Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji J. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog nuo 2002 – 2004 metų ji surasdavo, nuomojo butus, apgyvendindavo merginas, teikiančias seksualinio pobūdžio paslaugas, atsakinėjo telefonu. Būdavo tokių merginų, kurios nemokėjo susitaupyti pinigų, todėl pas ją pasidėdavo pinigus, kad J. G. galėtų atsiskaityti su šeimininkais už nuomą, nes būtent J. G. buvo atsakinga už tai, nes antraip išvarytų iš buto, arba pasilikdamos pinigus pas J. G. jos taupydavo. Bute merginos gyvendavo nepastoviai, į namus išvažiuodavo, kartais negrįždavo. Vieną butą nuomojosi apie metus, pusę metų. Butus keisdavo dėl to, kad šeimininkai parduodavo butą arba merginos triukšmaudavo ir atsakydavo šeimininkai, arba kokia nors mergina norėdavo gyventi viena. Iš kaltinime paminėtų merginų ji pažįsta D. J., N. P., nes jos vertėsi prostitucija. N. P. ir pati dirbo prie telefono, nes turėjo mažą dukrytę. V. G., V. B., D. Š., R. T. kaltinamoji J. G. nepažįsta. J. A. – taip pat, tik žino, jog buvo keturios merginos iš to paties kaimo ir viena pas kitą atvažiuodavo tai pinigų pasiskolint, tai į svečius. Žino, kad J. A. vertėsi prostitucija, bet J. G. su ja nėra susijusi. A. S. kaltinamoji J. G. pažįsta, ji piktnaudžiavo alkoholiu. Ji negyvendavo butuose, atvažiuodavo iš kaimo savaitgalį, švenčių dienomis. Prostitucija ji versdavosi. N. D. žino, bet ji prostitucija vertėsi labai trumpai, labai užsinorėjo tekėti. V. B. prostitucija vertėsi labai seniai, prieš 10 metų, gal 2002 metais. Ž. B. kaltinamoji J. G. nežino. Galimai ji buvo kurios nors iš merginų draugė. Ar ji gyveno (duomenys neskelbtini), J. G. nežino. I. L. pažįsta, ji vertėsi prostitucija 2002 metais. I. M. kaltinamoji J. G. pažįsta tiek, kiek ir J. P., ji jos vaikystės draugė, švęsdavo gimtadienius. I. M. vertėsi prostitucija.

J. G. surasdavo merginoms butus. Talpindavo skelbimus į laikraščius, tačiau ne visais atvejais, nes kai kada ir merginos pačios talpindavo, nes jos labai norėdavo, kad būtų nurodyti asmeniškai jų telefonų numeriai, pačios labai norėdavo atsakinėti į skambučius. Juo labiau, kad tuo metu J. G. turėjo mažą dukrą, būdavo, kad išvažiuodavo į Varėną ir ilgesniam laikui –keliems mėnesiams. Laikotarpyje nuo 2002 m. iki 2004 m. pabaigos merginoms J. G. nuomojo butus, esančius (duomenys neskelbtini). Kitus jos pačios nuomojosi, t.y. kitų butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kt., ji nenuomojo.

Su J. P. J. G. susipažino restorane, abi užsiiminėjo prostitucija. J. G. irgi aptarnaudavo klientus.

S. G. apie prostitucijos verslą daug nežinojo. Kai sužinojo, kad J. G. važinėja pas klientus, jai liepė žmonių nejuokinti. Apie S. G. prieš N. D. vartotą smurtą ji nieko nežino, apie tai gali papasakoti tik jis pats.

Merginų per daug ieškoti nereikėjo, jos pačios ieškodavosi tokio darbo. Pačios paskambindavo pagal reklamoje nurodytą telefoną. Arba jau dirbanti mergina, kuri matydavo, kad jų niekas neskriaudžia, viskas joms gerai - pavalgiusios, apsirengusios, atsiveždavo giminaitę ar kokiai draugei pasiūlydavo. Šis verslas sukosi lyg iš savo rato, nebūdavo taip, kad eitų kur nors ieškoti merginų, galinčių teikti paslaugas. Vienu metu būdavo 3 – 4 merginos. Atskirais laikotarpiais būdavo įvairiai, būdavo, kad vienu metu paslaugos būdavo teikiamos viename bute arba keliuose.

Nuo merginų uždirbtų pinigų likdavo dalis ir J. G., už kurią ji nuomojosi sau butą, pati viena augino dukrą. Su Steponu būdavo nuolat susipykę ar išsiskyrę. Jie 15 metų kartu negyvena. Pinigų iš merginų jis nepadėdavo surinkti, pas jas eidavo kaip klientas, tačiau apie tai nei merginos, nei jis nepasakojo. Kiekvienas jų turėjo savo paslapčių. Iš vertimosi prostitucija ji jokių turtų nesusikrovė, su merginomis gerai sugyveno, jų nemušė, neskriaudė, neprievartavo.

Su J. P. jos kartu dirbo viešbutyje, kartu važinėdavo pas klientus. Pažįstamos nuo 2002 metų, o 2004 metais J. P. atidarė kavinę, nusipirko akcijas ir jų keliai išsiskyrė. Apie tai, kad kai kurios merginos pagal pateiktą kaltinimą buvo nepilnametės, ji nieko nežino, G. nepažįsta, jokių reikalų, jokių užsakymų jai nėra davusi.

J. G. dirbant „telefoniste“ nuo iš kliento gautų 100 Lt tekdavo 20 Lt. Apie merginų draugystes su taksistais ji nieko nežino, nes jos pačios skambindavo, kad reikia kažkur važiuoti ir taksistai patys žinojo, ką veža, patys duodavo vizitines, telefonus. Visos merginos turėdavo pažįstamų taksistų. Yra buvę, kad patys taksistai rodė iniciatyvą su jomis bendrauti. Bendros tvarkos, kad merginos netriukšmautų, nesiginčytų su klientais, J. G. nereikėjo palaikyti.

Iš J. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, (b.l. 39-42 3t.) matyti, jog su S. jie yra vedę dėl to, kad dukrai būtų galima suteikti pavardę. J. V. ji pažįsta gerai, V. G., D. J. nepažįsta, bet pažįsta V., kurios pavardė greičiausiai B.. J. G. tvirtinimu, J. V. ir S. G. vadovavo kelių moterų prostitucijai. Galimai 2001 m. J. V. vyras D. V. pardavė ją ir jos draugę R., pavardės nežino, S. G.. Už kokią sumą – nežino. Iš pradžių jos abi dirbo prostitutėmis, bet R. greitai grįžo namo, o J. V. tapo prostitučių vadovė. Jai vadovaujant prostitutėms merginos daugiausiai buvo iš Panevėžio, jas ji surasdavo pati, dirbo jos pusseserė I. ir atsivežė draugę J., ši atsivežė D.. Prostitutės pačios atsiveždavo savo drauges, tokiu būdu jai vadovaujant dirbo L. P., jos sesuo N. P., D. Š., V. B.. Jos gyveno kartu (duomenys neskelbtini), buto nepamena, kur vertėsi prostitucija. Šį butą J. G. išnuomojo D. prašymu, už tai gavo 200 litų. D. pabėgo 2006 m. apie sausio 10 d., nes ją kažkoks klientas stipriai sužalojo lygintuvu ir ji dirbti daugiau nebegalėjo. V. D. apvogė ir pabėgo į Šiaulius dar 2005 metais. Visi žinojo, kad ji nepilnametė, laukė, kol sulauks pilnametystės. V. pabėgus J. V. liepė D. Š. susirasti kitą merginą, jei pati nenorinti dirbti. D. Š. taksistai atvežė kažkokią merginą, kurios pavardės J. G. nežino, šviesiaplaukę. D. Š. prašymu J. G. bandė padėti jai atgauti vaikus iš vaikų namų. Iš viso J. G. nurodė merginas, kurios dirbo J. V.: I., J., L., N., L., Ž.. Ji turėjo albumą su visų tų merginų nuotraukomis. Už valandą prostitutė gaudavo 100 Lt, o nuo 2004 m. vasaros kaina pakilo iki 150 Lt. S. G. ir J. V. merginoms duodavo po 60 Lt, o vėliau – 90 Lt. Likusius pinigus palikdavo sau. J. V. nuo S. G. pabėgo 2006 m. pabaigoje, vėliau išvažiavo į Ispaniją su draugu A.. J. V. prašymu J. G., norėdama gauti pinigų, išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad jame būtų užsiimama prostitucija, bet savininkei sužinojus apie tai, J. G. buvo pagrasinta, jog bus iškviesta policija, todėl merginos vykdavo į klientų nurodytas vietas. Minėtame bute gyveno Ž., D., B. iš Klaipėdos, I. iš Raguvos. J. G. taip pat nuomojo butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno D. su V., apie porą metų. Už išnuomojimą J. G. gavo 200 Lt. Nuomos mokestį už minėtus butus mokėjo pati J. G., kad savininkai galvotų, jog bute gyvena ji su dukra. N. P., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, prašymu J. G. išnuomojo butą V. V. g. 1, už tai gavo 300 Lt. Mokesčius už butą mokėjo pačios merginos. N. P. prostitutes atsiveždavo pats iš Ukmergės, jam dirbo kitos merginos nei S. G. ir J. V.. J. V. prašymu J. G. užsakydavo reklaminius skelbimus „Alio reklama“, vėliau „Lietuvos ryte“. Telefono numerius, kuriuos reikėdavo nurodyti skelbimuose, pasakydavo J. V.. Už kiekvieną skelbimą J. G. mokėdavo po 50 Lt. J. V. prašymu 2006 m. (duomenys neskelbtini) g. esančiame bare, kurį J. V. nuomojo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, J. G. dirbo „telefoniste“. Ji dirbo apie 10 dienų nuo 6 val. vakaro iki 6 val. ryto. Už kiekvieną skambutį gaudavo po 10 Lt. Kai pradėjo mokėti po 150 Lt už valandą, už skambutį mokėjo po 15 Lt. J. G. yra dirbusi „telefoniste“ (duomenys neskelbtini) g. esančiame bute. Tuo metu, kai mirė J. V. tėvas, J. G. dirbo 5 dienas. Dar ji dirbo (duomenys neskelbtini) g. esančiame bute, tik keletą kartų. Apskritai ji dirbdavo „telefoniste“ tik tuomet, kai nebūdavo kam priimti užsakymų. Ji yra mačiusi, kaip J. V. S. G. perduodavo vokus su pinigais, tačiau nežino, kokios sumos tai būdavo. J. V. gaudavo S. G. leidimą bendrauti su J. G. ir prašyti jos pagalbos nuomojant butus.

Kaltinamosios J. G. teigimu, tokie jos parodymai buvo įtakoti tyrėjos L. V. bei kitų pareigūnų, jai buvo pasakyta, kad S. G. ir J. P. yra meilužiai. Jai buvo daromas psichologinis teroras, tokius parodymus ji davė iš baimės. Tuo metu ji buvo sulaikyta, o už tokius parodymus ją žadėjo paleisti. Vėliau ji tyrėjai paneigė savo parodymus. Nuotraukų albumas, minimas pagarsintuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, kur nufotografuotos visos merginos, buvo paimtas. Jį paėmė tyrėja L. V.. Pinigai, kuriuos J. V. perduodavo S. G., kaip vėliau sužinojo J. G., buvo skola už automobilį. 2004 m. pabaigoje, žiemą, prieš Naujus metus J. G. vaikas paaugo, todėl ji nusprendė mesti prostitucijos veiklą.

Pagarsinus J. G. parodymus - t. 3 b. l. 50 – 51, ji juos patvirtino. Juose J. G. nurodė, kad ji nepažįsta V. G., A. L., V. B., R. T., L. B., iš jų prostitucijos nesivertė, kaip ir iš J. A.. Butų, esančių (duomenys neskelbtini), ji nenuomojo. Ji pelnėsi iš N. P., J. P., A. S., D. Š., Ž. B., N. D., I. L., J. P. (V.) prostitucijos. J. P. (V.), jos žiniomis, vertėsi iš D. J., N. D., I. M. ir kitų merginų, kurių pavardžių ji nežino, prostitucijos. Visos merginos buvo pažįstamos, nors ir „dirbo” skirtingiems asmenims, todėl klientais dalindavosi ir vykdavo tuo pačiu metu iš skirtingų butų į vieną iškvietimą. Dauguma merginų turėjo nuolatinius klientus, kurie joms skambindavo tiesiogiai. J. G. nuomojo butus, esančius (duomenys neskelbtini). Kitus butus nuomojo pačios merginos arba J. P. (V.). Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji padėjo išsinuomoti N. P., jo prašymu už atlygį. Ji asmeniškai iš J. P. (V.) pinigų nėra ėmusi ir jai nemokėjo. Ar iš merginų pats S. G. imdavo pinigus, ji nežino, nematė. Taip pat nežino, ar J. P. (V.) rinko iš merginų pinigus ir juos perduodavo S. G.. Ji pati S. G. paimtų iš merginų pinigų nėra perdavusi nei cento. Ir ji, ir merginos dangstėsi jo vardu, nes jo vardo visi vengdavo. Kiek ji pati yra iš merginų paėmusi pinigų, įvardinti negali, jai užtekdavo pinigų išsinuomoti butą, maistui, smulkmenoms, bet ne daugiau. D. J. yra J. V. geriausios draugės I. M., kuri prostitucija vertėsi kartu su J. V., pusseserė. Ji vertėsi prostitucija, iš kurios pelnėsi J. P. (V.). V. B. ji yra mačiusi trumpai, bet žino, kad ji vertėsi prostitucija ir gyveno kartu su D. Š. (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojo J. G. D. Š. prašymu, nes daug kas jai butų nenuomojo, ji atrodė nepatikimai, todėl J. G. už atlygį (lyg 200 Lt), jai išnuomojo minėtą butą. Nuomos mokestį šeimininkei mokėjo J. G., tik vieną kartą negalėjo sumokėti, todėl D. Š. prisistatė esanti jos giminaite. Dėl N. P. J. G. paaiškino, kad ji vertėsi prostitucija kartu su seserimi J., neturėdamos jokio užnugario, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. 2003 metais, tikslios datos nepamena, jos paskambino jai, pakvietė susitikti ir susitikus jos papasakojo, kad norėtų verstis prostitucija po S. „stogu“, nes klientai nemoka pinigų, muša jas, žodžiu, jos norėjo turėti užnugarį. J. G. sutiko, kad jos dirbtų kartu su jos ir S. G. merginomis. N. P. gyveno ir vertėsi prostitucija (duomenys neskelbtini) name, buto numerio nepamena, nežino, kas šį butą nuomojo. Vėliau ji pati išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tame bute gyveno kartu su Ž. B.. Tame bute N. gyveno ilgai, gerą pusmetį. Prostitucija N. P. pati vertėsi mažai, ji atsiliepinėdavo telefonu ir siųsdavo klientus Ž. B., J. P. ir D. Š., kurios gyveno ir kituose butuose. Tuo metu būdavo sutarta, kad 50 Lt nuo 100 Lt, gautų už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, likdavo merginai, o likusius 50 Lt pasidalindavo J. G. su N. P.. Kai ji pavaduodavo N., gaudavo 25 Lt, o N. P. priklausančius 25 Lt išleisdavo reklamoms ir buto nuomai apmokėti. N. P. iš pradžių vertėsi prostitucija, bet jai prastai sekėsi, todėl ji ir tapo „telefoniste“, vėliau S. G. jai padėjo įsidarbinti I. K. kavinėje, buvusioje (duomenys neskelbtini). Iš N. P. J. G. yra gavusi pinigų, gautų verčiantis prostitucija, bet jų S. G. nedavė. Prostitucija vertėsi ir J. A. bei A. S., tačiau pradžioje pas N. P., o tik vėliau pas juos. Jos yra seserys – N. ir J. P. draugės. Jos vertėsi prostitucija labai neilgai, nes J. ištekėjo, o A. S. vertėsi kartu su J. P.. Gali būti, kad A. S. buvo sulaikyta policijos pareigūnų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojo J. G., nes atsivedė klientą, bet ji tame bute negyveno. Dėl N. D. J. G. paaiškino tik tiek, kad ji prostitucija vertėsi Panevėžyje, kaip ji sakė, ją kažkas apiplėšė ir atvežė į Vilnių. Tikslias jos atgabenimo į Vilnių aplinkybes žino J. P. (V.). Vilniuje ji gyveno su L. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino. Tą butą joms išnuomojo J. P. (V.), iš pradžių jame gyveno ji su R. D.. Versdamasi prostitucija ji vadinosi „Agne“. L. P. taip pat vertėsi kartu su ja, pastaroji pati užsisakydavo reklamas. Kažkuriais metais N. D. gyveno Vilniuje, bet tai truko apie 5 - 6 mėnesius. J. G. iš šių merginų prostitucijos pelnėsi, bet negali pasakyti sumų, kurias iš jų vertimosi prostitucija gavo. D. Š. gyveno ir vertėsi prostitucija butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), visų adresų nepamena. J. G. negali nurodyti ir tikslių datų, nuo kada iki kada ji vertėsi prostitucija po S. „stogu“. Ji gyveno su V. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir su kitomis merginomis. J. G. iš D. Š. materialios naudos mažai turėjo, ji jai buvo beveik kaip šeimos narys, kaip ir Ž. B., kuri paskambino pati ir pasiprašė kartu dirbti. Ji gyveno ir vertėsi prostitucija (duomenys neskelbtini), visus šiuos butus nuomojo J. G.. Galimai ji „dirbo“ pas juos nuo 2002 m. pabaigos iki 2004 m. I. L. pas juos „dirbo“ apie 3-4 mėnesius, nežino, kuriuo laikotarpiu. Ji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bet labai greitai ją iš to buto J. G. išvarė, nes ji labai dažnai vartojo narkotines medžiagas. J. G. nežino, kiek iš jos turėjo materialinės naudos. Dėl L. S. J. G. paaiškino, kad jai ir I. K. labai trūko pinigų, todėl jos sugalvojo, kad reikia susirasti merginų, kurios teiktų seksualinio pobūdžio paslaugas, o jos iš to pelnysis. I. K. paprašė savo pažįstamo A. Š. surasti merginų. Jis ir surado minėtą moterį. I. K. išnuomojo butą vienai parai, J. G. nupirko dažų plaukams, nes ta moteris atrodė siaubingai blogai, dar paėmė savo rūbų, kuriais aprengė tą moterį. A. Š. skelbimą į laikraštį įdėjo. Kiek žinoma J. G., ta moteris aptarnavo 3 klientus, kiek gavo pinigų, nežino. Ji pinigus perdavė I. K., nežino, kiek, J. G. I. K. nedavė nei cento. Ar davė kiek nors A. Š. – nežino. Daugiau iš tos moters prostitucijos jie nesivertė.

J. G. prostitucija užsiėmė (dirbo) iki 2004 metų, o vėliau ji niekur nesikišdavo, tik susitikdavo atsigert kavos. Dėl merginų vardų, tai jos beveik visos buvo juos pasikeitusios, tikslių vardų nesakydavo. Butų nuomos, skelbimai, skambučių atsiliepimai buvo susiję su seksualiniu paslaugų tiekimu klientams. Iš to ji turėjo materialinės naudos. Ji nemokėdavo atlyginimo merginoms, kaip parodė J. P., po 10000 – 15000 Lt, tokių sumų nebuvo. J. G. pati uždirbdavo apie 600 Lt, bet būdavo, kad pati eidavo dirbti – teikti seksualinių paslaugų, tada gaudavosi daugiau nei 1000 Lt per mėnesį. Ji merginų veiklai nevadovavo, drausmės nepalaikė, išdirbio normų bei kiek atiduoti pinigų - nenustatinėjo. Jokių susirinkimų, pasitarimų verslo klausimais nebūdavo, tik moteriški patarimai, plepalai apie tai, ką nusipirkti ir pan., jokių nurodymų niekam nedavė. Dėl S. G. „stogo“ vaidmens J. G. nieko nežino. Ji nematė, jog pastarasis būtų su merginomis sprendęs kokias tai problemas.

