Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. buvo surašytas tokio turinio administracinio teisės pažeidimo protokolas: ji turi šešis nepilnamečius vaikus D. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), D. M., gimusią (duomenys neskelbtini), K. M., gimusią (duomenys neskelbtini), A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), R. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini). J. Ž. šeima nuo 2006 metų yra įrašyta į socialinės rizikų šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. J. Ž. 2016-11-30 (duomenys neskelbtini), netinkamai vykdė motinos pareigas vaikų atžvilgiu, nes neužtikrino vaikų teisės į mokslą, kuris ugdytų jų bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, socialinę atsakomybę, sudarytų vaikams sąlygas vystytis. Tėvai privalo rūpintis savo vaikais, skatinti, kad vaikai lankytų mokyklą, nes mokslas vaikams yra privalomas iki 16 metų ir tėvai tai turi užtikrinti. Tokiais savo veiksmais J. Ž. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų, patvirtintų 1996-03-14 įstatymo Nr. 33-807, 6, 21, 34 punktus, Civilinio kodekso, Trečiosios knygos, Šeimos teisės, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų, patvirtintų 1996-03-14 įstatymo Nr. 1-1234, 6, 21, 34 punktus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas (b. l. 2), todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (LR ATPK 272 str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, kad ji išklausė pastabas apie girtavimą, kurio nėra. Pripažįsta, kad galbūt per mažai bendrauja su mokytojais ir auklėtojais, bet pažada pasitaisyti. Nurodė, siekianti, kad šeimoje būtų kuo mažiau barnių, stengiasi, kad vaikams nieko netrūktų ir pastabas visas ištaisys (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasirinko pasyvią poziciją, bylą nagrinėjant teisme nedalyvavo.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo paaiškinime nurodė, kad pripažįsta, jog per mažai bendrauja su savo vaikų mokytojais ir auklėtojais, tačiau neigia girtaujanti. J. Ž. kaltinama tuo, kad 2016-11-30 dieną neužtikrino vaikų teisės į mokslą, nes vaikai ta dieną nebuvo mokykloje, tačiau pareikštas kaltinimas nepagrįstas jokia bylos medžiaga, nes byloje nėra jokių duomenų, jog J. Ž. vaikai 2016-11-30 nelankė mokyklos. Byloje kitų duomenų, kuriais būtų grindžiamas kaltinimas nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant LR ATPK 257 str. nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad J. Ž. yra kalta dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Nesurinkus neginčytinų administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltės įrodymų, abejonės aiškinamos jos naudai, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Pastebėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06), o šiuo atveju protokole nurodyti įstatymų pavadinimai, punktai, kokie yra galimai pažeisti, tačiau nėra nuorodų į įstatymų straipsnius.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-1277-1009/2016 J. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.