- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-580-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė, Karina Račkauskienė, Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Rudzinsko,
dalyvaujant apeliantei G. K. ir jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovui E. K. ir jo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-473-568/2011 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė.
Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t. b. l. 3-4), kuriuo prašė priteisti iš E. K. 72263,78 Lt, kaip įgytus be teisinio pagrindo, 5177,25 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo momento dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad santuokos su atsakovu metu apie 2005 m. įsigijo kartu su atsakovu sodo sklypą su nameliu. Pablogėjus santykiams, nuo 2007 m. nebevedė bendro ūkio ir susitarė, jog sodo sklypą su nameliu parduos ir, radus pirkėją, ieškovė pasirašė įgaliojimą, jog atsakovas parduotų sodo sklypą, tačiau po turto pardavimo atsakovas ieškovės vengė ir jai priklausančios dalies pinigų negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės G. K. 19,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2008-07-14 tarp E. K. (veikiančio savo bei G. K. vardu) ir J. A., O. K. buvo sudaryta ir pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo su pastatu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo už 235 000 Lt. Pirkimo- pardavimo sutartis buvo sudaryta geranoriškai tarp šalių, atsakovui veikiant kaip fiziniam asmeniui savo bei atsakovės vardu, todėl teismas sprendė, jog neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo. G. K. 2008-07-10 pasirašė įgaliojimą, suteikiantį E. K. parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su pastatu – sodo nameliu, esančiais (duomenys neskelbtini). Ir 2008-07-10 įgaliojimas, ir 2008-07-14 pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta Kauno miesto 18 notarų biure, ieškovė laisva valia pasirašė įgaliojimą sutuoktiniui E. K. ir tuo patvirtina aplinkybes, jog buvo susitarimas parduoti sodo sklypą su nameliu už jų tarpusavyje jau sutartą kainą ir tam tikromis sąlygomis, tačiau atskirai apie susitarimą dėl konkrečių sąlygų jokių rašytinių įrodymų nepateikta. Įgaliojimas nėra nuginčytas ar pakeistas ir būtent jo pagrindu atsakovas E. K. pardavė sodo sklypą ir namelį jų surastiems pirkėjams, taigi, turtas (lėšos) įgytos teisinio pagrindu – pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė G. K. pripažino aplinkybę, jog sodo sklypo su nameliu pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta, sudaryta ir buvo gauti pinigai, iš kurių buvo atiduodamos skolos, susidariusios santuokos metu - grąžinta 19 000 Lt L. J. (ieškovės motinai), ką pripažino teismo posėdžio metu ir liudytoja. Dalį skolų atsakovas E. K. grąžino kitiems kreditoriams, tai patvirtino savo parodymais liudytojas A. Č., šias aplinkybes patvirtino ir pateikti rašytiniai įrodymai – paskolos rašteliai, taip pat pati ieškovė nusiėmė 3000 Lt nuo sąskaitos, 10 000 Lt ji gavo asmeniškai, šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. P.. Be to, 2008-03-18 negrąžintos paskolos likutis sudarė 26 330,31 EUR. Teismas sprendė, kad atsakovo atsikirtimai, jog sutuoktiniai turėjo įsiskolinimų ir jie buvo padengti tik po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir pasirašymo, nėra nuginčyti ar paneigti ir nėra įrodyta aplinkybė, jog atsakovas būtų praturtėjęs ieškovės sąskaita ar jo turtinė padėtis pagerėjo, be to, neįrodyta aplinkybė, jog atsakovas buvo nesąžiningas ar ėmėsi apgaulės ar kitokių nesąžiningų veiksmų. 2008-09-02 ieškovė G. K. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. 2-15995-584/2008) ir pareiškė reikalavimą, jog prašo santuoką nutraukti, priteisiant už santuokoje įgytą parduotą turtą piniginę kompensaciją 30 000 Lt – 50 000 Lt, tačiau šis ieškinys paliktas nenagrinėtu 2008-09-10 teismo nutartimi, nes 2008-08-07 buvo gautas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu su 2008-03-18 sudaryta ir pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, iš kurios matyti, jog jau tuo metu šalys susitarė, jog santuoką nutraukiant, atsakovui E. K. nuosavybėje paliekama žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, praturtėjo, o ieškovės turtas ieškinio pareiškimo metu buvo sumažėjęs dėl atitinkamų atsakovo veiksmų.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Ieškovė G. K. apeliaciniu skundu (b. l. 120-126) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad :
1. teismo sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas nenustačius bylai svarbių aplinkybių bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai analogiškose bylose. Teismas, spręsdamas, kad ieškovė remiasi ne ta materialinės teisės norma, privalėjo pats ją pritaikyti, tačiau to nepadarė. Ginčo teisiniam santykiui taikytinos materialinės teisės normos, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius ir pavedimo teisinius santykius, kadangi atsakovas, parduodamas santuokos metu įgytą turtą veikė pagal ieškovės išduotą įgaliojimą.
2. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad žemės sklypas ir sodo namelis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurią santuokos metu pardavus, gautos lėšos taip pat laikytinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad šalys negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio, todėl gautos lėšos negalėjo būti panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Turtas buvo parduotas už 235000 Lt, atsiskaičius su kreditoriumi Norde Bank Finland Plc, turto liko už 144 527,56 Lt. Todėl atsakovas privalėjo įrodyti, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti arba CK 3.109 str. nurodytų prievolių vykdymui. Atsakovas šių aplinkybių neįrodė, o teismo išvados apie tokių pinigų panaudojimą šeimos poreikių tenkinimui yra visiškai nepagrįstos.
3. teigia, kad atsakovo grąžinti apeliantės motinai J. 19000 Lt buvo ne skola, o šiuos pinigus atsakovo pavogti iš apeliantės tėvų. Todėl 19 000 Lt sumokėti iš bendrų santuokinių lėšų, kaip atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas negalėjo būti vertinami, kaip pagrindas atmesti ieškinį, o buvo pagrindas priteisti ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
4. Teismas sprendime nurodė, kad dalį už parduotą turtą gautų pinigų atsakovas grąžino kreditoriams, tačiau teismas, atsižvelgus į pateiktus dokumentus, paaiškinimus, turėjo kritiškai vertinti skolos raštelių egzistavimą. Paskolos rašteliai, nors pagal juose nurodytas datas, neva buvo surašyti santuokos metu, juose nebuvo ieškovės parašo ar sutikimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, todėl laikytina, kad gautas lėšas, esančias bendrąja sutuoktinių nuosavybe, atsakovas naudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu ir privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Be to, atsakovo atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė teismui pateikė advokato padėjėjo patvirtintus skolos raštelius, ko įstatymai nenumato.
5. Teismas vienareikšmiškai sutiko, jog ieškovė yra gavusi 10 000 Lt remdamasis vien liudytojo A. P. parodymais, nors nėra pateikta jokių įrodymų dėl pinigų perdavimo, liudytojas nenurodė tikslios datos, niekas nematė pinigų perdavimo fakto. Apeliantė pateikia savo darbo grafiką 2008 m. vasaros pabaigos, kuris patvirtina, jog ji tuo metu nebuvo darbo vietoje ir negalėjo gauti iš atsakovo 10 000 Lt. Šio dokumento negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes nežinojo, jog atsakovas nurodys būtent tokią pinigų perdavimo datą. Skirtingai nei nustatė teismas ieškovė nei ieškinyje, nei paaiškinimuose teismo posėdyje neprašė pinigų dalies, kuria padengtas kreditas.
6. Teismas nepagrįstai laikė reikšmingomis aplinkybes, susijusias ankstesniais ieškovės pasirašytais procesiniais dokumentais, nors ir nenurodė, kokią įrodomąją reikšmę joms teismas suteikia. Apeliantė buvo pasirašiusi sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią visas santuokos metu įgytas turtas turėjo atitekti atsakovui. Minėta sutartis nebuvo teismo patvirtinta, todėl neturėjo juridinės galios. Kauno apygardos teismo 2011-02-07 nutartyje ieškovės 2008-09-02 rašytas pareiškimas dėl nesutikimo santuoką nutraukti bendru sutikimu, dėl atsakovo veiksmų parduodant santuokos metu įgytą turtą, teismo įvertintas kaip pasitikėjimo sutuoktiniu praradimo faktas. Šalys santuokos metu gyveno ieškovės tėvams priklausančiame ūkiniame pastate, kuriame santuokos metu padarė einamąjį remontą ir įrengė dušo kabiną. Ūkinis pastatas kaip gyvenamas buvo įrengtas dar iki šalių sudarytos santuokos apie 1985 metus, ieškovės tėvų lėšomis, todėl atsakovo teiginiai, kad jam turėjo atitekti turtas, kadangi ieškovei liko kitas santuokos metu įgytas turtas, yra nepagrįsti.
6. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, ją perkeldamas ieškovei, kai tiek pagal bendras įrodinėjimo taisykles, tiek ir pagal statymuose įtvirtintas taisykles bei prezumpcijas, ši pareiga turėjo būti atsakovo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovo atsikirtimai, jog iš tiesų sutuoktiniai turėjo įsiskolinimų ir jie buvo padengti tik po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir pasirašymo, nėra nuginčyti ar paneigti ir nėra įrodyta aplinkybė, jog atsakovas būtų praturtėjęs ieškovės sąskaita ar jo turtinė padėtis pagerėjo. Tokios teismo išvados prieštarauja CK 178 str. nuostatoms, nes atsakovas turėjo įrodyti, kad prievolės kreditoriams yra bendros.
Atsiliepimas
Atsakovas E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (1 t. b. l. 134-137) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad negrąžintos paskolos likutis turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai buvo 26330,31 Eur ir E. K. įsipareigojo asmeniškai grąžinti paskolą kredito įstaigai. Pardavus nekilnojamąjį turtą, iš parduoto turto vertės, t.y. ieškovės nurodytos 144 527 Lt neva dalintinos turto dalies minusavus 50 000 Lt (toks susitarimas buvo su turto pirkėjais, kad nurodyti didesnę turto kainą, kad jie gautų iš banko didesnę paskolą turtui įsigyti ar renovuoti) buvo privaloma grąžinti pagal paskolos susitarimus tretiesiems asmenims. Paskolos buvo panaudotos turto renovavimui, kitų šeimos poreikių tenkinimui. 9000 Lt skola pagal sąskaitą, 19 000 Lt ieškovės tėvams, 10 000 Lt asmeniškai atiduota ieškovei, 3000 Lt nuo bendros sąskaitos nusiėmė pati ieškovė, nors ieškovė nepagrįstai teigia, jog sąskaita buvo užblokuota. Ieškovė žinojo tiek turto pardavimo kainą, tiek sąlygas, pripažino skolų egzistavimą, o šiuo metu kaltina atsakovą nesąžiningumu, pati klaidina teismą ir siekia nepagrįstos naudos. Byloje apklausti liudytojai patvirtino šias aplinkybes. Suteiktame atsakovui notariškai patvirtintame įgaliojime parduoti turtą, ieškovė net nenumatė sąlygos dalį pinigų pervesti į jos sąskaitą, o tai tik dar kartą rodo, kad ieškovei visos sąlygos, skolos buvo žinomos. Šalims gyvenant pas ieškovės tėvus, patalpose buvo darytas ne tik kosmetinis remontas, bet buvo griautos patalpų sienos, įrengta vonia, dėtos grindys, dėl ko nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru susitarimu (šis ketinimas neįgyvendintas dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų), šalys buvo sutarę, kad nekilnojamasis turtas besąlygiškai lieka atsakovui, kaip prievolė bankui. Ieškovės pareiga įrodyti ieškinį ir reikalavimus, pateikti įrodymus, kuriais grindžia ieškinį, tačiau ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, jos pateikti įrodymai patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir leido teismui įsitikinti ieškovės nesąžiningumu bei ieškinio nepagrįstumu. Teismas negalėjo išeiti iš už reikalavimo ribų, nes išnagrinėta civilinė byla nėra priskiriama prie viešo intereso bylos kategorijų, todėl teismas nepažeidė ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų taikymo ir aiškinimo. 19 000 Lt buvo grąžinta L. J. (ieškovės motinai), ką teismo posėdžio metu pripažino ir pati liudytoja, šį faktą įrodo ieškovės pateikta banko išklotinė, tačiau ieškovė nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šie pinigai buvo panaudoti išimtinai atsakovo interesų tenkinimui. Pateikti paskolos rašteliai atitinka jiems keliamus reikalavimus, išlaikyta skolos -rateliui taikytina forma, šių skolų egzistavimą patvirtino ir ieškovės pakviesti liudytojai, todėl nėra jokio juridinio pagrindo naikinti teismo sprendimą ieškovės nurodytais pagrindais. Juos tvirtinantis atstovas turėjo atstovavimo sutartimi numatytą teisę tvirtinti dokumentų kopijas, teismas susipažino ir su jų originalais, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad teismas negalėjo paskolos raštelių vertinti, yra neteisingas. Ieškovė meluoja tvirtindama, kad ji 2007-07-16 gavo paskolą, kurios pinigai buvo panaudoti šalių bendrai kelionei, nes šalys kartu negyvena nuo 2007 m. Teismas turėtų neprijungti pateiktų papildomų įrodymų, nes jokio būtinumo juos teikti apeliacinės instancijos teismui neatsirado.