Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. atstovo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 10 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 10 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, V. Ž. buvo nutraukta administracinio nusižengimo pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį teisena, jo veiksmuose nesant šio nusižengimo požymių. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai neabejotinų V. Ž. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliaciniame skunde keliamas V. Ž. kaltės klausimas bei tvirtinama, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, neištirti visi aktualūs ir reikšmingi duomenys, t. y. neatliktas visapusiškas ir išsamus įrodymų tyrimas bei vertinimas. Apygardos teismas su tuo iš esmės sutinka.

8. Pagal ANK 641 straipsnį, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, jog, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. 2 dalyje nurodyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, jog byloje būtų surinkta tiek įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (skundą dėl Institucijos nutarimo), yra numatyta pareiga rinkti ir betarpiškai tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).

10. Pagaliau apygardos teismas pažymi, kad pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. ANK 630 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali vykti tik ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, t. y. 1) kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta; 2) kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

11. Apygardos teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, skundžiamo nutarimo motyvais ir apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad apylinkės teismas, pagal nukentėjusiojo A. P. skundą nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. administracinio nusižengimo bylą, pažeidė virš paminėtas ANK nuostatas. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė ANK 569 straipsnio ir 630 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismo posėdyje betarpiškai, visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje surinktų įrodymų ir juos įvertino tik vienpusiškai, nepateikęs išsamesnės jų visumos vertinimo analizės.

12. Iš bylos matyti, kad tiek tiriant administracinį nusižengimą bei Institucijoje nagrinėjant V. Ž. administracinio nusižengimo bylą, tiek ir apylinkės teisme nagrinėjant gautą nukentėjusiojo A. P. skundą, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Ž. savo kaltę neigė ir visuomet tvirtino, kad jis tuo metu negalėjo šlapintis priešais kaimyno A. P. langą, kadangi nebuvo namuose, nes žvejojo kartu su sūnumi P. Ž. bei jo draugu A. Č. V. Ž. teigė galintis tai įrodyti sodyboje įrengtų kamerų vaizdo įrašais, bet jų jis taip ir nepateikė nei Institucijai, nei teismui. Iš esmės vieninteliai tiesioginiai V. Ž. kaltę pagrindžiantys įrodymai – tai nukentėjusiojo A. P. parodymai. Be to, jo kaltę neva tai įrodo ir nutarime nurodyti netiesioginiai įrodymai – liudytojų V. P. ir A. S., kurioms A. P. papasakojo įvykio aplinkybes, parodymai.

13. Tačiau, šioje byloje Institucijos 2025 m. liepos 10 d. nutarimu V. Ž. administracinio nusižengimo pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį teisena buvo nutraukta pripažinus, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu apylinkės teismas, tenkindamas nukentėjusiojo A. P. skundą, panaikino tokį Institucijos 2025 m. liepos 10 d. nutarimą bei priėmė priešingą sprendimą – V. Ž. nubaudė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda. Bet, kas yra labai svarbu, V. Ž. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir priešingą sprendimą teismas priėmė nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (nors buvo gautas jo prašymas kad jis nedalyvaus bei rašytinis paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių). Taip pat įvykusiame viename teismo posėdyje apylinkės teismas apklausė tik vienos pusės suinteresuotus asmenis – nukentėjusįjį A. P. bei liudytoją V. P., kuriais buvo grindžiama V. Ž. kaltė. Tuo tarpu kitų liudytojų – P. Ž., A. Č., kurių parodymai yra jį teisinantys, teismas į posėdį nekvietė ir jų neapklausė. Čia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad matydamas, jog byloje būtina iš naujo tirti surinktus įrodymus, teismas privalo apie tai aiškiai informuoti tiek kaltininką, tiek ir nukentėjusįjį, kad jie neabejotinai žinotų apie tokį teismo ketinimą ir galėtų dalyvauti tokiame teismo posėdyje. Tai svarbu siekiant realiai užtikrinti proceso dalyvių teises, numatytas ANK 577 straipsnio 2 dalyje (kalbant apie atsakomybėn traukiamą asmenį), 579 straipsnio 1 dalyje (kalbant apie nukentėjusįjį), ir kt. To nepadarius apylinkės teismo atliktą įrodymų tyrimą laikyti objektyviu, visapusišku, išsamiu ir atitinkančiu anksčiau aptartas ANK nuostatas tikrai negalima.

14. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas, atmesdamas liudytojų P. Ž. ir A. Č. parodymus, nurodė, kad jie su V. Ž. susiję šeiminiais bei draugiškais ryšiais. Tačiau tą patį galima pasakyti ir dėl nukentėjusiojo A. P. bei V. P. ir, ko gero, jų kaimynės A. S. Tačiau liudytojai P. Ž. ir A. Č. dėl šiai bylai labai svarbios aplinkybes – ar V. Ž. jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu ir laiku žvejojo, ar ne, apylinkės teisme apklausti nebuvo. Nagrinėjant skundą apylinkės teisme, kaip liudytoja nebuvo apklausta apelianto sutuoktinė apie tai, kur V. Ž. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu buvo tiek pats apeliantas, tiek ir ji bei jos sūnus P. Ž. Kaip matyti iš policijos pareigūnų 2024 m. liepos 22 d. darytų vaizdo ir garso įrašų, (duomenys neskelbtini) kaime yra maždaug 5 sodybos, todėl yra visiškai realus pagrindas manyti, kad bylai reikšmingos informacijos (pavyzdžiui, ar bylai aktualiu laikotarpiu Ž. buvo savo sodyboje, ar ne, ir pan.) gali suteikti ir liudytoja A. S. Tačiau jos apie tai administracinio nusižengimo tyrimo metu taip pat buvo klausiama, o apylinkės teisme ji iš viso nebuvo apklausta, nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad jos parodymais vadovaujasi kaip V. Ž. kaltės įrodymu.

15. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė, kad V. Ž. kaltę pagrindžia ir jo paties prisipažinimas 2024 m. liepos 22 d. policijos pareigūnams bei jo rašytinis pasiaiškinimas 2024 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokole. Tačiau, visų pirma, minimas V. Ž. rašytinis pasiaiškinimas yra absoliučiai abstraktus – iš jo neaišku nei kada, nei kur jis šlapinosi. O be to, jis jau čia nurodė savo kaltės nepripažįstantis. Iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų matyti, jog V. Ž. policijos pareigūnams prisipažino, jog šlapinasi savo sodybos kieme, tačiau nurodė priešingą, negu nukentėjusiojo A. P. sodyba, pusę. Be viso to, iš šių vaizdo ir garso įrašų, policijos pareigūnų darytų praėjus 2 dienoms po šioje byloje nagrinėjamo įvykio, t. y. 2024 m. liepos 22 d., kartu su V. Ž. nėra matyti kitų asmenų – tai P. Ž. ir V. Ž. (kurie, pasak A. P., 2024 m. liepos 20 d. buvo visi kartu sodyboje), nei A. Č. (su kuriuo, pagal gynybos versiją, V. Ž. žvejojo). Tačiau, šie įrašai buvo daryti policijos pareigūnams V. Ž. sodyboje lankantis 2024 m. liepos 22 d., t. y. praėjus 2 dienoms po įvykio, ir jie apie jų matytas ar girdėtas šiai bylai reikšmingas aplinkybes teisme taip pat nebuvo apklausti.

16. Įvertinus tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo A. P. skundą, padarė ANK pažeidimų, nekvietė ir neapklausė apie nusižengimo padarymo aplinkybes galėjusių duoti parodymus liudytojų, darytina išvada, jog apylinkės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp V. Ž. kaltę patvirtinančių ar ją paneigiančių įrodymų. Dėl to skundžiama nutartis negali būti pripažinta kaip teisėta ir pagrįsta. Būtent apylinkės teismui, nagrinėjusiam skundą dėl Institucijos nutarimo, tenka pareiga išsiaiškinti anksčiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir V. Ž. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

17. Apygardos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.