V. G. galėjo matyti J. G. susitikimuose, kavinėje ar dar kur, nes mergaitės mieste susipažindavo, viena pas kitą į svečius važiuodavo.

Dėl D. kaltinimų, kad ji vartojo prieš ją psichinę prievartą, kad ji bijojo, kaltinamoji J. G. parodė, jog ji niekada gyvenime nėra smurtavusi, net vaiko nėra mušusi, neturi jokio supratimo apie psichologinį terorą. D. turi kažkokį pyktį, nors J. G. jai nieko blogo nėra padariusi. Jeigu mergina norėjo išeiti, neteikti seksualinių paslaugų, tai ji laisvai galėjo išeiti.

J. G. nežino nė vienos merginos, kuri būtų dirbusi prostitute, būdama nepilnametė.

Dėl S. G. vaidmens ji nieko negali pasakyti. Ji buvo sau, jis sau. Nežino, nei kur jis važiuodavo, nei ką jis darydavo, jos ir jo reikalai buvo atskiri.

Kaltinamasis S. G. kaltas prisipažino iš dalies ir parodė, jog dirbo taksistu, nužiūrėjo, kaip vyksta prostitucijos verslas, trūko pinigų, todėl po truputį į šį verslą įsitraukė. Apie patį verslą jis neturėjo daug informacijos. Ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta teisinga informacija. Iš prostitucijos pelnėsi, t. y. gaudavo pinigų, nuo 2002 iki 2004 m., o 2005 m. išvažiavo į kaimą ir pinigų iš prostitucijos negavo.

Jo vaidmuo prostitucijos versle buvo paprastas, tiesiog visi žinojo, kad jis toks yra, dėl to nevykdavo jokių incidentų. Kartas nuo karto jis užeidavo pas merginas, teikiančias paslaugas, visos žinojo, kad jis toks yra ir vien dėl to jo bijojo, nors jokių pasitarimų nerengdavo ar kaip kitaip negrasino. Į kiekvieną butą jis buvo užėjęs po 2–4 kartus. Yra buvę, kad užėjęs pasinaudodavo ir merginų paslaugomis, joms ir pats sumokėdavo.

Dėl D. parodymų, kad ji teigia, jog buvo išprievartauta, S. G. parodė, jog, jo manymu, tokius parodymus ji davė dėl to, jog labai norėjo ištekėti už M., kurio brolį pažinojo S. G. ir kuriam pasakė apie D. vertimąsi prostitucija, dėl to iširo vestuvės, o ji ir kalba apie prieš ją vartotą prievartą. S. G. neigia, kad turėjo prieš jos valią lytinių santykių.

Pagarsinus S. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu - t.2 b.l. 177, kuriuose jis parodė, kad jis nenuomojo V. G., V. B. ir D. J. butų, kuriuose jos verstųsi prostitucija, neieškojo joms klientų ir negavo iš jų prostitucijos jokių pajamų. V. G. jis iš viso nepažįsta, bet pažįsta J. V., D. ir V., kurių pavardžių nežino. S. G. paaiškino, kad duodamas šiuos parodymus jis tikrai nežinojo A. G., tik vėliau išsiaiškino, apie ką eina kalba. V. B. jis pažinojo, teko susidurti, kai pavogė pinigus, bet prostitucija ir pasipelnymas su tuo nesusiję. D. J. visi žinojo kaip J.

S. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2 b. l. 187-188), iš kurių matyti, kad S. G. maždaug 2000 m. pradėjo dirbti taksi vairuotoju Vilniuje. Dirbdamas susipažino su prostitutėmis, kurių vardų ir pavardžių nežinojo, ir kurios kviesdavo jas nuvežti pas klientus, t. y. asmenis, kuriems jos teikdavo seksualinio pobūdžio paslaugas. S. G. suprato, kad iš prostitucijos galima uždirbti nemažai pinigų, o jų jam labai trūko. Jis susipažino su šio verslo subtilybėmis. Tokiu būdu jis susipažino ir su I. L., kuri buvo nepatenkinta savo „sutenere“, vardu T., kurios S. G. nepažinojo. I. L. skundėsi jam, todėl jis ir pasiūlė jai verstis prostitucija jo prieglobstyje. Jai sutikus, ji buvo apgyvendinta bute Vilniuje, kurio adreso S. G. nurodyti negalėjo, nes neatsiminė. Jis pats nei vieno buto nėra nuomojęs, juos nuomojo J. G.. Kiek ji laiko gyveno tame bute ir vertėsi prostitucija, S. G. nežinojo, neatsiminė.

Kainą už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų nustatė ne S. G. ir ne J. G.. Kaina (100 Lt už valandą, o vėliau 150 Lt) buvo viena visame Vilniaus mieste. Iš tos 100 Lt sumos, atmetus išlaidas buto nuomai bei išlaidas skelbimams, iš merginų buvo paimama pusė sumos, tai yra apie 50 Lt. S. G. pats asmeniškai nei vienai merginai nenurodė, kiek ji turės atiduoti pinigų jam, tai darė J. G., kuri nuomojo butus, buvo telefonistė, paimdavo pinigus iš merginų, besivertusių prostitucija, juos perduodavo S. G., prižiūrėjo merginų drausmę ir sprendė kitus reikalus, susijusius su tuo. S. G. asmeniškai nieko nedarė, visų merginų nepažinojo. Jam J. G. perduodavo pinigus ir informaciją, bet pasakyti, kad jis viską žinojo ir kad gaudavo tiksliai pusę pinigų sumos, gautos kiekvienos merginos iš kiekvieno kliento, negalėjo, nes gerai pažinodamas J. G. manė, kad ji jam tikrai ne viską pasakojo ir perduodavo ne visus pinigus. Jis neįvardijo sumos, kurią per laikotarpį maždaug nuo 2002 m. iki 2004 m., kol pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos, gavo, nes tai buvo pakankamai ilgas laikas ir pinigus jis gaudavo dalimis. Juos jam perduodavo ne tik J. G., bet ir kitos merginos, buvusios telefonistėmis, kurių S. G. neįvardijo. Todėl negalėjo įvardinti ir sumų, kurias jis gavo iš kiekvienos konkrečios merginos už vertimąsi prostitucija. Pinigų per tą laikotarpį S. G. gavo tiek, kad pakako nuomotis butą Vilniuje ir prasimaitinti, kitoms smulkioms išlaidoms. Jokių turtų jis neįsigijo ir negyveno prabangiai. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis pirko gal 2000 m., jame gyveno vienas. J. G. gyveno atskirai.

Dėl V. B. jis nieko konkretaus paaiškinti negalėjo, jos nepažinojo, nėra apie tokią nieko girdėjęs, bet jei ji 2002 m. gruodžio mėn. buvo sulaikyta policijos kaip besiverčianti prostitucija kartu su Ž. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojo J. G., gali būti, kad S. G. pelnėsi iš jos prostitucijos. Kiek laiko ji gyveno tame bute, jis nežinojo.

Dėl pelnymosi iš Ž. B. prostitucijos S. G. paaiškino, kad jis nežino tikslios datos, nuo kada ji apsigyveno viename iš J. G. išnuomotų butų, kokiu būdu ji perėjo į taip vadinamą prieglobstį ir kiek laiko vertėsi prostitucija, o jis iš to pelnėsi, bet S. G. patvirtino, kad ją pažinojo, buvo ne kartą matęs, bendravo su ja.

Dėl pelnymosi iš I. M. ir J. V. prostitucijos S. G. paaiškino, kad jis nežino, kokiu būdu jis tapo jų taip vadinamu „suteneriu“, vėliau jas matė, žinojo, kad jis verčiasi iš jų prostitucijos. S. G. negalėjo pasakyti, kiek tiksliai laiko pelnėsi iš jų prostitucijos, kokiuose butuose jos gyveno ir kiek pinigų S. G. gavo iš jų, bet kategoriškai patvirtino, kad tai truko ne ilgiau kaip iki 2004 m. gruodžio mėn. Jam buvo žinoma, kad jos ir toliau vertėsi prostitucija, bet jis iš jų prostitucijos nesipelnė.

Dėl pelnymosi iš A. S. ir J. A. prostitucijos S. G. paaiškino, kad jis pats asmeniškai joms pasiūlė būti jų „suteneriu“, nes jos jau vertėsi prostitucija, tik joms prastai sekėsi. Joms sutikus, jos buvo apgyvendintos kažkuriame ar kažkuriuose J. G. išnuomotuose butuose, kurių adresų jis nežinojo. S. G. nežinojo, kiek laiko iš jų prostitucijos vertėsi ir kiek turėjo iš to naudos, tik žinojo, kad jos tam tikrais laikotarpiais vertėsi prostitucija, o tarpais ne. S. G. kategoriškai tvirtino, kad iš jų prostitucijos vertėsi ne ilgiau nei iki 2004 m. gruodžio mėn.

S. G. gerokai vėliau sužinojo, kad A. S. ir jos sesuo J. A. apie tai, kaip joms gerai jo prieglobstyje verstis prostitucija, t. y. prisidengiant jo vardu, papasakojo seserims J. ir N. P.. Kokiu laikotarpiu jos gyveno J. G. nuomojamuose butuose ir S. G. pelnėsi iš jų prostitucijos, jis negalėjo pasakyti, bet ne ilgiau kaip iki 2004 m. gruodžio mėn.

Dėl R. T. S. G. paaiškino tiek, kad nėra tokios pavardės girdėjęs, ir mano, kad nėra jos matęs. Kadangi ji buvo sulaikyta policijos kaip besiverčianti prostitucija kartu su A. S. ir J. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį buvo išnuomojusi J. G., gali būti, kad S. G. vertėsi ir iš jos prostitucijos. Bet jis negalėjo žinoti, kokį laiko tarpą galėjo tai trukti ir kiek jis galėjo iš jos prostitucijos turėti naudos.

Dėl D. Š. S. G. paaiškino, kad jis nežinojo, kada ir kokiu būdu ji pradėjo verstis prostitucija jo prieglobstyje, nežinojo, kokiuose butuose ji gyveno. Su ja bendravo draugiškai. Kai jis nusprendė nebesiversti iš merginų prostitucijos, jai kaip ir kitoms S. G. pasakė, kad ieškotųsi darbų, o D. Š. patarė įsidarbinti I. K. IĮ, todėl iš jos prostitucijos jis pelnėsi ne ilgiau nei iki 2004 m. gruodžio mėn. Jam buvo žinoma, kad ji ir toliau vertėsi prostitucija, bet kieno prieglobstyje, jis nežinojo.

Dėl N. D. S. G. paaiškino tiek, kad jis nežinojo, ar yra ją matęs, bet jei ji gyveno viename bute su L. P., tuomet galėjo būti, kad buvo ją matęs, nes pas L. bute, kurio adreso jis neatsiminė, buvo buvęs. S. G. nežinojo, kokiomis aplinkybėmis ji apsigyveno pas L. P. ir kiek laiko ten gyveno. Jis negalėjo pasakyti, ar jis pelnėsi iš jos prostitucijos, bet galėjo būti, kad taip.

Dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos S. G. paaiškino tiek, kad jis tuo metu nesivertė nei iš vienos merginos prostitucijos, tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Apie V. B. jis žinojo iš D. Š., kuri ir toliau vertėsi prostitucija, pasakojimų, nes jos kartu gyveno. D. Š. pasakojo, kad V. B. ją apvogė, pavogė 6400 Lt ir pabėgo. S. G. nežinojo, kokiomis aplinkybėmis V. B. atvyko į Vilnių ir apsigyveno su D. Š.. Jis iš jos prostitucijos tikrai nesipelnė ir neturėjo jokios naudos.

Dėl vertimosi iš D. J. prostitucijos S. G. paaiškino tiek, kad jam ji buvo žinoma, bet jis nežinojo aplinkybių, kuriomis ji atvyko į Vilnių verstis prostitucija. Jam atrodo, kad ji į Vilnių atvyko kartu su I. M. ir kad vėliau ji dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai S. G. šios bendrovės akcijas pardavė J. V.. Jis nežinojo, kokiuose butuose ir su kuo ji gyveno ir ar jis turėjo pelno iš jos prostitucijos, nes iš kitų asmenų prostitucijos jis vertėsi iki 2004 m. gruodžio mėn., o D. J. prostitucija vertėsi jau po to, S. G. nežinojo, kiek laiko.

Dėl V. G. S. G. paaiškino, kad jis tuo metu iš niekieno prostitucijos nesivertė, todėl ir iš jos – taip pat. Jis žinojo, kad ji vertėsi prostitucija, greičiausiai ją gerai pažinojo ir daugiau gali papasakoti J. V.. S. G. nežinojo, kur V. G. gyveno, bet kategoriškai patvirtino, kad iš jos prostitucijos nesivertė.

Dėl A. L. S. G. paaiškino, kad jis jos nepažinojo, nebuvo matęs, o iš jos prostitucijos kategoriškai nesipelnė, nes, kaip jau minėjo, iš kitų asmenų prostitucijos vertėsi iki 2004 m. gruodžio mėn. Apie šitą merginą jis daugiau nieko paaiškinti negalėjo, nes nieko nežinojo.

Dėl L. B. S. G. taip pat nieko paaiškinti negalėjo, nes jos nepažinojo, nebuvo matęs ir nežinojo, kokiuose butuose ji gyveno, ar jis vertėsi iš jos prostitucijos.

S. G. tiksliai nenurodė, kiek pinigų jis uždirbdavo per mėnesį iš minėtų merginų, bet suma paprastai būdavo nuo 1000 Lt iki 1500 Lt, gal vieną kartą yra buvę 2000 Lt. Kartais per mėnesį jis negaudavo nieko. Pinigus jam perduodavo J. P., šią aplinkybę yra pripažinęs teismas. Jam buvo žinoma, kad jo žmona J. G. nuomodavo butus, dėdavo skelbimus, tvarkė verslą ir dalį iš šio verslo gaunamų pinigų perduodavo jam.

Jokių pasitarimų su merginomis, teikiančiomis seksualinio pobūdžio paslaugas, jis neorganizavo ir juose nedalyvavo.

Kaltinamoji J. P. (V.) savo kaltės nepripažino ir teismui parodė, kad su merginomis ji pati dirbo prostitute. Ji prostitucija vertėsi nuo 2002 m. iki 2005 m. gruodžio mėn. Dirbo užsienyje ir Lietuvoje. Su J. G. ji susipažino 2002 m. viename bute per D.. J. pasiūlė dirbti, J. P. 2 savaites pabandė, darbas patiko. J. P. per daug niekas nevaržė, kiek norėjo, tiek dirbo, kada norėjo grįždavo į Panevėžį ar važiuodavo į užsienį uždarbiauti. Dirbo tom pačiom kainom kaip ir kitos merginos. Iš 100 Lt sau pasiimdavo 60 Lt, kitus padėdavo už butą, reklamą. Skelbimus į laikraštį dėdavo visos: ir J. G., ir J. P., ir kitos merginos. Kai būdavo laisva, J. P. atsiliepdavo telefonu. Už tai, kad atsiliepdavo į telefonų skambučius, pinigų negaudavo. Pinigus už atsiliepimą telefonu gaudavo tik nuo 2005 m.

V. G. prostitute dirbo 2005 m. Kad ji nepilnametė – J. P. nežinojo. Jai R. P. parodė pasą, jog jai 19 metų, V. G. J. P. paėmė nuo (duomenys neskelbtini) iš autobusų sustojimo. R. P. paskambino ir pasakė, kad merginai bėda atsitiko. Nors J. P. sakė, kad darbo yra nedaug, vos joms užtenka, tačiau R. P. ją įkalbėjo, kad mergina turi labai daug problemų, jai sunku. J. P. nesiūlė V. G. verstis prostitucija, atvirkščiai, perspėjo, kad labai sunkus darbas, liepė pagalvoti. Ji 2 dienas nedirbo, bet paskui nusprendė, kad jai būtinai reikia pinigų. Ji pati sakė, kad jai 19 metų. Apie tai, kad ji nepilnametė, J. P. sužinojo, kai grįžo į Panevėžį. Ji tik tada pasisakė, bet J. P. netikėjo, nes iš išvaizdos ji atrodė tikrai vyresnė. Taip pat vėliau sužinojo, kad V. G. buvusi narkomanė. Jos abi kartu vertėsi prostitucija. Iš V. G. prostitucijos J. P. nesipelnė, uždirbtus pinigus laikė bendrai ir atidavinėjo V. G. skolas už narkotikus. J. P. V. G. padėjo apsigyventi (duomenys neskelbtini), o paskui – (duomenys neskelbtini), kur butas buvo išnuomotas J. P. ir I. M. vardu, vėliau tik I. M. vardu, jame iš pradžių dirbo jos abi. (duomenys neskelbtini) butas buvo pasiskolintas iš J. G..

J. P. dirbo kartu ir su D. J.. Ji pradžioje bandė dirbti savarankiškai, tačiau galiausiai prisijungė prie jų. Prisijungimo esmė buvo ta, kad linksmiau ir tuo pačiu drąsiau važinėti po užsakymus, lengviau priiminėti klientus namuose. Vėliau pačios merginos, V. G. su D. J., išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) g. ar (duomenys neskelbtini).

Dėl A. L. – ji greičiausiai buvo mergaitė, kuri atvažiavo ir pabuvo tik savaitę, nes buvo utėlėta. Ji nedirbo, baisiai atrodė. Jai bandė išnaikinti utėles, gražiai papuošti, bet vėliau J. P. rado jos pasą, kad jai 17 metų, ir iš karto įsodino į autobusą. Ji buvo priimta pagal R. P. skambutį, kuris nurodė, kad A. L. išvyta iš namų. R. P. siūlydavo merginas, kurios galėdavo paskui potencialiai teikti paslaugas.

J. P. dirbo ir su I. M.. 2005 m. jos atsiskyrė nuo kitų merginų ir pradėjo dirbti sau, niekam nemokėti.

Kai J. P. būdavo užimta, tai kitos merginos ir V. G. atsiliepdavo telefonu. Iš 150 Lt V. G. gaudavo 90 Lt, 60 Lt būdavo už butą, už reklamą. S. G. tuo metu iš viso nebuvo, o J. G. J. P. buvo mačiusi tik vieną kartą.

J. P. buvo išnuomojusi butus (duomenys neskelbtini) adreso nežino. Iš D. J. J. P. gaudavo dalį pinigų už butą. 2005 m. buto (duomenys neskelbtini) g. nuoma kainavo 1100 Lt, plius mokesčiai. Reklamas dėdavo kas antrą dieną, kad būtų darbų. V. G., A. L. ir D. J. naudojosi telefonine reklama bei butais, kuriuos J. P. užsakydavo. Telefonų numeriai buvo nurodomi du.

J. G. atvažiuodavo kaip klientas. Tik po savaitės nuo pažinties su J. G., kai J. P. susipyko su ja, ji sužinojo iš J. G., kad čia yra jos vyras. S. G. dažnai atvažiuodavo, šnekėdavosi. J. P. jam pinigų neduodavo.

Kiek J. P. yra žinoma, J. G. nuomojo butus (duomenys neskelbtini). Butai buvo išnuomoti tam, kad juose būtų galima verstis prostitucija. Į telefonų skambučius atsiliepdavo J. G., o kai jos nebūdavo – kitos merginos. J. G. pagal pageidaujamą amžių (vyresnė, jaunesnė), plaukų spalvą teiraudavosi, kuri nori kliento. Jei pageidaudavo vyresnės – važiuodavo ji pati.

