- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- eI3-1830-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00101-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. E.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Specialiųjų tyrimų tarnyba
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas, Andrė Bakanavičienė
- Kategorijos
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – ir FNTT) direktorius 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. TE-321 pripažino, kad pareiškėjas S. E., eidamas FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, FNTT subendrino pažeidimą ir atleido pareiškėją iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų (toliau – ir Įsakymas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti FNTT 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. TE-321; grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2.1. Paaiškina, kad 2020 m. gegužės 13 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyrius (toliau – ir IKS) buvo informuotas apie tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1-2 dalis „Piktnaudžiavimas“; 226 straipsnio 1-2 dalis „Tarpininko kyšininkavimas“, 297 straipsnį „Tarnybos paslapties atskleidimas“ ir 247 straipsnį „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas“. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorė V. V.. Tą pačią dieną STT pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 pagal 2020 m. balandžio 29 d. Tauragės apylinkės teismo nutartis, FNTT patalpose, esančiose Vilnius, Šermukšnių g. 3, atliko procesines prievartos priemones – kratas pareiškėjo kabinete. FNTT 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėjo tarnybinį patikrinimą ir tą pačią dieną jį sustabdė. 2020 m. liepos 30 d. pradėtas tikslinis pareiškėjo asmens duomenų peržiūrų teisėtumo patikrinimas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. 2020 m. spalio 2 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir VRM) perimti tarnybinio patikrinimo atlikimą pareiškėjo atžvilgiu. FNTT 2020 m. spalio 6 d. sustabdytą tarnybinį patikrinimą atnaujino, 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. 2020 m. spalio 12 d. Pareiškėjas FNTT pateikė prašymą dėl susipažinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga. 2020 m. spalio 13 d. Vidaus reikalų ministrė informavo FNTT, jog nusprendė perimti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą iš FNTT. 2020 m. spalio 14 d. FNTT pateikė atsakymą, jog leidžia pareiškėjui susipažinti su dalimi tarnybinio patikrinimo medžiagos, t. y. duomenimis dėl VRM informacinės sistemos centrinio duomenų banko asmens duomenų užklausų teisėtumo. Su kita dalimi patikrinimo medžiagos pareiškėjui susipažinti neleista dėl to, jog medžiaga yra ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys. 2020 m. gruodžio 8 d. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus patarėja J. Z. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 56TPI-7 (toliau – ir Išvada), kuria FNTT viršininkui siūloma pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir atleisti jį iš pareigų. 2020 m. gruodžio 14 d. priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš darbo.
2.2. Pareiškėjas mano, kad buvo padaryti procedūriniai tarnybinio patikrinimo pažeidimai.
Jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas pradėtas 2020 m. gegužės 13 d. ir atnaujintas 2020 m. spalio 6 d. Išvadoje nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas atnaujintas remiantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktu, numatančiu, jog, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, paaiškėja kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo, patikrinimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinis patikrinimas, sustabdytas Aprašo 10 ir 11 punktuose nustatyta tvarka, šioje dalyje atnaujinamas, tęsiamas ir baigiamas laikantis Aprašo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad FNTT IKS tikrintojui paaiškėjo pareiškėjo veiksmai (neveikimas), sudarantys savarankiškus galimo pareigūno vardo pažeminimo požymius, kuriuos galima atriboti nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20, sustabdytas tarnybinis patikrinimas dalyje pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. spalio 6 d. buvo atnaujintas ir tęsiamas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė negalėjo atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo, kadangi visi 3 iš 4 inkriminuotų epizodų yra visiškai susiję su tebevykstančiu ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjas po tarnybinio tyrimo atnaujinimo kreipėsi į FNTT su prašymu pateikti tarnybinio tyrimo medžiagą, tačiau FNTT pareiškėjui leido susipažinti tik su dalimi tarnybinio tyrimo medžiagos, nes likusi medžiagos dalis yra ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys. Taip pat pasibaigus tarnybiniam patikrinimui pareiškėjui nebuvo pateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga remiantis tuo pačiu argumentu – ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė neleido pareiškėjui susipažinti su ta tarnybinio patikrinimo medžiagos dalimi, kuri tuo pačiu sudaro ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 medžiagą. Todėl vien ta aplinkybė, kad dalis medžiagos sutampa su ikiteisminio tyrimo NR. 02-7-0004-20 medžiaga, patvirtina, jog galimas tarnybinis nusižengimas nuo ikiteisminio tyrimo metu tiriamų galimų nusikalstamų veikų atskirtas nebuvo. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, apribota pareiškėjo teisė į gynybą ir pažeistas Aprašo 20.2 punktas, numatantis, kad tikrinamas pareigūnas turi teisę baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šios medžiagos bei išvados kopiją.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės vertinimu, kad jis nuo 2018 m. kovo 21 d. 14.40 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 13.53 val., atlikdamas 11 VRIS CDB asmens duomenų užklausų, neturėjo tam teisinių ir faktinių pagrindų, nes šie inkriminuojami tariami pažeidimai – užklausos duomenų bazėse, nėra pagrįsti įrodymais. Pareiškėjui yra suteikta prieigos teisė naudotis Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – ir IBPS). Atlikus paieškas pagal bylos numerį jokie kiti duomenys nebuvo žiūrėti, kadangi pareiškėjas tokių įgalinimų neturi. Pareiškėjas gali matyti tik tyrimą atliekančio tyrėjo ir prokuroro vardą ir pavardę, ikiteisminio tyrimo numerį, taip proceso dalyvius, tačiau ne visus ikiteisminiame tyrime, o tik kelias pavardes. Mano, kad objektyviai neįmanoma prisiminti įvykusių paieškų prieš beveik 3 metus, neįmanoma smulkiai paaiškinti, o pačių paieškų atlikta daugiau nei pusantro tūkstančio. Įrodinėjimo našta tenka atsakovei, šiuo atveju ji neįrodė, kad pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo atlikti Išvadoje nurodytas užklausas.
2.4. Nesutinka su Išvados vertinimu, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d., periodiškai konspiraciniu būdu susitikinėdamas su advokatu Š. M., o 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio susitikimo metu aptarinėdamas informaciją, susijusią su Išvadoje nurodytais FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais bei neatmetęs iš advokato gautų neteisėtų prašymų, šiurkščiai pažeidė Ryšių deklaravimo tvarkos aprašo 4 punktą, 5 punktą, 7 punktą, Etikos kodekso 6.2 punkte, 6.3 punkte, 6.4. punkte, 6.9 punkte įtvirtinus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus bei 7.5 punkte, 7.8 punkte, 7.11 punkte įtvirtintą pareigą nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų FNTT tarnautojo vardo, bei šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Taip pat nesutinka su Išvados vertinimu, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. 16.21 val. iki 2020 m. kovo 3 d. 16.39 val. sistemingai (13 užfiksuotų susitikimų), tyčia, nesant teisėto pagrindo, nesant tarnybinio būtinumo, nesuderinus su savo tiesioginiu vadovu arba FNTT vadovybe ir jų teisės aktų nustatyta tvarka neinformavęs, ne FNTT naudai ir interesais palaikydavo ryšį ir dalyvavo susitikimuose su FNTT funkcijų vykdymu, atstovavimo FNTT bylose nesusijusiu asmeniu – advokatu Š. M.; neturėdamas teisinio ir faktinio pagrindo, nesant tarnybinio būtinumo, laikydamasis konspiracijos teikė advokatui Š. M. aptarė informaciją, susijusią su FNTT Vilniaus AV NVTS naujo vadovo paskyrimo aplinkybėmis, esamų vadovų asmenybėmis, galimo neteisėto poveikio jiems darymo galimybę, apie FNTT pabaigtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su proceso dalyviu, kurio duomenys „(duomenys neskelbtini)“, su FNTT vykdomu ikiteisminiu tyrimu arba kitu procesu dėl žemės, neteisėtu praturtėjimu ir panaikintu nutarimu, jo apskundimo aplinkybėmis; teikė informaciją, atsakinėdamas į advokato pateiktus klausimus apie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01003-11 proceso dalyvius (įtariamuosius) E. K., T. O., A. Š.
