- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1977-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02036-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- L. J. V.
- Atsakovas
- R. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės L. J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas R. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. J. V. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, kuriuo prašoma nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. gyvenamąją vietą su ieškove iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5363-647/2021 nutraukė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo R. V. bei patvirtino sutartį dėl santuokos civilinės apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų: sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su R. V. bei sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini)., ir dukros A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su L. J. V.. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų R. V. bei L. J. V. 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarytą taikos sutartį, kuria buvo pakeista dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, t. y. M. V. ir A. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. V..
1.2. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškimo dienai vaikai M. V. ir A. V. gyvena su ieškove, tokį vaikų gyvenamosios vietos keitimą grindžia 2024 m. gegužės 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Skyrius) raštu Nr. 1SD-2132, kuriuo nepilnamečiai vaikai M. V. ir A. V. perduoti ieškovei, nustačius vaikams nesaugią aplinką pas atsakovą. Ieškovės teigimu, atsakovas 2024 m. gegužės mėnesį nusivežė vaikus į sodybą ir į vaikus šaudė žaisliniu šautuvu plastikiniais rutuliukais, nors vaikai prašė to nedaryti. Smūgiai plastikiniais rutuliukais vaikams sukėlė skausmą, liko mėlynės, dėl to sūnus M. V. paskambino ieškovei verkdamas ir pasakė, kad atsakovas vėl į juos šaudė, o jam skaudėjo. Ieškovė pasiėmė vaikus ir nuvyko į Skyrių, kuriame pranešė apie galimą smurtą prieš vaikus. Ieškovė po susiklosčiusios situacijos taip pat kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ąjį skyrių, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19077-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
1.3. Atsakovo smurtas prieš vaikus nuolat kartojasi. Pavyzdžiui 2024 m. sausio mėnesį sūnus M. V. ieškovei SMS žinute pranešė, kad atsakovas jį skriaudė – sudavė per veidą, uždarė į rūsį. Ieškovė kreipėsi į Skyrių, Skyriaus darbuotojai apie įvykį pranešė policijai, dėl šio smurto atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio vaikai buvo perduoti ieškovei. Atsakovas smurtavo ir prieš ieškovę, dėl to ieškovė 2024 m. kovo 22 d. kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10903-24 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ieškovei ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, atsakovas savo kaltę pripažino, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsakovui buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
1.4. Atsakovas kenkia ir pačiai ieškovei, trukdo jai bendrauti su vaikais. Po 2024 m. sausio mėnesio įvykio Skyriaus sprendimu vaikams esant su motina, atsakovas apgaule vaikus pasiėmė ir ieškovei nebegrąžino. Vaikai pas atsakovą buvo iki 2024 m. gegužės 20 d., kol Skyriaus sprendimu vėl buvo perduoti ieškovei dėl nesaugios aplinkos pas atsakovą.
1.5. Šalys kilusį ginčą bandė spręsti mediacijos pagalba, tačiau mediacija baigėsi šalims nesudarius taikaus susitarimo, tą grindžia pridėta 2024 m. birželio 4 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos atlikimo.
1.6. Ieškovė ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau dar nėra surinkusi visų reikalingų dokumentų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriuo prašė: 1) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti M. V. ir A. V. išvykti atostogų su seneliais A. V. ir R. V. 2024 m. birželio 26 d. - liepos 4 d., įpareigojant L. J. V. perduoti vaikus – M. V. ir A. V. jų tėvui R. V. ne vėliau kaip 2024 m. birželio 25 d. 15 val.; 3) priteisti iš L. J. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad:
2.1. Visų trijų ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta jau daugiau nei trejus metus yra su tėvu. Ieškovė nuo 2024 m. gegužės 20 d. piktybiškai negrąžina ieškovui dviejų vaikų – M. ir A. V.. Vaikus grąžinti tėvui ieškovė atsisako, nors Skyriaus specialistai taip pat ragina ieškovę grąžinti vaikus atsakovui pagal galiojantį teismo sprendimą.
2.2. Atsakovas iki šiol nėra įtariamasis, jo atžvilgiu nėra taikytos jokios kardomosios priemonės. Taigi, nėra jokios realios grėsmės, kad atsakovas nuo 2021 m. vienas auginęs vaikus, jiems kenks. Ieškovė nuo 2024 m. gegužės 20 d. negrąžindama vaikų, kenkia vaikų interesams: nevedė į ugdymo įstaigas, vaikai be pateisinamos priežasties praleido 4 savaites ugdymo, nedalyvavo išleistuvėse (M. pradinės mokyklos, o A. darželio).
2.3. Atsakovas ilgus metus vienas rūpinasi ir išlaiko vaikus, turi darbą, dirba tėvams priklausančioje transporto bendrovėje UAB „RMND“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gaunamos pajamos leidžia deramai rūpintis vaikais, jų poreikiais, tuo tarpu ieškovė nedirba, pajamų negauna, turi gausybę skolų, jos atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus ne tik vaikų išlaikymui, tačiau ir buvusio darbdavio naudai „Bolt“ bei VMI. Atsakovui taip pat nėra aišku, ar pas ieškovę vaikams yra sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos dėl ieškovės ir jos sugyventinio nederamo elgesio. Taigi, nėra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nustatant laikiną M. V. ir A. V. gyvenamąją vietą su motina (ieškove).
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Ieškovė ankstesnių teismo sprendimų dėl išlaikymo vaikams teikimo ir bendravimo tvarkos nustatymo nevykdė, atsakovui netgi teko kreiptis į antstolius dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, ieškovė su vaikais trejus metus nebendravo, nerodė jokio noro atkurti ryšio.
2.5. Atsakovas iki tol vienas rūpinosi vaikais, jų ugdymu, sveikata bei higiena, užtikrino vaikų teises į būstą ir kitus papildomus vaikų poreikius. Pabrėžia, kad nuo 2023 m. kovo mėnesio gyvena nuomojamame 200 kv. ploto kotedže, kuriame yra 6 kambariai, todėl visų vaikų teisė į saugią ir sveiką aplinką yra puikiai realizuota. Šiuo metu atsakovas nėra jokiame tyrime pripažintas įtariamuoju, jam nėra pareikšti įtarimai dėl smurto prieš nepilnamečius vaikus, taip pat nėra pritaikyta jokių kardomųjų priemonių.
3. Teisme 2024 m. gegužės 19 d. gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau ir – Tarnyba) išvada, kurioje nurodyta, kad Tarnybai išklausius ieškovę L. J. V., atsakovą R. V., nepilnamečius vaikus M. V. ir A. V., Vaiko teisių apsaugos specialistes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo gyvenimo ir buities sąlygas, tėvų gebėjimus tenkinti vaikų poreikius, nenustačius, kad M. V. ir A. V. esama gyvenamoji aplinka pas tėvą būtų nesaugi (iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus 2024 m. birželio 18 d. gauta informacija, kad R. V. yra pripažintas specialiuoju liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19077-24, jokių kardomųjų priemonių jam nėra paskirta; L. J. V. yra pripažinta įtariamąja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10530-24 pagal BK 164 straipsnį, jai yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos), į tai, kad vaikų noras yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, vaikai dėl savo brandos negali priimti galutinio sprendimo, todėl manytina, kad gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas kartu su ieškove šiuo metu neatitiktų nepilnamečių vaikų geriausių interesų, kadangi visos sąlygos yra užtikrinamos vaikams gyvenant atsakovo namuose. Skyrius neturi tokių duomenų, kad vaikų tėvas įgyvendintų vaikų teises priešingai jų interesams, pas tėvą vaikams būtų nesaugu, jiems kiltų pavojus, kad nebūtų vaikams užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikais būtų nesirūpinama, iš ugdymo įstaigos taip pat negauta informacijos, kad tėvas netinkamai vykdytų savo pareigas (tuo tarpu mamai į sūnaus ugdymosi procesą įsitraukti sekasi sunkiai). Todėl, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus vertinimu, šiai dienai nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti laikiną jų gyvenamąją vietą su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi atmesti ieškovės L. J. V. ir atsakovo R. V. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad:
5.1. Nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais. Tarnyba pateiktoje teismui Išvadoje taip pat pabrėžia, jog nepilnamečių vaikų išreikštas aiškus noras nuolat gyventi pas ieškovę yra iš esmės grįstas emociniu pagrindu, galimai jiems darant įtaką. Vaiko teisių apsaugos specialistės aiškiai išreiškė poziciją, kad nepilnamečių mama savo manipuliacijomis, nuteikinėjimu prieš tėvą gadina vaikų psichiką. Neabejotina, jog tokia situacija kenkia vaikų santykiams su tėvais, vaikai įtraukiami į suaugusiųjų konfliktus, kurie neigiamai veikia vaikų emocinę būseną, elgesį ir požiūrį į savo tėvus.
