Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-21 · Administracinė byla Nr. I-3069-821/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
I-3069-821/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01652-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
L. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3069-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01652-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad skundo padavimo metu atlieka drausminę nuobaudą drausmės grupėje. Nuo 2018 m. sausio mėnesio gauna piniginę išmoką po 3 Eur ir po 1 Eur pašalpos. Pareiškėjo įsitikinimu, tai neatitinka 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio. Teigia, kad Vilniaus PN, mokėdama jam mažesnes nei 0,2 BSI (7,60 Eur) dydžio socialinę išmoką ir pašalpą, elgiasi neteisėtai, daro psichologinį ir moralinį spaudimą, taip apsunkindami jo bausmės atlikimą, ir dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė moralinę nuoskaudą, jaučiasi nepilnaverčiu Lietuvos Respublikos piliečiu (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–13).

Nurodo, kad nuteistųjų teisė į teisės aktuose nurodytas vienkartinę piniginę išmoką bei vienkartinę pašalpą nėra absoliuti. Teisės aktuose nustatyti tik maksimalūs šių išmokų ir pašalpų dydžiai, prievolės mokėti šias išmoką bei pašalpą kiekvienu atveju nenustatyta. Diskrecijos teisė nuspręsti, ar skirti pašalpą ir išmoką to prašančiam nuteistajam, taip pat kokio dydžio išmoką ar pašalpą skirti teisės aktais suteikta laisvės atėmimo vietos direktoriui. Nuteistiesiems skiriamų vienkartinių išmokų ir pašalpų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į fonduose turimas lėšas, paramos prašančio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.

Pažymi, kad pareiškėjui buvo pateiktas Vilniaus PN administracijos 2018-04-12 atsakymas Nr. 42-346, kuriuo pareiškėjui buvo paaiškinta, kad vadovaujantis aktualiu reglamentavimu vienkartinių pašalpų ir išmokų skyrimas nuteistiesiems yra pataisos įstaigos direktoriaus teisė, bet ne pareiga, o finansinė parama paprastai skiriama tik geria besielgiantiems nuteistiesiems. Atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad neturi duomenų, jog minėtas atsakymas būtų apskųstas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatyta tvarka. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos grindžiami abstrakčiais teiginiais, nepateikiant jokių įrodymų, kuriais pareiškėjas galėtų pagrįsti reikalaujamą priteisti sumą. Be to, galimai, skundas teikiamas siekiant tik pasipelnyti valstybės sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjui Vilniaus PN skiriamos, pareiškėjo manymu, per mažos, neatitinkančios teisės aktuose nustatyto dydžio finansinės paramos, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Siekiant įvertinti, ar yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia vertintina, ar Vilniaus PN atliko neteisėtus veiksmus.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2018-03-14 prašymą, 2018-04-12 raštu Nr. 42-346 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (b. l. 3–4), pareiškėjui paaiškino, kodėl ir kokiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėjas gauna tik 1 Eur pašalpos ir 3 Eur piniginės išmokos.

Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atlieka drausmės grupėje (b. l. 1–2, 3).

Remiantis Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio 2018-01-01 – 2018-05-31 laikotarpiu duomenimis (b. l. 14–15), pareiškėjui 2018-01-08 išmokėta 1 Eur pašalpa, 2018-01-16 išmokėta 3 Eur išmoka, 2018-02-05 išmokėta 1 Eur pašalpa, 2018-02-12 išmokėta 3 Eur išmoka, 2018-03-06 išmokėta 1 Eur pašalpa, 2018-03-20 išmokėta 4 Eur išmoka, 2018-04-06 išmokėta 1 Eur pašalpa, 2018-04-17 išmokėta 4 Eur išmoka, 2018-05-08 išmokėta 5 Eur pašalpa, 2018-05-18 išmokėta 3 Eur išmoka.

Pagrindinis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas bei principus nustatantis teisės aktas yra BVK. BVK 132 straipsnyje nustatyta, kad socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. BVK 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

BVK 173 straipsnio 7 dalį detalizuoja Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nuostatos. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato įkalinimo įstaigos administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriama iki 0,3 BSI dydžio pinigų suma (Taisyklių 2.1 papunktis). Drausmės grupei priskirtiems, taip pat kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriama iki 0,2 BSI dydžio pinigų suma (Taisyklių 2.2 papunktis). Nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriama iki 0,1 BSI dydžio pinigų suma (Taisyklių 2.3 papunktis).

Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų panaudojimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 430 (toliau – Aprašas) 7.1 papunktyje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 BSI dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 BSI dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos.

Išanalizavęs nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad nei Taisyklės, nei Aprašas imperatyviai neįtvirtina pataisos įstaigos administracijos pareigos skirti nuteistiesiems vienkartines pašalpas ar pinigines išmokas. Pašalpos ir piniginės išmokos dydžiai yra sąlygoti Vilniaus PN turimų lėšų, paties nuteistojo elgesio, dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan. Taisyklės ir Aprašas nenustato minimalios pašalpos ir piniginės išmokos sumos, nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai, o konkretaus dydžio sumos nustatymo teisė palikta pataisos namų įstaigos administracijai.

Nuo 2015-01-01 bazinės socialinės išmokos dydis yra 38 Eur. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Vilniaus PN jam moka mažesnę nei 0,2 BSI piniginę išmoką ir mažesnę nei 0,4 BSI socialinę pašalpą. Piniginės išmokos dydis atitinkantis 0,2 BSI, nagrinėjamu atveju yra 7,60 Eur, o socialinės pašalpos dydis, atitinkantis 0,4 BSI, yra 15,20 Eur.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui už 2018 m. sausio mėnesį išmokėta 1 Eur pašalpa ir 3 Eur išmoka, už vasario mėnesį – 1 Eur pašalpa ir 3 Eur išmoka, už kovo mėnesį – 1 Eur pašalpa ir 4 Eur išmoka, už balandžio mėnesį – 1 Eur pašalpa ir 4 Eur išmoka, už gegužės mėnesį – 5 Eur pašalpa ir 3 Eur išmoka (b. l. 14–15).

Teisės aktuose nėra įtvirtinta žemutinė pašalpos ir išmokos suma, todėl Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam Vilniaus PN pateiktame 2018-04-12 atsakyme išdėstytais argumentais dėl jam skiriamos ir mokamos pašalpos ir išmokos dydžio, turėjo teisę per vieną mėnesį apskųsti šį atsakymą Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau to nepadarė. Teismas pabrėžia, kad šio Vilniaus PN atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas dėl, jo manymu, per mažos jam skiriamos finansinės paramos, patiria psichologinį ir moralinį spaudimą, jaučiasi nepilnaverčiu Lietuvos Respublikos piliečiu, teismo vertinimu yra pernelyg abstraktūs ir nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizavo, kodėl jam skirtos ir išmokėtos piniginės išmokos ir socialinės pašalpos sumos yra per mažos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė