Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-778-579-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-04
Bylos Nr.
1A-778-579-2013
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00022-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Gytis Večerskas, Regina Majauskienė
Nuteistasis
I. M.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Teisėja Dalia Kursevičienė Baudž. byla Nr. 1A-778-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-69-3-00022-2013-9) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant nuteistajai I. M., gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. pripažinta kalta padariusi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteista laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat I. M. įpareigota be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš I. M. J. J. priteista 135 Lt (vienas šimtas trisdešimt penki litai) turtinei žalai ir 2 000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

J. J. iš I. M. priteista 800 Lt (aštuoni šimtai litų) advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji 2012-11-22 apie 16 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmusi už rankų J. J. stūmė iš buto, dėl to nukentėjusiajai atsitrenkus galva į durų staktą padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Skunde nuteistoji I. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-27 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, neįrodžius, kad nuteistoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Mano, jog nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes nesurinkta kaltės įrodymų. Nei vienas liudytojas neparodė, kad nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu apeliantė vartojo fizinį smurtą ir taip buvo padaryti jai sužalojimai, kurie buvo nustatyti po kelių dienų ir pagal pačios nukentėjusios paaiškintas subjektyvias aplinkybes. Liudytojų V. J., N. J., V. M., R. T., M. R., G. S. M., V. D., A. Č., D. B. parodymai nenuoseklūs, vieni kitų nepapildo, todėl turėtų būti vertinami nuteistosios naudai. Be to, iš specialisto išvadoje pateiktų duomenų, kur minima apie ilgalaikį ambulatorinį gydymą dėl galvos smegenų sukrėtimo, visai neaišku apie kokį laiką kalbama ir kada buvo J. J. sukrėstos galvos smegenys.

Iš šių parodymų nematyti nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėties požymių. Apeliantė teigia, jog nuo pat pradžių neigė ir neigia savo kaltę, kadangi šio nusikaltimo nepadarė. Mano, kad teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai nagrinėjo aplinkybes dėl J. J. sveikatos būklės, nevertino faktinių bylos aplinkybių, o tik formaliai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris grindžiamas abejonėmis. Todėl darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nėra nusikaltimo. Kaltinimas ir nuosprendis paremtas vien prielaidomis, spėjimais ir abejonėmis, todėl nesant pakankamai įrodymų kaltei pagrįsti, byla turi būti nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistosios I. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis – liudytojų parodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai I. M. pripažino kalta, padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantės subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos manymu, netinkamai, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, todėl netiksliai nustatė faktines veikos aplinkybes ir nepagrįstai nustatė I. M. tyčią nežymiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą kai pastaroji atsitrenkė galva į durų staktą.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios privačios kaltintojos J. J. skundo, I. M. ji kaltino tuo, jog pastaroji stipriai suėmė nukentėjusiąją už rankų ir stūmė pro duris taip, kad nukentėjusioji galva trenkėsi į staktą, dėl to nukentėjusiai buvo nustatytos kraujosruvos ant rankų bei sutrenkta galva (b. l. 2).

Byloje apylinkės teismo metu ištirtų duomenų visuma – nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada neabejotinai įrodyta ir nustatyta, jog nukentėjusioji J. J. kartu su komisijos, tikrinančios faktus dėl galimo nelegalaus šildymo įrengimo I. M. bute, nariais buvo įėjusi į I. M. butą. Vykdant patikrinimą tarp moterų kilo žodinis konfliktas ir I. M. supykusi bei siekdama nukentėjusiąją J. J. išvaryti iš buto suėmė J. J. už rankų ir stūmė iš buto, dėl ko nukentėjusiajai ant rankų liko kraujosruvos, be to, nukentėjusioji atsitrenkė galva į durų staktą. Tiek dėl kraujosruvų rankose, tiek ir dėl galvos sužalojimo nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Nors nuteistoji neigia, kad stūmė nukentėjusiąją pro duris, tačiau objektyvūs veikos požymiai – tiek suėmimas už rankų, tiek stūmimas bei nukentėjusiosios atsitrenkimas galva į staktą yra įrodytas nukentėjusiosios parodymais, liudytojų V. T., V. J., N. J., netiesioginiais M. R., M., V. D., A. Č., D. B. parodymais, kurių visuma, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje patvirtina nuoseklią, logišką įvykių grandinę, atitinkančią nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.