5.2. Byloje nenustatyta, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad tėvo gyvenamoji vieta būtų tapusi nesaugi vaikams. Vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymas šiuo metu susiklosčiusioje situacijoje keltų vaikams stresą ir nebeatitiktų reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi, nes nėra aišku, į kokias gyvenimo sąlygas būtų perkelti nepilnamečiai vaikai, kaip būtų užtikrintas vaikų ugdymasis, sveikatos priežiūra, vaikai būtų paimti iš savo įprastinės aplinkos, kurioje yra susiformavę artimi ryšiai su šeimos nariais, draugais. Nagrinėjamu atveju vaikų interesams kyla reali grėsmė ne iš atsakovo, o iš ieškovės pusės, t. y. pastebimi vaikų elgesio pasikeitimai po apsilankymo pas ieškovę, konfliktai su broliu, yra pagrindas manyti, kad ieškovė manipuliuoja savo nepilnamečiais vaikais, todėl vaikų perkėlimas į ieškovės gyvenamąją vietą būtų nesuderinamas su vaikų interesais, keltų jiems esminę grėsmę. Dėl išvardintų priežasčių atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, t. y. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, nustatytos galiojančiu teismo sprendimu, pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti pilna apimtimi arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra pagrįsti prielaidomis, realybės neatitinkančiomis aplinkybėmis ir subjektyviu šalių pateiktos medžiagos interpretavimu. Teismas neatsižvelgė į byloje esančią medžiagą, įrodančią atsakovo neprognozuojamą ir konfliktinį charakterio pobūdį, ne vieną kartą panaudotą smurtą ir grasinimus panaudoti smurtą prieš ieškovę, panaudotą smurtą prieš vaikus, du kartus taikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kitas svarbius byloje esančius duomenis.
6.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo pripažintas specialiuoju liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19077-24, o specialusis liudytojas – tai ikiteisminio tyrimo subjektas, kuris yra apklausiamas tokiu atveju, jei yra surinkti duomenys, nurodantys, kad buvo atlikta nusikalstama veika ir ją galimai padarė būtent specialiuoju liudytoju apklausiamas asmuo, tačiau nėra pakankamai duomenų įtariamojo statusui suteikti.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Teismas nevertino tai, kad atsakovas 2024 m. gegužės 10 d. prokuroro M. Z. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10903-24 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo ieškovei. Be to, teismas nevertino tai, kad 2016 m. atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl identiškos nusikalstamos veikos, kuris buvo nutrauktas ieškovei pasitikėjus, kad atsakovo smurtinis elgesys pasikeis ir ieškovei bei atsakovui susitaikius.
6.4. Teismas nevertino tai, kad atsakovas yra nenuspėjamo ir agresyvaus pobūdžio asmuo. Jis pats pripažįsta, kad ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę, taip pat grasina smurtą panaudoti mažamečių vaikų akivaizdoje, o tai visiškai neatitinka vaikų teisės į sveiką, ramią ir taikią aplinką.