J. P. dalį uždirbtų pinigų duodavo J. G. pasaugoti, kad nesusigundytų jų išleisti. Paprašius grąžinti J. G. tuos pinigus atiduodavo.

Per dieną J. P. paprastai turėdavo 2 – 4 klientus. Merginos mokėjo už reklamą, butus, likusius padėdavo bendrai. Klientų paieška užsiėmė visos bendrai, tik J. G. rūpinosi nuomos mokesčiais už savo vardu išnuomotus butus, ji mokėdavo pati. Pinigai buvo sudedami į voką ir nuvežami į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei padedami ant šaldytuvo. Ant lapelio užrašydavo, kieno ir kiek pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai užfiksuota, kad J. G. išmokėdavo atlyginimą nuo 10 000 – 15 000 Lt. Tiek J. P. uždirbdavo užsienyje, o Lietuvoje – nuo 1000 iki 1500 Lt. Daugiausia per mėnesį yra gavusi 1500 Lt. Organizatoriui iš minėto atlygio J. P. atiduodavo 500 Lt, kartais mažiau.

1000 Lt davimas S. G. nesusijęs su vertimusi prostitucija, nes tai buvo pinigai už akcijas. Kitos merginos yra iš S. G. pirkusios automobilį, I. M. – kompiuterį, todėl ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodymuose užfiksuota, kad merginos duodavo pinigus S. G..

Dėl J. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad S. G. yra jų „stogas“, ji paaiškino, jog jos nežinojo, ar jis tikrai yra „stogas“, ar ne, tai buvo tik merginų kalbos. Jis jokių veiksmų neatlikdavo, tik atvažiuodavo su buteliu pasėdėti, pašnekėti. Su klientais problemų nebuvo, todėl jam jų spręsti ir nereikėjo. Už ką jam buvo mokami pinigai (kaip jis pats sakė, į mėnesį gaudavo nuo 1000 iki 1500 Lt, vieną mėnesį 2000), J. P. nežino, jam nėra davusi pinigų.

Posėdžio metu buvo pagarsinti J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys t. 3 b. l. 88–93, kur užfiksuota, kad 2000 m., tiksli data nenurodyta, bet greičiausiai vasario mėn., J. P. su G. iš Panevėžio, kurios pavardės ji nežino, jai pasiūlius, išvyko į Ispaniją, Almerijos sritį dirbti prostitutėmis viešnamyje. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. 2001 m. pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, vėl išvyko į Ispaniją, Valensijos sritį dirbti klube prostitute. Tuomet ji važiavo viena, nes ją pakvietė buvęs klientas ispanas. Ten ji dirbo neilgai, 2001 05 22 d. grįžo į Lietuvą.

Kadangi buvo reikalingi pinigai išlaikyti vaikams, ji su R. Z. iš Panevėžio sugalvojo vykti į Vokietiją užsiimti prostitucija. Vienoje Panevėžio kavinių susipažino su vyriškiais, kurių vardų ir pavardžių nežino, kurie patarė vykti dirbti į Vilnių, sakė, kad jie yra nuolatiniai prostitutės D. klientai. „Alio reklama“ laikraštyje jos paskaitė skelbimus ir paskambino vienu iš nurodytų telefonų numerių, klausė, ar jiems nereikia prostitucija verstis norinčių merginų. Joms buvo atsakyta, kad nereikia. Tuomet jos susisiekė su minėta D., kuri patarė pačioms paskelbti skelbimus ir dirbti vienoms. Maždaug 2001 m. liepos mėn., tikslios datos nurodyti negali, J. P. su R. Z. atvyko į Vilnių, turėdamos tikslą verstis prostitucija. Su minėta D. jos buvo susitikusios, tačiau kartu nedirbo. Jos pavardės J. P. nežino, ji buvo šviesių ilgų plaukų. Ji joms patarė nuomotis butą ir ten priiminėti klientus, nevažiuoti pas juos į namus. Taip pat ji pasiūlė joms atvažiuoti į viešbutį „Radisson SAS“, kur tuo metu gyveno daug rusų. Tame viešbutyje jos pragyveno 3 ar 4 dienas. D. jas supažindino su J. G. kaip su savo drauge, kuri su ja kartu vertėsi prostitucija, nes neturėjo lėšų vaikui išlaikyti. J. G. sakė, kad ji turi vyrą, bet jie gyvena atskirai. Tik vėliau J. P. sužinojo, kad jos vyras yra jos nuolatinis klientas S., kuris klientu tapo paskambinęs telefonu, nurodytu „Alio reklama“ išspausdintame skelbime. J. G. joms su R. Z. pasiūlė pagyventi (duomenys neskelbtini), kur jas su R. Z. buvo užtikę pareigūnai ir nubaudė.

J. G. J. P. supažindino su L., kurios pavardės ji nežino, kilusia iš Žemaitijos. Ji joms su R. Z. pasiūlė vykti dirbti prostitutėmis į Norvegiją. 2001 10 11 d. su L. jos išplaukė laivu į Norvegiją, o 2001 12 03 d. iš Kopenhagos kartu su R. Z., kuri į Norvegiją buvo atvykusi vėliau, grįžo lėktuvu, į kurį bilietus nupirko Norvegijos policija. Joms L. pažįstamas išnuomojo butą, kur jos teikė seksualinio pobūdžio paslaugas. Kitą kartą jos į Norvegiją vyko taip pat su L.. Jos vyko 2002 02 23 d. ir grįžo 2002 03 13 d. Trečią kartą į Norvegiją J. P. vyko su L. (2002 07 03 d.), grįžo 2002 08 04 d. Tą kartą jos gyveno ir dirbo viešbutyje.

Kai J. P. grįžo į Lietuvą, į Vilnių verstis prostitucija atvyko rugpjūčio mėn., nes 2002 08 21 d. ji buvo pagauta policijos pareigūnų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur joms su R. Z. leido gyventi J. G., nes, kaip ji sakė, ji tuo metu jau nesivertė prostitucija ir neturėjo iš ko sumokėti nuomos. Tame bute jos gyveno su I. M., negali nurodyti kiek laiko, nes 2003 03 21 d. J. P. pagimdė dukrą, taigi keletą mėnesių iki tol gyveno Panevėžyje. Po dukters gimimo 2003 04 18 d. ji dar kartą vyko į Norvegiją su I. M. verstis prostitucija, o grįžo 2003 04 29 d. Visus kartus Norvegijoje jos dirbo be priedangos, niekam nieko nemokėjo, tik nuomos mokesčius.

Iki 2003 06 03 d., kai J. P. išvyko į Angliją verstis prostitucija, Vilniuje tuo nesivertė. Ji grįžo 2003 08 27 d., o 2003 09 17 d. vėl vyko į Angliją, iš kur netrukus išvyko į Daniją, po to – į Švediją, iš kur jas 2003 11 27 d. su I. M. deportavo.

Tą pačią dieną pasieniečiai ją atvežė į Vilnių, kur ji keletą dienų gyveno pas N. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena, butas – antrame aukšte. Su N. P. ji susipažino laikotarpiu tarp kelionių į Norvegiją. Po kurio laiko jos su I. M. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyveno galbūt nuo 2004 02 04 d. iki 2004 03 02 d. Būtent tomis dienomis jos buvo surastos tame bute ir policijos pareigūnų nubaustos. Netrukus jas iš to buto išvarė, todėl jos grįžo pas N. P. į (duomenys neskelbtini) g.

Netrukus jos su I. M. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), iš kurio J. P. greitai išvyko į Panevėžį, kartais trumpam grįždavo ir vėl išvažiuodavo. Maždaug 2005 m. sausio mėn. ji į Vilnių atvažiavo su vaikais, išsinuomojo atskirą butą (duomenys neskelbtini), o į butą, esantį (duomenys neskelbtini), važiuodavo dirbti. Tris mėnesius po gimdymo 2005 09 26 d. J. P. nedirbo. Kai ji išvyko iš buto (duomenys neskelbtini), į jį perėjo gyventi D. J. ir V. G., pas kurią ji kartais po gimdymo atvažiuodavo dirbti.

J. P. 2006 03 16 d. su draugu A. P. išvyko į Ispaniją, iš kur sugrįžo 2008 05 25 d. Nuo to laiko prostitucija nesiverčia. 2006 m. gegužės mėn. į Ispaniją atvyko Ž. B., ji jai padėjo išsinuomoti pigų viešbutį. Ji prašė J. P. surasti merginų, norinčių verstis prostitucija, bet ji atsakė, kad pradėjo normalų gyvenimą, nes Ispanijoje dirbo viešbutyje barmene.

Dėl jai pateiktų įtarimų J. P. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji gyveno pas vyrą Darių. To paties namo pirmame aukšte gyveno mergina L., kurios pusseserė V. G. pas ją lankydavosi, sakė, kad pabėgo iš namų, nes ją tėvai neva muša. Sakė norinti turėti savo pinigų, todėl, žinodama kuo J. P. užsiima, paprašė kartu vežtis ją į Vilnių. Ji atrodė subrendus, todėl jai nekilo net mintis paklausti, kiek jai metų. Galimai ji su ja į Vilnių atvažiavo 2005 m. gegužės ar birželio mėn. Iš pradžių ji gyveno (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo pabūti į butą (duomenys neskelbtini), kur matė, kaip jos dirba, ir pati panoro dirbti, jos jai tik siūlė pažiūrėti, ar patiktų. Jos niekas nevertė dirbti. Vėliau ji persikėlė į butą (duomenys neskelbtini), dar vėliau – į (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, taip pat trumpai gyveno (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, važiuodavo aptarnauti klientų. 2005 12 22 d. jos su V. grįžo į Panevėžį, kiek anksčiau į Panevėžį grįžo D. J..

N. P. J. P. pažįsta, su ja ir jos seserimi susipažino per skelbimus laikraštyje, jos pasiūlė dirbti kartu, kad būtų lengviau išvengti policijos. Iš išvardintų butų, kur ji gyveno ir dirbo, J. P. žino tik (duomenys neskelbtini), kurį buvo išsinuomojusi jos sesuo J.. N. P. dirbo kavinėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ virėja, dažnai būdavo girta, o ar laisvu nuo darbo metu vertėsi prostitucija, J. P. nežino. Kaip ji pasakojo, ji su seserimi J. ir drauge A. buvo išsinuomojusios butą (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, ir ten vertėsi prostitucija. Sakė, kad tuo verčiasi jau seniai.

D. Š. J. P. gerai nepažįsta, keletą kartų ją matė. Ji draugavo su Ž. B. ir gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Ji taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), pradžioje viena, vėliau – su D. J.. Ji viena gyveno ir (duomenys neskelbtini). Su ja J. P. susipažino, kai po kurio laiko grįžo iš Panevėžio, ji tuomet gyveno (duomenys neskelbtini). Kada ji tiksliai pradėjo verstis prostitucija, nežino, berods ji ją pamatė 2004 m., nežino, kiek laiko vertėsi.

D. J. J. P. taip pat gerai nepažįsta, ji yra I. M. pusseserė. Ši jai ir papasakojo, kuo jos vertėsi, todėl ji susigundė ir jos visos trys atvažiavo į Vilnių galimai 2003 m. ar 2004 m. sausio mėn. J. P. tik maždaug po 1, 5 metų sužinojo, kad jos vardas D., nes ji vadinosi J., pasirodo, jos sesuo vardu J.. Ji gyveno su D. Š. (duomenys neskelbtini), vėliau perėjo gyventi su I. M. į (duomenys neskelbtini), prie jų prisidėjo ir V. G.. Vėliau jos visos persikėlė į (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino. Ji Vilniuje vertėsi prostitucija maždaug iki 2005 12 15 d.

Su Ž. B. J. P. supažindino J. G.. Ji gerai sutarė su R. Z. (D.), I. M. bei D. Š.. Ji sakė, kad prostitucija verčiasi nuo 16 metų. J. P. žinoma, kad (duomenys neskelbtini) Ž. B. gyveno su D. Š., (duomenys neskelbtini) – su I. M. ir R. Z. (D.). Gali būti, kad gyveno, dirbo ir (duomenys neskelbtini), bet J. P. nežino, su kuo. Kiek ji vertėsi prostitucija, J. P. nežino. Jos su D. Š. buvo išvykusios į Angliją.

J. P. pažįsta J. P. – su ja ir jos seserimi ji susipažino per skelbimus laikraštyje, jos pasiūlė dirbti kartu, kad būtų lengviau išvengti policijos. Iš išvardintų butų, kur ji gyveno ir dirbo, J. P. žino (duomenys neskelbtini). Kaip ji pasakojo, ji su seserimi N. ir drauge A. buvo išsinuomojusios butą (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, ir ten vertėsi prostitucija. Sakė, kad tuo verčiasi jau seniai. J. P. nežino, kada jos pradėjo ir kada baigė.

A. S. J. P. nėra mačiusi, nepažįsta jos, galbūt tai ta pati mergina, kuri dirbo su N. ir J. P..

I. M. J. P. pažįsta gerai, į Vilnių verstis prostitucija ji atvyko maždaug 2002 m. rudenį, tiksliau nepamena. Ji gyveno su J. P. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), kur vėliau ji gyveno su V. G. ir D. J.. (duomenys neskelbtini) ji gyveno su Ž. B.. Iš Vilniaus ji išvyko 2005 m. vasarą.

J. P. su J. G. susipažino per D. 2002 m. Jai buvo žinoma, kad J. G. vertėsi prostitucija. Ji su dukra nuomojo butą (duomenys neskelbtini). J. P. ir kitos merginos tame bute klientus aptarnaudavo tuomet, kai J. G. su dukra kur nors išvykdavo. Vėliau, kai ji neišgalėjo mokėti nuomos, ten gyveno D. Š. su Ž. B.. J. G. J. P. yra mačiusi ir butuose (duomenys neskelbtini). Ji telefoniste nedirbo, bet kai būdavo kuriame nors iš butų, dažnai atsiliepdavo. J. P. nėra prašiusi, kad ji jai išnuomotų savo vardu butą. J. G. sakė, kad nuo kiekvieno aptarnauto kliento jai duodavo arba ant stalo palikdavo po 30 Lt, vėliau 40 Lt, kam ji juos perduodavo, ar S. G., J. P. nežino. Dalis tų pinigų buvo panaudoti skelbimams „Alio reklama“ užsakyti.

Už seksualinio pobūdžio paslaugų suteiktą valandą jos imdavo po 100 Lt, maždaug nuo 2004 m. – po 150 Lt.

Su S. G. J. P. susipažino maždaug 2002 m., praėjus mėnesiui nuo jos „darbo“ Vilniuje pradžios. Jis paskambino skelbime nurodytu telefonu ir atėjo kaip klientas. Per savaitę pas ją ir pas kitas merginas jis ateidavo 2 – 3 kartus. Maždaug po mėnesio nuo pirmo susitikimo su juo jai paskambino J. G. ir pradėjo rėkti, kad ji miega su jos vyru, o J. P. nežinojo, kad jis jos vyras. Jos susipyko. J. P. išvažiavo į Panevėžį, bet po kurio laiko ji jai paskambino ir paprašė grįžti.

2004 m. pabaigoje J. G. jai pasiūlė padirbti barmene I. K. IĮ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. J. P. buvo įdarbinta ir dirbo apie 3 mėnesius, vėliau baras bankrutavo. Ji dirbdavo nuo 18 val. iki 6 val. ryto. Su ja kartu kurį laiką dirbo ir A. P.. Tame bare naktimis dažnai būdavo I. M., D. Š., D. J., J. P.. Kartais jos pagal skambučius vykdavo pas klientus, o dažnai ir patys klientai užeidavo ir išsivesdavo norimą merginą. Ir J. P. yra išvykusi su klientais, tuomet ją pavaduodavo kas nors. I. K. ji matė gal tik porą kartų, buvo girdėjusi, kad ji vertėsi prostitucija. Barmenės sakydavo, kad ji dirba dienomis, naktimis niekada nebūdavo kavinėje, bet, J. P. manymu, I. K. žinojo, kas vyksta. J. P. nemano, kad S. G. ar J. G. vadovavo tai kavinei.

Bankrutavus barui, J. P. S. G. užsiminė, kad ji norėtų išbristi iš prostitucijos, todėl jis jai pasiūlė pirkti jo bendrovės akcijas, tokiu būdu už jas ir automobilį „Mercedes Benz“, kurį jis jai pasiūlė pirkti už 10 000 Lt. Jie susitarė, kad ji pinigus jam atiduos palaipsniui. Liko skolinga apie 1500 Lt. J. P. nepamena tikslios datos, kada tiksliai buvo įformintas akcijų pardavimas, bet mano, kad 2005 m. kovo mėn., nes 2005 03 30 d. ji jau buvo akcininkė ir direktoriumi paskyrė A. P.. Barmenėmis ji įdarbino I. M., I. P. bei M. V., buhalterė buvo J. V., o virėja – N. P.. Realiai kavinė dirbo apie 4 mėnesius, maždaug iki 2005 metų Šv. Kalėdų. Nesisekė kavinės veikla, nes žmonių ateidavo mažai, reikėjo pinigų pirkti maisto produktams ir alkoholiui. N. P. dažnokai užgerdavo. Kurį laiką kavinė dirbo visą parą, kavinėje kartais būdavo ir minėtos merginos, laukdavo klientų, kartais važiuodavo ir pati J. P. ar I. M.. Jos elgėsi taip, kad naktimis dirbantis barmenas I. nieko nesuprastų, išeidavo atskirai nuo klientų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.3 b. l. 102), kur užfiksuota, kad J. P. nuolat važinėjo į Angliją (buvo išvykusi 2 kartus), iš ten nuvyko į Švediją, vėliau į Daniją. Iš Švedijos jas su I. M. į Lietuvą parvežė S. ir J. G.. Lietuvoje ji dažnai būdavo Panevėžyje, Vilniuje ji būdavo ir vertėsi prostitucija retai.

Skelbimus spaudoje jos užsakydavo pakaitomis, vieną kartą J. P. nueidavo, kitą – merginos. Skelbimuose būdavo nurodomi telefono numeriai, kuriais skambinant atsiliepdavo J. G., kuri ir pasakydavo, kur klientui važiuoti, tada paskambindavo joms ir pranešdavo, kad atvyksta klientas, arba nurodydavo, kur reikia vykti pas klientą. Kai J. G. „užgerdavo“, visos merginos stengdavosi būti viename bute ir visos atsiliepdavo ir dalindavosi klientais pačios.

J. P. atvykus į Vilnių ir pradėjus verstis prostitucija, merginos jai pasakė, kad valanda suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų klientui kainuos 100 Lt, vėliau, kai kaina pakilo iki 150 Lt, apie tai jai pranešė J. G..

Iš pradžių J. P. nežinojo, kad dalis merginų už vertimąsi prostitucija gautas lėšas perduodavo S. G.. Vėliau supykusi J. G. tai pasakė, nors ir anksčiau ji juo gąsdindavo nepaklusnias merginas, bet S. G. dažnai sakydavo, kad tai ne jo bėdos. Dalį pinigų, tai yra 60 Lt iš 100 Lt, gautų už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, bei 90 Lt iš 150 Lt, kai kurios merginos iš karto atiduodavo J. G.. Vėliau kai kurios merginos, ir J. P. tarp jų, pageidavo, kad visus gautus pinigus jos dėtų į vieną vietą, o mėnesiui pasibaigus gautų kaip atlyginimą, todėl po kiekvienos nakties, anksti ryte gautus per naktį pinigus perduodavo J. G. arba nuveždavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) name, buto numerio nepamena, Vilniuje, kuris buvo išnuomotas merginoms pernakvoti, pailsėti, jame nebuvo teikiamos seksualinio pobūdžio paslaugos. Tame bute dažnai būdavo kuri nors mergina, o jei nieko nebūdavo, J. P. turėjo raktus ir atrakinusi bute ant šaldytuvo virtuvėje palikdavo voką, ant jo užrašiusi sumą ir kad tai jos pinigai. Mėnesiui pasibaigus J. G. išmokėdavo vadinamą atlyginimą, tai sumos nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt. Pinigai būdavo sudėti į vokus. Visada sumokėdavo tiek pinigų, kiek ir turėdavo sumokėt.

