Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-10-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1790-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-29
Bylos Nr.
2A-1790-527/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
E. K.
Trečiasis asmuo
Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Civilinė byla Nr. 2A-1790-527/2012;procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 44.5.2; 73.2.6.4.1; 121.14.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės buvusios Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-297/2012 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams buvusiai Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei J. K. ir draudikui, apdraudusiam notaro civilinę atsakomybę, Beazley Furlonge Ltd., registracijos Nr. 1893407, (Lloydss Syndicate AFB 2623/623) dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2012-01-03 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 133-136) prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3 114,42 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio, kuriame reglamentuoti atvejai, kuomet yra taikoma paveldimo turto mokesčio lengvata. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas. Ieškovė teigia, kad ji nepagrįstai sumokėjo 3 114,42 Lt paveldimo turto mokestį už savo brolio J. V. paveldėtą turtą, nes pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ji jo mokėti neturėjo, todėl prašo sumokėtą 3 114,42 Lt paveldimo turto mokestį priteisti kaip žalą iš atsakovės (notarės), kuri jai neišaiškino, jog po brolio mirties paveldimas turtas yra neapmokestinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012-05-10 sprendimu (t. 2, b. l. 108-114) ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės (notarės) 1 000 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,56 Lt žyminį mokestį bei 160 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė ieškovei iš atsakovo (draudiko) 2 114,42 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,44 Lt žyminį mokestį bei 340 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė (notarė) apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 118-125) prašo panaikinti 2012-05-10 teismo sprendimą ir ieškinį atmesti šiais argumentais:

1. Dėl ginčo santykio teisinio kvalifikavimo ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Teismas visiškai neįvertino, kad ginčas faktiškai kilęs ne iš privatinės teisės, t. y. deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, o iš viešosios teisės, t. y. mokestinių teisinių santykių. Nustačius, kad ieškovė paveldimo turto mokestį sumokėjo nepagrįstai, vadovaujantis CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti sprendžiamas šio mokesčio grąžinimo iš valstybės biudžeto, o ne jo priteisimo iš atsakovės klausimas. Šiuo atveju CK normos galėjo būti taikomos tik tiek, kiek šio santykio nereglamentuoja viešosios teisės normos. Mokesčio permokų grąžinimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja imperatyvios Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) normos. Pagal MAĮ 36 straipsnio 3 punktą mokesčio mokėtojas turi teisę susigrąžinti mokesčio permokas. MAĮ 87 straipsnyje įtvirtintos teisės normos reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su mokesčių permokos grąžinimu. Įvertinus šį teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog nors teismas priteisė ieškovei 3 114,42 Lt, kaip jai padarytą turtinę žalą, tačiau ši suma vertintina kaip mokesčio permoka, kurios grąžinimo klausimas privalo būti sprendžiamas būtent viešosios teisės normų nustatyta tvarka (atlikus mokesčių administravimo procedūras, apibrėžtas MAĮ 87 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–648/2003) taip pat laikomasi nuomonės, jog susidūrus su situacija, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos, o CK normos tokiais atvejais netaikytinos. Ieškovė į bylą pateikė jai adresuotą Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Mokestinių prievolių skyriaus Druskininkų poskyrio 2010-12-30 atsakymą dėl paveldimo turto mokesčio. Šiame rašte yra nurodoma, kad, vadovaujantis Paveldimo turto mokesčio įstatymo nuostatomis, Alytaus apskrities VMI neturi juridinio pagrindo tenkinti prašymo grąžinti paveldimo turto mokestį. Šis Alytaus apskrities VMI Mokestinių prievolių skyriaus Druskininkų poskyrio 2010-12-30 atsakymas yra tik informacinio pobūdžio raštas, kuris nei ieškovei, nei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Šis raštas vertintinas tik kaip informacinio pobūdžio išdėstyta Alytaus apskrities VMI teisiškai / imperatyviai neįpareigojanti nuomonė. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatytą mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo tvarką detalizuoja VMI 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (toliau – Taisyklės), pagal kurias mokesčių mokėtojas, pageidaujantis susigrąžinti sumokėtą mokestį, turi pateikti VMI nustatytos formos (FR0781 forma) „prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“, nurodant grąžinimo (įskaitymo) pagrindą (pvz. permokėta suma, klaidingai sumokėta suma ir t. t.). VMI, išsprendusi mokesčių mokėtojo pateiktą prašymą, priima Taisyklėmis patvirtintos formos sprendimą „grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (Taisyklių priedas), kuriuo mokesčių mokėtojo prašymą patenkina arba jį atmeta. Šis VMI sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis mokesčių mokėtojui teisines pasekmes, todėl jis gali būti skundžiamas MAĮ nustatyta tvarka. Taigi ieškovė, manydama, kad nepagrįstai į valstybės biudžetą sumokėjo 3 114,42 Lt paveldimo turto mokestį, tinkamai gindama savo pažeistą teisę, turėjo MAĮ bei Taisyklių nustatyta tvarka kreiptis į VMI dėl mokesčio permokos grąžinimo. Ieškovė, pateikdama Alytaus apskrities VMI bendro pobūdžio informacinio pobūdžio paklausimą dėl paveldimo turto mokesčio grąžinimo, netinkamai įgyvendino savo teisę, nesilaikė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos mokesčio grąžinimo tvarkos, nepateikė privalomos FR0781 formos prašymo dėl mokesčio grąžinimo.

