- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e1-1935-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40746-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. 2021 m. lapkričio 12 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia trenkė vieną kartą į asfaltuotą aikštelės dangą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lengvo lydinio neįgaliojo vežimėlį „Lightman start plus“, tokiu būdu jį sulaužė bei padarė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 215,25 Eur turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu G. G. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl nesuvaldyto pykčio. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 12 d. jis sulaukė savo buvusios žmonos skambučio, kad jų sūnus mokykloje išsisuko ar susilaužė koją. Jis išsiprašė iš darbo, tuo metu jis buvo Kaune, tad atvyko į mokyklą, kad nuvežtų sūnų pas gydytojus. Po apsilankymo pas šeimos gydytoją, buvo nusiųsti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl rentgeno atlikimo. Kadangi labai ilgai teko laukti rentgenologo atsakymo, pasibaigė traumatologo darbo laikas ir jie iš poliklinikos buvo nusiųsti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyrių. Paaiškinus visą situaciją, kuo skundžiasi, įvykis buvo užregistruotas, liepta laukti, o kadangi buvo abu vaiko tėvai, vienam iš tėvų, šiuo atveju jam, liepė laukti lauke. Jis pralaukė automobilyje, o buvusi žmona su sūnumi pralaukė priimamajame apytiksliai dvi valandas. Jis paskambino žmonai, praėjus apytiksliai valandai ar pusantros, ir pasiteiravo kokia situacija, ji pasakė, kad vis dar laukia, nors daugiau jokių laukiančių pacientų nebuvo. Apie 16.30 val. niekaip nesulaukdamas, kad būtų sūnus apžiūrėtas, pats nuėjo pasiteirauti, kokia situacija. Tik užėjus į priimamąjį, pamatė, kad žmona kalba su traumatologu, jis nugirdo, kaip gydytojas pasakė, kad jo darbo valandos baigėsi ir jis priimti negali, net neapžiūrėjo, pasakė atvažiuoti pirmadienį arba antradienį, nors rentgeno metu jiems buvo pasakyta, kad būtina pasirodyti traumatologui, kadangi lūžių nesimatė, bet buvo juodos dėmės. Jis emociškai susijaudino, gali būti, kad pavartojo ir necenzūrinius žodžius, nes dėl vaiko labai susijaudino, vaikas jautė skausmus, negalėjo priminti pėdos. Dar girdėjo kaip gydytojas klausė budinčio posto, kodėl jam niekas nepranešė apie laukiančius žmones. Tad pasiėmė neįgaliojo vežimėlyje sėdintį sūnų ir išsivežė iš priėmimo skyriaus. Įsisodino sūnų į automobilį, o neatlaikius įtampai ir apimtas didelio susijaudinimo bei nusivylimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbu ir požiūriu į žmogų trenkė vežimėlį į asfaltą vieną kartą, taip norėjo jį ir palikti. Tačiau žmona pasakė, kad jis jį turi grąžinti. Tad pakėlęs vežimėlį nuo asfalto, jo net neapžiūrėjo, ir nuvežė į priėmimo skyrių, kur jį paliko. Gali būti, kad palikęs vežimėlį ir išvadino personalą necenzūriniais žodžiais, tiksliai to net nepamena, tiek buvo apimtas įvairių jausmų. Padarytą žalą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlygino pavedimu, kurio kopiją prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taikant jam laisvės apribojimo bausmę. Prašo, kad ji būtų skirta kuo mažesnė, kadangi yra (duomenys neskelbtini), darbo grafikas yra įvairus, darbo valandos ilgos, su žmona vyksta skyrybų procesas, turi išlaikyti (duomenys neskelbtini) vaikus, tad bet kokie apribojimai labai atsilieps jo darbo kokybei ir gaunamoms pajamoms (b. l. 80-82).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais:
Liudytoja V. V. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. ji pagal nustatytą grafiką dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje. Į darbą atėjo apie 15.00 val., kaip visuomet skyriuje jau buvo ligonių, kurie laukė specialisto konsultacijos, tarp jų ir neįgaliojo vežimėlyje buvo jaunas vaikinas su mama, kuris laukė traumatologo konsultacijos. Kadangi traumatologų darbo laikas yra iki 15.00 val., jie nebespėjo ateiti konsultuoti, tuomet teko luktelti budinčio chirurgo. Tas laukimas užtruko apytiksliai valandą laiko. Atėjęs budintis chirurgas pakonsultavo vieną laukiantį ligonį ir tuomet priėjo prie berniuko neįgaliojo vežimėlyje, pradėjo kalbėtis su jo mama. Tuo tarpu iš lauko atėjo vyriškis, kuris sukėlė labai didelį triukšmą, išvadino visą personalą necenzūriniais žodžiais, jis atrodė agresyvus ir piktas, paėmė vaiką sėdintį neįgaliojo vežimėlyje ir su vežimėliu išsistūmė jį per duris, nekreipdamas dėmesio, kad dar gydytojas kalbasi su motina. Ji nematė ką vyriškis darė su neįgaliojo vežimėliu kieme, jo nestebėjo. Ji tik pamatė, kad vyriškis įstūmė neįgaliojo vežimėlį atgal per duris į skyrių ir priėjusi prie jo pamatė, kad jis yra sulaužytas, buvo sulenktas pats vežimėlio korpusas ir sulaužytas po rankos atrama esantis įtvirtinimas. Apie padarytą žalą pranešė savo vadovybei, tuomet užregistravo įvykį pranešdami policijai (b. l. 65-68).
