių gynimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio matyti, kad galimą savo teisių pažeidimą ieškovas kildina iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo ir 2014 m. kovo 7 d. sprendimo. Ieškinyje ieškovas teigia, kad šiais sprendimais Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas suteikė valdžios institucijoms teisę nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir paminti jo teisėtus lūkesčius bei teisėtas viltis senatvėje gyventi oriai. Ieškovas siekia, kad būtų pakeisti (paneigti) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo ir 2014 m. kovo 7 d. motyvai, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks ieškovo pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi bendrosios kompetencijos teismams nepriskirta vertinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų ir sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.
17. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, konstatuojama, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Dėl pirmiau nurodytų argumentų taip pat nevertinami ir apelianto atskirojo skundo reikalavimai išaiškinti, ar skunde nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo ir sprendimo punktai neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.