2. Dėl notarės veiksmų teisėtumo. Teismas vertindamas, ar notarė tinkamai įvykdė Notariato įstatymo 30 straipsnio nustatytus įpareigojimus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 str.). Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas iš esmės vadovavosi tik ieškovės ir jai artimo (ir, tuo pačiu, suinteresuoto bylos rezultatu asmens - ieškovės sutuoktinio) liudytojo B. K. parodymais. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo akivaizdžiai nenuoseklūs ir prieštaringi. Šališki suinteresuoto liudytojo B. K. parodymai turėjo būti vertinami itin kritiškai. Teismas nepašalino byloje akivaizdžių prieštaravimų tarp ieškovės ir atsakovės paaiškinimų, visapusiškai ir išsamiai neištyrė kitų byloje esančių įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisme ieškovė teigė, kad notarė jai neišaiškino, jog po brolio mirties paveldimas turtas yra neapmokestinamas. Ieškovės sutuoktinis B. K., teikdamas parodymus kaip liudytojas, teikė panašius parodymus kaip ir jo sutuoktinė. Tuo tarpu atsakovė nuosekliai teikė paaiškinimus, kad ieškovei išsamiai paaiškino, jog, pateikus tinkamus giminystę patvirtinančius įrodymus, mirusio brolio paveldimas turtas pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnį yra neapmokestinamas. Teismas ieškovės ir ieškovės sutuoktinio (liudytojo) B. K. paaiškinimų nevertino atsakovės ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismas neatkreipė dėmesio į neobjektyvius, neišsamius ir prieštaringus ieškovės ir liudytojo paaiškinimus.

2.1. Dėl testamento tvirtinimo aplinkybių. 2011-10-19 parengiamojo teismo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 100-103) yra užfiksuoti atsakovės paaiškinimai, susiję su mirusiojo J. V. testamento tvirtinimo aplinkybėmis: „aš pas testatorių paklausiau, kam ir kokį turtą jis nori palikti. J. V. pasakė, kad visą turtą nori palikti B. K., nes jis daugiau jį prižiūrėjo. Aš testatoriui pasakiau, kad, jeigu palikimą paliks B. K., reikės mokėti mokestį, tačiau jeigu paliks turtą seseriai, tuomet turtas nebus apmokestinamas“. Liudytojas B. K. 2012-03-16 teismo posėdžio metu apklausiamas dėl tų pačių aplinkybių parodė: „aš nuėjau pas notarę ir pasakiau, kad J. V. nori man palikti butą, bet aš nenoriu, nes J. V. turi seserį. Notarė man neaiškino, kad geriau palikti turtą seseriai, nes tada nereikės mokėti mokesčių. Mes patys nutarėme, kad geriau turtą palikti seseriai. Notarė pasakė, kad „švogeris“ yra maža giminė. Jeigu aš ne giminė, tuomet tegu turtą palieka seseriai“. Nors Liudytojas B. K., būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, nepatvirtino atsakovės paaiškinimų, tačiau pripažino, kad J. V. pirmiausiai turtą norėjo palikti būtent jam, o ne seseriai, tačiau vėliau persigalvojo ir testamentu visą turtą paliko seseriai (liudytojo sutuoktinei). Liudytojas taip pat netiesiogiai patvirtino, kad testamento tvirtinimo metu buvo kalbama apie giminystės ryšius, o tai leidžia laikyti patikimais atsakovės paaiškinimus, kuriais ji išaiškino ieškovės sutuoktiniui apie paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamą turtą.