2.5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Išvada yra prieštaringa, nes, viena vertus, vertinant pareiškėjo išvykimą iš darbo vietos nustatyta, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas išvyko be vadovo žinios. Kita vertus, vertinant epizodą dėl pareiškėjo bendravimo su Š. M. nurodoma, jog pareiškėjas neva galėjo bendrauti su buvusiu kolega ir pažįstamu Š. M. tik su vadovo žinia ir tik esant tarnybiniam pagrindui. Pagal tokią Išvados logiką, pareiškėjas neturi teisės bendrauti apskritai su jokiais savo pažįstamais ar buvusiais kolegomis, kurie užsiima advokato praktika ar yra kitų sričių teisininkai, nes pagal Išvadą susitikimui turi būti „tarnybinis pagrindas“. Visgi pažymėtina, kad nei Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), nei Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – ir VPIDĮ) nenumato draudimo apskritai nebendrauti su pažįstamais buvusiais kolegomis apskritais kitais klausimais, išskyrus tarnybinius.
2.6. Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas, nuo 2019 m. sausio 24 d. savo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17 priimdamas sprendimus, susijusius su advokatu T. M. (2019 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą leisti advokatui T. M. dalyvauti procese kaip įgaliotam atstovui atstovaujamo proceso dalyvio liudytojo J. R interesais, 2019 m. sausio 24 d. atliko minėto liudytojo apklausą, kurios metu dalyvavo advokatas T. M., 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą įforminti advokato T. M. advokato orderį Nr. 457184, kuriuo T. M. buvo pripažintas įtariamojo A. T. gynėju tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17, atlikinėjo kitus procesinius veiksmus su minėtu įtariamuoju asmeniu) ir nereikšdamas nusišalinimo ir nedeklaruodamas interesų konflikto su T. M., šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 7 straipsnį, 11 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus, pažeidimas baigtas 2020 m. gegužės 25 d., kai pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nurodė advokatą T. M.. Pareiškėjas dėl advokato T. M. buvo informavęs tiesioginius vadovus. Atliekant minimą ikiteisminį tyrimą vykdavo įvairūs bendri susirinkimai dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų su vadovais. Vieno jų metu pareiškėjas pats iškėlė šį klausimą ar jis neturėtų nusišalinti, tačiau vadovai patikino, jog pagrindo nusišalinti nėra, todėl pareiškėjas nesutinka su Išvadoje konstatuotu jo VPIDVTĮ ir VPIDĮ nuostatų pažeidimu. Išvadoje taip pat teigiama, jog pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d. susitikinėjant (viso užfiksuota 13 susitikimų) su buvusiu kolega ir savo draugu advokatu Š. M., kuriam perduodavo FNTT neviešo pobūdžio informaciją, bei iš kurio priimdavo vykdyti konkrečius nurodymus ir siūlymus, nedeklaruodamas galimo interesų konflikto su Š. M., pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 7 straipsnį, 11 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus. Pažeidimas baigtas 2020 m. gegužės 25 d., kai pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nurodė advokatą Š. M.. Pareiškėjas per visą tarnybos laikotarpį neturėjo jokių ikiteisminių tyrimų, kurie būtų susiję su Š. M., t. y. nei Š. M. neturėjo suinteresuotumo pareiškėjo veiksmais, nei pareiškėjas. Privačių interesų deklaracijoje yra deklaruojami asmenys, su kuriais pareigūnas turi sandorių ar siejamas artimų ryšių, todėl pareiškėjas nesutinka, kad nedeklaruodamas interesų su Š. M., pažeidė VPIDVTĮ ir VPIDĮ nuostatas.
2.7. Mano, kad Išvadoje pateikta daugybė interpretacijų, tačiau vien realiai ir objektyviai vertinant stenogramas ir pareiškėjo vaidmenį pokalbiuose, aplinkybes, jog daugiau nei pusė pareiškėjo kalbos net nebuvo užfiksuota, visur naudojama frazė „neaiškiai“, nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas kokiais nors veiksmais galėjo pažeminti FNTT reputaciją, pakirsti pasitikėjimą ja ar atlikti kitus akivaizdžiai pareigūno vardą žeminančius veiksmus. Vien frazės Išvadoje, jog tikrintojai viskas „akivaizdu“ kartojimas nereiškia, jog objektyviais įrodymais buvo patvirtintas pareiškėjo tariamas pareigūno vardo pažeminimas. Tarnybinis patikrinimas buvo vienpusiškas ir neišsamus, pasiremta tiesiog neaiškiai ir netiksliai užfiksuota pokalbių stenograma, kuri įvertinta darant deklaratyvias prielaidas bei vadovo formaliu atsakymu, perkopijuotu į visus klausimus, jog jis į nei vieną iš pateiktų klausimų „neturi duomenų“.
2.8. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai prašė skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą Įsakymą skunde išdėstytais argumentais.
3. Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime paaiškina, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras ir terminus. 2020 m. gegužės 13 d. FNTT IKS buvo informuotas apie tai, kad STT atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 2 dalį; 226 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 297 straipsnį ir 247 straipsnį. Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, kuris reglamentuoja, kad gavus Aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas, todėl 2020 m. gegužės 13d. tarnybinis S. E. patikrinimas buvo pradėtas ir sustabdytas. Remiantis 2020 m. gegužės 13 d. disponuojamais duomenimis, pareiškėjo veiksmuose tuo metu dar nebuvo nustatyti savarankiški tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, pagal kuriuos akivaizdžiai būtų galima pradėtą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo STT tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. 2020 m. gegužės 28 d. FNTT raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti visą iki tol FNTT nežinomą leistiną medžiagą apie FNTT pareigūnus, susijusius su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kuri gali būti reikšminga tiriant jų galimus tarnybinius nusižengimus. 2020 m. birželio 8 d. iš Generalinės prokuratūros buvo gautas raštas „Dėl duomenų pateikimo“ kuriuo buvo pateikta papildoma informacija iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-7-00004-20. Prie rašto pridėta 2020 m. gegužės 13 d. specialaus liudytojo S. E. apklausa. Remiantis 2020 m. birželio 8 d. disponuojamais duomenimis, pareiškėjo veiksmuose tuo metu dar nebuvo nustatyti savarankiški tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, pagal kuriuos akivaizdžiai buvo galima pradėtą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo STT tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. 2020 m. liepos 23 d. FNTT papildomai buvo gautas STT raštas „Dėl duomenų pateikimo“. Rašte nurodyta, kad: vykdant prokurorės V. V. pavedimą, papildomai prie prokurorės 2020 m. gegužės 21 d. atsakymo Nr. 17.2-1912 teikiami ikiteisminio tyrimo dokumentai, susiję su S. E., kurie gali būti svarbūs vertinant pareigūno tarnybinės atsakomybės pagrindus. Prie minėto rašto pridedama 15 dokumentų (kriminalinės žvalgybos protokolų išrašai, kuriuose užfiksuota 12 S. E. susitikimų su STT atliekamame ikiteisminiame tyrime įtariamuoju advokatu M. ir užfiksuoto 1 garso įrašo apžiūros protokolas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada dėl garso įrašo bei garso įrašo stenograma). 2020 m. liepos 23 d. pateikti pirminiai duomenys sudarė faktinį pagrindą inicijuoti papildomų duomenų surinkimą, inicijuojant pareiškėjo tikslinį patikrinimą, 2020 m. liepos 30 d. STT direktorius, atsižvelgdamas į Generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 5 d. rašte ir STT 2020 m. liepos 23 d. rašte pateiktą informaciją STT Duomenų priežiūros komisijai (toliau – ir Komisija) pavedė: atlikti tikslinį asmens duomenų peržiūrų teisėtumo patikrinimą ir patikrinti S. E. atliktas Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau – ir VRIS CDB) ir STT centrinės informacinės sistemos (toliau – ir C1S) sistemų atliktas asmens duomenų peržiūras laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. Atitinkamai, STT IKS pavedė atlikti: S. E. Viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijose pateiktų duomenų kontrolę; <..> ; Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gautų duomenų pagrindu atlikti minėto pareigūno patikrinimą. 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisija surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad S. E. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. atliko VRIS CDB asmens duomenų užklausas IBPS, „Sodroje“, Gyventojų registre, Juridinių asmenų registre, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir t. t.), nurodydamas duomenų paieškos pagrindus (duomenų patikslinimas, sutikrinimas) ir su šiais pagrindais susijusius papildomus duomenis (paieškos pagrindų numeriai). Iš viso S. E. atliko 1 528 VRIS CDB asmens duomenų užklausas. Sutikrinus atliktų asmens duomenų užklausų teisėtumą, Komisija konstatavo, kad S. E. VRIS CDB atliko 14 asmens duomenų užklausų, galimai neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų. 2020 m. rugsėjo 25 d. FNTT gavo dar vieną raštą iš STT „Dėl duomenų pateikimo“, kuriuo buvo pateikta papildoma ir tarnybinei atsakomybei reikšminga informacija iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-7-00004-20. Prie rašto pateikta S. E., kaip specialiojo liudytojo, 2020 m. rugsėjo 23 d. apklausos protokolo kopija. 2020 m. spalio 6 d., remiantis gautais ir visais surinktais duomenimis, buvo surašytas išsamus tarnybinis pranešimas „Dėl sustabdyto tarnybinio patikrinimo atnaujinimo VAV NVTS vyriausiojo tyrėjo S. E. atžvilgiu dalyje dėl savarankiškų galimų pažeidimų, nustatytų pagal iš STT gautą papildomą medžiagą“, kuriame buvo susisteminti surinkti duomenys ir kurio pagrindu 2020 m. gegužės 13 d. sustabdyta tarnybinio patikrinimo dalis dėl S. E., vadovaujantis Aprašo 12 punktu buvo atnaujinta, nustačius pareigūno veiksmuose (neveikime) savarankiškus galimo pareigūno vardo pažeminimo požymius, kuriuos galima atriboti nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. spalio 6 d. paaiškėjo veiksmai (neveikimas), sudarantys savarankiškus galimo pareigūno vardo pažeminimo požymius, kuriuos buvo galima atriboti nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20, sustabdyto tarnybinio patikrinimo dalis dėl S. E. 2020 m. spalio 6 d. buvo atnaujinta ir tęsiama, vadovaujantis Aprašo reikalavimais. S. E., baigus tarnybinį patikrinimą, buvo pateikta susipažinti tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga bei pateiktos jų kopijos (išskyrus dokumentus, su kuriais S. E. susipažinti ir gauti jų kopijas neleidžia teisės aktai). Todėl tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų.
3.2. Atsakovė nesutinka, su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo galima atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo, kadangi pareiškėjui susipažinti neleista dėl to, jog medžiaga yra ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą teismų praktiką ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad priešingai, nei teigia S. E., pareigūno teisės aktyviai gintis šios procedūros metu jokiomis formomis nebuvo apribotos ir sudarė visas galimybes pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo: 1) STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su S. E., leido panaudoti tarnybiniame patikrinime; 2) S. E. dėl jam pateikto kaltinimo dėl 14 VRIS CDB užklausų susipažino su visa surinkta medžiaga, todėl turėjo visas galimybes pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl kiekvienos iš galimai padarytą tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančių užklausų. Šią teisę S. E. nedelsdamas ir netrukdomai realizavo per 5 darbo dienų laikotarpį, per kurį pareigūnas turėjo teisę pateikti išsamų paaiškinimą; 3) S. E. dėl jam pateikto kaltinimo dėl nestatutinių ryšių su advokatu, advokato nurodymų gavimo bei neviešo pobūdžio informacijos teikimo advokatui turėjo visas galimybes pateikti paaiškinimą, teikti įrodymus ir prašymus pagal pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo pateiktų kaltinimų apimtį, kadangi pagrindiniai faktiniai duomenys (susitikimų vieta, laikas, asmenys, kurie dalyvavo, ir teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė S. E.) buvo išsamiai nurodyti pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Be to, STT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų dalis yra būtent ta, kuri buvo naudota tarnybinio patikrinimo metu ir kuri S. E. buvo puikiai žinoma, nes jis disponavo ta informacija: tai buvo jo paties, kaip specialaus liudytojo, duoti parodymai pagal jam pateiktus proceso dokumentus dėl kiekvieno užfiksuoto susitikimo, asmenų, vietos, laiko, turinio; 4) S. E., gindamasis nuo jam pateikto kaltinimo dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatų pažeidimų, turėjo visas galimybes pagal pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pateiktų kaltinimų apimtį pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją, kadangi pagrindiniai faktiniai duomenys buvo jo paties tikslinamos deklaracijos ir jose jo paties įrašyti duomenys; atitinkamai pareigūnas puikiai disponavo informacija apie su jo paties atliktu ikiteisminiu tyrimu ir jo paties priimtu sprendimu dėl proceso dalyviams atstovaujančio advokato; 5) 2020 m. spalio 9 d. S. E. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame labai išsamiai pateiktos visos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo surašytas aukščiau minėtas pranešimas, t. y. asmenys, veiksmai, laikas, vieta ir t. t.; pateikti teisės aktai, kuriuos galimai yra pažeidęs, taip pat išvardintos pastarojo teisės. Taigi, pranešimo turinys pareigūnui sudarė visas galimybes suprasti, kuo pareigūnas yra kaltinamas, ir pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Taigi, pareiškėjas, puikiai žinodamas apklausų turinį ir pats dalyvavęs užfiksuotuose pokalbiuose, puikiai galėjo realizuoti savo teisę į gynybą.
3.3. Atsakovė laikosi pozicijos, kad šie inkriminuojami tariami pažeidimai – užklausos duomenų bazėse, yra pagrįstos įrodymais. Išvadoje labai išsamiai nurodyta, kokie teisės aktai reglamentuoja užklausų atlikimą VRIS CDB ir tuo pačiu IBPS sistemoje (Išvados 4-7 lapai). Minėtuose teisės aktuose nurodoma tvarka, kaip turi būti atliekamos užklausos minėtose sistemose ir pareiškėjas turėjo tiksliai nurodyti reikiamus duomenis, dėl ko atlieka paieškas. Jeigu pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, atlikdamas užklausas IBPS sistemoje, ir netinkamai nurodinėjo paieškos pagrindą, jis nuolat pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus ir dabar negali perkelti tikrintojui atsakomybės ir teigti, kad buvo atliktas neišsamus patikrinimas, nebuvo išsamiai patikrintas kiekvienas jo ikiteisminis tyrimas. Pareiga tinkamai nurodyti duomenų paieškos pagrindą ir visus susijusius duomenis yra nustatyta pareiškėjui dar prieš atliekant užklausas sistemoje, tad kokius duomenis jis nurodė sistemoje, tokia apimtimi ir kryptimi yra tikrinamas ir užklausą teisėtumas. Kartu nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad neįmanoma objektyviai prisiminti įvykusių paieškų prieš beveik 3 metus, jog visas pareiškėjas galėtų smulkiai paaiškinti. Pažymėtina, kad S. E. 2017 m. spalio 25 d. pasirašė Pasižadėjimą laikytis vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko saugos reikalavimų, kuriuo pasižadėjo: 1.1. tvarkyti VRIS CDB duomenis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti; 1.2. neatskleisti VRIS CDB duomenų ir nesuteikti kitokios galimybės bet kokia forma su jais susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims; 1.5. nenaudoti VRIS CDB duomenų kitokiais nei VRIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, duomenų teikimo ar paslaugų teikimo sutartyje nurodytais tikslais. Minėtas pasižadėjimas nepanaikintas ir galioja. Iš to seka, kad pareiškėjas pasižadėjo laikyti teisės aktų reikalavimų; atitinkamai, jis puikiai žinojo, kad FNTT IKS periodiškai atlieka tokio pobūdžio tikslinius patikrinimus ir sistemingai primena apie tai, kad pareigūnai užklausas inicijuoti gali tik tais atvejais, kai turi faktinį ir teisinį pagrindus, ir kad šie pagrindai gali būti patvirtinti tik nurodžius teisingą ir pakankamą informaciją. Akivaizdu, kad jeigu pareiškėjas būtų turėjęs ir nurodęs faktinius ir teisinius ginčo dalyką sudarančių užklausų inicijavimo pagrindus, neabejotinai būtų patvirtintas ir jų teisėtumas bei pagrįstumas taip, kaip jo atžvilgiu atlikto tikslinio patikrinimo buvo konstatuota kitų tikrintų užklausų atveju. Kitas labai svarbus aspektas tai, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo vykdytų VRIS CDB (IBPS) užklausų tikslinį patikrinimą dėl 1528 užklausų, didžiąją dalį jų teisėtumo patvirtino pati (kadangi užklausų faktiniai ir teisiniai pagrindai buvo nurodyti tinkamai ir išsamiai) ir nereikalavo pareiškėjo įrodinėti jų teisėtumą ir pagrįstumą.
3.4. Atsakovė nesutinka su pareiškėju pateiktu vertinimu, jog STT disponuojami pareiškėjo ir advokato Š. M. pokalbio įrašai yra labai prastos kokybės, todėl pati stenograma, kuria rėmėsi tikrintoja, yra išvestinis įrodymas. Atlikus tarnybinį patikrinimą išvados buvo daromos atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, o ne selektyviai vertinant surinką medžiagą arba remiantis vien tik užfiksuoto pokalbio duomenimis. Tai, kad, pasak pareiškėjo, pokalbio kokybė nėra gera, visiškai nereiškia, kad juo negalima remtis kaip įrodymu ir vertinti įrodymų bendrai. Pažymėtina, kad kartu su STT daryta stenograma yra pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir minėto specialisto atlikta dar viena stenograma, todėl tarnybinio patikrinimo metu abejoti užfiksuotu stenogramoje duomenų teisingumu nėra pagrindo. Stenogramoje užfiksuotas pareiškėjo ir advokato Š. M. pokalbio turinys buvo labai išsamiai išanalizuotas ir įvertintas, o stenogramoje užfiksuoti pareiškėjo ir advokato žodžiai sudarė pakankamą pagrindą padaryti konkrečias išvadas (išvadoje patektas išsamus jų pateikimas) ir konstatuoti pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, užtraukiantį tarnybinę atsakomybę.
3.5. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad beveik visi išvadoje nagrinėjami pareiškėjo susitikimai su advokatu Š. M. vyko pareiškėjo FNTT (darbo) laiku, todėl buvo tikrinama, ar pareigūnas laikėsi FNTT vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimų – išvykti iš darbo vietos asmeniniais tikslais galima tik gavus vadovo leidimą. Šio galimo pažeidimo objektas buvo Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka. Tarnybinio patikrinimo metu tiesioginis pareiškėjo vadovas E. L. nurodė, kad jam nurodytomis datomis pareiškėjas S. E. dėl leidimo išeiti iš darbo susitikti su advokatu į jį nesikreipė, o ar kreipėsi prašydamas leidimo išeiti dėl kitokių priežasčių, neprisimena; V. V. paaiškino, kad jam nurodytomis valandomis apie jokius S. E. planuojamus susitikimus su advokatu Š. M. nei raštu, nei žodžiu informuotas nebuvo ir tokio leidimo susitikti su minimu asmeniu nėra suteikęs, jis nepamena, ar S. E. konkrečiomis dienomis jį informavo apie savo išvykimą iš darbo tarnybos tikslais, ar pas gydytoją. Šie faktiniai duomenys aiškiai įrodo, kad vadovai yra įsitikinę, kad nedavė sutikimų pareiškėjui darbo metu susitikinėti su advokatu, t. y. aptarinėti juos pačius ir FNTT disponuojamą informaciją. Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad tikrintoja pašalino šį pareiškėjo kaltinimą pažeidus šio teisės akto 11 punkte nustatytą reikalavimą ne dėl to, kad buvo paneigtas šio pažeidimo faktas, o dėl to, kad tiesioginiai pareiškėjo vadovai N. V. ir E. L. visgi neprisiminė, ar buvo davę S. E. leidimą darbo metu išeiti iš tarnybos asmeniniais tikslais (nors V. V. aiškiai nurodė nedavęs tokio sutikimo), todėl nebuvo galimybės nei paneigti, nei patvirtinti šį faktą, kitaip tariant, nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų patvirtinti šį faktą (įrodymų nepakankamumas). Toks pažeidimo pašalinimas jokiu būdu nesuponuoja išvados, kaip nori įtikinti pareiškėjas, kad pareiškėjas turėjo leidimus susitikinėti su advokatu, darbo metu, tačiau rodo tikrintojos visų nustatytų aplinkybių objektyvų vertinimą. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, kodėl jis palikdavo darbo vietą, Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto pažeidimo tyrimui reikšmės neturi – esminė sąlyga ta, kad turi būti vadovo leidimas ir jo informavimas apie priežastis, kodėl pareigūnui reikia palikti savo darbo vietą. Kitų pareiškėjo pažeidimų objektas buvo FNTT darbuotojų ryšių su asmenimis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai domisi įslaptinta ar kita viešai neskelbtina FNTT disponuojama informacija ar bando daryti įtaką priimamiems sprendimams bei kelia grėsmę FNTT vidaus ir jos darbuotojų saugumui, deklaravimo tvarka, taip pat tokios informacijos teikimo tvarka, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos nuostatų tinkamas įgyvendinimas. Pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė ne už bendravimą ir susitikimus, kaip skunde bando įrodinėti pareiškėjas, o už tarnybinių pareigų, susijusių su reikalavimais vengti ryšių su asmenimis, kurie gali sukelti įtarimų FNTT reputacija ir prestižu. FNTT darbuotojų sąžiningumu, nešališkumu, priimamų sprendimų objektyvumu ir teisėtumu, taip pat kurie gali sudaryti prielaidas interesų konfliktui kilti arba dėl kurių gali kilti korupcijos pasireiškimo galimybė, reikalavimų, įpareigojančių nedelsiant informuoti apie atvejus, kai pareigūno prašoma atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų susiję su FNTT pareigūnų ir darbuotojų vykdomomis funkcijomis, ar šių veiksmų neatlikti ir kai kitokiu būdu bandoma padaryti įtaką FNTT darbuotojų priimamiems sprendimams, pažeidimus, kurie vyko šių susitikimų metu.
3.6. Pareiškėjas dėl advokato T. M. buvo informavęs tiesioginius vadovus, tačiau vadovai patikino, jog pagrindo nusišalinti nėra. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nepaneigia pareiškėjui pateikto kaltinimo dėl viešuosius ir privačius interesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjui, ir bet kuriam FNTT darbuotojui niekada nebuvo ir nėra draudžiama bendrauti arba susitikinėti su buvusiais kolegomis ar buvusiais kolegomis, kurie tapo advokatais, tačiau pastarųjų dalyvavimas FNTT atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose įpareigoja pareigūną įvertinti galimą interesų konfliktą ir laiku priimti pagrįstus sprendimus. Pareiškėjo buvęs vadovas D. B. neturėjo ir neturi įgaliojimų vertinti pareiškėjo nusišalinimo pagrindų (tokius įgaliojimus turi tik FNNT direktorius), priežasčių ir pagrįstumo. Baršausko nuomonė, vertinant pareiškėjo padarytus pažeidimus, pažeidimų konstatavimui reikšmės neturi, o papildomai įrodo, kad pareiškėjas jau tada žinojo apie kilusį interesų konfliktą ir jam atliekant savo pareigas ir nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų. Nei pareiškėjas, nei D. B. nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad pareiškėjo nusišalinimo procedūra įvyko ir kad ji įvyko laikantis teisės aktų reikalavimų. Kartu nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad jis nusišalinimo klausimą privalėjo spręsti BPK 57-58 straipsniuose nustatytu reglamentavimu. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, kuriam taikomi specialūs teisės aktai, o ne jo atliekamame ikiteisminiame tyrime buvusių proceso dalyvių, tarp jų advokato M. pareiga nusišalinti. Kitaip tariant, tampa akivaizdu, kad pareiškėjas siekia perkelti pareigą ne tik atsakovei, kuri apie pareiškėjo ryšius sužinojo tik gerokai vėliau, bet ir proceso dalyviui – advokatui M. Pareiškėjas pats privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad išvengtų interesų konflikto, o ne pasyviai laukti, kol kiti proceso dalyviai kreipsis dėl jo nušalinimo BPK nustatyta tvarka.