J. P. pati asmeniškai yra davusi S. G. pinigų, galimai apie 1000 Lt. Jai žinoma, kad kitos merginos (N. P.. I. M., D. Š. ir kt.) jam yra davusios pinigus, tik nežino, kokias sumas. Visos merginos anksčiau ar vėliau sužinodavo, kad S. G. buvo jų vadinamas „stogas“. Jei jis naudodavosi merginomis, t. y. prašydavo jam suteikti seksualinio pobūdžio paslaugas, jis visada susimokėdavo nustatytą pinigų sumą.

J. P. pinigų iš merginų tikrai nerinko ir S. G. ar J. G. neperduodavo. Merginos pačios savo pinigais rūpindavosi arba kasdien atiduodavo, veždavo į minėtą butą, kad mėnesiui pasibaigus gautų vadinamą algą.

J. P. nežino, kodėl J. G. sako, kad ji organizavo ir vadovavo merginų prostitucijai. Galbūt dėl to, kad ji pavydėjo, jog S. G. J. P. pasitiki ir kai „užgerdavo“, jis prašydavo, kad ji jam padėtų kontroliuoti merginas, pinigus, skelbimus. Galbūt ir dėl to, kad S. G. jai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, dėl ko labai prieštaravo J. G., o vėliau ir ji savo dalį jai pardavė.

Iš J. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l.104), matyti, kad 2005 m. galimai birželio mėn. jai paskambino jos pažįstama, jos pusseserė L., kurios pavardės ji nežino, ir pasakė, kad V. G. nori verstis prostitucija, užtikrino, kad ji pilnametė. J. P. kartu su I. M. iš Panevėžio atsivežė V. G. ir apgyvendino bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji atrodė kaip pilnametė. Jai J. P. siūlė pagyventi, pakalbėti su merginomis, besiverčiančiomis prostitucija, pagalvoti, ar tikrai pageidauja verstis tuo, ir tada nuspręsti. D. J. V. G. patvirtino, kad ji pilnametė, sakė, kad ji jau seniai negyvena su tėvais. Kai ji pasakė, kad tikrai nori verstis prostitucija, D. J. ir I. M. priėmė ją gyventi į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jas iš to buto išvarė šeimininkai ir jos išvažiavo gyventi į kitą butą, kurio adreso ji nežino. Maždaug po mėnesio laiko ji išvyko atgal į Panevėžį pas R. P., kurį ji buvo įsimylėjusi, vėliau grįžo, ir taip porą kartų. 60 Lt iš 150 Lt, gautų už suteiktas seksualinio pobūdžio paslaugas, V. G. dažniausiai paduodavo J. P. arba I. M. ir jos kasdien pinigus, surinktus ir iš kitų merginų, perduodavo J. G.. V. G. 90 Lt, priklausančių jai, dažniausiai pasiimdavo kasdien, kartais mėnesiui pasibaigus, tuomet pinigus jai perduodavo J. G. voke, J. P. nežino, kokias sumas. J. P. nežino, kiek ji galėjo užsidirbti pinigų, ir kiek pinigų jos perdavė J. G.. J. P. iš V. G. prostitucijos naudos neturėjo. V. G. prostitucija vertėsi iki 2005 12 26 d. ar 2005 12 27 d. Iki tol iš to naudos turėjo J. G. ir S. G..

Dėl A. L. J. P. nieko nepaaiškino, ji jos nepažįsta ir nežino, kodėl ji sako, kad J. P. iš jos pinigus, gautus už vertimąsi prostitucija, paimdavo ir viską organizavo.

Dėl D. J. J. P. paaiškino, kad ji atvažiavo į Vilnių kartu su I. M. 2004 metais, tikslios datos nežino, ir gyveno Vilniuje bei vertėsi prostitucija iki 2005 12 26 d. Ji gyveno J. G. nuomojamuose butuose, dalį pinigų, gautų už suteiktas seksualinio pobūdžio paslaugas, ji perduodavo J. P., o ji – J. G., arba tiesiogiai J. G.. J. P. iš jos naudos neturėjo.

Dėl V. B. J. P. nieko nepaaiškino, nes ji nuo 2005 12 26 d. ar 2005 12 27 d., kai visos tuo metu pas G. prostitucija besivertusios merginos išvažiavo namo, išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), ir gyveno ten iki 2006 m. kovo mėn., kai išvyko gyventi į Ispaniją, kur gyveno iki 2009 m. Ispanijoje ji gyveno su šeima, prostitucija nesivertė. 2006 m. sausio mėn. pradžioje į jos namus buvo atvažiavę G., bet ji jų neįsileido ir nežino, kokiu reikalu jie buvo atvykę, bet mano, kad jie norėjo susitaikyti su ja ir pasikviesti ją vėl į Vilnių verstis prostitucija.

N. P. dalį pinigų atiduodavo J. G., taigi ji pelnėsi iš pastarosios prostitucijos, tikriausiai ir S. G..

Apie A. S. ir jos seserį J. A. J. P. nieko paaiškinti negalėjo, nes ji apie jas tik iš N. P. pasakojimų žinojo.

Apie N. D. ji taip pat nieko nepaaiškino, jos nepažįsta.

Su D. Š. ir Ž. B. ji kartais susitikdavo, kartais kartu važiuodavo pas klientus. Ji iš jų pinigų nepaimdavo ir neperduodavo nei J. G., nei S. G..

R. T., L. B. ir I. L. ji nepažįsta, apie jas nieko paaiškinti negali.

I. M. gyveno ir prostitucija vertėsi su J. P. kartu, bet ji iš jos pinigų neimdavo, jos pinigus kartu su savo gautais už suteiktas seksualinio pobūdžio paslaugas perduodavo J. G.. Po 10 Lt ir 20 Lt nuo kiekvieno kliento J. P. gaudavo iš V. G. ir D. J. kaip telefonistė.

Komentuodama šiuos parodymus J. P. nurodė, kad G. V. G. nepažįsta. J. P. nuo 2005 m. išėjo atskirai dirbti.

Iš J. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t. b.l. 108) matyti, kad 2005 m. lapkričio mėn. pabaigoje ar gruodžio mėn. pabaigoje panevėžietis R. P. atvežė merginą, kurios pavardės ir vardo J. P. nepamena, verstis prostitucija. Jis teigė, kad ji pati norėjusi verstis prostitucija, nes jos tėvai esą alkoholikai, ji norėjo užsidirbti pinigų. Ji pati pasakė, kad jai yra 18 metų, greitai sueisią 19. Bet po dienos ar dviejų ji prasitarė esanti nepilnametė, todėl J. P. ją kartu su V. G. kitą dieną įsodino į autobusą ir išsiuntė namo į Panevėžį. Daugiau ji jos nematė. Ji galimai porą kartų suteikė seksualinio pobūdžio paslaugas. Gali būti, kad tai ta pati mergina – A. L.. Kadangi ji buvo tik keletą dienų, J. P. jos vardo nepamena. Jos S. G. ir J. G. tikrai nematė ir neturėjo iš jos jokios naudos. Pinigus, gautus iš dviejų klientų, ji pati išleido maistui ir kelionei namo.

Kaltinamoji J. P. teismui taip pat parodė, kad nors ji ir susipažino su savo apklausų protokolais, juos pasirašė kaip teisingai surašytus, tačiau, jos teigimu, nei ji, nei G. iš V. G. nesipelnė. Ji tai žino, kadangi pabaigoje ji su J. G. nesusitikinėjo, buvo gal tik vieną kartą susitikę kavos išgerti. Protokoluose taip pat neteisingai nurodyta jos per mėnesį gaunama suma. Ji tyrėjai sakė, kad jos parodymai yra neteisingi, jos taisė viską, tyrėja pataisė prie jos akių sumas į 1000 ir 1500.

Be buto nuomos ji su merginomis apmokėdavo komunalines išlaidas, kurios kas mėnesį buvo įvairios – kartais 500, kartais 700. Jos daug išnaudodavo elektros, vandens. Reklamas jos dėdavo į spaudą – „Lietuvos rytą“, „Alio reklamą“. Pvz. vienkartinė reklama „Alio reklama“ kainuodavo 50 Lt. Per mėnesį reikėdavo mažiausiai 10 reklamų. Jų uždirbami pinigai buvo sudedami bendrai šioms išlaidoms padengti. J. P., surinkdama pinigus iš merginų, kažkiek naudos iš bendrų pinigų turėjo – gal 200 Lt, daugiausia 300 Lt. Jei likutis likdavo, tai ji jį pasiimdavo. Merginos apie tai žinojo.

Kaltinamųjų kaltė laikytina įrodyta tik jų pačių, tik ir liudytojų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoja V. B. teismui paaiškino, kad iš kaltinamųjų ji pažįsta J. G. bei S. G., nors manė, jog pastarojo vardas G.. J. P. nepažįsta. Maždaug prieš 10 metų, 2002 – 2003 m. ji vakarėlyje susipažino su vyruku, kurio vardo neatsimena ir kuris pasiūlė važiuoti dirbti į Vilnių. Ji dirbo naktine plaštake, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, Dirbo 4 – 5 mėnesius pagal telefoninį iškvietimą, tačiau butų adresų, kuriuose teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, neatsimena. Jos darbui vadovavo J. G., kuri priimdavo užsakymus telefonu, skirstė darbus, o ji su kitomis merginomis, kurių per tą laiką buvo 6 – 8, važiuodavo į iškvietimus. Ji pati gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kas jį nuomojo, mokėjo nuomos mokesčius – nežino. V. B. nesirūpino nei nuomos mokėjimu, nei skelbimų apie paslaugas patalpinimu, viskas būdavo suorganizuota, kas tai darė – nežino. Pas klientus ir iš jų dažniausiai vykdavo taksi, turėjo ir nuolatinį numerį ir naudodavosi kitų firmų paslaugomis, tačiau dabar jau tų numerių ir firmų nepamena. Per dieną būdavo iki 4 – 5 klientų, tačiau pasitaikydavo, jog nebūdavo nė vieno. Valanda paslaugų kainavo 100 Lt, iš jų jai likdavo 35, kartais – 50. Grįžusi iš užsakymo visus uždirbtus pinigus atiduodavo J. G.. Ar ji su kuo nors dalindavosi – nežino, nes apie tai nepasakodavo. Buvo dar viena moteris, kuri dirbo prie telefono, tačiau liudytoja V. B. jos vardo bei kaip ji atrodo – nepamena. Ji prie telefono dirbo, kai vienu metu buvo pasidalijusios grupės, tuomet už darbą gautus pinigus V. B. atiduodavo prie telefono dirbusiai moteriai. Ikiteisminio tyrimo metu minėtų moterų Ž. B., N. M., I. M., O. K. nebeatsimena, jokių ryšių nepalaiko, bet tos merginos, kurios gyveno kartu su ja, taip pat vertėsi prostitucija.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad butus gyvenimui nuomojo J. ir S. G., tačiau dabar tiksliai nežino. Kartais susirinkdavo merginos aptarti bendrų klausimų, susirinkimus organizavo telefonistė J. G., tačiau kokių tai finansinių klausimų ji prie merginų neaptarinėjo. Ji aiškindavo tvarką, jog klientas visada teisus, negalima pabėgti iš užsakymo, pyktis su klientais, ji duodavo instrukcijas, palaikydavo tvarką. Kiek žino, niekas iš merginų nebuvo nukentėję nuo klientų, tačiau ji pati vos nenukentėjo, nes kartą girtas ar pavartojęs narkotikų klientas bandė smurtauti, bet jam nepavyko. Dėl iškilusių problemų, t. y. blogiausiu atveju ji galėjo skambinti J. G.. Apie kokius tai „stogus“ ji nieko nežino. S. G. tokiuose susirinkimuose nedalyvaudavo. Jis retai užsukdavo, jį matė tik keletą kartų. S. G. ateidavo mokėti algų už mėnesį, kurias jis apskaičiuodavo. Grįžus iš kliento ji atiduodavo visą 100 Lt, sau pasilikdavo tik arbatpinigius. Jai buvo mokamas atlyginimas, kuris siekdavo 1000 – 1100 Lt. Kitos merginos taip pat atiduodavo visus uždirbtus pinigus ir gaudavo atlyginimą. Kai V. B., tik atvykusi į Vilnių, pirmą kartą buvo supažindinta su S. G., būtent jis pasakė, jog reikės dirbti prostitute, nors važiuodama į Vilnių ir pati V. B. jau tai suprato. Ji nebuvo apgauta, sąmoningai žinojo, kuo užsiims.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. B. parodė, kad prieš 5 metus (2003 m.) apie 3 mėnesius ji gyveno (duomenys neskelbtini) ir vertėsi prostitucija. Kartu tame bute gyveno Ž. B., N. M., I. M., O. K.. Šį butą joms išnuomojo J. arba S. G.. Per parą ji seksualinio pobūdžio paslaugas suteikdavo 2 – 3 vyrams, valanda tokių paslaugų kainavo 100 Lt. Iš tos sumos ji gaudavo 40 Lt. Viską, kas buvo susiję su jos vertimusi prostitucija, organizavo J.. J. ji atiduodavo 60 Lt, gautų iš klientų. Apie klientų registraciją ir skelbimus ji nieko nežinanti, jos tai nedomino (t. 1 b. l. 200).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. B. atpažino J. G. ir S. G. (t. 2 b. l. 1 – 9).

Liudytoja I. M. teismui paaiškino, kad iš kaltinamųjų ji pažįsta J. V. ir J. G.. Kaltinamojo S. G. nepažįsta, tik apie jį girdėjo, kad J. G. vyras yra S., kurį vadindavo „dėde“, tačiau koks jo vaidmuo prostitucijos versle – nežino. Jį matė jį gal tik vieną kartą. I. M. nuo 2002 m. iki 2005 m. Vilniuje dirbo prostitute ir 2003 m. gyveno katu su J. V., su kuria nuo vaikystės yra draugės. Liudytoja N. D. matyta, ji prostitute dirbo su kita mergina. Iš N. D. girdėjo, jog merginom, kurios prostitutėmis dirbo Panevėžyje, nemokėdavo pinigų, valgyt nepirkdavo. Tuo metu prostitucija vertėsi ir D. J., L. P..

Kai ji gyveno su J. V. ir vertėsi prostitucija, iš jokio bendro centro klientų negaudavo, tiesiog joms skambindavo tiesiai, atsiliepdavo kažkuri iš jų dviejų. Kas organizavo skelbimus, surasdavo klientus, I. M. nežino. J. G. atvažiuodavo pas jas paimti pinigų. Iš 150 Lt jai likdavo 75 Lt, o kitus atiduodavo J. G., kuri tik nurodydavo, kur gyventi. I. M. su J. V. pačios mokėdavo už nuomą. Viename bute išgyvendavo metus ar pusantrų. Per visą laiką, kol vertėsi prostitucija, ji pakeitė 3 butus. Kartais butų ieškodavo ir J. P. (V.). Jos gyveno (duomenys neskelbtini), kitų adresų nepamena. Per dieną turėdavo aptarnauti 5–6 klientus, būdavo ir 7. J. G. nebuvo bendradarbė, ji ir S. G. galimai vadovavo jos prostitucijai. Jiems mokėjo greičiausiai už ramybę. Specialių susirinkimų nebūdavo, bet dirbančios merginos susitikdavo, pašnekėdavo, prie jos G. tuose susirinkimuose nė karto nebuvo. Be to, I. M. iš kai kurių kitų merginų (D. J., V., kitų nepamena) surinkdavo uždirbtus pinigus ir atiduodavo J. G.. I. M. nėra girdėjusi, kad S. G. ar J. G. prieš merginas vartotų kažkokį tai smurtą, ar psichologinį ar fizinį, ar kažkaip žemintų. Merginos dėl to nesiskundė. I. M. matė V. G. ir girdėjo, kaip ji sakė, kad jai yra 19 metų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. M. parodė, kad ji nuo 2002 m. iki 2005 m. vertėsi prostitucija Vilniaus mieste. Gyveno su D. J. ir Ž., pavardės nežino, jų paslaugos kainavo 150 Lt už valandą. Per dieną viena mergina vidutiniškai seksualines paslaugas suteikdavo 4 – 5 vyriškiams. Butus nuomojo J. P. (V.) ir jos pačios. Skelbimus „Alio reklama“ jos skelbdavosi pačios. Klientai atvykdavo pas jas arba jos vykdavo pas klientus. Nuo kiekvieno kliento 50 Lt ji atiduodavo J., kurios pavardės nežino. Ji du kartus per savaitę atvažiuodavo, jos jai atiduodavo apie 2000 Lt, priklausomai nuo klientų skaičiaus. J. jos mokėjo už apsaugą, ši buvo pasakiusi telefono numerį, kuriuo reiktų skambinti prireikus pagalbos. S. G. ji nepažįstanti, ji girdėjo, kaip J. P. (V.) minėjo, kad S. – vienas iš „stogų“. J. G. ir S. G. galėjo vadovauti jos prostitucijai (t. 2 b. l. 143 – 145).

Liudytoja A. S. teismui paaiškino, kad iš kaltinamųjų ji gal vieną kartą yra mačiusi tik J. G.. A. S. kelis metus su pertraukomis vertėsi prostitucija. Pirmą kartą 2003 02 18 d., paskutinį – 2007 02 07 d. Tiksliai nepamena, bet butų buvo daug – (duomenys neskelbtini). Butus nuomojosi kartu su kitomis merginomis, juose dirbo prostitutėmis. Užsiimti prostitucija ji nusprendė kartu su savo seserimi, norėdamos užsidirbti. Jos pačios atsiliepdavo telefonu, dėdavo skelbimus. J. G. dirbo kartu, kartais teikė seksualines paslaugas. Butą (duomenys neskelbtini) ji išsinuomojo kartu su savo seserimi J. A. bei J. ir N. P. (jos iš vieno kaimo) ir ten teikė seksualinio pobūdžio paslaugas. Tame bute jos gyveno apie metus.

Su kaltinamuoju S. G. pradžioje susipažino jos sesuo, o A. S. jį pamatė, kai jis buvo atėjęs kaip klientas ir tuomet pasiūlė pereiti dirbti pas jį, per daug nieko neaiškino. Ji su Pyž sutiko, kiek išsigando, nes visos besiverčiančios prostitucija merginos turi savo šeimininkus. Klientai mokėdavo 100 – 150 Lt, kainas nusistatydavo pasitarusios (pusvalandis 100 Lt, valanda 150 Lt). Jai (A. S.) likdavo 40 – 50 Lt. Kitus pinigus surinkdavo – juos palikdavo ant stalo, o vėliau kažkas atvažiuodavo ir paimdavo. Kas konkrečiai paimdavo pinigus, ji nežino, nepažįsta. Dažniausiai pinigus paimdavo, kai jos miegodavo.