2.2. Dėl raštelio surašymo aplinkybių. 2011-10-19 parengiamojo teismo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 100-103) yra užfiksuoti atsakovės paaiškinimai dėl būtinų pateikti dokumentų, kad būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą neapmokestinant paveldimo turto: „ieškovei paaiškinau, surašiau ant lapelio, kokius dokumentus ji man turi pateikti, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. <...> Būtų tikslinga, jeigu ieškovė pateiktų teismui mano rašytą raštelį“. Ieškovė pasisakydama dėl šių aplinkybių 2011-10-19 teismo posėdžio metu paaiškino: „aš pateikiau notarei visus dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius. Aš pateikiau savo gimimo liudijimą. Pateikiau visus dokumentus, kuriuos surašė man pati notarė ant lapelio“. Atsakydama į teisėjos klausimus ieškovė paaiškino: „notarės rašyto raštelio neišsaugojau“. Ieškovė 2012-03-16 teismo posėdžio metu tvirtino priešingas aplinkybes: „aš nežinau, ką notarė rašė ant lapelio, tačiau ji nedavė ir nesurašė jokio lapelio, kokius dokumentus atnešti. Galbūt notarė mano vyrui ką nors surašė ant lapelio, aš nežinau, nepamenu“. Liudytojas B. K. 2012-03-16 teismo posėdžio metu pasisakydamas dėl tų pačių aplinkybių parodė: „aš nežinau jokio lapelio, ant kurio būtų atsakovė surašiusi, kokius dokumentus notarei reikia atnešti. Aš pats nerašiau ant lapelio, kokius dokumentus reikia atnešti“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vienu atveju ieškovė pripažino gavusi iš notarės lapelį su surašytais dokumentais, tačiau nurodė jo neišsaugojusi. Kitu atveju, paneigė tokio lapelio surašymo ir pateikimo faktą. Ši aplinkybė nagrinėjamai bylai yra itin svarbi, nes patvirtina, jog notarė atliko išaiškinimo pareigą ieškovei dėl pateiktinų dokumentų, tuo pačiu ir dėl paveldimo turto neapmokestinimo. Tuo tarpu ieškovė, teikdama paaiškinimus, nurodė neteisingas, akivaizdžiai nenuoseklias ir prieštaringas aplinkybes.

2.3. Dėl gimimo akto įrašo pateikimo notarei. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nuosekliai teikė paaiškinimus, kad ieškovė nepateikė privalomo dokumento giminystės ryšiui nustatyti, t. y. gimimo liudijimo (gimimo akto įrašo). Ieškovė teigė priešingai, t. y., kad gimimo akto įrašą notarei pateikė. Šioms reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti teismas 2011-10-19 parengiamojo teismo posėdžio metu nusprendė iš Lietuvos notarų rūmų archyvo išreikalauti paveldėjimo bylą pagal E. K. pareiškimą dėl paveldėjimo pagal testamentą po J. V. mirties. Pabrėžtina, kad teismas gavęs iš Lietuvos notarų rūmų archyvo paveldėjimo bylą visiškai neatsižvelgė, nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad E. K. gimimo akto įrašo paveldėjimo byloje nebuvo, t. y. jis notarei nebuvo pateiktas. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad ieškovė teisme nurodė neteisingas aplinkybes dėl notarei pateikto gimimo akto įrašo.