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nustatydamas faktines bylos aplinkybes padarė netinkamas išvadas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas, veikdamas už save ir sutuoktinę, pagal jos išduotą 2008-07-10 įgaliojimą, 2008-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą su sodo nameliu, esančius (duomenys neskelbtini), įkeistus bankui. Turtas parduotas šalių sutarta kaina (235000 Lt), kurios dalis panaudota atsiskaityti su kreditoriumi Norde Bank Finland Plc, sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šalys nesutaria dėl likusios 144 527,56 Lt santuokos metu įgytų lėšų panaudojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės 2010 07 12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr.2-807-192/2010), įsiteisėjusiu 2011 02 07 Kauno apygardos teismo nutartimi, ieškovės G. K. reikalavimas dėl 72263, 78 lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo E. K. paliktas nenagrinėtu, kadangi iškelta nagrinėjama civilinė byla.
Ieškinys pareikštas dėl 72263, 78 Lt priteisimo iš atsakovo kaip be pagrindo įgyto turto CK 6. 237 str. Tačiau iš ieškinio turinio, bylos faktinių aplinkybių, įrodinėjimo dalyko matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl lėšų, pardavus santuokinį turtą, panaudojimo ir kompensavimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad ieškinys neįrodytas ir kad ginčo teisiniams santykiams materialinių teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą, taikymui nėra esminių sąlygų. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.
Pagal LR Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinio ieškininių reikalavimų pagrindo, ne kartą nurodyta, kad kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, tai yra materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, tai yra aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).
Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad atsakovas, sudarydamas 2008-07-14 pirkimo pardavimo sutartį bei gaudamas sutartyje sutartą kainą veikė už sutuoktinę pagal jos išduotą 2008-07-10 įgaliojimą, kuris suteikė jam teisę parduoti turtą ir už jį gauti pinigus, t. y. atlikti tam tikrus veiksmus (CK 2.137 str., ). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis), pvz., nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gauti pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą tapo jo asmenine nuosavybe. Bendrojon jungtinėn nuosavybėn perduotomis lėšomis galima disponuoti bendru sutarimu (CK 3. 92 str. 1 d.) (1 t. b. l. 11-19, 21). Teisėjų kolegijos nuomone, ginčas kilęs tarp buvusių sutuoktinių dėl kompensacijos priteisimo už dalies santuokinių lėšų panaudojimą be kito sutuoktinio sutikimo, t. y. iš šeimos teisinių santykių (CK 3. 109 str., 3. 115 str.).
Šalių santuoka nutraukta 2010 07 12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-807-192/2010, įsiteisėjusiu 2011 02 07 Kauno apygardos teismo nutartimi. Byloje šalys buvo tos pačios, todėl teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir juose nustatytų aplinkybių iš naujo nustatinėti nereikia (CPK 182 str., 197 str. 2 d.). 2011 02 07 Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad šalys negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio.
Šalys neginčija, kad gražinus kreditoriui Norde Bank Finland Plc likusią 26202, 63 EUR kredito dalį, į atsakovo banko sąskaitą buvo pervesta 144 527,56 Lt. Banko sąskaitos išrašai (1 t. b. l. 7-9) patvirtina, kad 144527, 56 Lt atsakovo gauti ir iš sąskaitos paimti 2008-08-31 - 2008-08- 07 laikotarpiu, šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, dar neišsituokus. 2010 07 12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu turtas nebuvo dalijamas, nes jo santuokos pabaigoje nebuvo.