Liudytoja J. G. parodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nebepamena, ji dirbo pagal nustatytą grafiką VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje. Kaip tik keitėsi pamainos, apie 15.00 val., bet gali ir klysti, pamatė kaip į priėmimo skyrių neįgaliojo vežimėlyje buvo įvežtas berniukas, o kartu su juo atėjo abu jo tėvai. Kaip suprato neįgaliojo vežimėlis buvo paimtas iš ligoninės, bet kuriuo momentu, to nematė. Bendrosios praktikos slaugytoja paprašė, kad su vaiku liktų tik vienas iš tėvų, pagal šiuo metu ligoninėje galiojančią tvarką. Didelį nepasitenkinimą parodė vaiko tėvas, jis iš karto pradėjo klausti ką jie čia „išsidirbinėja“, garsiai šūkavo reikšdamas nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau iš priėmimo skyriaus išėjo, jis visą laiką buvo prie įėjimo durų. Vaikui kažkas buvo nutikę kojai, tad apytiksliai valandą laiko teko motinai su vaiku palaukti chirurgo, kuris atėjęs ir apžiūrėjęs vaiką pasakė, kad šeimai teks vykti į Kauną arba gipsuoti koją ir taip sulaukti pirmadienio, nes, kaip pamena, buvo jau ne darbo laikas, savaitgalis. Tuo momentu į priėmimo skyrių atėjo ir tėvas, jis paėmė vaiką, vis dar sėdintį neįgaliojo vežimėlyje, vėl personalą išvadino necenzūriniais žodžiais ir su vaiku iš skyriaus išvažiavo į lauką. Vaiko motina dar kurį laiką pakalbėjo su gydytoju ir taip pat išėjo į lauką, ji visą laiką išliko rami. Ji buvo gydytojų poste, per langą stebėjo šeimą ir pamatė, kad tėvas ant automobilio galinės sėdynės pasodino sūnų, paskui vežimėlį, laikydamas už rankų atramų papurtė, o paskui pakėlęs vežimėlį nuo žemės, jį metė ir vežimėlis šonu nukrito ant žemės. Vyriškis pakėlė vežimėlį ir matėsi jo veide didelis pyktis, su kuriuo jis atstūmė vežimėlį iki rampos, kur jį paliko ir nuėjo prie savo automobilio. Tikriausiai jam žmona kažką pasakė, kad jis nuo automobilio grįžo prie vežimėlio ir jį įstūmė rampa ir prie įėjimo jį visa jėga pastūmė, kad šis įvažiuotų į skyriaus vidų. Vežimėlis pastumtas stipria jėga pervažiavo skyriaus koridoriumi ir sustojo atsitrenkęs į palatos duris, kurios buvo praviros. Vyriškis dar kartą įėjo į priėmimo skyrių ir personalą išvadino necenzūriniais žodžiais, apsisukęs išėjo. Ji priėjo prie vežimėlio, kad pastatytų jį į vietą ir pamatė, kad dešinės pusės rankos atrama laisva, atitrūkusi nuo įtvirtinimo ir pats vežimėlis praradęs formą. Iš karto pakvietė bendrosios praktikos slaugytoją V. V., kuri taip pat apžiūrėjo vežimėlį ir pranešė policijai (b. l. 59-62).
2021 m. lapkričio 22 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Nr. IBPS-V-2727066-21 O. B. savanoriškai pateikė DVD-R laikmeną su vaizdo įrašu, neįgaliojo vežimėlio pirkimo PVM sąskaitą-faktūrą, prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A5-241 (b. l. 29-31).