3.7. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Specialiųjų tyrimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad STT vertinimu, nagrinėjamoje byloje teisės aktai negali būti aiškinami taip, jog valstybės institucijoms būtų užkertamas kelias tinkamam valstybės tarnybos sistemos funkcionavimui, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ar leistų išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. STT, perdavusi FNTT dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 medžiagos, veikė prokuroro pavedimu, kuris ir priima sprendimą dėl tokios medžiagos skelbtinumo, o kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo kontekste, Specialiųjų ekspertų komisijai įvertinus nurodytas aplinkybes, STT papildomos teiktinos informacijos teismui neturi. Tarnybinei atsakomybei atsirasti nėra reikalaujama nustatyti konkrečias kilusias pasekmes, todėl iš esmės pagrįstų abejonių dėl perduotos informacijos apie pareiškėją neteisėtumo, tarnybinės atsakomybės kontekste, nėra. STT atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. TE-321, kuriuo pareiškėjui S. E. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nustatyta, kad FNTT IKS 2020 m. gegužės 13 d. buvo informuotas, kad STT atlieką ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20. Tą pačią dieną STT pareigūnai, vykdami ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 pagal 2020 m. balandžio 29 d. Tauragės apylinkės teismo nutartis, FNTT patalpose, esančiose Vilnius, Šermukšnių g. 3, atliko procesines prievartos priemones – kratas pareiškėjo kabinete. FNTT 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėjo tarnybinį patikrinimą ir vadovaujantis Aprašo 10 punktu, 2020 m. gegužės 13 d. disponuojamais duomenimis, pareiškėjo veiksmuose tuo metu dar nebuvus nustatytiems savarankiškiems tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymiams, pagal kuriuos akivaizdžiai būtų galima pradėtą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo STT tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą, tą pačią dieną jį sustabdė.
6.1. FNTT 2020 m. gegužės 28 d. raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti visą iki tol FNTT nežinomą leistiną medžiagą apie FNTT pareigūnus, susijusius su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kuri gali būti reikšminga tiriant jų galimus tarnybinius nusižengimus. 2020 m. birželio 8 d. iš Generalinės prokuratūros buvo gautas raštas „Dėl duomenų pateikimo“ kuriuo buvo pateikta papildoma informacija iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-7-00004-20. Prie rašto pridėta 2020 m. gegužės 13 d. specialaus liudytojo S. E. apklausa.
6.2. 2020 m. liepos 23 d. FNTT papildomai buvo gautas STT raštas „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad: vykdant prokurorės V. V. pavedimą, papildomai prie prokurorės 2020 m. gegužės 21 d. atsakymo Nr. 17.2-1912 teikiami ikiteisminio tyrimo dokumentai, susiję su pareiškėju, kurie gali būti svarbūs vertinant pareigūno tarnybinės atsakomybės pagrindus. Prie minėto rašto pridedama 15 dokumentų (kriminalinės žvalgybos protokolų išrašai, kuriuose užfiksuota 12 pareiškėjo susitikimų su STT atliekamame ikiteisminiame tyrime įtariamuoju advokatu Š. M. ir užfiksuoto 1 garso įrašo apžiūros protokolas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada dėl garso įrašo bei garso įrašo stenograma).
6.3. FNTT direktorius 2020 m. liepos 30 d. Komisijai pavedė: atlikti tikslinį asmens duomenų peržiūrų teisėtumo patikrinimą ir patikrinti pareiškėjo atliktas VRIS CDB ir C1S sistemų atliktas asmens duomenų peržiūras laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. Sutikrinus atliktų asmens duomenų užklausų teisėtumą, Komisija konstatavo, kad pareiškėjas VRIS CDB atliko 14 asmens duomenų užklausų, galimai neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų.
6.7. Pareiškėjas FNTT pateikė prašymą dėl susipažinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga, todėl FNTT 2020 m. spalio 14 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kad jam leidžiama susipažinti su dalimi tarnybinio patikrinimo medžiagos, t. y. duomenimis dėl VRM informacinės sistemos centrinio duomenų banko asmens duomenų užklausų teisėtumo. Su kita dalimi patikrinimo medžiagos pareiškėjui susipažinti neleista dėl to, jog medžiaga yra ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys.
6.8. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus patarėja 2020 m. gruodžio 8 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 56TPI-7, kuria FNTT viršininkui siūloma pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir atleisti jį iš pareigų.
6.9. FNTT direktorius 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. TE-321 pripažino, kad pareiškėjas, eidamas FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, subendrino pažeidimą ir atleido pareiškėją iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų.
7. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ); Vidaus tarnybos statutas (toliau - ir Statutas), Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas).
7.1. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ. Šio įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
7.2. Tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti paskirta pagal Apraše numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas.
7.3. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir KŽĮ) nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, kad vienas iš tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimo pagrindų yra kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams. VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, kas yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu: 1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba; 5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas; 6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; 7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu; 10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (LVAT administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, Nr. A62-200/2011, A756-825/2014). Išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., LVAT administracinėse bylose Nr. A146-354/2014, Nr. A146-278/2014). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog asmuo padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant dėl skundžiamos nuobaudos pagrįstumo.
7.5. Todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje (LVAT 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę (pvz., LVAT administracinėse bylose Nr. A756-156/2012, Nr. A62-2207/2011, A62-773/2011, Nr. A438-1112/2009, Nr. A6-2160/2006, kt.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (LVAT administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
7.6. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT administracinės bylos Nr. A146-1368/2010; Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1308/2012; Nr. A438-384/2013). Vadinasi, teismas turi įvertinti, ar tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjos atžvilgiu yra surašyta išsamiai ir visapusiškai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą.
7.7. Todėl teismas šiuo atveju turi nustatyti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar jam paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (LVAT administracinės bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).
9. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagos aiškiai matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 13 d., gavus informaciją iš STT apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir vadovaujantis Aprašo 10 punkto nuostatomis tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, nes nebuvo galima tarnybinio nusižengimo atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo tyrimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. 2020 m. spalio 6 d., remiantis gautais ir visais surinktais duomenimis, buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu 2020 m. gegužės 13 d. sustabdyta tarnybinio patikrinimo dalis dėl pareiškėjo, vadovaujantis Aprašo 12 punktu buvo atnaujinta, nustačius pareigūno veiksmuose (neveikime) savarankiškus galimo pareigūno vardo pažeminimo požymius, kuriuos galima atriboti nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20. 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo veiksmuose (neveikime) nustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai, nes jis privačių interesų deklaracijoje galimai nėra pateikęs duomenų apie asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (dėl advokato Š. M. ir advokato T. M.); tarnybos metu, neinformavus tiesioginio vadovo ar vadovybės ir nesant jų leidimo, sistemingai (13 užfiksuotų susitikimų), dalyvavo susitikimuose su atstovavimo FNTT bylose nesusijusiu asmeniu – advokatu Š. M. konspiracijos būdu; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. atliko 14 VRIS CDB asmens duomenų užklausų galimai neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų, ir nesilaikė asmens duomenų tvarkymą bei VRIS CDB asmens duomenų saugą ir jų peržiūros teisėtumą reglamentuojančių teisės aktų. 2020 m. spalio 13 d. VRM perėmė pareiškėjo tarnybinį patikrinimą iš FNTT. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus patarėja atlikusi tyrimo veiksmus surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 56TPI-7, kuria FNTT viršininkui pasiūlyta pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir jį atleisti iš pareigų. Išvadoje konstatavo, kad: 1) pareiškėjas, nuo 2018 m. kovo 21 d. 14.40 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 13.53 val. atlikdamas Išvados 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.4, 3.3.5, 3.3.7, 3.3.8, 3.3.9, 3.3.10., 3.3.11, 3.3.12 punktuose 11 VRIS CDB asmens duomenų užklausų, neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų, pažeidė Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 6.2 punktą, 6.3 punktą, 6.4 punktą, 6.9 punktą, 7.5 punktą, 7.8 punktą, 7.11 punktą, Administravimo taisyklių 15 punktą, Pasižadėjimo laikytis vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko saugos reikalavimų 1.1 punktą, 1.2 punktą, 1.5 punktą, 2.2 punktą, Naudotojų administravimo taisyklių 10 punkto reikalavimus ir šiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą; 2) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d., periodiškai konspiraciniu būdu susitikinėdamas su advokatu S. M., o 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio susitikimo metu aptarinėdamas informaciją, susijusią su Išvadoje nurodytais FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais bei neatmetęs iš advokato gautų neteisėtų prašymų, šiurkščiai pažeidė Ryšių deklaravimo tvarkos aprašo 4 punkto, 5 punkto, 7 punkto reikalavimus, Etikos kodekso 6.2 punkte, 6.3 punkte, 6.4 punkte, 6.9 punkte įtvirtinus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus bei 7.5 punkte, 7.8 punkte, 7.11 punkte įtvirtintą pareigą nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų FNTT tarnautojo vardo, bei šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą; 3) nuo 2019 m. sausio 24 d. savo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17 priimdamas sprendimus, susijusius su advokatu T. M. (2019 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą leisti advokatui T. M. dalyvauti procese kaip įgaliotam atstovui atstovaujamo proceso dalyvio liudytojo J. R interesais, 2019 m. sausio 24 d. atliko minėto liudytojo apklausą, kurios metu dalyvavo advokatas T. M., 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą įforminti advokato T. M. advokato orderį Nr. 457184, kuriuo T. M. buvo pripažintas įtariamojo A. T. gynėju tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17, atlikinėjo kitus procesinius veiksmus su minėtu įtariamuoju asmeniu) ir nereikšdamas nusišalinimo ir nedeklaruodamas interesų konflikto su T. M., šiurkščiai pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 7 straipsnio, 11 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus, FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. išankstines rekomendacijas „Dėl bendravimo su advokatų praktika užsiimančiais buvusiais kolegomis ir galimo interesų konflikto“ (Nr. 1/8-4-1636), FNTT direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. išankstines rekomendacijos „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo taikymo“ (Nr. 1/8-5-3026). Pažeidimas baigtas 2020 m. gegužės 25 d., kai S. E. privačių interesų deklaracijoje nurodė advokatą T. M.; 4) Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d. susitikinėjant (viso užfiksuota 13 susitikimų) su buvusiu kolega ir savo draugu advokatu Š. M., kuriam perduodavo FNTT neviešo pobūdžio informaciją, bei iš kurio priimdavo vykdyti konkrečius nurodymus ir siūlymus, nedeklaruodamas galimo interesų konflikto su Š. M., pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 7 straipsnio, 11 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus, FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. išankstines rekomendacijas „Dėl bendravimo su advokatų praktika užsiimančiais buvusiais kolegomis ir galimo interesų konflikto“ (Nr. 1/8-4-1636), FNTT direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. išankstines rekomendacijos „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo taikymo“ (Nr. 1/8-5-3026). Pažeidimas baigtas 2020 m. gegužės 25 d., kai S. E. privačių interesų deklaracijoje nurodė advokatą Š. M.. Atsižvelgdama į tai, tyrėja pasiūlė už pareigūno vardo pažeminimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Ši Išvada buvo pateikta Vidaus reikalų ministrei, kuri 2020 m. gruodžio 14 d. ją patvirtino.
10. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 3, 5, 8, 10 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidžiant pareiškėjo teisių, surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padarytą šiukštų tarnybinį nusižengimą, nes jis savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, o FNTT, priimdama įsakymą atlikti tarnybinį patikrinimą, ginčijamu įsakymu paskirdama tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę.
11. Teismas, spręsdamas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (šiurkštus pažeidimas, kai valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises), vadovaujasi Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatytais duomenimis. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Tačiau piktnaudžiavimas tarnyba ne visada užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinis kriterijus, atribojantis baudžiamąją ir tarnybinę atsakomybę – didelės žalos padarymas. Valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą. Nors baudžiamoji atsakomybė asmeniui gali ir nekilti, tai nešalina jo tarnybinės atsakomybės, nes jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes – sumažinti pasitikėjimą įstaigos darbu, sumenkinti įstaigos autoritetą, diskredituoti valstybės tarnautojo vardą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-552-883/2014).
12. STT į bylą pateikė 2021 m. vasario 17 d. Apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad buvo patikrintas pareiškėjo mobilusis telefonas IPHONE A1723, paimtas 2020 m. gegužės 13 d. vykusios kratos metu pas jį namuose Nuotakų g. 7, Vilnius. Apžiūros metu nustatyta: 1) telefono elektroninėje adresų knygelėje yra išsaugota „(duomenys neskelbtini)“; 2) skambučių žurnale užfiksuoti 24 skambučiai tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „S. E.“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 29 iki 2019 m. gruodžio 30 d. bendravimo programėlėje TELEGRAM; 3) užfiksuotos 131 žinutės tarp „S. M.“ ir „S. E.“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 iki 2019 m. gruodžio 30 d. bendravimo programėlėje TELEGRAM; 4) telefono vaizduose yra 5 nuotraukos, kurios darytos 2019 m. sausio 30 d. 18,23 val. Šiose nuotraukose yra Vilniaus apygardos teismo teisėjo E. R. 2018 m. spalio 9 d. nutartis ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11, kuriame išnagrinėtas pareiškėjos I. K. atstovo advokato padėjėjo J. P. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria trims mėnesiams nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objektus. Šio ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, kaip nurodyta prokurorės 2020 m. gegužės 21 rašte Nr. 17.2-1912, tačiau pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, naudojo šiuos duomenis, kurie jam nepriklausė. Teismo posėdyje negalėjo paaiškinti kaip ši teismo nutartis atsirado jo telefone, prašė šiuo įrodymu nesivadovauti. Teismas sprendžia, kad tokie pareiškėjo veiksmai, kurie buvo atliekami tyčia pasinaudojant savo, kaip pareigūno padėtimi, t. y. savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimu ir / arba nepanaudojimu priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, kurių sukeliamos pasekmės – valstybės tarnautojo vardo, valstybės tarnybos diskreditavimas, FNTT autoriteto sumenkinimas, pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus pažeidimas – piktnaudžiavimas tarnyba, kuris, minėta, priskirtinas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčiai veikai, už jį paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų laikytina proporcinga priemone.
13. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė negalėjo atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo, nes visi 3 iš 4 inkriminuotų epizodų yra susiję su tebevykstančiu ikiteisminiu tyrimu, atsakovė leido susipažinti tik su dalimi tarnybinio tyrimo medžiagos, nes likusi medžiagos dalis yra ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys, o pasibaigus tarnybiniam patikrinimui nebuvo pateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga remiantis tuo pačiu argumentu – ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė neleido pareiškėjui susipažinti su ta tarnybinio patikrinimo medžiagos dalimi, kuri tuo pačiu sudaro ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 medžiagą, todėl buvo padaryti procedūriniai tarnybinio patikrinimo pažeidimai neleidžiant pilna apimtimi pasinaudoti teise į gynybą.
