- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- AS-525-32-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02094-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-4), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-2215-09 kaip nepagristą, įpareigoti Tarnybą patenkinti jo prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje, iškeltoje privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį (šmeižimas) ir 155 straipsnį (įžeidimas) Tarnybos Teisės skyriaus vedėjos, pavaduojančios tarnybos direktorę, atžvilgiu, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 2 000 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo dėl Tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-2215-09 padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi (b. l. 31) pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-2215-09 panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą patenkinti jo prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti atsisakė priimti. Skundo dalį dėl prašymo priteisti turtinę ir neturtinę žalą – priėmė.
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, pareiškėjas pateikė 2010 m. liepos 23 d. atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi (b. l. 42-45) atskirąjį skundą atmetė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš esmės, 2011 m. sausio 13 d. sprendimu (b. l. 87-89) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (b. l. 91-95), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu (b. l. 110-116), priimtu administracinėje byloje Nr. A575–2690/2011, pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimą pakeitė, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti“.
III.
Pareiškėjas 2011 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 344,88 Lt teismo išlaidų (b. l. 118). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi (b. l. 124–127) išsprendė pareiškėjo prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ir perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė šias bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas: išlaidos dokumentų kopijavimui (2010 m. liepos 9 d. skundo ir 2010 m. liepos 9 d. prašymo su pridedamais dokumentais kopijos), išlaidos 2010 m. liepos 9 d. skundo ir 2010 m. liepos 9 d. prašymo vertimui iš rusų į lietuvių kalbą bei išlaidos, patirtos vykstant viešuoju transportu į pirmosios instancijos teismo posėdį.
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi (b. l. 129–130) pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad teismui pateikta 2010 m. birželio 23 d. sąskaita-faktūra nepagrindžia, jog kopijavimo paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos būtent dėl tų dokumentų, kurie reikalingi, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą. Sprendė, kad kopijavimo išlaidos nėra įrodytos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl negali būti priteistos. Rėmėsi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad 2010 m. liepos 9 d. skundas bei 2010 m. liepos 9 d. motyvuotas prašymas nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo atliktas šių dokumentų vertimas. Nurodė, kad byloje esantis pakvitavimas, pagal kurį V. A. pareiškėjui atliko vertimą ir jam už suteiktas vertimo paslaugas buvo sumokėta atitinkama pinigų suma, nėra pakankamas pagrindas reikalauti ir atlyginti prašomą sumą. Darė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo realiai patirtas dokumentų vertimo išlaidas. Taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti transporto išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė vykdamas į pirmosios instancijos teismo posėdį ir iš jo, nes pareiškėjo pateikti viešojo transporto vienkartiniai bilietai nepatvirtina jo kelionės į pirmosios instancijos teismo posėdį, kuris vyko 2011 m. sausio 4 d. Pažymėjo, kad šie bilietai neįrodo, jog pareiškėjas vyko būtent į paminėtą teismo posėdį. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas.
V.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 132–133) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė kompensuoti teismo išlaidas. Teigia, jog aplinkybė, kad jis dokumentus išversti prašė savo pažįstamo, tik patvirtina jo sunkią materialinę padėtį, visišką finansinių lėšų neturėjimą, todėl jis negali mokėti įmonėms, turinčioms patentus ir antspaudus. Nurodo, kad teismas kilus abejonėms galėjo apklausti vertimo darbų vykdytoją. Atkreipia dėmesį, kad jokie teisiniai dokumentai nenumato, kokia tvarka pareiškėjas turi paduoti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad V. S. į bylą pateiktas pakvitavimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes toks dokumentas pateiktas pažeidžiant ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami, išversti į lietuvių kalbą bei nustatyta tvarka patvirtinti. Teigia, kad šiuo atveju akivaizdu, jog V. S. atitinkamų procesinių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą buvo atliktas nelicencijuoto vertėjo, nepatvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl ir tariamos išlaidos už tokio vertimo atlikimą negali būti priteistos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2690/2011.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir prašo priteisti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas išlaidas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas ir nuspręsta patenkinti dalį jo skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimų, darytina išvada, kad egzistuoja teisinės prielaidos pareiškėjui gauti jo patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai.
Pagal ABTĮ 44, 45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Be to, teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 445/2010).
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė atlyginti trejopo pobūdžio išlaidas: išlaidas, susijusias su pirmosios instancijos teismui teiktų dokumentų kopijavimu, išlaidas, susijusias su pirmosios instancijos teismui teiktų dokumentų vertimu iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, bei transporto išlaidas, patirtas vykstant į pirmosios instancijos teismo posėdį. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei su juo pateiktus įrodymus (2011 m. vasario 17 d. pakvitavimą, Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartinius bilietus bei 2010 m. birželio 23 d. sąskaitą faktūrą Serija SKA Nr. 10036271), visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams bei sprendimui netenkinti pareiškėjo prašymo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paminėta 2010 m. birželio 23 d. sąskaita faktūra nepagrindžia, jog kopijavimo paslaugos buvo suteiktos būtent dėl dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, t. y. dėl 2010 m. liepos 9 d. skundo ir 2010 m. liepos 9 d. prašymo su priedais. Darytina išvada, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog patirtos išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl teismas pagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjui išlaidas, patirtas dėl dokumentų kopijavimo.
Teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo nurodomų vertimo išlaidų atlyginimo. Teismas pagrįstai rėmėsi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomi 2010 m. liepos 9 d. skundas bei prašymas pirmosios instancijos teismui buvo pateikti lietuvių kalba bei pasirašyti paties pareiškėjo, kaip šių dokumentų rengėjo. Juose nėra žymų apie atliktą vertimą, vertimas nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2011 m. vasario 17 d. pakvitavimo nelaikė tinkamu patirtų išlaidų įrodymu ir darė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas realiai patyrė dokumentų vertimo išlaidas.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo nurodomų transporto išlaidų priteisimo, kadangi pareiškėjo pateikti viešojo transporto vienkartiniai bilietai nepatvirtina, jog pareiškėjas vyko būtent į pirmosios instancijos teismo posėdį, vykusį 2011 m. sausio 4 d. Pažymėtina, kad nėra duomenų apie šių bilietų panaudojimo datas, vieno iš jų panaudojimo data yra neįskaitoma. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjo nurodytas ir transporto bilietais grindžiamas transporto išlaidas, kadangi neįrodyta, kad jos susijusios būtent su šios administracinės bylos nagrinėjimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį, remiantis atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, jog netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, jis neturi teisės į išlaidų, patirtų dėl atskirojo skundo teismui pateikimo, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.