Ji dirbo (vertėsi prostitucija) pas G., pas juos dirbdama atliko telefonistės pareigas ir tuo pačiu teikdavo seksualines paslaugas. Butus nuomojosi ji pati, kartais nuomodavo ir J. G., kartais nuomotis eidavo kartu su J. G., sakydavo, jog jos draugės, o kai kada butus merginos išsinuomodavo ir pačios. Tuose išnuomotuose butuose buvo teikiamos seksualinės paslaugos. Jos sesuo ir seserys P. taip pat perėjo dirbti pas G.. A. S. kartu su J. G. dirbant telefonistėmis, nuo kliento jai buvo mokama 10 % nuo užsakymo, tai yra 10 – 15 Lt, be to, ji paimdavo merginų atnešamus pinigus, iš kurių atsiskaičiuodavo savo dalį, o kitą dalį pinigų paimdavo kiti asmenys (2 – 3 vyrai), kurių ji nepamena. Paimdavo ir J. G.. Kai ji atsiskaičiuodavo savo dalį už telefonistės paslaugas, jai likdavo nuo 800 iki 3000 Lt. Dirbant su J. G., skelbimus į laikraštį talpindavo ir ji (A. S.), ir J. G.. Telefonai buvo nurodomi keli. A. S. paskirstydavo darbus, klausdavo, kas nori priimti užsakymą, jei ji pati negalėjo. Merginos dirbo skirtinguose butuose, jos paskambindavo, kai būdavo laisvos ir prašydavo joms siųsti klientus. Būdavo ir kai kurių merginų pastovūs klientai.

Kai dirbdavo, specialių susirinkimų bendriems planams, darbams aptarti nebuvo, tik kartais merginos susirinkdavo, išgerdavo, pabendraudavo, švęsdavo gimtadienius. Dėl susitikimo skambindavo ir J. G., ir A. S. sesuo, arba dažniausiai merginos susiskambindavo tarpusavyje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja sakė, kad girdėjo apie tokią J. V., kurios nepažįsta, kuri dirbo ir telefoniste, ir prostitute ir turėjo barą (duomenys neskelbtini) g., kur merginos laukdavo klientų, tačiau šias aplinkybes ji yra girdėjusi iš kitų merginų, ji pati (duomenys neskelbtini) g. bare nė karto nėra buvusi, pačios J. V. nežino ir nėra mačiusi.

Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jai siūlė pereiti dirbti pas S., kad būtent S. (t. y. S. G., J. G. vyras) tai siūlė, ji išsigando, tačiau jai negrasino ir nevertė tai daryti. Kas buvo nustatęs proporcijas atiduodamų pinigų – nežino, į tai nesigilino. Kad dalį pinigų reikia padėti, dalį galima pasilikti, ji kalbėjo su J. G.. Atlyginimą išmokėdavo J. G., per mėnesį gal 3000 Lt. Kitos merginos taip pat uždirbtų pinigų dalį atiduodavo J. G.. A. S. buvo apie 5 kartus bausta už vertimąsi prostitucija, jai buvo skirtos nuobaudos, tas nuobaudas ji yra sumokėjusi, kai kurias išieškojo per antstolius. A. S. pažymoje apie asmens baustumą administracine tvarka (t. 2 b. l. 47 – 48) nurodytos pažeidimų padarymo vietos: (duomenys neskelbtini). Tai yra tie butai, kur ji teikė seksualines paslaugas. Baudos buvo asmeninis reikalas, o pelnas buvo bendras, kuriuo turėjo dalintis pagal atitinkamas proporcijas. Baudas mokėjosi kiekviena iš savo pinigų dalies.

A. S. jokių pretenzijų niekam neturi. Jos sesuo J. A. gyvena Graikijoje, N. P. su seserimi J. P. – Londone. Iš tų merginų, su kuriomis dirbo, ji ryšio nepalaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad 2003 m. pradžioje ji kartu su J. ir N. P. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur teikė seksualinio pobūdžio paslaugas. Tame bute gyveno apie 3 mėnesius, tiksliai nepamena iki kada. Užsiimančias šia veikla jas buvo sulaikę pareigūnai ir nubaudė už vertimąsi prostitucija. Kaip klientas į šį butą kartą atėjo vyriškis vardu S., kurio pavardės nežinanti. Jis apie 50 metų amžiaus, pilno kūno sudėjimo, apie 170 – 180 cm ūgio, tamsių plaukų. Jis pasiūlė pereiti „dirbti“ pas jį. Jis nieko daug neaiškino, bet jos sutiko, nes truputį jo išsigando, be to, visos prostitucija besiverčiančios merginos turėjo kokius nors „šeimininkus“. Tikslios datos nepamena, kada jos pradėjo dirbti S.. Ji gyveno ir prostitucija vertėsi butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji tik ateidavo teikti seksualines paslaugas. Pamena, kad keletą kartų buvusi butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pas ten gyvenusias ir seksualines paslaugas teikusias merginas. Ji pati seksualines paslaugas teikdavo tik tuomet, kai buvo reikalingi pinigai. Pirmą kartą pareigūnų buvo sulaikyta ir nubausta už vertimąsi prostitucija 2003 02 18 d., paskutinį kartą – 2007 02 07 d. Paprastai ji padirbdavo mėnesį laiko, po to pusę metų nedirbdavo. Butai, kuriuose ji vertėsi prostitucija, buvo išnuomoti. Ji nežino, kas juos nuomojo, tik mokėjo nuomą šeimininkams. Ji ne tik vertėsi prostitucija, bet ir atsiliepdavo į telefono skambučius ir priimdavo užsakymus. Ji nepamena, kiek laiko ir kada atsiliepinėjo telefonu, žino, kad tai darė su pertraukomis. Ji teigia dažniau atsiliepinėdavusi telefonu, nei teikusi seksualinio pobūdžio paslaugas. Dirbti „telefoniste“ jai pasiūlė S. ir jo žmona J.. Jai tekdavo 10 procentų nuo užsakymo, 10 arba 15 Lt, nes iš pradžių valanda suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų kainavo 100 Lt, o vėliau – 150 Lt. Jei gerai pamena, merginoms iš pradžių likdavo 50 Lt nuo kiekvieno kliento sumokėto 100 Lt, vėliau likdavo 75 Lt (kai valanda kainavo 150 Lt). Kai ji dirbdavo telefoniste, merginos pinigus duodavo jai, ji paimdavo savo dalį, o likusią dalį – nuo 800 Lt iki 3000 Lt – kiekvienos dienos rytą perduodavo kažkokiems vyriškiams, kurių buvo 2 ar 3. Nei S., nei J. nesakė, kad šiems vyrams reikės perduoti pinigus, jai tai pasakė merginos. Kiek kartų perdavė pinigus, tiksliai pasakyti negali. Telefoniste kartais dirbdavo po mėnesį, kartais po keletą dienų. Vyriškiai, kuriems ji perduodavo pinigus, buvo apie 45 – 50 metų amžiaus, vienas buvo pilno sudėjimo, tamsių plaukų, kitas lieso kūno sudėjimo, žilų plaukų. Kartais jie ateidavo rytą, kai ji miegodavo ir paimdavo ant šaldytuvo paliktus pinigus patys, nes turėjo buto raktą. Su S. žmona J. ji susipažino pirmą dieną, kai atėjo į kažkurį iš butų, norėdama susipažinti su „darbo“ sąlygomis. S. į butus, kuriuose ji ir kitos merginos teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, kartais ateidavo, kartais ką nors nurodydavo, bet nebuvo jokių konfliktų, jis nieko nemušė, nešaukdavo. Kad J. jo žmona, ji sužinojo vėliau. Ji kartais pabardavo, jei merginos girtaudavo, bet taip pat nebūdavo konfliktų ir prievarta nieko nevertė dirbti. Butuose, kuriuose ji vertėsi prostitucija, ji matė D. Š., V. B., Ž. B., J. ir N. P., I. M.. J. V. ji nepažįsta, merginos pasakojo, kad ji pati vertėsi prostitucija, vėliau dirbo „telefoniste“, be to, turėjo barą (duomenys neskelbtini) g., kuriame merginos laukdavo klientų. Taip pat nepažįsta ir D. J., V. G. bei R. D. (t. 2 b. l. 40 – 42).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. atpažino J. G. ir S. G. (t. 2 b. l. 43 – 46).

Iš liudytojos N. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad maždaug nuo 2002 m. pabaigos, tikslios datos nepamena, ji vertėsi prostitucija, nes viena augino vaiką, todėl jai buvo reikalingi pinigai. Ji pati duodavo skelbimus, kurie buvo spausdinami „Alio reklama“ laikraštyje, pati nuomojo butą (duomenys neskelbtini). Klientų neturėdavo daug, kartais nei vieno, kartais vieną ar du per parą. Už valandą imdavo 100 – 120 Lt mokestį. Taip dirbo keletą mėnesių, buvo bausta administracine tvarka už vertimąsi prostitucija. Ji teigia nepamenanti, ar kai 2003 05 15 d. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini), ir vėl nubausta už vertimąsi prostitucija, ji dirbo viena, ar jau pas J., kurios pavardės nežinanti. Su J. ją supažindino A. S., kuri taip pat užsiiminėjo prostitucija. J. paaiškino, kad už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų ji gausianti 100 Lt, o likę 50 teksią jai. J. dirbo telefoniste, priiminėjo klientų skambučius. Pirmiausia ji gyveno ir klientus aptarnavo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyveno su Ž.. Tame bute J. priiminėdavo skambučius. Kas šį butą išnuomojo, ji nežino. Jame gyveno apie pusmetį, maždaug iki 2004 m. pradžios. 2003 06 02 d. ji buvo užtikta pareigūnų besiverčianti prostitucija ir už tai nubausta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2004 04 21 d. jau bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su Ž. per parą aptarnaudavo 2 – 3 klientus, kuriems suteikdavo seksualinio pobūdžio paslaugas. Iš klientų pinigus paimdavo J. ir jai su Ž. atiduodavo priklausančią dalį – po 100 Lt nuo kiekvieno kliento. Kai su Žana persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojo . nes reikėjo pakeisti vietą, kad gyventojai neįtartų, J. tame bute nepriiminėjo skambučių, ji paskambindavo joms ir pranešdavo, kad atvyksta klientai. Kur J. priiminėjo skambučius, ji nežinanti. Pinigus ji ir Ž. perduodavo A. S. arba J., kurios pavardės ji nežinanti. Tame bute ji teigia gyvenusi iki 2004 04 28 d., kai paskutinį kartą buvo sulaikyta policijos pareigūnų dėl vertimosi prostitucija. Nuo to laiko prostitucija nesivertė. J. pasakė, kad prostitucija daugiau neužsiims, nes turi vyrą. Po kurio laiko ši, žinodama, kad ji baigusi virėjos mokslus, paskambino ir pasiūlė nueiti į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini). Toje kavinėje ji dirbo nuo 2004 08 06 d. iki 2005 01 27 d., nuo 8 iki 19 val. virėja. Šiai kavinei vadovavo I., kurios pavardės nepamena. Kavinėje virėjomis dirbo J., I., barmenais buvo A., A., O.. Ji girdėjo, kad kavinė dirbdavo ir naktimis. Kavinei bankrutavus, ji neteko darbo. Maždaug po gero pusmečio vėl paskambino J. ir pasiūlė dirbti kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jai vadovavo kita J., kurios pavardės nežino, apie 27 – 30 metų amžiaus, ilgų šviesių plaukų. Dirbdama šioje kavinėje ji nematė merginų, kurias pažinojo kaip besiverčiančias prostitucija, jai nekilo įtarimų, kad kavinėje galėjo būti tuo užsiimama. Jai žinoma, kad J. prižiūrimos prostitucija vertėsi ir A. S., D., kurios pavardės nežino, dar kažkokia L.. Kur jos gyveno ir teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, ji nežino. S. G. ji matė vieną kartą I. kavinėje. J. sakė, kad tai jos vyras. Ji nežino, ar jis vadovavo jos ir kitų moterų prostitucijai ir turėjo iš to naudos (t. 1 b. l. 185 – 187).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu N. P. atpažino J. G. ir J. V. (t. 1 b. l. 188 – 193).

Iš liudytojos J. A. (S.) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jos sesuo A. S. bei pažįstamos J. ir N. P. vertėsi prostitucija, todėl kai jai suėjo 18 metų, trūko pinigų, ji sugalvojo ir pati tokiu būdu pinigų užsidirbti. N. ir J. P. sutiko, kad ji su jomis kartu verstųsi prostitucija. Tokiu būdu 2003 05 29 d. ji pirmą kartą su J. P. išvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), teikti seksualinio pobūdžio paslaugas. Tą kartą jas sulaikė policijos pareigūnai ir nubaudė administracine bausme dėl vertimosi prostitucija. Po to kurį laiką ji nesivertė prostitucija, bet pritrūkus pinigų keletui klientų suteikdavo paslaugas. Tuo metu, kai policijos pareigūnų ji buvo sulaikyta kliento bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prostitucija ji vertėsi kartu su A. S. bei J. P. ir N. P., nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pas jas kaip klientas atvyko vyriškis, vardu S.. Jis pasiūlė ateiti „dirbti“ pas jį, sakė garantuos joms apsaugą. Jis siūlė pabandyti, ar patiks dirbti jo saugomoms. Jis garantavo, kad butai, kuriuose jos versis prostitucija, bus išnuomoti. Tuos butus tikrai kažkas nuomojo, ji nežino, kas, bet nuomos mokestį mokėjo jos pačios. Ji pamena, kad gyveno butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu su R. T., L. P., I. L., J. P., N. P., kartu su jomis prostitucija vertėsi ir J. Š., A. V., L. B., Ž. B.. Ji policijos pareigūnų buvo sulaikyta butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, (duomenys neskelbtini). Viena valanda seksualinio pobūdžio paslaugų kainavo 100 Lt, 40 iš jų atiduodavo kas rytą ateidavusiam vyriškiui, kuriam apie 40 – 45 metai. Ji mano, kad tuos pinigus tas vyriškis atiduodavęs S., kurio pavardės nežino. Kas laikraščiuose skelbdavo skelbimus, kokius telefono numerius nurodydavo, kas priimdavo užsakymus, ji nežino. Jai paskambindavo, pasakydavo, ar klientas ateis pas ją, ar jai reikia kur nors važiuoti. Jos sesuo A. priiminėjo skambučius, bet ji nežinanti, kiek ji už tai gaudavo pinigų. S. žmoną J. ji pažįsta, ji keletą kartų merginoms, kurios vertėsi prostitucija, organizavo susirinkimus dėl „darbo“ drausmės, draudė pasilikti pas klientus namuose, draudė vartoti daug alkoholio ir t. t. J. nesakė, kiek už paslaugas reikia imti pinigų, kam dalį jų perduoti, taip pat ji nematė, kad J. kas nors būtų davę pinigus ir pati jų jai nedavė. Prostitucija ji vertėsi su pertraukomis maždaug metus laiko, nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2004 m. birželio mėn. J. V. ji nepažįstanti (t. 2 b. l. 28 – 30).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. A. (S.) atpažino J. G. ir S. G. (t. 2 b. l. 31 – 36).

Liudytoja R. T. teismui paaiškino, kad ji vertėsi prostitucija seniai, nes buvo reikalingi pinigai. Vertis prostitucija jai niekas nesiūlė, ji vertėsi pati. Jos gyveno 2 – 3 merginos, kas joms nuomojo butus – nežino, neatsimena. Būdavo mergaitė, kuri pasakydavo, kad ateis klientas. Kokie buvo įkainiai – neprisimena, iš uždirbtų pinigų jai atitekdavo – pusė, o kitą pusę paimdavo ta pati mergina, kuri atsiųsdavo klientus. Kam ji juos perduodavo – nežino. Ji buvo bausta administracine tvarka už vertimąsi prostitucija, ją buvo sulaikę tuose butuose, kuriuose ji gyveno ir vertėsi prostitucija (pagal t. 2 b. l. 135 – 136 esančią pažymą – (duomenys neskelbtini)). Aptarnavusi klientus ji atiduodavo visus pinigus, vėliau gaudavo savo atlyginimo dalį.

R. T. pilnai patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 121), iš kurių matyti, jog ji 2005 ar 2006 m. gyveno Vilniuje, adreso neatsimena, ir vertėsi prostitucija. Su ja kartu gyveno ir daugiau merginų, jų pavardžių nežino. Kas išnuomodavo butus ir priimdavo skelbimus, ji nežino. Per parą vidutiniškai aptarnaudavo po 4 klientus tame pačiame bute arba vykdavo pas klientus. Klientas už pusvalandį mokėdavo 85 Lt, už valandą 100 Lt, iš tos sumos pusė tekdavo jai. Kas vadovavo ir organizavo jos prostitucijai, ji nežino, tačiau buvo mergina, kuri priimdavo užsakymus telefonu ir duodavo joms nurodymus dėl klientų. Su ja policijos pareigūnų kartu sulaikytų merginų pavardžių ji nežino (t. 2 b. l. 121).

Nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu parodžius atpažinimui pagal nuotraukas R. T. kaltinamųjų neatpažino (t. 2 b. l. 123 – 134).

Iš liudytojos I. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad Vilniuje ji gyveno su J. S., jos seserimi bei dar pora merginų, kurių vardų ir pavardžių nežino, be to, jos vardus dažnai pačios susigalvodavo ir dažnai keisdavo. Kartu su jomis važiavo pagal kvietimą į (duomenys neskelbtini) g. esantį viešbutį. Ten jas sulaikė policija, apklausė, teismas (2003 10 14 d.) skyrė 300 Lt baudą. Po šio sulaikymo ji gyveno (duomenys neskelbtini). Su kuo gyveno, nurodyti negali, nes merginos dažnai keitėsi, o ir vardus greičiausiai pasakydavo išgalvotus. Kas šį butą išnuomojo, nežino. 2003 11 24 d. tame bute ją vėl sulaikė policija, nepamena, su kokiomis merginomis. Netrukus ji pati išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyveno J. S.. Tame bute 2004 04 14 d. jos buvo sulaikytos policijos užsiimančios prostitucija. Po sulaikymo išsikraustė, gyveno kituose butuose, kuriuos išsinuomodavo ji pati. Klientus jai parūpindavo tie patys asmenys, kaip ir anksčiau gyvenant minėtuose butuose. Šių asmenų ji nėra mačiusi, jai telefonu pranešdavo, kad atvyksta klientas. Visus uždirbtus pinigus atiduodavo merginai, kurios vardo ir pavardės ji nežino, jai duodavo tik butui ir maistui. Per parą ji aptarnaudavo 1 – 2 klientus. Už valandą suteiktų seksualinių paslaugų gaudavo 100 Lt. Nei vieno asmens, kuris pelnėsi iš jos prostitucijos, nepažįsta, nežino, kas davė skelbimus spaudai, kas priiminėjo klientų skambučius, kas nuomojo butus. Prostitucija užsiiminėjo iki 2004 m. vasaros (t. 2 b. l. 137 – 139).