13.1. Teismas pažymi, kad šio pareiškėjo argumento, kad atsakovė negalėjo atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo, nes visi 3 iš 4 inkriminuotų epizodų yra susiję su tebevykstančiu ikiteisminiu tyrimu, kontekste yra svarbūs Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime KŽĮ, VTĮ ir Statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pateikti išaiškinimai. Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime akcentuota, kad KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį numatyta galimybė kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinti ir panaudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus, už kuriuos gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – valstybės tarnautojo (pareigūno) atleidimas iš pareigų, yra konstituciškai pateisinamas siekiant veiksmingai įgyvendinti pagal Konstituciją valstybei tenkančią pareigą tinkamai ištirti tarnybinius nusižengimus, tarp jų ir korupcinio pobūdžio, ir iš tikrųjų pritaikyti tarnybinę atsakomybę. KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas <...> vertintinas kaip įstatyme numatyta demokratinėje visuomenėje būtina priemonė tarnybinės atsakomybės tikslui pasiekti, t. y. sudaryti prielaidas asmenims, padariusiems su jiems iš Konstitucijos kylančiais reikalavimais nesuderinamus korupcinio pobūdžio pažeidimus valstybės tarnyboje, iš tikrųjų pritaikyti tarnybinę atsakomybę kaip viešą demokratinės valstybės tarnautojų (pareigūnų) kontrolės ir atsakomybės visuomenei formą (nutarimo 74.4. punktas). Kai atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl vieno asmens surenkama informacija dėl kito asmens ir iš jos matyti, kad tas kitas asmuo galimai padarė tarnybinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, tokia informacija pagal ginčijamą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį taip pat gali būti išslaptinama ir panaudojama to kito asmens korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimui (nutarimo 76.6. punktas). Nutarimo 86.5. punkte išaiškinta, kad KŽĮ pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija (KŽĮ 2 straipsnio 7 dalis, 4 straipsnis, 8 straipsnis (su 2016 m. birželio 30 d., 2018 m. gruodžio 20 d. pakeitimais) apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį negali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus, jeigu minėtų tarnybinių nusižengimų tyrimas būtų negalimas, inter alia būtų suėjęs teisės aktuose nustatytas patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas. Šiame kontekste pažymėta, kad surinkta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti laikoma, saugoma ir panaudota pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį tik tol, kol nesuėjęs atitinkamai VTĮ ar Statuto nustatytas patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas, t. y. ne ilgiau nei 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos <...>. Suėjus minėtam terminui ši informacija nebegali būti naudojama korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį. Paminėtos Konstitucinio Teismo nutarimo 86.5. punkto nuostatos paneigia pareiškėjo teiginius, kad atsakovė negalėjo atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo ir, kad jis nebuvo atribotas, nes visi 3 iš 4 inkriminuotų epizodų yra susiję su tebevykstančiu ikiteisminiu tyrimu, kadangi nebuvo suėjęs Statuto nustatytas patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas, t. y. 3 metai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
13.2. Pareiškėjo argumentus, kad jam buvo leista susipažinti tik su dalimi tarnybinio patikrinimo medžiagos ir taip buvo pažeista jo teisė į gynybą, teismas vertina kritiškai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, pareigūno teisės aktyviai gintis šios procedūros metu jokiomis formomis nebuvo apribotos ir sudarė visas galimybes pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo: 1) STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su pareiškėju, leido panaudoti tarnybiniame patikrinime; 2) pareiškėjas dėl jam pateikto kaltinimo dėl 14 VRIS CDB užklausų susipažino su visa surinkta medžiaga, todėl turėjo visas galimybes pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl kiekvienos iš galimai padarytą tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančių užklausų. Šią teisę pareiškėjas realizavo teikdamas paaiškinimus; 3) pareiškėjas dėl jam pateikto kaltinimo dėl nestatutinių ryšių su advokatu, advokato nurodymų gavimo bei neviešo pobūdžio informacijos teikimo advokatui turėjo visas galimybes pateikti paaiškinimą, teikti įrodymus ir prašymus pagal pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo pateiktų kaltinimų apimtį, nes pagrindiniai faktiniai duomenys (susitikimų vieta, laikas, asmenys, kurie dalyvavo, ir teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė pareiškėjas) buvo išsamiai nurodyti pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Be to, STT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų dalis yra būtent ta, kuri buvo naudota tarnybinio patikrinimo metu ir kuri pareiškėjui buvo žinoma, nes jis disponavo ta informacija: tai buvo jo paties, kaip specialaus liudytojo, duoti parodymai pagal jam pateiktus proceso dokumentus dėl kiekvieno užfiksuoto susitikimo, asmenų, vietos, laiko, turinio; 4) pareiškėjas, gindamasis nuo jam pateikto kaltinimo dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatų pažeidimų, turėjo visas galimybes pagal pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pateiktų kaltinimų apimtį pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją, nes pagrindiniai faktiniai duomenys buvo jo paties tikslinamos deklaracijos ir jose jo paties įrašyti duomenys; atitinkamai pareigūnas puikiai disponavo informacija apie su jo paties atliktu ikiteisminiu tyrimu ir jo paties priimtu sprendimu dėl proceso dalyviams atstovaujančio advokato. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teisę į gynybą realizavo ir šios bylos nagrinėjimo metu, kai dar kartą susipažino su tarnybinio tyrimo medžiaga. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista.
14. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 21 d. 14.40 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 13.53 val. atliko 11 VRIS CDB asmens duomenų užklausų, neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų. Tai aiškiai atsispindi Išvados 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.4, 3.3.5, 3.3.7, 3.3.8, 3.3.9, 3.3.10, 3.3.11, 3.3.12 punktuose, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad užklausos atliktos turint tam pagrindą, vertina tai kaip pareiškėjo gynybinę poziciją. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjas atliko asmens duomenų užklausas ikiteisminiuose tyrimuose, sužinojo duomenis apie ikiteisminius tyrimus kontroliuojančius pareigūnus, proceso dalyvius, apie priimtus/nepriimtus procesinius sprendimus tyrimuose, neturint tam tarnybinio būtinumo, t. y. užklausos nebuvo niekaip susijusios su pareiškėjo tuo metu atliekamais tyrimais, pareiškėjas nebuvo gavęs pavedimų iš kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų ar FNTT struktūrinių padalinių dėl atskirų proceso veiksmų atlikimo ginčo ikiteisminiuose tyrimuose – tokios išvados padarytos vadovaujantis pareiškėjo vadovybės paaiškinimais, teiktais pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu, todėl teismo vertinimu, pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai dėl užklausų duomenų bazėse, yra pagrįsti įrodymais. Išvadoje išsamiai pasisakyta, kokie teisės aktai reglamentuoja užklausų atlikimą VRIS CDB ir IBPS, todėl teismas jų nekartos. Pareiga tinkamai nurodyti duomenų paieškos pagrindą ir visus susijusius duomenis yra nustatyta pareiškėjui dar prieš atliekant užklausas sistemoje.
15. Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad neįmanoma objektyviai prisiminti įvykusių paieškų prieš beveik 3 metus, negali smulkiai paaiškinti jo atliktų paieškų sistemoje, nes pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. pasirašė Pasižadėjimą laikytis vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko saugos reikalavimų, kuriuo pasižadėjo: 1.1. tvarkyti VRIS CDB duomenis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti; 1.2. neatskleisti VRIS CDB duomenų ir nesuteikti kitokios galimybės bet kokia forma su jais susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims; 1.5. nenaudoti VRIS CDB duomenų kitokiais nei VRIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, duomenų teikimo ar paslaugų teikimo sutartyje nurodytais tikslais. Minėtas pasižadėjimas nepanaikintas ir galioja. Taigi pareiškėjas pasižadėjo laikytis teisės aktų reikalavimų; atitinkamai, jis puikiai žinojo, kad FNTT IKS periodiškai atlieka tokio pobūdžio tikslinius patikrinimus ir sistemingai primena apie tai, kad pareigūnai užklausas inicijuoti gali tik tais atvejais, kai turi faktinį ir teisinį pagrindus, ir kad šie pagrindai gali būti patvirtinti tik nurodžius teisingą ir pakankamą informaciją. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, galinčių paneigti Išvadoje konstatuotus, su asmens duomenų užklausomis susijusius, pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo vykdytų VRIS CDB (IBPS) užklausų tikslinį patikrinimą dėl 1528 užklausų, didžiąją dalį jų teisėtumo patvirtino pati (kadangi pareiškėjo užklausų faktiniai ir teisiniai pagrindai buvo nurodyti tinkamai ir išsamiai) ir nereikalavo pareiškėjo įrodinėti jų teisėtumą ir pagrįstumą. Lieka nepaaiškintomis aplinkybėmis, kaip pareiškėjas galėjo žinoti ikiteisminių tyrimų, su kuriais jis niekaip nebuvo susijęs, numerius.
16. Pareiškėjo teigimu, apie advokato T. M. dalyvavimą byloje buvo informavęs tiesioginius vadovus, tačiau vadovai patikino, kad pagrindo nusišalinti nėra.