Apeliantė nesutinka dėl apylinkės teismo argumentais dėl paskolų dengimo iš bendrų lėšų: 19 000 Lt - L. J. (ieškovės motinai), pagal 2005 m. paskolos raštelius dėl 10000 ir 16000 Lt kreditoriams V. K. ir N. U., teigė kad paskolintos lėšos panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos interesais, be ieškovės parašo ar sutikimo skolintis pinigus, kur atsakovas panaudojo pinigus ji nežino.
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Todėl atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose teigė, kad 50000 Lt grąžino tretiesiems asmenims pagal paskolos susitarimus, 9000 Lt skola pagal sąskaitą, 19000 Lt grąžino ieškovės tėvams ir 13000 Lt grąžino ieškovei, kelis tūkstančius litų išleido savo poreikiams (1 t. b. l. 25-27, prijungtos civ. bylos b. l. 120).
Prijungtoje civ. byloje esantys duomenys apie 18900 „t dingimą 2006 06 12 iš ieškovės motinos L. J. namų, atsakovo raštelis dėl įsipareigojimo grąžinti tokią pačią sumą L. J., teisme apklaustų liudytojų L. J., M. K., V. K., P. J. paaiškinimai (1 t. b. l. 105-108, prijungtos civ. bylos b. l. 45-52, 126-127) patvirtina, kad atsakovas, ieškovės bei liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, neteisėtu būdu gavo ieškovės motinai priklausančias lėšas savo poreikiams, todėl atsakovo grąžinta 19000 Lt suma L. J. skolos pavidalu negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole, nes CK 3.92 straipsnio 3 dalies prezumpcija dėl kito sutuoktinio sutikimo netaikytina. Atsakovui įvykdžius šią prievolę pasinaudojant bendru turtu, atsakovas privalo šią sumą kompensuoti ieškovei (CPK 178 str.).
Byloje esantys paskolos rašteliai: 2005-10-05 dėl 16000 Lt paskolos ir 2005-08-16 dėl 10000 Lt paskolos atsakovui bei įrašai juose apie pinigų grąžinimą 2008-08-01 (1 t. b. l. 39,40), liudytojo A. Č. paaiškinimai apie jo 2007 m. paskolintus 1500 Lt E. K. ir grąžintus 2008 m. vasarą, liudytojo K. Z. paaiškinimai apie ūkinio pastato remonto darbus (1 t. b. l. 104-1105) patvirtina, kad paskolos gautos 2005 - 2007 m. šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, byloje yra duomenys, kad ieškovė mokėsi, atsakovas neturėjo pastovaus darbo, buvo dengiamas 2005 m. paimtas kreditas už nupirktą nekilnojamąjį turtą, reikėjo lėšų pragyvenimui, ūkinio pastato remontui, todėl spręstina, kad atsakovas įrodė aplinkybes dėl šių lėšų panaudojimo bendriems šeimos poreikiams tenkinti iki šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Todėl atsiskaitymui su kreditoriais galėjo būti panaudotos bendros sutuoktinių lėšos.
Apeliantė pripažįsta, kad iš atsakovo banko sąskaitos išsiėmė paskutinius 3000 Lt bendrai gautų lėšų, pardavus nekilnojamąjį turtą, nepripažįsta aplinkybės, kad atsakovas atidavė jai grynais 10000 Lt 2008 m. vasarą. Byloje apklausti liudytojai D. K., A. P. konkrečių aplinkybių dėl pinigų perdavimo ieškovei nenurodė, paaiškino, kad 2008 m. vasaros pabaigoje vežė E. K. pas ieškovę į darbą (1 t. b. l. 108-109) . Atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teisme negalėjo nurodyti tikslesnių aplinkybių, datos, laiko dėl 10000 Lt perdavimo apeliantei. Apeliantės pateikti duomenys apie jos kasmetines atostogas, komandiruotę, kelionę 2008-07-28 – 2008-08-14 laikotarpiu patvirtina, kad šiuo laikotarpiu ji nedirbo, atostogavo (1 t. b. l. 127, 129, 157-158). Iš banko sąskaitos išrašo (1 t. b. l. 7) matyti, kad iš atsakovo E. K. sąskaitos paimti 10000 Lt grynais 2008-07-31, kai apeliantė buvo išvykusi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neįrodė 10000 Lt perdavimo fakto apeliantei.
Apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai dėl atsakovo panaudotų 8896, 12 Lt jo asmeninės skolos dengimui I. K. firmai „Egis“ 2008-08-09 (2 t. b. l. 5-8) patvirtina, kad šią sumą atsakovas panaudojo savo asmeninės skolos dengimui, o ne bendroms prievolėms vykdyti, šie duomenys visiškai sutampa su banko sąskaitos duomenimis (1 t.b.l.8).
Atsakovas teigia, kad 50000 Lt atidavė grynais pinigais nekilnojamąjį turtą įsigijusiems asmenims, šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra. Apeliantė šių aplinkybių neginčijo.
Apeliantės pateikti duomenys (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, VĮ registrų centro išrašas) dėl ūkinio pastato būklės, savininkus (1 t. b. l. 145-156) nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių dėl atliktų remonto darbų apimties, įdėtų lėšų šalims gyvenant kartu, todėl jais nesiremiama. Nėra ginčo, kad šalys gyveno apeliantės tėvams priklausančiame pastate, jį remontavo, prižiūrėjo.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių dėl 10000 Lt perdavimo ieškovei, dėl 19000 Lt (L. J.), 8896, 12 Lt (I. K. firmai „Egis“) panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui ir bendrų prievolių vykdymui (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė, pasirašydama įgaliojimą parduoti turtą, jame neaptarė sąlygos dėl atsiskaitymo su ja už parduotą santuokinį turtą, aplinkybė, kad apeliantė pati nusiėmė nuo atsakovo sąskaitos 3000 Lt 2008-08-06, rodo, kad pasiimti dalį pinigų turėjo galimybę ir anksčiau. Šios aplinkybės patvirtina pačios apeliantės didelį neapdairumą, nerūpestingumą bei pasitikėjimą atsakovu, todėl jai pačiai iš dalies tenka galimų pasekmių rizika. Byloje yra duomenys, kad šalys tarėsi, jog pardavus nekilnojamąjį turtą, atsakovas nupirks ieškovei automobilį 20-30 tūkst. vertės, šalių santuoka pasibaigė tik 2010 m.
Teisėjų kolegija, įvertusi įrodymų visumą, šalių elgesį, vadovaudamasis CK 1. 5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas ir įrodytas iš dalies, apeliantei iš atsakovo priteistina 38000 Lt skola bei nuo šios sumos CK 6. 37 str., 6. 210 str. pagrindu priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. 2010-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178 str.). Ieškinio reikalavimas dėl 5177, 25 Lt palūkanų iki ieškinio padavimo priteisimo nepagrįstas, rašytinio susitarimo tarp šalių dėl tokių palūkanų skaičiavimo nėra, todėl netenkintinas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Proporcingai patenkintų (53 proc.) reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, bei valstybei (CPK 93 str.2 d., 96 str. 1 d.). Mokėjimo kvitai apie 200 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ( 1 t. b. l. 6), bei 5000 Lt išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (1 t. b. l. 53) patvirtina ieškovės turėtas išlaidas. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis 3360 Lt advokato pagalbos išlaidos (ieškinio parengimą – 2400 Lt bei atstovavimą – 8 val. x 120 Lt). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistinos 1780 Lt advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 str.). Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 2323 Lt žyminis mokestis, ieškovė sumokėjo 200 Lt, nuo likusios dalies buvo atleista. Todėl iš atsakovo priteistinas 1140 Lt žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. (nuo 38000 Lt) bei 19, 28 Lt išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą, valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Apeliantė sumokėjo 2233 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (1 t. b. l. 119), už advokato pagalbą teiktą apeliacinės instancijos teisme patyrė 1400 Lt išlaidas (už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą) (1 t. b. l. 151-152, 2 t. b. l. 10). Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos 742 Lt advokato pagalbos išlaidos bei 1140 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ieškovei.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Iš E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 38 000 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius litų) kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. 2010-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1780 Lt advokato pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Iš E. K. priteisti 1140 Lt žyminį mokestį ir 19, 28 Lt išlaidas už procesinių dokumentų išsiuntimą, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Iš E. K. priteisti 1882 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme G. K..