6.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė visiškai nesirūpina ieškovės ir atsakovo vaikais, šių neveda į ugdymo ar gydymo įstaigas, nesidomi jų gyvenimu ir kitais vaikų gyvenimo aspektais. Ieškovė pateikia įrodymus, kad ji vedė vaikus į gydymo įstaigas, leidžia su jais laisvalaikį. Ieškovė gyvena Panevėžio mieste esančio 120 kv. m. dydžio namo dalyje, kurioje yra sudarytos visos reikiamos sąlygos tinkamam vaikų gyvenimui, taip pat sąlygos vaikams lankyti ugdymo įstaigas, popamokinę veiklą ir kitus vaikų mėgstamus užsiėmimus.
6.6. Nors atsakovas teigia, kad vaikai nelankė mokymo įstaigos dėl ieškovės kaltės, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad šalių A. V. ir M. V. šiuo laikotarpiu sirgo Parvo virusu, dėl to ir negalėjo vykti į ugdymo įstaigas, o praleisti užsiėmimai buvo pateisinti gydytojų pažymomis.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiama nutartis buvo priimta tinkamai įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją – įvertinus ieškovės pateiktą prašymą ir jo priedus, įvertinus atsakovo R. V. pateiktą atsiliepimą ir jo priedus, išanalizavus į bylą pateiktą Panevėžio apskrities VTAS išvadą ir priėmus geriausiai nepilnamečių vaikų interesus atitinkantį sprendimą. Byloje esanti Panevėžio apskrities VTAS išvada yra itin reikšminga, kadangi specialistai betarpiškai ir net keletą kartų bendravo su ieškove, atsakovu, visais šalių nepilnamečiais vaikais ir išvadoje yra pažymėta, kad konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo pradėti fiksuoti ir kilo tik nuo 2024 m. sausio (ieškovės skolos (išlaikymo) vaikams išieškojimo aktyvių veiksmų), be to, nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos specialistės aiškiai išreiškė poziciją, kad nepilnamečių mama savo manipuliacijom, nuteikinėjimu prieš tėvą kenkia vaikų santykiams su tėvu, vaikai įtraukiami į suaugusiųjų konfliktus, kurie neigiamai veikia vaikų emocinę būseną, elgesį ir požiūrį į savo tėvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirA.me skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
9. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
10. CPK 147 str. 3 d. yra nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. <...> Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. <...> Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Taigi, įstatymas numato aiškiai apibrėžtą keturiolikos dienų terminą per kurį teismui turi būti pateiktas ieškinys ir pasekmes jeigu ieškinys nepateikiamas – tuomet laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
11. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinę sistemą „LITEKO“ (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad šiuo metu teismuose nėra nagrinėjama jokia byloje kurioje būtų sprendžiamas ginčas tarp L. J. V. ir R. V. dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ar kitų su vaikais susijusių klausimų.
12. L. J. V. 2024 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (c. b. Nr. e2-9966-1224/2024). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi byla pagal teismingumą buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (c. b. e2-23988-1093/2024) ieškinys paliktas nenagrinėtu, motyvuojant tuo, kad prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos taikymo ir ja pasinaudoti, tačiau to nepadarė. L. J. V. šios nutarties neskundė, taigi laikytina, kad su ja sutiko. Minėta nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 10 d.
13. Nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos (2024 m. spalio 3 d.) apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų, kad išnyko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nurodytos aplinkybės dėl kurių ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme (informacija ar šalys pasinaudojo privalomąja mediacija). Taigi, šiuo metu neįmanoma nustatyti ar ieškovei pateikus naują ieškinį, jis nebūtų paliktas nenagrinėtas dėl tos pačios priežasties – kad šalys nepasinaudojo privaloma mediacija.
14. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Tačiau, kaip minėta, šiuo metu nėra aišku, ar šiuo metu tokio pobūdžio byla apskritai galėtų būtų nagrinėjama teisme, jeigu ieškovė per 14 dienų ir pateiktų ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo. Taigi, būtent dėl išvardintų priežasčių šiuo metu nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. šiuo metu nėra pagrindo laikinai išspręsti vaikų gyvenamosios vietos klausimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
16. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.