- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-26
- Bylos Nr.
- AS-502-159-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- O. J. M., L. V. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. J. M. ir L. V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. J. M. ir L. V. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretysis suinteresuotas asmuo – R. R., dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai O. J. M. ir L. V. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 2.3-10542(86-1-4) „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“;
2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti R. R. (toliau – ir tretysis suinteresuotas asmuo) disponuoti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.254 straipsnio 6 punkto ir 4.255 straipsnio 6 punkto nuostatomis, pranešti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centras apie administracinės bylos dėl registruojamo turto, t. y. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iškėlimą.
Pareiškėjai skunde paaiškino, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir R. R. pardavus neteisėtai jų žemėje suformuotą sklypą sąžiningiems tretiesiems asmenims, nebūtų galimybės susigrąžinti šios žemės natūra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjų skundą priėmė, tačiau atmėtė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, jų nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai prašo uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui disponuoti žemės sklypu, nėra galimybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kartu pažymėjo, jog tinkamas reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, taip pat įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą, vykdant CK 4.254 straipsnio 6 punkto ir 4.255 straipsnio 6 punkto nuostatas, pranešti VĮ Registrų centras apie administracinės bylos dėl registruojamo turto, t. y. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iškėlimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atsisakė tenkinti vadovaudamasis formaliais motyvais, t. y. remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, jog uždraudimas atlikti tam tikrus veiksmus gali būti taikomas tik atsakovui. Su tokia teismo pozicija pareiškėjai nesutinka, kadangi bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra ribotos restitucijos bylos, dėl ko jos yra civilinės prigimties bylos, nors ir įstatymų leidėjo valia patenkančios į administracinių teismų kompetenciją. Teigia, jog tokiose bylose nors ir skundžiamas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau iš esmės ginčas paprastai vyksta tarp pareiškėjo (-ų) ir trečiojo suinteresuoto (-ų) asmens (-ų). Akcentuoja, jog šioje situacijoje pareiškėjai yra priversti ginčyti Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, kuriuo jų nuosavybės teise valdomoje žemėje buvo suformuotos trečiojo suintersuoto asmens sklypo ribos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais bei, kai teismo nutartis užketa kelią tolesnei bylos eigai. Šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.
Atskirajame skunde keliami du savarankiški reikalavimai – dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir įpareigojimo pranešti VĮ Registrų centras apie administracinės bylos dėl registruojamo turto iškėlimą. Pažymėtina, kad pastarasis reikalavimas yra laikytinas procesiniu prašymu, dėl kurio priimta teismo nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama. Tokiais atvejais motyvai dėl neskundžiamų teismo nutarčių neteisėtumo ar nepagrįstumo gali būti įrašyti į apeliacinį skundą, paduodamą dėl teismo sprendimo, priimto bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl toliau šio reikalavimo pagrįstumas nebus nagrinėjamas.
Pagal ABTĮ 149 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjams Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties nuorašai buvo išsiųsti 2008 m. sausio 30 d. (2008 m. sausio 30 d. lydraščiai Nr. I-2722/08, adresuoti O. J. M. ir L. V. M., b. l. 15-16). Pareiškėjų atskirasis skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2008 m. vasario 5 d. (b. l. 19). Netgi skaičiuojant terminą atskirajam skundui pateikti nuo minėtos nutarties nuorašo išsiuntimo dienos, akivaizdu, jog pareiškėjai įstatymo nustatyto termino nepraleido.
Ginčas byloje kilęs dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 2.3-10542(86-1-4) „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo buvo patvirtintas R. R. suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėjai prašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui disponuoti minėtu žemės sklypu.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte kaip viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių numatytas uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Iš normos turinio matyti, kad ši reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tik atsakovui. Šioje byloje atsakovu yra Vilniaus apskrities viršininko administracija, o pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir trečiajam suinteresuotam asmeniui.
Pažymėtina ir tai, kad nenurodytas pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas šių priemonių netaikius. Nežiūrint to, jog pareiškėjai pagal prigimtį ginčą įvardija civiliniu, tokiu jis nelaikytinas. Šioje byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui joks civilinio pobūdžio materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas, byloje reikalaujama tik Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo. Tokio reikalavimo patenkinimo atveju turėtų būti atkurta teisinė padėtis, buvusi iki ginčijamo administracinio akto priėmimo (ABTĮ 92 straipsnis), t.y. išnyktų teisinės pasekmės sukurtos ginčijamu aktu. Todėl teismo sprendimo, kuris galimai bus priimtas, įvykdymui pareiškėjų nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas jokios įtakos neturės.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų O. J. M. ir L. V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.