Liudytojas V. T. nors ir gerai nematė paties stūmimo momento, tačiau parodė, jog I. M. J. J. išvarė lauk, išstūmė. Liudytoja G. S. M. paties konflikto nematė, tačiau parodė, jog išgirdusi šūksnį „oi“, po kurio pamatė už galvos susiėmusią J. J., kuri pasakė, kad ją sumušė I. M.. Liudytoja R. T. patvirtino girdėjusi triukšmą. Liudytojai M. R. ir V. D. nors ir paties konflikto nematė, tačiau jiems J. J. sakiusi, jog ją sumušė I. M., abu patys matė mėlynes ant nukentėjusiosios rankų. M. R. J. J. pasakiusi, jog I. M. ją suėmė už rankų ir stūmė, dėl ko ši atsitrenkė galva į staktą. V. D. I. M. taip pat pasakojusi, jog jai galvą sumušė I. M., trenkė galvą į staktą. Be to, liudytojas D. B. nors ir teigia, jog fizinio kontakto nematė, tačiau patvirtino, jog girdėjo kaip I. M. rėkė, kad nukentėjusioji išeitų, o nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad ją muša. Taip pat pažymėtina, jog liudytojas A. Č., išvykęs į įvykį kaip pareigūnas ir surašęs nukentėjusiosios prašymą, patvirtino, jog nors akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiosios išoriškai ir nesimatė, tačiau nukentėjusioji skundėsi, jog skauda ranką, buvo patyrusi šoką, dėl ko parodymus surašė liudytojas savo ranka. Tai, kad liudytojas nematė akivaizdžių sužalojimų žymių, nepaneigia aplinkybės, jog J. J. buvo sužalota, nes ir specialistų išvadomis ir pačios nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog sužalojimai nebuvo akivaizdžiai matomi - galva tik sutrenkta, o kraujosruvos užfiksuotos žąstų bei dilbių srityje, o ne delnuose. Šių parodymų visuma neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog I. M. norėjo išvaryti, išprašyti J. J. iš savo buto, triukšmą girdėjo visi be išimties nurodyti liudytojai. Ir nors liudytojai teigia nematę paties išstūmimo momento, nematė paties fizinio kontakto, tačiau tai, jog visi jie girdėjo triukšmą, G. S. M. po šūksnio „oi“ matė J. J. susiėmusią už galvos, kuri pasakė, kad ją sumušė I. M., J. J. iš karto po įvykio tiek liudytojams V. D., M. R. bei pareigūnui A. Č. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, sužalojimų pobūdį bei mechanizmą, vertinant kartu su nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, liudytojo A. Č., kuris visiškai jokiais ryšiais nesiejamas nei nukentėjusiąja, nei su nuteistąja, o tai pat kartu vertinant su specialisto išvada, kurioje nustatyti nukentėjusiosios nuosekliai nurodyti sužalojimai, jų padarymo būdas ir laikas sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, leidžia šių duomenų visumą vertinti kaip patvirtinančią nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, o I. M. parodymus vertinti kaip jos gynybinę versiją. I. M. kaip ir jos sutuoktinis V. M. nurodė, jog I. M. nestūmė nukentėjusiosios, tačiau šių parodymų nepatvirtina jokie patikimi duomenys, be to, jie prieštarauja visų anksčiau aptartų liudytojų parodymams, kurie teigia girdėję triukšmą ir matę energingai išeinančią ar už galvos susiėmusią nukentėjusiąją, kuriai specialistų išvadomis nustatyti rankų bei galvos sužalojimai, atitinkantys įvykio laiką bei nukentėjusiosios nurodytą mechanizmą. Esant šioms aplinkybėms, I. M. parodymai vertintini kaip jos gynybinė versija, o V. M. parodymai vertintini kritiškai kaip siekis padėti sutuoktinei išvengti nemalonumų ir baudžiamosios atsakomybės.

Šių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog I. M. paėmusi J. J. už rankų stūmė ją pro duris, tuo padarydama kraujosruvas J. J. abejose rankose ir taip nežymiai sutrikdė J. J. sveikatą. I. M. būdama brandaus amžiaus ir turėdama gyvenimiškos patirties neabejotinai suvokė, jog elgiasi neteisėtai, suvokė, jog jos veika pavojinga- sugriebdama už abiejų rankų ir stumdama sukelia skausmą ir gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, ir nors nenorėjo pasekmių - surikdyti nukentėjusiosios sveikatos, tačiau savo veiksmais (sugriebė, stūmė) leido tokioms pasekmėms kilti. Tokiu būdu I. M. veikė netiesiogine tyčia ir ši jos veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Nukentėjusioji I. M. taip pat kaltino ir tuo, jog stumiant nukentėjusiąją pro duris, pastaroji atsitrenkė galva į staktą ir tuo jai taip pat nežymiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta sakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tik jei jis padarytas tyčia, tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė dėl neatsargaus nežymaus sveikatos sutrikdymo ar neatsargaus fizinio skausmo sukėlimo nenumatyta.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog I. M. nukentėjusiąją J. J. stūmė pro duris paėmusi už abiejų rankų ir J. J. iš tiesų susitrenkė galvą į staktą, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusiosios galvos sužalojimas buvo I. M. tyčinio elgesio pasekmė. Pagal baudžiamąjį įstatymą, apie kaltininko kaltės turinį ir tyčios formą sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes – nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir t. t., taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize.

Vadovaujantis BK 15 str., nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Šioje byloje anksčiau aptarti liudytojų bei pačios nukentėjusiosios parodymai patvirtina, jog I, M. neturėjo tikslo sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, o tuo labiau sužaloti jai galvą. Jos veiksmai – sugriebė už rankų, stūmė pro duris, vertinant ir visos konfliktinės situacijos kontekste (buvo tikrinamas galimai neteisėtas šildymo įrengimas I. M. bute, J. J. teigė, jog I. M. galimai neteisėtai įrengusi šildymą) buvo nukreipti į tai, kad J. J. pasišalintų iš jos buto, tikslo sužaloti ar sutrikdyti sveikatą nebuvo. Nukentėjusioji buvo stumiama ne į staktą, tačiau pro duris. Tai patvirtino tiek pati J. J., tiek ir liudytoja M. R.. J. J. apylinkės teisme parodė, jog ją stūmė pro duris ir ji pakaušiu atsitrenkė į durų staktą. J. J. taip pat parodė, jog ji nežino, ar I. M. tai matė, nes ji išstūmė pro duris ir užsidarė. Liudytoja M. R. parodė, jog J. J. jai sakiusi, kad I. M. ją suėmė už rankų, stūmė pro duris ir ji galva atsitrenkė į staktą. Analogiškai aplinkybės nurodytos ir specialisto išvadoje (b. l. 4). Visos šios aplinkybė neleidžia pagrįstai teigti, jog I. M. suvokė, kad dėl tokio elgesio (stūmimo) nukentėjusioji gali atsitrenkti į staktą ir susižaloti galvą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog yra subjektyvusis tyčios požymis I. M. veikoje. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, jog I. M. veikoje yra neatsargumo požymių, tačiau atsižvelgiant į tai, jog įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės už neatsargų nežymų sveikatos sutrikdymą, I. M. baudžiamojon atsakomybėn dėl J. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl galvos sumušimo negali būti patraukta, todėl šioje dalyje teismo išvados nepagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, jog J. J. sveikata nežymiai sutrikdyta ne tik dėl sutrenktos galvos, tačiau ir dėl suėmimo J. J. už rankų stumiant pro duris, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas pašalinant faktines veikos aplinkybes ir nustatant, jog I. M. 2012-11-22 apie 16 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmusi už rankų J. J. stūmė iš buto, tuo padarė kraujosruvas J. J. abejose rankose ir taip nežymiai sutrikdė J. J. sveikatą.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai, nepažeidžiant BK 54 str. bei 61 str. įtvirtintų nuostatų. Skirdamas bausmę teismas teisingai įvertino padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą - nesunkus tyčinis nusikaltimas, I. M. asmenybę – neteista, dirba, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje pasiekti, pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus. Įvertinus veikos pavojingumą, pobūdį, nuteistosios asmenybę, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė yra būtina ir pakankama pasiekit, jog I. M. būtų nubausta ir daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje civilinė ieškovė reikalavo neturtinės žalos atlyginimo dėl jai nusikalstama veika padarytos neturtinio pobūdžio žalos ir jos naudai buvo priteista 2 000 Lt. Nustatyta, jog nukentėjusioji 2013-06-23 mirė (LITEKO duomenimis), t. y. J. J. pasitraukė iš proceso. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-134/2010 pažymėjo, jog teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Kadangi ši reikalavimo teisė neatskiriamai susijusi su neturtinę žalą patyrusios civilinės ieškovės asmeniu, procesinių teisių perėmimas yra negalimas. Todėl šis teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas, nutraukiant procesą dėl tokios žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija patikrinusi nuosprendžio pagrįstumą dalyje dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti priteisimo, konstatuoja, jog šioje dalyje nuosprendis taip pat nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinis ieškinys byloje nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Ieškinys gali būti tenkinamas tik jei jis yra pagrįstas ir įrodytas. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį prašydama atlyginti 135 litus dėl I. M. nusikalstamos veikos patirtos turtinės žalos. Nurodė, jog šią žalą sudaro 75 Lt už medicininius tyrimus ir 60 Lt vaistams. Byloje objektyviais įrodymais (kvitas) įrodyta tik reikalavimų dalis dėl 79 Lt atlyginimo (b. l. 55-56). Tuo tarpu reikalavimų dalis dėl išlaidų vaistams jokiais objektyvais duomenimis, išskyrus nukentėjusiosios paaiškinimus, neįrodyta, be to, atsižvelgiant į tai, jo dėl galvos sužalojimo I. M. baudžiamojon atsakomybėn patraukta negali būti, nesant jos tyčios dėl šios veikos, reikalavimas dėl išlaidų vaistam nuo galvos skausmo atlyginimo negali būti tenkinamas.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas dėl to, jog teismo išvados, kad J. J. nežymiai sveikata sutrikdyta jai atsitrenkiant galva į staktą dėl I. M. tyčinės veikos, neatitinka faktinių aplinkybių, o taip pat dėl to, jog neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas (BPK 328 str. 3 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį dalyje dėl veikos padarymo aplinkybių bei dalyje dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio pakeisti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje veikos padarymo aplinkybes išdėstant taip: „I. M. 2012-11-22 apie 16 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmusi už rankų J. J. stūmė iš buto, tuo padarė kraujosruvas J. J. abejose rankose ir taip nežymiai sutrikdė J. J. sveikatą.“

Iš I. M. J. J. naudai priteisti 79 litus nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai Gytis VečerskasRegina Majauskienė