2021 m. lapkričio 24 d. Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2742504-21 užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas O. B. 2021 m. lapkričio22 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio nustatyta, kad įdėjus DVD-R laikmeną į kompiuterį ir ją atidarius viduje randamas 1 failas pavadinimu „1“. Atidarius vaizdo failą, viršuje yra laikas ir data „14:57:00, 2021.11.12 C2 2“. Vaizdo įrašo trukmė 37:41 min. (vaizdo filmavimo kamera vaizdą fiksuoja nuo judesio, garso įrašų nedaro). Pateikto vaizdo įrašo laikas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. 14:57:06 val., iki 16:20 val. Peržiūrint vaizdo įrašą, jame matosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriaus įėjimas ir koridorius. 14.58 val., ligoninės priėmimo skyriaus darbuotoja, neįgaliojo vežimėlyje stumia jaunuolį, iš paskos jų eina juodai apsirengusi moteris. Ligoninės darbuotoja jaunuolį pristumia prie kito neįgaliojo vežimėlio ir jis persėda, bei pasilieka prie apžiūros kabineto durų, koridoriuje. 15.00 val., juodai apsirengusi moteris išveža neįgaliojo vežimėlį į lauką ir pareina atgal prie jaunuolio. 16.14 val., į ligoninės priėjimo skyrių ateina G. G. gimęs (duomenys neskelbtini), kuris įeina į priėmimo skyrių be apsauginės nosį ir burną dengiančios kaukės, kuris stipriai gestikuliuoja rankomis. G. G. prieina prie jaunuolio, kuris sėdi neįgaliojo vežimėlio bei juodai apsirengusios moters. Priėjęs prie jaunuolio, kuris sėdi neįgaliojo vežimėlyje išstumia jį į lauką. Sustojęs prie išėjimo durų pradeda vėl gestikuliuoti rankomis, bei atsisukęs į ligoninės personalą kažką sako. 16:15:30 val., G. G. vėl įeina į priėmimo skyriaus koridorių stumdamas tuščią neįgaliojo vežimėlį, paleidžia jį ir jis nurieda iki apžiūros kabineto durų, o G. G. išeina iš priėmimo skyriaus. Prie nuriedėjusio neįgaliojo vežimėlio prieina trys ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos bei jį apžiūri. Viena iš darbuotojų pakelia vežimėlio dešinį porankį kuris laisvai juda (atitrūkęs nuo laikiklio). Ligoninės priėmimo skyriaus darbuotoja, apgadintą neįgaliojo vežimėlį išstumia į kitą patalpą (b. l. 32-34).
2021 m. lapkričio 22 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2729118-21 ir jo priede – fotolentele Nr. 1 užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė. Į automobilių stovėjimo aikštelę patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Įvažiavus, tiesiai matomas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pastatas, po kaire puse, priešais priėmimo skyrių yra automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūros objektas yra lengvo lydinio neįgaliojo vežimėlis „Lightman start plus“. Vežimėlio rėmas yra sidabrinės spalvos, su juodos spalvos medžiagine sėdima ir atraminę dalimi. Vežimėlio dešinės pusės porankis apgadintas (apgadinimai matomi foto nuotraukoje). Taip pat matosi apgadinti dešinės ir kairės pusės rankinio stabdžio fiksatoriai. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l.15-17).
2021 m. lapkričio 24 d. Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2745186-21 ir jo priede - Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad papildomai apžiūrint neįgaliojo vežimėlį „Lightman start plus“, matyti, kad vežimėlio dešinės pusės porankis yra atitrūkęs (nulaužtas), nuo rėmo konstrukcijos ir juda laisvai. Porankis nesifiksuoja, išlūžusi jo plastikinė dalis kuri tvirtinasi prie vežimėlio rėmo (atitrūkęs porankis pažymėtas foto nuotraukoje Nr. 1). Taip pat matosi apgadinti dešinės ir kairės pusės rankinio stabdžio fiksatoriai. Bandant juos užfiksuoti, jie neveikia ir stabdis nesifiksuoja, juda laisva eiga (pažymėta foto nuotraukose Nr. 2 ir Nr. 3). Įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 23-25 ).
Pagal 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra ne mažesnė nei 3 MGL, bet ne didesnė nei 5 MGL. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad G. G. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. sulaužė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lengvo lydinio neįgaliojo vežimėlį „Lightman start plus“ ir tuo padarė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 215,25 Eur turtinę žalą. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė kaltinamajam už BK 187 straipsnio 3 dalį numatytą nusikalstamą veiką skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 101).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes (stipriai susijaudinus dėl sūnaus sveikatos ir skubios pagalbos užsitęsusio laukimo) ir pavojingumą, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, kuriuo padaryta turtinė žala, atsižvelgia į nustatytas kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (b. l. 84) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis neteistas (b. l. 88-90), baustas administracine tvarka (b. l. 94-94), dirba (b. l. 95), todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą, prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jo trukmę nustatant mažesnę, nei prokurorė, vertinant, kad tai atitiks teisingumą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
G. G. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-87), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –DVD-R laikmena, laikoma voke prie bylos, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paliktina prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmeną, laikomą voke prie bylos, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.