Liudytoja N. D. teismui paaiškino, jog ji pažįsta visus tris kaltinamuosius. Ji G. dirbo, o J. P. buvo kaip ir jos kolegė (prostitutė). Kai N. D. buvo 19 metų (galėjo būti 2003 m. pabaiga), ji dirbo prostitute. Verstis prostitucija jai pasiūlė jos draugė (vardo, pavardės nepamena) ir jos atvyko į Vilnių, kur jas pasitiko S. G. ir J. G., kurie papasakojo apie darbą, apie atlyginimą, davė telefoną (už kurį atskaičiavo dirbant), suteikė gyvenamąjį plotą, visas sąlygas, pilnai viskuo aprūpino. Ir tai truko kažkur 3 – 4 mėnesius, po to N. D. pabėgo, nes suprato padariusi klaidą, suklydusi, norėjo nuo visko atsiriboti. Per tą laiką ji kelis kartus keitė gyvenamąją vietą, tačiau kur konkrečiai buvo butai, negali pasakyti, nes Vilniaus nepažįsta. Tuo metu N. D. situacija buvo labai sudėtinga, tame tarpe ir finansiškai, jos draugė buvo padarius savo įtaką, todėl ji naiviai galvojo, kad tikrai čia nieko blogo, tačiau vėliau viską išsiaiškinusi ji labai gailėjosi, bet jau buvo per vėlu. Situacija buvo tokia, kad jei ji Vilniuje būtų atsisakiusi užsiimti prostitucija, tai jai būtų tekę grįžti į Panevėžį ir ten užsiimti tuo pačiu, tačiau dar blogesnėmis sąlygomis. Ji neturėjo pasirinkimo. Prostitucijos verslai Vilniuje ir Panevėžyje buvo susiję, tas pats žmonių ratas. Ir Panevėžyje buvo grupuotės, kurios pelnėsi iš prostitucijos. Liudytojos draugė, su N. D. atvyko į Vilnių, vertėsi prostitucija Panevėžyje ir buvo kontroliuojama minėtų grupuočių. Jai nebuvo kitos išeities, kaip tik išvažiuoti į Vilnių, o tuo pačiu ir N. D. kilo pavojus, nors ji Panevėžyje ir nesivertė prostitucija. Ji matydavo, kaip pas jos draugę ateina asmenys, kurių ji nepažįsta, ją muša, su ja kalba grubiai.

Su darbu supažindino, visą darbą organizavo J. G., o S. G. atvažiuodavo labai retai, rengdavo susirinkimus, tačiau susirinkime daugiausia vadovaudavo J. G., (dalyvaudavo 7 – 10 merginų ir iš kitų butų), kad jos nepažeistų taisyklių, kad tiesiog klausytų, atvažiuodavo pasišnekėti, aptarti darbo klausimų, atlyginimų, klausimų, susijusių su pinigais. N. D. mano, kad jie vienas kitą pakeisdavo, nes žinojo, kad jie vyras ir žmona. Buvo taisyklė, kad dirbant bute negalėjo likti viena mergina. Viena mergina turėjo dirbti, o kita, atėjus klientui – paimti pinigus ir juos paslėpti. Iš kliento gaudavo 100 Lt. Kad galėtum eiti ilsėtis, turėjai aptarnauti ne mažiau 4 – 5 klientus per dieną. Per mėnesį ji uždirbdavo apie 10 000 Lt, iš kurių pusė tekdavo jai, o kitą pusę (apie 5000 Lt per mėnesį) atiduodavo J. G.. Pinigus paimdavo rusų kilmės moteris (vardas lyg N.), kuri atsiliepinėdavo telefonu, rūpinosi užsakymais, surinkdavo pinigus, bendraudavo su žmonėm. Buvo dedami skelbimai į laikraštį, daromos reklamos. Skelbimas buvo bendras, jokių merginų vardų ten neminėdavo. N. D. niekada kažkur laikraštyje nesiskelbė. Plius „Martono“ taksi žinojo jų telefonų numerius ir jie rūpindavosi, kad būtų klientų. Taksi buvo ne tik „Martono“. N. liudytoja mokėjo už nuomą, ji žiūrėdavo, kad merginos turėtų darbo. J. G. taip pat surinkdavo pinigus. Pasitaikydavo, kad S. G. taip pat atvažiuodavo pinigų.

Buvo nustatytos taisyklės, kad bute mergina negali likti viena. Atėjus klientui visada būdavo dvi merginos. Tai, kurios klientas neišsirinkdavo, buvo sumokami pinigai, tuomet ji juos paslėpdavo, o kita mergina eidavo dirbti. Dėl bauginimo, grasinimų: buvo tokia sistema, kad mergina neturėjo teisės turėti savo nuomonės, negalėjo išeiti, pastoviai buvo psichologinis spaudimas. Jeigu kažkur išėjai, tai dėl to specialiai daro susirinkimą, visaip įžeidinėja. Buvo stengiamasi N. D. kontroliuoti, kad ji neturėtų net draugų. Į susirinkimus atvažiuodavo merginos iš visų butų, iki 10 merginų. J. G. bardavo merginas, viską planuodavo, kada kas dirba, kada kas kur važiuoja, viską kontroliuodavo. N. D. vieną kartą, panaudojant jėgą, buvo S. G. išprievartauta, jis naudojosi visomis galimybėmis. N. D. neturėjo teisės skųstis, kadangi ji buvo priklausoma nuo jo ir nuo jo žmonos, todėl net ir nerašė pareiškimo, bijojo fizinio susidorojimo.

Iš kartu dirbusių merginų liudytoja pamena L.. J. P. taip kaip ir ji (N. D.) dirbo prostitute. Įkainiai buvo vienodi, pinigai buvo renkami į vieną vietą, o paskui atvažiuodavo ir pasiimdavo. Paimti pinigų atvažiuodavo dažniausiai rusakalbė moteris, kuri atsiliepinėjo telefonu, o jos sesuo dirbo kartu su jomis. N. D. pinigus taupydavo ir juos laikydavo pas G., o paprašius jų jai pinigus atveždavo. J. ir S. G. duodavo nurodymus, nes jie buvo organizatoriai. N. D. niekada užsakymų į laikraščius nėra davusi, mano, kad G. buvo atsakingi už reklamą.

Per tą laiką, kol vertėsi prostitucija, ji buvo bausta administracine tvarka. Be to, jos net per Interpolą ieškojo mama, kuri nežinojo, kur ji yra. Kai pabėgo iš J. ir S. G. kontrolės, nei prieš tai, nei po to daugiau prostitucija nesivertė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. D. parodė, kad 2003 metų spalio mėn. pradžioje ją su drauge, kurios vardo ir pavardės nepamenanti, nepažįstamas vyriškis atvežė į butą Vilniuje, adreso nepamena. Bute buvo J. ir S.. Šiems naudojant fizinį ir moralinį smurtą ji pradėjo verstis prostitucija, gyveno butuose, kuriuos išnuomodavo S. žmona J.. Galiojo nerašytos taisyklės, kad per parą būtina suteikti paslaugas ne mažiau nei 4 klientams, o jų būdavo įvairiai. Už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų klientas sumokėdavo 100 Lt, iš kurių 50 Lt atitekdavo jai. Viskuo rūpinosi S. žmona J., kas rūpindavosi skelbimais, ji nežinanti, kartą girdėjo, kad J. V.. Į telefono skambučius atsiliepdavo mergina N., jai ji atiduodavo ir iš kliento gautus pinigus, o ši perduodavo G.. Ji nemano, kad jos prostitucijai vadovavo ar padėjo vadovauti J. V. (t. 2 b. l. 52 – 53).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu N. D. atpažino J. V., J. G. ir S. G. (t. 2 b. l. 54 – 62).

Liudytoja D. J. teisme paaiškino, kad J. ir S. G. ji nėra mačiusi, pažįsta tik J. P., nes prieš 8 metus ji kartu su ja užsiiminėjo prostitucija. Liudytoja prostitucija vertėsi 2004 – 2005 m. Tuo metu ji buvo pilnametė. Ji nei metų neišdirbo, kadangi išvažiavo į Vokietiją. J. P. dėdavo skelbimus, nors teko ir liudytojai į laikraščių redakciją užsukti, jei pro šalį važiuodavo. D. J. gaudavo 150 Lt už valandą, iš kurių 100 Lt priklausė jai, 50 Lt duodavo J. P.. Butą nuomojosi merginos, kurios jame ir gyvendavo. Liudytoja nepamena, kokiame konkrečiai bute ji gyveno. Ji gyveno su savo pussesere I. M.. Jos kartu ir dirbo. Jos pačios susirasdavo butą, bet už nuomą mokėjo J. P., kadangi jai merginos duodavo po 50 Lt. J. P. taip pat kartu su jomis į užsakymus važinėjo. Per parą jos turėdavo ne daugiau kaip 4 klientus. Normos niekas nenustatinėjo, jos kiek norėjo, tiek dirbo.

Merginos taupydavo pinigus pas J. P., kadangi bijojo su savimi vežiotis. Mėnesio pabaigoje jos visada pinigus atsiimdavo. J. P. juos atveždavo vokuose. Jos pasitikėjo J. P.. Per mėnesį D. J. susitaupydavo iki 1000 Lt, nors tiksliai tos sumos ji neatsimena.

Iš pradžių apie mėnesį laiko J. P. gyveno kartu su D. J.. Tuo metu ji merginų suneštus pinigus laikė spintoje kambaryje, kur jos privačiai gyveno, kad niekas neužeitų ir nepaimtų.

D. J. pažinojo V. G., ji užsiėmė tuo pačiu. Ji buvo nepilnametė, tačiau šią aplinkybę D. J. sužinojo tik baigiant dirbti, kai ji išėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. J. parodė, kad V. G. ji pažįsta, nes su ja kartu nuo 2005 m. pavasario ar vasaros iki Šv. Kalėdų gyveno kartu ir vertėsi prostitucija butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos išnuomojo ji. Kiek jai žinoma, V. G. prostitucija vertėsi tiek laiko, kiek jos gyveno kartu. Joms buvo nustatyta norma suteikti seksualinio pobūdžio paslaugas 4 vyrams. Ji ir V. G. vidutiniškai aptarnaudavo 6 vyrus per parą. Mokestį jos imdavo vienodą: už valandą suteiktų paslaugų – 150 Lt, o iš tos sumos tik 60 Lt tekdavo joms. Kas organizavo ir vadovavo jų abiejų prostitucijai, ji nežinanti. Ji pažįsta J. V., kuri jai verčiantis prostitucija priiminėjo klientų užsakymus telefonu, registruodavo klientus ir kuri iš merginų teikia seksualines paslaugas, adresą, kuriuo klientas vykdavo, telefonu informuodavo merginas, pas kurią klientas atvažiuos, arba pasakydavo, kur jai reikia važiuoti. Ar J. V. organizavo jos ir V. G. prostituciją, ji nežinanti. Kiekvieno mėnesio pirmą dieną J. joms į sutartą vietą atveždavo pinigus vokeliuose ir perduodavo joms. O prieš tai kiekvieną dieną J. atvažiuodavo į sutartą vietą paimti visus pinigus, gautus už suteiktas seksualinio pobūdžio paslaugas per parą. Kam atitekdavo 90 Lt, ji nežinanti, bet mano, kad J. ir prostitučių firmai, kurios savininkų, sutenerių ji nežinanti, nepažįstanti, nemačiusi (t. 2 b. l. 14 – 16).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. J. atpažino J. G., S. G. ir J. V. (t. 2 b. l. 17 – 25).

Liudytoja V. B. teismui paaiškino, kad ji atpažįsta S. G. kaip „vyriausią“, kuris buvo atsakingas už merginas. Ji, būdama nepilnametė (16 m.), maždaug 2006 m. buvo parduota vyrų iš Šiaulių – A. bei G. P., ir verčiama dirbti prostitute Vilniuje. Šiauliuose ji per draugę A. G. susipažino su P., kurie ją įbaugino: mušdavo, liepdavo eiti su vyrais susipažinti, pavogti jiems pinigų. Vieną kartą jai atsisakius jiems paklusti, vyresnysis A. pasakė, kad jei ji nenori taip, tai važiuos kitur. Šiauliuose ji buvo verčiama dirbti prostitute, prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas. Peldžiūnai ją perdavė panevėžiečiams, o jie nugabeno ją į Vilnių. Ji tik važiuodama į Vilnių sužinojo, kad ji važiuoja ten dirbti prostitute. Ją vežė 3 vaikinai, tačiau jų vardų ir pavardžių liudytoja nežino. Atvažiavus į Vilnių jie susitiko su mergina vardu D., pavardės nežino, kuri atvyko į vietą su taksi, taip pat atvažiavo juodas džipas. Minėtu džipu atvažiavęs asmuo apžiūrėjo V. B., tada ji išvažiavo su D.. Bevažiuojant ji klausinėjo liudytojos, kiek jai metų. V. B. dėl savo amžiaus nemelavo. D. ir S. G. minėjo, kad V. B. nepilnametė. Ji visam tam nesipriešino, kadangi bijojo.

Vilniuje ji buvo apgyvendinta bute kartu su D.. Iš buto ji išeidavo tik su D., seksualinio pobūdžio paslaugas teikdavo tik tame bute. Per parą ateidavo 3 – 5 vyrai, rinkdavosi iš jų dviejų. Valanda kainuodavo 150 Lt. Pinigus surinkdavo D., V. B. pinigų nelaikydavo. D. viską pirko: tiek rūbus, tiek maistą. Liudytoja nežino, kas mokėjo už butą. Užsakymus mobiliuoju telefonu priimdavo taip pat D.. Liudytoja pati negalėjo naudotis telefonu.

Apie S. G. V. B. papasakojo, kad jis atvažiavo pas D. į butą susipažinti, kai į jį V. B. buvo atvežta. Vėliau ji jį matė, kai buvo pabėgusi: ji buvo sugrąžinta į tą butą ir sumušta. Jį liudytoja žinojo kaip „dėdę“. Kai liudytoja iš D. buto pabėgo, ji buvo surasta Šiauliuose, ją sekė ir surado P.. V. B. bėgdama pasiėmė D. pinigus – 6400 Lt. Tai didesnė suma nei ji galėjo uždirbti. Vėliau ji susirado draugą, su kuriuo išvyko į Vilnių, tačiau susipykusi su juo ji neturėjo, kur eiti, todėl grįžo pas D.. Ji negrįžo tam, kad vėl dirbtų prostitute. Tuo metu tai buvo vienintelė pažįstama vieta Vilniuje. Tą patį vakarą jai sugrįžus atvažiavo „dėdė“ ir ją sumušė. „Dėdė“ ją spardė, norėjo išmesti pro balkoną iš 11 aukšto. Jis ją mušė už tai, kad ji pabėgo iš D. buto su pinigais. Ji į medikus nesikreipė, nes tą patį vakarą buvo perduota kitai kompanijai, kuri taip pat užsiiminėjo prostitucija. S. G. ją perdavė N. P. ir pasakė, kad ją vežtųsi, kur jis nori. N. P. sakė, kad jai reiks pavogtus pinigus atidirbti. Po to vyko policijos reidas ir liudytoja buvo surasta, tai įvyko 2007 m. Po sumušimo liudytoja daugiau nematė S. G..

Liudytoja pažįsta V. G.. Su ja kartu nedirbo, tačiau su ja susipažino per „Lietuvos Caritas“ organizaciją, ji dalyvavo tame pačiame projekte kaip ir V. B.. Ž. B., N. P., V. J., D. J., J. A., A. S., N. D., A. L., Ž. B., R. T., I. L., I. M. liudytojai nežinomos.

Parodžius D. Š. nuotrauką, esančią t. 2 b. l. 96, V. B. atpažino nuotraukoje esančią merginą kaip D., su kuria ji gyveno, kai užsiiminėjo prostitucija.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. B. parodė, kad A. ir G. P. ją apgaule perdavė asmenims, kurie ją vertė teikti seksualinio pobūdžio paslaugas. Mergina vardu D., pavardės ji nežinanti, atvežė ją gyventi į Vilnių, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyveno mergina vardu Ž.. Be to, ji gyveno ir prostitucija vertėsi ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyveno mergina, vardu D.. Vieną kartą ji matė, kaip D. perdavė voką kažkokiai moteriai, vardu J., kaip ji suprato, su pinigais, jos gautais teikiant vyrams seksualinio pobūdžio paslaugas. Ji mano, kad J. yra „dėdės“, kuriam ji „dirbo“, žmona. Ji nepamena, bet jai atrodo, kad D. jai pasakė, kiek ji turėsianti imti už suteiktas seksualinio pobūdžio paslaugas (t. 1 b. l. 172 – 174).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. B. atpažino S. G. ir J. G. (t. 1 b. l. 175 – 182).

Liudytoja Viktorija G. Z. teismui paaiškino, kad ji pažįsta J. P., o kitus kaltinamuosius yra mačiusi, tačiau jų vardų ir pavardžių nežino. Kai jai buvo 16 metų, ją išžagino, todėl ji pradėjo vartoti narkotikus, rūkė žolę. Jos pažįstamas R. P. pasiūlė jai iš Panevėžio važiuoti į Vilnių ir pabūti tenai, atsigauti nuo visko, laikinai pakeisti aplinką, nes, kiek ji žino, jos ieškojo, kadangi ji buvo parašiusi pareiškimą dėl išžaginimo. Atvažiavus į Vilnių (važiavo automobiliu, kartu ir su J. P.), R. nuvežė ją pas J. P. į kažkokį butą. Ten visi vakare pasėdėjo, paskui R. ją ten paliko, sakydamas, jog ji pabus keletą dienų, pagyvens. Ji pasiliko, o po kelių dienų ar J., ar R. pasiūlė dirbti prostitute ir ji sutiko pabandyti. J. P. telefonu priiminėjo užsakymo skambučius, telefono numeris buvo skelbiamas laikraštyje, tačiau kokiame – nepamena. Kokie ten buvo skelbiami numeriai, ji net nežinojo. Tuo metu kai ji vertėsi prostitucija, ji gyveno viename konkrečiame bute, o po kurio laiko išsikeldavo į kitą butą, t. y. kitu adresu. Taip ji gyveno (duomenys neskelbtini), tikslesnių adresų nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu minėtų butų (duomenys neskelbtini) liudytoja V. G. Z. teisme neatsiminė. Paslaugas teikė ir bare Ž. gatvėje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bei tai, jog prostitucija vertėsi nuo 2005 m. gegužės ar birželio mėn. iki gruodžio 26 – 27 d.

Kaltinamojo S. G. ji asmeniškai nepažįsta, yra kelis kartus mačiusi ir girdėjusi jo pravardę – dėdė. Su juo ji nebendravo. Girdėjo, jog jis turėjo žmoną. Apie jį minėjo J. P.. Kaip tas dėdė ar jo artimi giminaičiai susiję su ta prostitucija – nežino. Už suteiktas paslaugas mažesnę dalį pinigų gaudavo ji, o kitą dalį iš jos paimdavo. Ji aptarnaudavo 5 – 6 klientus per dieną. Mokestis už paslaugas būdavo 150 Lt už valandą, iš kurių 60 likdavo jai, o kitus pinigus atiduodavo J. ir jinai atiduodavo kažkam kitam, tačiau nežino kam. Merginoms buvo pasakyta, kad joms priklauso tokia dalis, ir viskas. Niekas nebandė tam priešintis. Kartu su liudytoja dirbo I., pavardės nepamena, J., kurią vadindavo D., S..

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys t. 1 b. l. 154–157, kuriuose užfiksuota, kad ji 2005 m., būdama 17 metų amžiaus, savo noru dirbo prostitute Vilniuje. Tuo metu ji pykosi su tėvais, vartojo narkotikus. Pažįstamas R. P. iš Panevėžio pasiūlė važiuoti į Vilnių ir ten pailsėti, atsigauti po patirto išprievartavimo. Jai sutikus jis suorganizavo jos nuvažiavimą į Vilnių. Ją iš Panevėžio į Vilnių nuvežė jo pažįstama panevėžietė mergina, kuri dirbo telefoniste prostitučių firmoje Vilniuje. Ši mergina, kaip vėliau sužinojo – J. V., su draugu ir dar viena mergina iš Panevėžio, kurios vardas I., pavardės nebeatsimena, nuvežė V. G. į Vilnių. Vilniuje jie važinėjosi po miestą, leido laiką, vėliau ją nuvežė į kažkokį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio numeris gal (duomenys neskelbtini), bet tiksliai nežino. Tame bute V. G. pernakvojo, kitą dieną su J. V. vėl važinėjosi po Vilnių, buvo nuvažiavę pavalgyti – šiaip leido laiką. Ir tos dienos vakare J. V. pasiūlė jai dirbti prostitute toje pačioje firmoje, kurioje ji dirbo telefoniste. Telefonistės pareigos būdavo atsiliepinėti į klientų, norinčių užsisakyti prostitutę, skambučius, gautus užsakymus perduoti merginoms, paimti iš merginų uždirbtus pinigus, dėti skelbimus į laikraštį. Liudytoja žino, kad ta firma, kurioje dirbo J. V. ir kurioje jai pasiūlius savo noru dirbo ir ji, skelbimus dėdavo į laikraštį “Alio reklama”, tačiau kokie tai buvo telefonų numeriai, ji nežino, tik žino, kad numerių būdavo ne vienas, priklausomai nuo to, kiek tuo metu merginų dirbdavo. Po to, kai J. V. pasiūlius V. G. sutiko dirbti prostitute, ją J. V. nuvežė į kažkokį butą (duomenys neskelbtini), kurio adreso ji neatsimena. Tame bute prostitutėmis dirbo dar 4 merginos – ta pati panevėžietė I., D. J., S. ir D., kurių pavardžių ji nežino. D. J., kurią vadino J., bei I. tame bute ir gyveno, o S. ir D. tik atvažiuodavo ten dirbti – teikti prostitucijos paslaugas. Tame bute (duomenys neskelbtini) iš pradžių gyveno bei dirbo prostitute ir V. G.. Vėliau ji keletą kartų kraustėsi į kitus butus – gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat kitame bute (duomenys neskelbtini). Vilniuje gyveno ir prostitute ji dirbo nuo 2005 m. gegužės ar birželio mėnesio iki tų pačių metų gruodžio 26 ar 27 dienos. Apie tai, kad jai yra 17 metų J. V. bei vyras, kurį vadino “dėde” ir kuris, kaip ji suprato, buvo svarbiausias toje prostitučių firmoje, žinojo. Kaip ji suprato, J. V. apie jos amžių buvo pasakęs R. P., o J. V. pasakė “dėdei”. J. V. minėjo, kad dėl to, jog ji buvo nepilnametė, “dėdė” nenorėjo jos laikyti firmoje. Ji pati “dėdę” pamatė tik prieš pat darbo Vilniuje pabaigą, gal 2005 m. gruodžio mėn. Jis keletą kartų buvo atvažiavęs į vieną iš butų, kuriame tuo metu ji su kitomis merginomis gyveno. Be to, ji vieną kartą yra buvusi pas “dėdę” jo namuose. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame name, kurio adreso ji nežino, bet pamačiusi gal ir atpažintų. Maždaug tuo pačiu metu ji pamatė ir “dėdės” žmoną vardu J.. Kai ją pamatė, Jolanta dirbo telefoniste, ji pakeitė atostogavusią J. V.. V. G. bei kitos “dėdei” dirbusios merginos dirbdavo bare, kuris buvo (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte. Jos bei kitų merginų uždarbis už klientams suteiktas prostitucijos paslaugas buvo toks: 150 Lt už valandą, iš kurių 60 Lt likdavo pačiai merginai, o likusius pinigus atiduodavo telefonistei. Jei klientas skambindavo merginai į jos pačios telefoną, tai jai likdavo pusė uždirbtos pinigų sumos. Mergina vardu D., kurios pavardės ji nežino, ir kurią ji pažįsta kaip vieną iš tų, kurios dirbo prostitutėmis pirmajame jos nurodytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo ne kartu su kitomis merginomis bare, o atskirai. Su ja dirbo dar kažkokia mergina. V. G. yra girdėjusi, kad jai jau baigiant dirbti, ta D. tapo telefoniste. Tačiau ji pati D. žinojo tik kaip merginą, kuri pati dirbo prostitute. “Dėdės” prostitučių firma turėjo “stogus” – asmenis, kurie reikalui esant spręsdavo konfliktus, kylančius su klientais, ir kurie, kiek ji girdėjo, irgi gaudavo dalį merginų uždirbtų pinigų, tačiau ji pati nei vieno iš “stogų” nėra mačiusi, nežino, kas jie tokie. Dirbti toje prostitučių firmoje ji baigė 2005 12 26 d. ar 2005 12 27 d. Tą dieną ji su kitomis merginomis ir J. V. gėrė alkoholinius gėrimus ir joms kilo mintis, kad reikia pabėgti, todėl jos ir pabėgo, grįžo į Panevėžį. V. G. girdėjo, kad kitos merginos, taip pat ir J. V. vėliau vėl grįžo dirbti pas “dėdę”, o ji grįžo į namus pas tėvus.

Liudytoja V. G. Z. šių parodymų pilnai nepatvirtino ir nurodė, kad jai R. P. yra sakęs, kad jis pasakė J. P. apie jos amžių, tačiau ji pati to J. nesakė, galvojo, kad ji žino, tik važiuojant namo ji apie tai šnekėjo su J. P. ir pasakė savo amžių. Taip pat ji nėra važiavusi pas „dėdę“ į namus, tai buvo kitas vyras, tik merginos kalbėjo, kad čia „dėdė“. Iš merginų pokalbių ji suprato, kad svarbiausias toje firmoje buvo „dėdė“, jis buvo svarbesnis už J. P., kuri suskaičiavus kiekvienos merginos klientus surinkdavo kas dieną pinigus. V. G. Z. nežino, kam J. P. tuos pinigus perduodavo. Apie tai, kad J. P. žino liudytojos amžių ir apie jį praneš „dėdei“, V. G. žinojo iš R. P., jis ne kartą yra jai tai sakęs. Ji visada J. P. sakė, kad ji pilnametė. Nepamena, ar su savimi turėjo asmens dokumentą.

V. G. nėra asmeniškai bendravusi su J. G., nebent telefonu – būdavo, kad ji paskambina ir pasako, kur yra užsakymas. „Dėdės“ žmona (J. G.) kartais pakeisdavo užsakymuose J. P. – priimdavo užsakymus seksualinėms paslaugoms, juos paskirstydavo merginoms. Pati V. G. Z. į telefono skambučius tikrai nėra atsiliepinėjusi.

V. G. iš R. P. gaudavo žolės, tiksliau jie kartu rūkydavo, kelis kartus yra davęs, tačiau už ją ji jam nemokėdavo, galvojo, kad jis draugiškai ją vaišina. Apie atsiskaitymą pinigais nebuvo net kalbos.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. G. atpažino S. G., J. G. ir D. Š. (t. 1 b. l. 158 - 168).

Iš liudytojos A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji 2005 m. rudenį apie 3 mėn. gyveno Vilniuje ir vertėsi prostitucija. Per tą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nepamena. Kartu su ja gyveno dar 3 merginos – K. iš Panevėžio ir V. iš Pasvalio, trečiosios vardo nepamena. Butus nuomojo J. V. ir nepažįstamas vyriškis. Per parą ji vidutiniškai aptarnaudavo 10 klientų, kurie už valandą jiems suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų mokėdavo po 100 Lt. Iš tos sumos jai netekdavo nei lito. Kitos merginos jai pasakojo, kad gaudavo pinigų, tačiau nesakė kiek. Gautus pinigus iš jos paimdavo kartu su ja gyvenusios merginos ir perduodavo J.. Kas užsakydavo skelbimus spaudoje, ji nežinanti. Kiek jai žinoma, jokių skelbimų ir registravimų nebuvo, nes merginos sėdėdavo kavinėje ir laukdavo, kol patys klientai ateidavo. Ji neįsitikinusi, bet jai atrodo, kad kavinė buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į prostituciją ją įtraukė A., kurio pavardės ji nežinanti, iš Panevėžio, kuris ją Panevėžyje paliko pas draugus, jai nepažįstamus asmenis, kurie ją kitą dieną atvežė į Vilnių ir perdavė J., kuri už ją sumokėjo apie 4 000 Lt. S. G. ir J. G. ji nepažįstanti, o J. V. organizavo ir vadovavo jos prostitucijai (t.2 b.l. 67–68).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. L. atpažino J. V. (t.2 b.l. 69 – 77).

Liudytoja D. Š. teismui paaiškino, kad kaltinamieji jai nėra matyti. Jų pavardės taip pat jai nieko nesako. Gyvenime ji vertėsi prostitucija, dirbo ir viena, ir keliese, tačiau prostitucija užsiiminėjo savarankiškai, pati dėjo skelbimus, pati atsiliepdavo telefonu, važinėdavo į užsakymus, atvažiuodavo klientai, pati nuomodavosi butą, kelis kartus buvo bausta administracine tvarka už vertimąsi prostitucija. 2004 03 23 d. pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ji nuomojosi butą ir teikė paslaugas. Pažymoje apie baudimą administracine tvarka yra taip pat nurodytos pažeidimų vietos – (duomenys neskelbtini), tai adresai, kuriuose ją buvo sulaikę. A. S. jai nėra matyta. Tai, jog ji tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) taip pat buvo bausta administracine tvarka už prostituciją, yra atsitiktinumas, galimai ji prieš ją ar po jos nuomojosi butą. Per dieną būdavo 3 – 4 klientai, mokėdavo 100 – 150 Lt. Kainą nustatydavo ji pati. D. Š. su kuo nors pelnu, uždirbtais pinigais nesidalino, jokio „globėjo“ ar „stogo“ neturėjo, todėl kai nukentėjo nuo kliento, metė šį verslą.

To, kad jos parodymuose ikiteisminio tyrimo metu yra užfiksuota tokia mergina G., liudytoja D. Š. nepamena, bet gal jos kartu gyveno ir ji taip pat teikė seksualines paslaugas. Kartu dirbusių merginų vardų, pavardžių ji nepamena. A. L., D. J., V. B., N. P., V. B., J. A., N. D., I. M. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 91 – 96) pagal nuotrauką ji atpažino J. V., tačiau atėjusi į salę, sakė, kad jos nepažįsta, galimai ji irgi dirbo, gal susitikdavo užsakymuose.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. Š. atpažino J. V. (t. 2 b. l. 91 – 96).

Kaltinamoji J. V. patvirtino, jog ji kartu su liudytoja savaitę su klientais gyveno viešbutyje „Radisson SAS“. J. V. buvo iškviesta vėliau ir kai nuvažiavo, D. Š. jau su klientais buvo dvi dienas. Dėl to J. P. (V.) ją pažįsta iš matymo. Iškviestos jos buvo atskirai: J. P. iš Panevėžio, o liudytoja jau buvo viešbutyje, kai ji atvyko.

Kaltinamieji S. G. ir J. G. nurodė, jog jie liudytojos D. Š. nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad maždaug nuo 2003 m. iki 2007 m. sausio mėn. ji gyveno Vilniuje, kur vertėsi prostitucija. Tuo laikotarpiu Vilniuje ji gyveno (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini). Be to, ji gyveno ir kituose butuose, kurių adresų nepamena. Visus butus ji nuomojosi pati ir juose gyveno viena. Ji pati sau ieškojo klientų, tai yra vyrų, pageidaujančių seksualinio pobūdžio paslaugų, skelbdavo skelbimus spaudoje, kuriuose nurodydavo savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Seksualinio pobūdžio paslaugas ji teikdavo pačios išnuomotuose butuose, viešbučiuose bei klientų namuose. Per parą vidutiniškai paslaugas suteikdavo 3 – 4 vyrams. Valanda seksualinių paslaugų kainuodavo 150 Lt, visi pinigai atitekdavo jai. Jos teigimu, jos prostitucijai niekas nevadovavo. S. G., J. G. bei J. V. ji nepažįstanti. Ji pažinojo keletą merginų, kurios taip pat vertėsi prostitucija, jų vardų nepamena (t. 2 b. l. 83 – 84).

Liudytoja Ž. B. teismui paaiškino, kad ji nepažįsta nei vieno kaltinamojo. Ji prostitucija vertėsi savarankiškai apie 2 metus nuo 2002 m. iki 2004 m. Savo gaunamo pelno ji su niekuo nesidalino. Skelbimus ji dėdavo pati, gyvendavo viena. Ji yra mačiusi I. M. užsakymuose, kai pas klientą į vietą važiuodavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. B. parodė, kad ji 2002 m. – 2004 m. gyveno Vilniuje ir vertėsi prostitucija. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena, ji gyveno viena, jį išsinuomojo pati. Ji nepamena, keliems vyrams per parą ji suteikdavo seksualinio pobūdžio paslaugas. Valanda tokių paslaugų kainavo 150 Lt. Visi pinigai atitekdavo jai. Ji su niekuo pinigais nesidalino, niekas jos prostitucijos neorganizavo. Ji pati rūpinosi reklama, taip pat ji pati atsiliepdavo į skambučius. Klientų neregistruodavo. Jokie asmenys nevertė jos verstis prostitucija, ji tai darė dėl sunkių gyvenimo sąlygų (t. 2 b. l. 105 – 106).

Liudytoja V. M. teismui paaiškino, kad ji kaltinamųjų nepažįsta. Ji turėjo butą (duomenys neskelbtini), kurį pagal laikraštyje patalpintą skelbimą galimai 2005 m. gruodžio mėn. buvo išnuomojusi motinai su dukra (abi moterys buvo tamsios). Prieš išnuomojant butą ji paprašė atšviesti nuomininkės asmens tapatybės kortelę arba pasą. Butą tos moterys nuomojosi gal kiek daugiau nei metus. Nuomos mokestį mokėjo reguliariai, jokių problemų nekėlė. V. M. ateidavo paimti mokesčio kas mėnesį, jaunesnė moteris (dukra) visuomet būdavo namuose, tačiau kartą jos iš buto dingo. Taip ir baigėsi nuomos sutartis. Kai V. M. pradėjo tvarkyti butą, jai kilo įtarimas, kad bute buvo užsiimama kokia tai veika, kuria normaliai gyvenant šeimai neturėtų būti užsiimama, nes visur buvo primėtyta prezervatyvų. Kaimynų skundų dėl nuomininkių elgesio ji nebuvo gavusi. T. 1 b. l. 80, 81 esančios dokumentų, išduotų J. G. ir D. Š. vardais, kopijos yra tų moterų, kurios ir nuomojosi butą, tai tos kopijos, kurios buvo pateiktos jos prašymu išnuomojant butą. Tvarkant butą buvo rasta knygelė, kurią V. M. atidavė policijos pareigūnams. S. G. V. M. niekad nėra mačiusi.

Iš esmės analogiškus parodymus V. M. buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 75 – 77).

Kaltinamoji J. G. patvirtino, jog pažįsta liudytoją V. M., ir kad iš jos nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) g. Jos to prašė D. Š., kuri tame bute gyveno pastoviai, o ji retkarčiais (2 - 3 kartus per mėnesį) ateidavo į svečius.

2011 11 23 d. apžiūros protokolu apžiūrėta V. M. pateikta užrašų knygelė (t. 1 b. l. 82 – 83), kurioje rankraštiniu šriftu buvo atlikti įvairūs įrašai: telefonų numeriai, adresai, automobilių valstybiniai numeriai, vardai.

Liudytoja O. K. teismui paaiškino, kad iš kaltinamųjų ji pažįsta J. G.. O. K. turėjo (duomenys neskelbtini) 3 kambarių butą ir pasistatė namą, todėl ji padavė skelbimą, kad butas išnuomojamas. Į skelbimą atsiliepė J. G., jai O. K. išnuomojo butą. Šį butą ji nuomojosi 2002 m. penkis ar šešis mėnesius, tiksliai pamena, iki 2003 03 01 d. Nuomos mokesčius mokėjo tvarkingai, jos susiskambindavo, O. K. ateidavo paimti mokesčio, visuomet butą rasdavo tvarkingą. Kai ji ateidavo paimti nuomos mokesčio, bute daugiau žmonių nebūdavo. Liudytoja O. K. patvirtino, jog buvo kaimynų skundų, kad iš buto dažnai sklinda triukšmas. S. G. O. K. nėra mačiusi.

Iš esmės analogiškus parodymus O. K. buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b. l. 70–71), o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ji atpažino J. G. (t.1 b. l. 72–74) kaip moterį, kuriai ji 2002 m. – 2003 m. nuomojo butą.

Kaltinamoji J. G. patvirtino, jog ji iš liudytojos O. K. apie pusmetį nuomojosi butą.

Liudytojas J. Ž. teismui paaiškino, kad jis S. G. nėra matęs, pažįsta J. G., kuri sakė, jog dukrai nori išnuomoti butą. Per ją J. Ž. yra nuomojęs 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) dviem merginom, neva tai J. G. dukrai ir jos draugei. Už nuomą atsiskaitinėdavo J. G.. Po kurio laiko kaimynai pradėjo skųstis, kad merginos triukšmą kelia, todėl J. Ž. pradėjo įdėmiau į tai žiūrėti, jam praėjo kilti įtarimas, jog jos verčiasi prostitucija, nes po kurio laiko bute nebegyveno dukra, o butą J. G. toliau nuomojosi kažkokiom tai buvusiom draugėm, vėliau ir tos draugės pasikeitė.

Iš esmės analogiškus parodymus jis buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 65 – 66) apie tai, jog nuo 2002 iki 2006 m. nuomojo savo butą, o apie dvejus metus butą nuomojosi J., be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. Ž. atpažino J. G. (t.1 b. l. 67–69) kaip moterį vardu J., kuri iš jo nuomojosi butą (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji J. G. patvirtino, jog iš J. Ž. nuomojosi butą, bet daugiausia bendravo su pastarojo žmona.

Liudytojas V. R. teismui paaiškino, kad prieš 10 metų apie 5 metus jis nuomojo butą (duomenys neskelbtini). Nuomininkai keisdavosi: kartais nuomininkai būdavo kelis mėnesius, pusę metų, kartais metus ir daugiau. Ilgiau nei pusantrų metų neprabuvo. Nieko iš kaltinamųjų, kaip nuomininkų, nepamena. Pagarsinus t. 1 b. l. 60 – 61 jis patvirtino savo parodymus, taip pat patvirtino savo parodymus, esančius t. 1 b. l. 62 – 63, jog iš nuotraukų jis atpažino J. G., kuri šiuo metu yra labai pasikeitusi, kad butą apie 2003 m. nuomojo J. G., kuri sakė, jog butą nuomojasi dukrai. Merginų bute būdavo daug, jos kas kartą keisdavosi, pamena, kad vienos vardas buvo A.. Bute kas kartą būdavo lyg vis kitos merginos, tačiau nuompinigius mokėdavo tvarkingai, prieš ateidamas nuompinigių jis visada skambindavo į bute esantį laidinį telefoną.

Kaltinamoji J. G. nurodė, kad V. R. nepažįsta.

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo metu buvo sudaryta lentelė, kurioje atspindėtos merginų pavardės, butai, kuriuose jos gyveno, ir datos, kuomet jos buvo sulaikytos policijos pareigūnų besiverčiančios prostitucija (t. 1 b. l. 84, 85).

Liudytoja L. V. teismui paaiškino, kad kaltinamuosius žino, nes šioje byloje atliko tyrimą dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos. J. G. pirma apklausa vyko areštinėje, visos kitos – VPK patalpose. Kažkokių konkrečių apklausos aplinkybių ji nepamena, tačiau atsimena, kad kai J. G. pradžioje buvo sulaikyta, buvo labai susijaudinusi, kaip ir dauguma žmonių, kažkokių konfliktų nebuvo, apklausos niekuo neišsiskyrė. Ar užrašytus pirmuosius parodymus skaitė L. V., ar J. G. skaitė pati – nepamena, tačiau kitas spausdintines apklausas tikrai J. G. skaitė pati. Būna, kad kartais apklausiamas žmogus iš karto į kompiuterį žiūri, į tekstą ir tada iš karto redaguoja, būna, kad atspausdini, apklausiamas žmogus pataiso, paderina, tuomet kompiuteriu pataisoma ir atspausdinama, vėl žmogus perskaito ir pasirašo. Jei apklausiant parodymai rašomi ranka, tai tada pabaigoje rašoma, kad ”noriu patikslinti“, neišbraukiant tos vietos, kur netikslumas. Liudytoja konkrečiai J. G. apklausų neprisimena.