16.1. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo argumentas nepaneigia pareiškėjui pateikto kaltinimo dėl viešuosius ir privačius interesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Pagal VPIDVTĮ viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai (3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (4 straipsnio 1 dalis). Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (6 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos (7 straipsnio 1 dalis). Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo (7 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 straipsnio 1 dalis). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (11 straipsnio 2 dalis).
16.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 24 d. savo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17 priimdamas sprendimus, susijusius su advokatu T. M. ir nereikšdamas nusišalinimo ir nedeklaruodamas interesų konflikto su T. M., šiurkščiai pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 7 straipsnio, 11 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus, FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. išankstines rekomendacijas „Dėl bendravimo su advokatų praktika užsiimančiais buvusiais kolegomis ir galimo interesų konflikto“ (Nr. 1/8-4-1636), FNTT direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. išankstines rekomendacijos „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo taikymo“ (Nr. 1/8-5-3026). Pažeidimas baigtas 2020 m. gegužės 25 d., kai pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nurodė advokatą T. M..
16.3. Viešieji visuomenės interesai visuomet turi būti aukščiau privačių valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesų. Todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo pats dėti visas nuo jo priklausančias pastangas tam, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų galimybes neabejotinai įsitikinti, jog jo tarnybinėje veikloje nesama šališkumo ar asmeninio suinteresuotumo. Visuomenė yra neabejotinai suinteresuota tuo, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Priešingu atveju tokie šių asmenų veiksmai ne tik sukelia nuolatinius įtarimus, menkina žmonių pasitikėjimą valdžia, silpnina jos administracines galias, bet ir tiesiogiai pažeidžia konstitucinį principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Todėl šiuo atveju fakto dėl artimos pažinties su advokatu T. M. išviešinimas nėra tik formalus veiksmas, o atitinkamai šio fakto savalaikis nedeklaravimas negali būti laikomas tik procedūriniu pažeidimu, nesukeliančiu pasekmių. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. gegužės 25 d. pareiškėjas patikslino privačių interesų deklaraciją, joje nurodydamas advokatą T. M., todėl žinojo, turėjo žinoti apie pareigą deklaruoti privačius interesus.
17. Pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė ne už bendravimą ir susitikimus, kaip skunde bando įrodinėti pareiškėjas, o už tarnybinių pareigų, susijusių su reikalavimais vengti ryšių su asmenimis, kurie gali sukelti įtarimų FNTT reputacija ir prestižu. Svarbu pažymėti pareigūnams keliami tokie reikalavimai: sąžiningumas, nešališkumas, priimamų sprendimų objektyvumas ir teisėtumas. Todėl šiems pareigūnams keliami reikalavimai gali sudaryti prielaidas interesų konfliktui kilti, gali kilti korupcijos pasireiškimo galimybė, reikalavimų, įpareigojančių nedelsiant informuoti apie atvejus, kai pareigūno prašoma atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius pareigūnų ir kitų darbuotojų vykdomomis funkcijomis.
17.1. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d., periodiškai konspiraciniu būdu (neatsiklausęs tiesioginio vadovo, darbo metu, slėpdamas mobilų telefoną) susitikinėjo su advokatu Š. M., o 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio susitikimo metu aptarinėjo informaciją, susijusią su išvadoje nurodytais FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais, neatmetė iš advokato gautų neteisėtų prašymų, šiurkščiai pažeidė Ryšių deklaravimo tvarkos aprašo 4 punkto, 5 punkto, 7 punkto reikalavimus, Etikos kodekso 6.2 punkte, 6.3 punkte, 6.4. punkte, 6.9 punkte įtvirtinus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus bei 7.5 punkte, 7.8 punkte, 7.11 punkte įtvirtintą pareigą nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų FNTT tarnautojo vardo, bei šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.
17.2. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl interpretacijų, kad vertinant stenogramas ir pareiškėjo vaidmenį pokalbiuose, nėra užfiksuoti išvadoje nurodyti pažeidimai, stenogramose visur naudojama frazė „neaiškiai“, nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, jog jis kokiais nors veiksmais galėjo pažeminti FNTT reputaciją, pakirsti pasitikėjimą ja ar atlikti kitus akivaizdžiai pareigūno vardą žeminančius veiksmus. Teismo vertinimu, bylos medžiaga (proceso šalių paaiškinimai, vaizdo medžiaga, ikiteisminio tyrimo medžiaga, pokalbių stenogramos), t. y. visetas nustatytų aplinkybių, aiškiai patvirtina pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, užtraukiantį tarnybinę atsakomybę. Atsakovė savo išvadas padarė surinkusi ir įvertinusi įrodymus, atsižvelgusi į surinktų duomenų visumą, o ne atsitiktinai vertinant surinką medžiagą arba remiantis vien tik užfiksuoto pokalbio duomenimis. Tai, kad pokalbio kokybė nėra gera, nereiškia, kad juo negalima remtis kaip įrodymu. Be to byloje kartu su STT daryta stenograma yra pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir minėto specialisto atlikta dar viena stenograma, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tarnybinio patikrinimo metu stenogramoje užfiksuotų duomenų teisingumu. Stenogramoje užfiksuotas pareiškėjo ir advokato Š. M. pokalbio turinys buvo labai išsamiai išanalizuotas ir įvertintas, o stenogramoje užfiksuoti pareiškėjo ir advokato žodžiai sudarė pakankamą pagrindą padaryti konkrečias išvadas (Išvadoje pateiktas išsamus jų pateikimas) bei konstatuoti pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, užtraukiantį tarnybinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir T. M. atveju, 2020 m. gegužės 25 d. pareiškėjas patikslino privačių interesų deklaraciją, joje nurodydamas Š. M.. Todėl ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad buvo interesų konfliktas tiek su advokatu T. M., tiek su advokatu Š. M., kurio iki paaiškėjimo aplinkybių dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo pareiškėjas nedeklaravo.
17.3. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad konkrečios veikos pripažinimą kaip pareigūno vardo pažeminimą (diskreditavimą) lemia ne tiek tai, kad tokia veika yra tiesiogiai susijusi su pareigūnui priskirtų funkcijų vykdymu, kiek tokios veikos akivaizdus prieštaravimas įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, nesuderinamumas su statutinio pareigūno, kuriam taikomi ypatingai griežti reikalavimai, elgesiu ir poveikiu neigiamam visuomenės požiūriui į pačią tarnybos sistemą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo suformuotos LVAT praktikos iš esmės analogiškose bylose, nes nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas pažemino tarnybos pareigūno vardą, atsižvelgiant į Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą bei taikant pagal analogiją LVAT praktiką, konstatuota, kad pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.
17.4. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju ginčijamas įsakymas ir išvada buvo priimti VTĮ, Statuto, Aprašo ir kitų teisės aktų pagrindu, vadovaujantis atsakovės, STT ir prokurorės disponuojamais duomenimis apie pareiškėją, atliktais patikrinimais ir atliko tyrimo surinkta medžiaga, o paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra proporcinga ir motyvuota (ginčijamo įsakymo argumentai išdėstyti tarnybinio patikrinimo išvadoje).
18. LVAT yra pažymėjęs, kad teisė parinkti atitinkamą tarnybinę nuobaudą įstatymo suteikta turinčiam teisę skirti nuobaudas pareigūnui, tačiau, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT administracinėje byloje Nr. A11-319/2007).
19. Pažymėtina, Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (LVAT administracinėse bylose Nr. A63–2220/2011; Nr. A438–2659/2012; Nr. A662–1929/2012). Informacinė dalis Atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (LVAT administracinėje byloje Nr. A662–193/2011)
20. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdamas paaiškinimus. Tarnybinio patikrinimo Išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo tarnybinį tyrimą atlikusi tyrėja visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, teikimas bei sprendimas pritarti teikimui yra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl darytina išvada, kad skundžiamas FNTT 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs šiukštų tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažeminęs pareigūno vardą ir atleistas iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra faktinių, nei teisinių pagrindų jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
21. Konstatavus, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, kartu atmetami ir kiti skundo reikalavimai – grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo S. E. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.