Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SB turto fondas“, trečiajam asmeniui notarui D. J. dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo, sprendžiant priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Krestan“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,SB turto fondas“ 68086,40 Eur nepagrįstai ieškotų palūkanų. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė veikia pagal Reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Emilė“ perleido UAB ,,Krestan“ reikalavimo teisę į pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausančias teises, kylančias pagal 2012-12-19 Obligacijų sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023-11-16 nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Krestan“ ieškinį atsakovei UAB ,,SB turto fondas“, trečiajam asmeniui notarui D. J. dėl palūkanų priteisimo.

3. Teismas nurodė, kad prie ieškinio nebuvo pateiktas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, ar ieškinį teismui pateikęs asmuo yra įgaliotas vesti bylą ieškovės vardu (Juridinio asmens registro išrašas, ar įgaliojimas teisininkui ir pan.). Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškinį ieškovės vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 111 str. 5 d., 137 str. 2 d. 8 p.).

4. Taip pat teismas konstatavo, kad yra ir kitas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes iš Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, jog ieškovei perleista reikalavimo teisė pagal pradiniam kreditoriui UAB ,,Emilė“ nuosavybės teise priklausančias teises, kylančias pagal 2012-12-19 Obligacijų sutartį, kurios 13.3 punktas numatė, kad visi ginčai dėl šios sutarties bus sprendžiami nustatant teismingumą pagal bendrovės UAB ,,Emilė“ buveinę, nurodytą JAR, kuri šios nutarties priėmimo dieną yra Kaune. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateikti duomenys, kad būtų pakeistas šis sutarties punktas, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui, pasiūlant ieškovei kreiptis į Kauno apylinkės teismą (CPK 32 str., 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Krestan“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15384-797/2023 panaikinti ir priimti naują nutartį – priimti ieškovės ieškinį dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Dėl pirmojo teismo nurodyto motyvo, ieškovė teikia teismui ieškovo JAR išrašą, kuriame nurodoma, jog ieškovės ieškinį pasirašęs asmuo F. P. yra ieškovės vadovas.

5.2. Dėl antrojo teismo nurodyto motyvo apeliantė pažymi, kad ieškinys jau buvo teiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie 2023-10-06 nutartimi civ. b. Nr. e2-19780-528/2023 nustatė ieškinio trūkumus, tame tarpe, tai, kad „<...> reikalavimams dėl notaro išduotų vykdomųjų įrašų ieškovės nurodytas sutartinis teismingumas netaikytinas“. Taigi, kaip matyti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai jau pasisakė, jog obligacijų sutartyje nurodytas sutartinis teismingumas šiuo atveju yra netaikomas, ko pasekoje, ieškovė ieškinį pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, pagal atsakovo buveinės adresą (LR CPK 29 str.). Toks teismų „stumdymas“ iš vieno teismo į kitą yra teisės į tinkamą teisminę gynybą ribojimas. Be to, teismingumas yra pasirenkamas ieškovės – pagal atsakovo buveinę arba sutartinis. Ieškovė, gavusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų atsisakymą nagrinėti ieškinį, kaip neteismingą, ieškinį pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės UAB „Krestan“ ieškinį atsakovei UAB „SB turto fondas“ dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punkto pagrindais.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).

7. Nagrinėjamu atveju bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023-10-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-19780-528/2023, atsisakė priimti ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei UAB „SB turto fondas“, trečiajam asmeniui notarui D. J. dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė atsakovės buveinės vietą Šiauliuose, Vilniaus g. 167, taip pat nurodė, kad ieškovė teismingumą kildina iš 2012-12-19 obligacijų pasirašymo sutarties Nr. EMI-1. Tačiau šiuo atveju ieškiniu reikalaujama priteisti nepagrįstai išieškotas palūkanas, kurios yra išieškotos notaro D. J. vykdomųjų įrašų pagrindu ir kuriems minėtos Sutarties teismingumo nuostatos netaikomos. Ieškovė pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad ieškinio netikslins, todėl teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo šiam ginčui taikyti šalių 2012-12-19 sutartyje nustatytą sutartinį teismingumą.

8. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad vadovaujantis 2023-10-26 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, visas reikalavimo teises iš UAB „Emilė“ į atsakovę UAB „SB turto fondas“ dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo 68086,40 Eur sumoje, kylančias 2012-12-19 obligacijų pasirašymo sutarties Nr. EMI-1 pagrindu, yra perėmusi ieškovė UAB „Krestan“.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsisakė priimi ieškovės UAB „Krestan“ ieškinį atsakovui UAB „SB turto fondas“ kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui, nurodydamas, kad pagal sutartinį teismingumą, numatytą 2012-12-19 obligacijų pasirašymo sutarties Nr. EMI-1 13.3 punkte, ieškovė turėtų kreiptis į Kauno apylinkės teismą. Taip pat teismas vertino, kad ieškinį ieškovės vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinį atsisakė priimti ir tuo pagrindu.

10. Pažymėtina, kad LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų LR CPK 137 str. 2d. nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. LR CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. LR CPK 55 straipsnyje įtvirtinta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

11. LR CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinį pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė Juridinio asmens registro išrašo, ar įgaliojimo teisininkui ar pan.), šią aplinkybę įvertino pernelyg formaliai, todėl neužtikrino ieškovo teisės į teisminę gynybą. Iš apelianto nurodytų aplinkybių matyti, kad tiek atskirąjį skundą, tiek ieškinį pasirašė ieškovės vadovas F. P. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, kuris sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį pateikusiam asmeniui nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba įpareigoti ieškovą pateikti papildomus įrodymus ir tik po to spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Tik ieškinį pateikusiam asmeniui atsisakius vykdyti teismo nurodymą pašalinti ieškinio trūkumus, nevykdant byloje dalyvaujančių asmenų pareigos bendradarbiauti, siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, teismas turėtų ieškinį laikyti nepaduotu (LR CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis). Priešingu atveju kyla grėsmė nepagrįstai apriboti asmenų teises į teisminę gynybą.

13. Dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad ieškinys pateiktas pažeidžiant sutartinio teismingumo taisykles, apeliacines instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja LR CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (LR CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (LR CPK 30 straipsnis), išimtinį (LR CPK 31 straipsnis), sutartinį (LR CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (LR CPK 33 straipsnis).

14. LR CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (LR CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (LR CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (LR CPK 32 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad sutartinio teismingumo klausimas pagal 2012-12-19 obligacijų sutarties Nr. EMI-1 13.3 punktą jau buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023-10-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-19780-528/2023, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei UAB „SB turto fondas“, trečiajam asmeniui notarui D. J. dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė atsakovės buveinės vietą Šiauliuose, Vilniaus g. 167. Kaip minėta, iš ieškinio priedų matyti, kad reikalavimo perleidimo sutartimi, UAB „Emilė“ reikalavimo teisę į atsakovę UAB „SB turto fondas“ perėmė ieškovė UAB „Krestan“. Ieškinyje atsakovės UAB „SB turto fondas“ buveinės adresas nurodytas Vilniaus g. 167, Šiauliai. Remiantis nurodytu bei atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-10-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19780-528/2023, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo LR CPK 29 str. numatyta bendrąja teritorinio bylos teismingumo taisykle, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškovės UAB „Krestan“ ieškinio atsakovei UAB „SB turto fondas“ dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SB turto fondas“ dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.