T. 3 b. l. 39 – 42 esanti apklausa yra užrašyta L. V. ranka, yra J. G. parašai. Daugiau pastabų apie tai, kas čia buvo parašyta, liudytoja nepateikė. T. 3 b. l. 50 – 51 esanti apklausa buvo rašyta kompiuteriu. Galimai J. G. papildymai buvo taisyti eigoje, pabaigus pastabų dėl turinio nebuvo. T. 3 b. l. 58 apklausa labai trumpa. Yra „perskaičiau, surašyta teisingai“.

Konkrečių apklausos detalių liudytoja nepamena, ar atlikus apklausas su J. G., ji reiškė kažkokias pretenzijas surašytam protokolui arba kai jinai pasirašinėjo tuos galutinius variantus. Visais atvejais visos pastabos būna įrašytos į protokolą arba protokolas pataisomas/ pakoreguojamas taip, kaip tai nurodo apklausiamas asmuo.

Ji J. G. neįkalbinėjo duoti parodymų prieš S. G. ir J. V. (P.). Ar tai darė kolegos jai nebūnant – negali patvirtinti, jai būnant to nebuvo. Jei J. P. (V.) protokole yra užfiksuoti parodymai, kad buvo mokamas atlyginimas nuo 10000 iki 15000 Lt, vadinasi taip buvo pasakyta. Jei protokole buvo užfiksuota, kad stogu buvo vadinamas S. G., tai taip buvo pasakyta, tik gal žodis stogas turėtų būti kabutėse, kad tiksliau atitiktų.

Liudytoja taip pat yra apklausinėjusi N. P., J. A., gal dėl I. L. buvo siųstas pavedimas. Šioje byloje liudytojai buvo apklausiami apie tai, kokiomis aplinkybėmis jei susipažino su S. G., J. G., J. P., dėl kokių priežasčių jie bendravo. Kadangi ši byla buvo dėl pelnymosi iš kito žmogaus prostitucijos, moterys buvo kviečiamos apklausoms turint informacijos, kad jos vertėsi prostitucija ir dalį gautų lėšų perduodavo kažkuriam iš 3 paminėtų asmenų. Surašius atsakymus į klausimus liudytojams buvo duodama paskaityti parodymus. Pagarsinus liudytojų N. P., J. A., I. L. apklausos protokolus (t. 1 b. l. 185 – 187, t. 2 b. l. 28 – 30, 137 – 139), asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolus (t. 1 b. l. 188 – 193, t. 2 b. l. 31 – 36), L. V. konkrečių detalių neprisiminė, nurodė, kad apklausos nebuvo kažkuo išskirtinės.

Liudytoja L. L. teismui paaiškino, kad ji yra policijos tyrėja, ji žino V. B., kadangi ji atliko ikiteisminį tyrimą, kur ji buvo nukentėjusiąja. Byla buvo susijusi su prostitucija, kaltinamieji buvo N. P. ir dar viena mergina, kurios pavardės liudytoja neatsimena. Tuo metu paaiškėjo naujos aplinkybės dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų, todėl ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir išsiųstas į Vilniaus policiją. Liudytoja atliko ne vieną V. B. apklausą, tačiau detalių neatsimena. Apklausos vyko kaip įprasta: asmuo yra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, išaiškinamos jo teisės ir pareigos, asmuo duoda parodymus, jie užfiksuojami, užrašinėjami, asmuo perskaito protokolą, nurodo, kad perskaitė, ir pasirašo savo parašu. Esant netikslumams, parodymai patikslinami, o apačioje tai pažymima. Žmogus gali pats parašyti. Ar šiuo atveju buvo netikslumų, liudytoja neatsimena. Asmenų nuotraukos atpažinimui yra gaunamos iš duomenų bazės. V. B. minėjo, kad ji pažinojo moterį vardu Jolanta. Atpažinimo iš nuotraukų metu buvo pateikta J. G. nuotrauka. Byloje turėjo būti kažkokie duomenys, kad tyrėja žinojo J. pavardę ir kad būtent čia yra ta J., o ne kita. Paprastai būna operatyvinio darbuotojo tarnybinis, liudytoja pati negalėjo sugalvoti pavardės.

Šiaulių miesto VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjos L. L. 2007 06 06 d. tarnybiniame pranešime dėl gautos informacijos nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-659-06 metu 2007 06 06 d. po papildomos nukentėjusiosios V. B. apklausos paaiškėjo, kad galimai jos prostitucijos organizavimu ir vadovavimu Vilniuje užsiėmė J. G. ir S. G. (pravarde „dėdė“). Apie juos parodymus galėtų duoti V. G., su kuria V. B. susipažino „Lietuvos Caritas“ organizacijoje (t. 1 b. l. 171).

Liudytojas D. L. teismui paaiškino, kad jis nuo 2008 08 12 d. dirba Anykščių policijos komisariate kriminalinės policijos tyrėju. Jis yra anykštėnas. A. L. pavardė jam girdėta. Savo darbo pradžioje jis liudytojų apklausas atlikdavo pagal viršininko pavedimus. Ką pavesdavo, tą ir darydavo. A. L. apklausos liudytojas nepamena, taip pat nepamena t. 2 b. l. 65 esančio pavedimo. Gavęs tokį pavedimą D. L. nusistatytų, kur yra asmuo, ir siųstų jam šaukimą arba pats pas jį važiuotų. Jei važiuotų pas asmenį, grafoje „apklausos vieta“ įrašytų Anykščių rajoną. Asmeniui būtų užduodami nurodyti klausimai bei į protokolą surašomi jo atsakymai. Visada duodama perskaityti žmogui, kuris davė parodymus – jis perskaito ir parašo „perskaičiau, surašyta teisingai“, padeda parašą. Jei tokiu atveju asmuo nesutiktų su užrašytais parodymais, būtų surašomas tarnybinis, bei papildoma, kad tas arba tas parašyta netiksliai. Jei protokole nėra parašyta, kad kažkas buvo patikslinta, tada parodymai yra teisingi, surašyti iš liudytojos žodžių.

Pagarsinus Vilniaus miesto VPK KP ONTT raštą dėl liudytojos apklausos (t. 2 b. l. 65), liudytojos A. L. apklausos protokolą (t.2 b. l. 67–68), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus (t.2 b. l. 69–77), pažymą apie asmens baustumą (t.2 b. l. 78–79), liudytojas D. L. papildomai nieko nurodyti negalėjo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu asmeniui parodoma nuotrauka, liudytojas pasako, kad tai yra tas ir tas žmogus, paklausiama, iš ko liudytojas pažįsta šį žmogų, jis pasako, viskas užfiksuojama protokole, tuomet liudytojas su protokolu susipažįsta bei jį pasirašo.

BK 307 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia 2 alternatyviomis veikomis: 1) pajamų turėjimu iš kito asmens prostitucijos; 2) sąvadavimu prostitucijai.

Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų. Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, vežimo, patalpų suteikimo ir pan. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos. Taip pat veika padaroma tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos.

BK 307 str. 3 d. numatyto nusikaltimo kvalifikuojančiu požymiu yra tai, kad veikos, numatytos BK 307 str. 1 ir 2 d., padaromos nepilnamečio asmens atžvilgiu.

S. G., J. G. ir J. P. (V.) pateiktuose kaltinimuose kiekvienas inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodas buvo kvalifikuojamas kaip atskira nusikalstama veika. Tačiau BK 63 str. 10 d. nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atskirais laikotarpiais nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. vasario mėn. S. G. ir J. G., o J. P. – nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. Kartu su kitais kaltinamaisiais ar atskirai viena, siekdami turtinės naudos, pelnėsi iš merginų prostitucijos, apgyvendinant jas išnuomotuose butuose, surandant klientus, paimant iš jų uždirbtas iš prostitucijos pinigines lėšas. Šiuos nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė susitarę, veikas atlikinėjo sistemingai, tapačiais veiksmais, padarant jas viena ar kita sudėtimi bendrininkų sudėtimi, tokiu būdu įgyvendindami vieną sumanymą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, dėdami pastangas, kad šis nelegalus verslas tęstųsi. Nusikalstami poelgiai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – visuomenėje priimtas seksualinių santykių normas, dorovę. Visi bendrininkai siekė to paties rezultato – gauti pajamas iš merginų prostitucijos. S. G., J. G., J. P. (V.) pelnymosi iš prostitucijos veikla truko ilgą laiko tarpą ir buvo sisteminga, netgi tapusi jų pragyvenimo šaltiniu, todėl, teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nustatytai nusikalstamai veikai, buvo daugiau būdingas ne pakartotinumas, o tęstinumas ir nors kaltinamieji S. G. ir J. G. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, tačiau jų kaltė dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos visgi pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Išanalizavus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad prostitucijos verslas buvo organizuojamas taip: merginoms, teikiančioms seksualinio pobūdžio paslaugas, buvo išnuomojami butai, kuriuose jos buvo apgyvendinamos, juose ir priiminėdavo klientus; buvo dedami skelbimai spaudoje, nurodomi vienas ar keli kontaktiniai telefono numeriai; atsiliepus į telefono skambučius telefonistė paskirstydavo darbus, nurodydavo, kam ir kur vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugas; nustatyta dalis uždirbtų iš prostitucijos pinigų buvo paimama prostitucijos verslu besirūpinusio asmens ar jo įgalioto asmens ir perduodama minėtu verslu užsiimančiam asmeniui arba paimama visa uždirbtų pinigų suma, o mėnesio pabaigoje buvo sumokamas atlyginimas prostitucija besiverčiančiai merginai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad butų nuoma, merginų apgyvendinimu butuose, atsiliepimu į telefono skambučius, darbų paskirstymu iš esmės rūpinosi J. G.. Kaip ji pati nurodė teismui, 2002 – 2004 m. laikotarpiu ji dirbo prostitucijos versle: ji surasdavo, nuomodavo butus, apgyvendindavo ten merginas, teikiančias seksualinio pobūdžio paslaugas, atsakinėdavo telefonu. Viskas buvo susiję su seksualinių paslaugų teikimu. Kaltinamoji J. P. taip pat teismui patvirtino, kad J. G. nuomojo butus tam, kad juose būtų verčiamasi prostitucija, taip pat atsiliepdavo į telefoninius skambučius, dėdavo skelbimus į spaudą, parinkdavo merginas klientams pagal jų reikalavimus, nurodydavo, kur važiuoti klientams arba merginoms. Tokį J. G. vaidmenį prostitucijos versle patvirtino ir kaltinamasis S. G., liudytojos V. B., I. M., A. S., N. P., N. D., V. G. – J. G. organizavo darbą bei tvarkė kitus reikalus prostitucijos versle.

Minėtame versle S. G. taip pat turėjo savo vaidmenį. Kaip jis pats patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, merginos prostitucija vertėsi jo prieglobstyje. Šiuos parodymus S. G. teisme patvirtino kaip teisingus. Nors teisme kaltinamoji J. G. tvirtino, kad ji apie S. G. „stogo“ vaidmenį nieko nežino, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų jos parodymų darytina priešinga išvada – merginos, norėdamos turėti užnugarį ir verstis po S. „stogu“, dėl to tarėsi būtent su J. G., kuri davė sutikimą dirbti su S. G. merginomis. Kaltinamoji J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visos merginos, besivertusios prostitucija pas Gedminus, žinojo, kad S. G. yra „stogas“. Jis V. B. atvykus į Vilnių pranešė, kad jai reiks verstis prostitucija, jis pasiūlė A. S. pereiti dirbti pas jį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, prostitucijos versle visos tuo užsiimančios merginos paprastai turi savo šeimininkus, kurie reikalingi užtikrinant apsaugą bei ramybę, o šiuo atveju akivaizdu, kad S. G. paskirtis buvo kaip tik tokia. Taip nurodė liudytojos I. M., J. A., tą patvirtino ir V. B., kuri S. G. žinojo kaip „vyriausią“ asmenį, atsakingą už merginas. Kaltinamoji J. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad kartais J. G. nepaklusnias merginas gąsdindavo juo. S. G. merginoms taip pat buvo žinomas kaip „dėdė“.

Tokiu būdu dalyvaudami prostitucijos versle J. G. ir S. G. turėjo iš to materialinės naudos. Byloje nustatyta, kad valanda suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų kainavo 100 Lt, vėliau – 150 Lt. Pusė šios sumos priklausė merginoms, besivertusioms prostitucija. Kaip matyti iš S. G. parodymų, iš merginų uždirbtos sumos dar buvo atskaičiuojamos išlaidos butų nuomai ir skelbimams, o tik tada suma dalinama per pusę, kuri ir tekdavo merginoms. Arba kaip parodė J. A., merginos pačios mokėdavosi nuomą, o nuo uždirbtų 100 Lt beveik pusę atiduodavo nepažįstamam vyriškiui, kuris minėtą dalį perduodavo S. G..

Kaltinamoji J. G. teisme pripažino, kad nuo merginų uždirbtų pinigų dalis likdavo jai. Ji per mėnesį uždirbdavo apie 600 Lt. Dirbdama telefoniste ji nuo kliento, kuris sumokėdavo 100 Lt, pasiimdavo 20 Lt. Taip pat ji gavo po 200 – 300 Lt už tai, kad išnuomojo butus, kuriuose buvo verčiamasi prostitucija ((duomenys neskelbtini)). Pinigų surinkimo tvarka buvo dvejopa: merginos po kiekvieno užsakymo atskaičiuodavo dalį sumos ir ją perduodavo arba buvo atiduodami visi uždirbti pinigai, o mėnesio gale išmokamas atlyginimas. Kad pinigus rinkdavo J. G., patvirtino kaltinamasis S. G., kaltinamoji J. P., liudytojos V. B., I. M., A. S., N. P., N. D., V. B.. Tiesa, pasitaikydavo, kad pinigus surinkdavo ir kitos merginos (I. M., galimai A. S., N., dirbusi telefoniste, D. Š.), tačiau tokiu būdu jos tarpininkaudavo ir galiausiai pinigus vis vien perduodavo J. G.. Kai J. G. pradėjo surinkinėti visus merginų uždirbtus pinigus, ji mėnesio gale išmokėdavo atlyginimus, kurie, kaip parodė kaltinamoji J. P., liudytoja V. B., siekdavo nuo 1000 iki 1500 Lt. Liudytoja N. D. teisme įvardino didesnę sumą – 5000 Lt. Pažymėtina, kad J. G. teigimu, ji visus pinigus surinkdavo, siekdama padėti merginoms susitaupyti, tačiau, teismo nuomone, tai tik patvirtina, kad merginos ne vien tik laisva valia vertėsi prostitucija, bet tuo pačiu buvo priklausomos nuo J. ir S. G..

Kaltinamųjų bei liudytojų parodymai patvirtina S. G. bei J. G. kaltę dėl pelnymosi ir iš I. M. prostitucijos. Nors kaltinamieji S. G. ir J. G. teigia, kad jie iš kitų asmenų prostitucijos vertėsi iki 2004 m., tačiau teismas atmeta tokius parodymus ir laiko įrodyta, kad laikotarpis, kada kaltinamieji vertėsi iš I. M. prostitucijos, truko nuo 2002 m. iki 2005 m. Tai patvirtino kaltinamoji J. P. bei liudytoja I. M., o teismui nėra pagrindo jų parodymais šioje dalyje netikėti. Taip pat teismas atmeta kaltinamosios J. G. parodymus, kad iš I. M. prostitucijos pelnėsi J. P., kadangi šią aplinkybę paneigia I. M. parodymai: jos prostitucijai vadovavo J. ir S. G., ji pinigus tiek už save, tiek surinkusi kartu gyvenančių merginų uždirbtus pinigus perduodavo J. G.. S. G. taip pat nurodė, kad jis žinojo, jog jis verčiasi iš I. M. prostitucijos. Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad I. M. prostitucija vertėsi butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo nuomone, kaltinime netiksliai nurodyta, kad visus juos išnuomojo J. G.. Pati kaltinamoji patvirtino, kad nuomojo butus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau neigė nuomojusi kitus butus. J. P. teigimu, butą (duomenys neskelbtini) nuomojo ji pati, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su I. M.. Dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos byloje duomenų nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad juos nuomojo J. G.. Visgi aplinkybė, kad J. G. neišnuomojo visų kaltinamajame akte nurodytų butų, jos kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepaneigia, juolab, kad I. M. parodė, jog J. G. nurodydavo jai, kur gyventi, o taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad kartais merginos pačios nuomojosi butus.

Butų nuoma yra tik viena iš J. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtinių dalių ir dėl to, jog ne absoliučiai visus butus išnuomodavo būtent J. G., jos ar kitų bendrakaltinamųjų veiksmų kvalifikacija nesikeičia, tačiau pareikšti kaltinimai šioje dalyje patikslintini po konkrečiai nustatytų J. G. nuomotų butų adresų nurodant, patikslinamą aplinkybę „bei kitų asmenų išnuomotuose butuose“

Taigi laikytina įrodyta, kad tęsdami savo nusikalstamą veiką S. G. ir J. G., veikdami grupėje kartu, Vilniuje nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. birželio mėn. pelnėsi iš I. M. prostitucijos: J. G. apgyvendino I. M. J. G. išnuomotuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei kitų asmenų išnuomotuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur I. M. vertėsi prostitucija – t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. J. G. surasdavo I. M. klientų – užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kur I. M. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. J. G. iš I. M. paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį už prostituciją gautų piniginių lėšų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu nenustatytą pinigų sumą perdavė S. G..

Bylos duomenimis įrodyta, kad J. P. taip pat padarė BK 307 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką A. L. atžvilgiu. Nors kaltinamoji neigia pelnymąsi iš A. L. prostitucijos, tačiau visgi patvirtina, kad ji žinojo apie jos nepilnametystę: ji šią aplinkybę išsiaiškino radusi liudytojos pasą. Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kaltinime nurodytu laikotarpiu vertėsi prostitucija butuose, kuriuos išnuomojo J. P. (V.), kuri taip pat surinkdavo visus uždirbtus A. L. pinigus. Kaip nurodė pati kaltinamoji, ji taip pat rūpinosi A. L. paslaugų reklama. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju J. P. kaltė grindžiama liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau teismas neabejoja jų patikimumu, kadangi apklausos protokolas buvo pasirašytas pačios liudytojos, nurodyta, kad parodymai užfiksuoti teisingai, liudytojas D. L., atlikęs A. L. apklausą, teisme patvirtino, kad minėta apklausa buvo atliekama nepažeidžiant nustatytos tvarkos.

J. G. laikytina neteista, nes 2012 03 05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendis priimtas byloje išskirtoje iš šios baudžiamosios bylos (t.3 b.l.70, 4 t. b.l.120-121), o 2012 09 27 nuosprendžiu ( b.l. 104-108 5 t.) ji nuteistas už vėliausiai padarytas veikas, todėl nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteista, administracine tvarka nebausta (t. 3 b. l. 73). Ji Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi 2 kartus, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, sunki abstinencija (t. 3 b. l. 74).Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašyta į priežiūros grupę nuo 2010 10 15 d., konstatuota priklausomybė alkoholiui (t. 3 b. l. 75).