2.4. Dėl dokumentų giminystės ryšiui nustatyti. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovė rinko giminystę su mirusiu broliu J. V. patvirtinančius įrodymus. Ieškovė notarei pateikė šiuos dokumentus: mirusiojo gimimo liudijimą, pažymą iš archyvo, kuri buvo išduota ieškovės prašymu per Druskininkų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad ieškovė nebūtų rinkusi dokumentų giminystės faktui su mirusiuoju patvirtinti, jeigu notarė nebūtų faktiškai išaiškinusi apie paveldimo turto mokesčio lengvatą. Šios aplinkybės yra netiesioginis įrodymas, patvirtinantis, kada atsakovė įvykdė savo, kaip notarės pareigą išaiškinti ieškovei apie paveldimo turto mokesčio lengvatą, tačiau kartu su kitomis nagrinėjamai bylai reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina faktą, kad notarė tinkamai atliko išaiškinimo pareigą. Teismas visiškai nevertino išsamių atsakovės paaiškinimų, kodėl ji neišdavė ieškovei paveldėjimo teisės liudijimo nurodant giminystės ryšį ir atleidžiant ieškovę nuo paveldimo turto mokesčio. 2012-03-16 teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino: „archyvo pažymoje ir mirusiojo gimimo liudijime buvo nurodyta, kad mirusysis J. V. yra gimęs 1915-06-02, o mirties liudijime ir pažymoje iš gyventojų registro nurodyta, kad yra gimęs 1923-06-02. Esant šiems neatitikimams dokumentuose ir kad nepateiktas gimimo liudijimo, tapo pagrindinėmis kliūtimis, dėl kurių ieškovei nebuvo galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, nurodant liudijime giminystės ryšį ir atleisti ieškovę nuo paveldimo turto mokesčio. Ieškovei buvo paaiškinta, kad giminystės ryšį galima nustatyti tik teisminiu būdu ir kad ji visais atvejais turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir įrodyti, kad mirusysis J. V., gimęs 1923-06-02 ir gimęs 1915-06-02, yra tas pats asmuo, ir kad mirusysis bei paveldėtoja yra brolis ir sesuo“. Teismas šiuo atveju visiškai nevertino, kad pagal byloje esančias aplinkybes labiausiai tikėtina, jog notarė tinkamai išaiškino ieškovei, kokius dokumentus būtina pateikti giminystės ryšiui nustatyti, priešingu atveju, ieškovė nebūtų rinkusi šių dokumentų ir teikusi notarei. Tačiau sužinojusi, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ji pati nusprendė palikimą priimti ne kaip palikėjo sesuo, o kaip giminystės santykiais su mirusiuoju nesusijęs asmuo ir sumokėjo paveldimo turto mokestį. Teismas nevertino nurodytų aplinkybių / įrodymų, neatsižvelgė į nuoseklius ir išsamius atsakovės paaiškinimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

3. Dėl notarės pareigos patikrinti giminystės ryšį vykdymo. Teismas, vertindamas ieškovės pareikštą ieškinį priteisti žalą, ieškinio pagrįstumą turėjo tirti ir įvertinti ir kitu aspektu, t. y., ar paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienai bei ieškinio pareiškimo dienai ieškovė galėtų / galėjo įrodyti savo teisę pasinaudoti Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodyta mokesčio lengvata. Iš atsakovės bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų matyti, kad ji eidama notarės pareigas ieškovei atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, atleidžiant nuo paveldimo turto mokesčio, dėl 2 priežasčių: 1) ieškovė nepateikė gimimo akto įrašo giminystei su mirusiuoju patvirtinti; 2) ieškovė nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant pašalinti mirusiojo gimimo datos netikslumus: Druskininkų miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2008-11-05 pažymoje, gautoje iš archyvo, ir mirusiojo gimimo liudijime buvo nurodyta, kad mirusysis J. V. yra gimęs 1915-06-02, o mirties liudijime ir pažymoje iš gyventojų registro nurodyta, kad yra gimęs 1923-06-02. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė: „sveikai logikai prieštarautų ieškovės veiksmai, jeigu ji žinodama apie galimybę pasinaudoti paveldimo turto mokesčio lengvata, sąmoningai neteiktų notarei savo gimimo liudijimo“. Vertinant šiuos teismo sprendimo motyvus, atkreiptinas dėmesys, kad į bylą yra pateikta iš Lietuvos notarų rūmų išreikalauta paveldėjimo byla, kurios duomenys patvirtina, kad ieškovė savo gimimo liudijimo nebuvo pateikusi. Ši aplinkybė nebuvo paneigta jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str.). Taigi teismas, nustatydamas nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių buvimą / nebuvimą, turėjo vadovautis objektyviais įrodymais, t. y. paveldėjimo bylos duomenimis, o ne daryti galimas išvadas (prielaidas) apie ieškovės elgesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra išaiškinęs, kad vienas iš juridinių faktų, kurį galima nustatyti teismine tvarka, yra giminystės santykių faktas. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atstatymo. Civilinės metrikacijos įstaigai dokumentus atkurti ar išduoti jų nuorašus atsisakius, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą (CPK 272 str. 2 d. 3 p.) (LAT 2002-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002). Pagal byloje esančius duomenis yra neginčijamai nustatyta, kad ieškovė rinko giminystę su mirusiuoju J. V. patvirtinančius įrodymus. Ieškovė kreipėsi į Druskininkų miesto savivaldybės CMS, kad būtų pašalinti mirusiojo dokumentuose esantys gimimo datos netikslumai. Tačiau iš Druskininkų miesto savivaldybės CMS gauta pažyma nepašalino mirusiojo gimimo datos netikslumų, todėl ieškovė privalėjo kreiptis į teismą. Pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas notarę lankėsi apie 12 kartų dėl mirusiojo dokumentuose esančių gimimo datos netikslumų. Jau vien šios ieškovės paminėtos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad notarė išaiškino ieškovei, kaip galima pašalinti mirusiojo gimimo datos netikslumus, o ieškovė turėjo teisę rinktis, kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įstatymų nustatyta tvarka, t. y. į teismą, ar prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nenustačius giminystės fakto. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esant situacijai, kad tam pačiam asmeniui išduotuose dokumentuose asmens duomenys nesutampa – priklausomai nuo faktinių aplinkybių, klausimas sprendžiamas arba ištaisant civilinės būklės aktų netikslumus arba nustatant faktą, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu (Kauno apygardos teismo 2011-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1282-390/2011). Jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo (LAT 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007). Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusiojo J. V. civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų): Druskininkų miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2008-11-05 pažymoje, gautoje iš archyvo, ir mirusiojo gimimo liudijime buvo nurodyta, kad mirusysis J. V. yra gimęs 1915-06-02, o mirties liudijime ir pažymoje iš gyventojų registro nurodyta, kad yra gimęs 1923-06-02. Notarė, vykdydama jai, kaip notarei, valstybės pavestas funkcijas, pagal pateiktus ieškovės dokumentus negalėjo jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, atleidžiant nuo paveldimo turto mokesčio, nesant tikslių giminystę patvirtinančių dokumentų. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo neįrodė, kad pašalino mirusiojo gimimo datos netikslumus ir galėtų tinkamai pasinaudoti Paveldimo turto mokesčio 7 straipsnio 2 punkte nustatyta mokesčio lengvata. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priteisti ieškovei žalą.

4. Dėl ieškinio senaties termino taikymo (CK 1.125 str. 7 d.). Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas atmesdamas atsakovų reikalavimą ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą, vėlgi vadovavosi pačios ieškovės paaiškinimais, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo 2010-10-28, kai pas kitą notarą sudarė paveldėto turto dovanojimo sutartį. Teismas visiškai nesiaiškino, kada ieškovė galėjo sužinoti apie galimybę nemokėti paveldimo turto mokesčio. Teismas gana formaliai konstatavo, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010-10-28, kai pas kitą notarą sudarė paveldėto turto dovanojimo sutartį. Tačiau be pačios ieškovės paaiškinimų nagrinėjamoje byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo būtent 2010-10-28. Priešingai, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kad ieškovė apie tariamą savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti žymiai anksčiau: ieškovė rinko giminystės ryšį su mirusiuoju patvirtinančius dokumentus; kaip pati teigė, pas notarę paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimais lankėsi 12 kartų, lankėsi VMI paveldimo turto mokesčio sumokėjimo klausimais. Šie paminėti, byloje esantys duomenys aiškiai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, apie savo tariamą teisių pažeidimą turėjo ir galėjo sužinoti ne vėliau kaip 2008-11-07, kuomet faktiškai sumokėjo paveldimo turto mokestį (LAT 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Atsakovas (draudimas), vadovaudamasis CPK 308 straipsniu, prisideda prie atsakovės apeliacinio skundo (t. 2, b. l. 138).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės (notarės) apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 133-135) prašo palikti 2012-05-10 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:

1. Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo. Apeliantė mokesčių administratoriaus 2010-12-30 rašytinį atsakymą dėl paveldimo mokesčio laiko tik informacinio pobūdžio imperatyviai neįpareigojančia nuomone, nes jis priimtas nesilaikant VMI 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčių permokos grąžinimo taisyklių, t. y. prašant grąžinti mokesčių permoką nebuvo užpildytas FR0781 formos prašymas, tačiau apeliantė su šiuo argumentu nesutinka. Kilus abejonėms dėl paveldimo turto mokesčio sumokėjimo, ieškovė raštu kreipėsi į mokesčių administratorių dėl mokestinės permokos grąžinimo. Alytaus apskrities VMI Mokestinių prievolių Druskininkų poskyris 2010-12-30 jai raštu pateikė atsakymą, kad, vadovaujantis Paveldimo turto mokesčio įstatymo nuostatomis, ieškovės prašymo tenkinimui nėra juridinio pagrindo, todėl buvo atsisakyta grąžinti be pagrindo sumokėtą paveldėjimo mokestį. Vien tai, kad ieškovė, prašydama sugrąžinti be pagrindo sumokėtą paveldimo turto mokestį, nepildė FR0781 formos prašymo, o pateikė laisvos formos rašytinį prašymą, kuriuo siekė susigrąžinti be pagrindo sumokėtą paveldimo turto mokestį, nesudaro pagrindo teigti, jog 2010-12-30 Alytaus apskrities VMI atsakymas į jos prašymą nesukelia teisinių pasekmių. MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, kuris reiškia, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tai reiškia, kad ieškovė tinkamai įgyvendino savo teisę, prašydama sugrąžinti be pagrindo sumokėtą paveldimo turto mokestį, o atsisakymas sugrąžinti paveldimo turto mokestį sukėlė jai teisines pasekmes, t. y. 2010-12-30 Alytaus apskrities VMI atsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Paveldimo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestį apskaičiuoja paveldėjimo teisės liudijimus išduodantys Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti asmenys pagal jiems pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis bei kitus dokumentus, kurių reikia nuosavybės teisei įforminti ir mokesčio lengvatoms pateisinti. Taigi teisinio santykio susiformavimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas lemia, kad paveldėjimo teisiniuose santykiuose mokestinės prievolės (paveldimo turto mokesčio) nustatymo funkciją atlieka notaras. Šiuo atveju mokesčių administratorius tik paskaičiuoja notaro nustatyto mokėtino mokesčio dydį ir jį priima. Kitaip tariant, ar įpėdinis privalo sumokėti paveldimo turo mokestį, ar jis yra nuo tokio mokesčio mokėjimo atleistas, nustato notaras, bet jokiu būdu ne mokesčių administratorius.

2. Dėl notarės veiksmų teisėtumo. Jeigu notaras, turintis pareigą užtikrinti, kad teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, nustato, jog tam tikri dokumentai ar juose užfiksuotos aplinkybės yra neteisingos ar neaiškios, privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, bet jokiu būdu neišduoti ydingą (su neteisingais duomenimis) juridinę reikšmę turintį dokumentą. Šiuo atveju apeliantė, nustačiusi, jog trūksta duomenų giminystės faktui nustatyti, privalėjo raštu (paprastai priimamas nutarimas) atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir išaiškinti jai teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad paveldėjimo teisė ieškovei atsirado testamento pagrindu, neatleidžia notarės nuo pareigos užtikrinti, kad teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Juo labiau, kad paveldėjimo byloje buvo duomenų, kad ieškovė paveldi turtą, likusį po brolio mirties. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su įrodymų vertinimu, būtų reikšmingos tik tuo atveju, jei civiliniai teisiniai santykiai būtų susiklostę tarp lygiaverčių civilinių teisnių santykių subjektų (dviejų fizinių asmenų, dviejų notarų ir pan.). Nagrinėjamu atveju notarė, turėdama akivaizdžių duomenų esant giminystės ryšiui (pačiame jos patvirtintame testamente nurodyta), neturėjo teisės išduoti ydingo paveldėjimo teisės liudijimo, o, kaip jau minėta, privalėjo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad tokiam jos sprendimui negali turėti įtakos nei prašančio atlikti notarinį veiksmą asmens prašymai ar pageidavimai (kaip bando teigti apeliantė), nei kitas pašalinis poveikis. Notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos ir paklūsta tik įstatymams (Notariato įstatymo 12 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė, bandydama pateisinti savo aplaidumą, bando įrodyti, kad vien tik dėl ieškovės ir jos sutuoktinio spaudimo ji išdavė ydingą paveldėjimo teisės liudijimą. Skunde apeliantė nurodė, jog ji ieškovei atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, atleidžiant nuo paveldimo turto mokesčio, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad ir paveldėjimo byloje nėra notarės rašytinio atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kurį ieškovė būtų galėjusi apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Dėl ieškinio senaties terminų (CK 1.125 str. 7 d.). Ieškinys atsakovams reiškiamas deliktinės atsakomybės pagrindu. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką, t. y. pagrindinis ieškinio dalykas yra labiau susijęs su civilinės atsakomybės sutartimi, jos aiškinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimo dėl deliktinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo būtent dėl žalos atlyginimo, t. y. iš civilinio delikto, todėl šiam teisiniam santykiui taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė (atsakovė) 2007-11-13 patvirtino J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) testamentą, pagal kurį J. V. visą savo turtą paliko seseriai E. K. (t. 1, b. l. 10), t. y. ieškovei. 2008-07-15 J. V. mirė (t. 1, b. l. 17). 2008-09-17 ieškovė kreipėsi su pareiškimu į Druskininkų savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po brolio J. V. mirties ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą (t. 1, b. l. 11). 2008-11-05 notarė išdavė pažymą Alytaus apskrities VMI Druskininkų skyriui, kad ieškovė pagal notarų biurui pateiktus dokumentus turi teisę paveldėti testatoriaus J. V. turtą, kurį sudaro butas Druskininkuose, Merkinės g. 3-8, pažymoje nurodydama, kad paveldimas turtas pagal 2002-12-10 Paveldimo turto mokesčio įstatymą turi būti apmokestintas (t. 2, b. l. 23). 2008-11-07 ieškovė sumokėjo 3 114,42 Lt paveldimo turto mokestį (t. 1, b. l. 6). 2008-11-10 notarė pagal 2007-11-13 patvirtintą testamentą išdavė ieškovei paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (t. 1, b. l. 12).

Ieškovė kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą teigė, kad notarė, atlikdama notarinius veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas, neįsigilino į visus paveldėjimo byloje esančius duomenis, neįvertino ieškovės tikrosios valios priimti palikimą būtent po brolio mirties, neišaiškino ieškovei atliekamo notarinio veiksmo teisinės reikšmės ir galimybės pasinaudoti įstatymo nustatyta paveldimo turto mokesčio lengvata, dėl ko ieškovė, pasitikėdama notare ir vykdydama jos nurodymus, be pagrindo sumokėjo valstybei 3 114,42 Lt ir taip patyrė žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 3 114,42 Lt solidariai iš atsakovų, t. y. paveldėjimo bylą vedusios notarės ir jos civilinę atsakomybę už tretiesiems asmenims padarytą žalą apdraudusios draudimo įmonės (t. 1, b. l. 42, t. 2, b. l. 27-52, 58). Tuo tarpu apeliantė teigia, kad ji ieškovei išsamiai paaiškino, jog, pateikus tinkamus giminystę patvirtinančius įrodymus, mirusio brolio paveldimas turtas pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnį yra neapmokestinamas, tačiau pati ieškovė nepateikė notarei dokumentų, patvirtinančių jos giminystės ryšį su palikėju, pateiktuose dokumentuose buvo nurodytos skirtingos palikėjo gimimo datos.

2002-12-10 paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas paveldimo turto mokestį apskaičiuoja paveldėjimo teisės liudijimus išduodantys Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti asmenys pagal jiems pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis bei kitus dokumentus, kurių reikia nuosavybės teisei įforminti ir mokesčio lengvatoms pateisinti. Pagal šias įstatymo nuostatas būtent notarams, išduodantiems paveldėjimo dokumentus, tenka pareiga taikyti paveldimo turto mokesčio lengvatas. Vadinasi, notaras turi nustatyti turtą paveldėjusio įpėdinio giminystės ryšį su palikėju ir, įvertinęs jam pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas taikyti paveldimo turto mokesčio lengvatas.

Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį už žalą, padarytą kaltais veiksmais, notarai atsako CK nustatyta tvarka. Notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikia vadovautis CK šeštosios knygos XXII skyriaus pirmojo skirsnio normomis, pagal kurias pagrindas atsakomybei kilti yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovės paveldėjimo bylą tvarkiusi notarė pažeidė Notariato įstatymo 30 straipsnio nuostatas, įpareigojančias notarą išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Jeigu notarė būtų suprantamai išaiškinusi ieškovei apie galimybę pasinaudoti mokesčio lengvata, ieškovė neabejotinai tuo būtų pasinaudojusi. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju itin svarbios yra J. V. testamento tvirtinimo aplinkybės. 2011-10-19 parengiamojo teismo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 100-103) yra užfiksuoti atsakovės paaiškinimai, susiję su mirusiojo J. V. testamento tvirtinimo aplinkybėmis: „aš pas testatorių paklausiau, kam ir kokį turtą jis nori palikti. J. V. pasakė, kad visą turtą nori palikti B. K., nes jis daugiau jį prižiūrėjo. Aš testatoriui pasakiau, kad, jeigu palikimą paliks B. K., reikės mokėti mokestį, tačiau jeigu paliks turtą seseriai, tuomet turtas nebus apmokestinamas“. Liudytojas B. K. 2012-03-16 teismo posėdžio metu apklausiamas dėl tų pačių aplinkybių parodė: „aš nuėjau pas notarę ir pasakiau, kad J. V. nori man palikti butą, bet aš nenoriu, nes J. V. turi seserį. Notarė man neaiškino, kad geriau palikti turtą seseriai, nes tada nereikės mokėti mokesčių. Mes patys nutarėme, kad geriau turtą palikti seseriai. Notarė pasakė, kad „švogeris“ yra maža giminė. Jeigu aš ne giminė, tuomet tegu turtą palieka seseriai“. Nors Liudytojas B. K., būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, nepatvirtino atsakovės paaiškinimų, tačiau pripažino, kad J. V. pirmiausiai turtą norėjo palikti būtent jam, o ne seseriai, tačiau vėliau (po pokalbio su notare) persigalvojo ir testamentu visą turtą paliko seseriai (liudytojo sutuoktinei). Liudytojas taip pat netiesiogiai patvirtino, kad testamento tvirtinimo metu buvo kalbama apie testatoriaus giminystės ryšio su ieškovės sutuoktiniu (būtent kuriam buvo ketinta palikti turtą) nebuvimą. Būtent šie liudytojo J. V. parodymai, taip pat tai, jog turtas po pokalbio su notare buvo paliktas ne ieškovės sutuoktiniui, o ieškovei (testatoriaus seseriai), apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia laikyti patikimais atsakovės paaiškinimus, kad ji išaiškinusi ieškovės sutuoktiniui apie tai, kad, seseriai paveldėjus po brolio mirties, paveldėtas turtas nebus apmokestintas. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, jog apie paveldėto po brolio mirties turto neapmokestinimą žinojo ir pati ieškovė. Ieškovės pareiškime dėl palikimo priėmimo aiškiai nurodyta, kad ieškovė priima palikimą po brolio J. V. mirties. Ieškovės 2008-09-17 pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra vienašalis sandoris, patvirtinantis aplinkybę, kad ieškovė palikimo priėmimo metu sąmoningai ir laisva valia siekė teisinio rezultato - paveldėti būtent po brolio mirties.

2011-10-19 parengiamojo teismo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 100-103) yra užfiksuoti atsakovės paaiškinimai dėl būtinų pateikti dokumentų, kad būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą neapmokestinant paveldimo turto: „ieškovei paaiškinau, surašiau ant lapelio, kokius dokumentus ji man turi pateikti, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. <...> Būtų tikslinga, jeigu ieškovė pateiktų teismui mano rašytą raštelį“. Ieškovė pasisakydama dėl šių aplinkybių 2011-10-19 teismo posėdžio metu paaiškino: „aš pateikiau notarei visus dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius. Aš pateikiau savo gimimo liudijimą. Pateikiau visus dokumentus, kuriuos surašė man pati notarė ant lapelio“. Atsakydama į teisėjos klausimus ieškovė paaiškino: „notarės rašyto raštelio neišsaugojau“. Kito 2012-03-16 teismo posėdžio metu ieškovė jau tvirtino priešingas aplinkybes: „aš nežinau, ką notarė rašė ant lapelio, tačiau ji nedavė ir nesurašė jokio lapelio, kokius dokumentus atnešti. Galbūt notarė mano vyrui ką nors surašė ant lapelio, aš nežinau, nepamenu“. Liudytojas B. K. 2012-03-16 teismo posėdžio metu pasisakydamas dėl tų pačių aplinkybių parodė: „aš nežinau jokio lapelio, ant kurio būtų atsakovė surašiusi, kokius dokumentus notarei reikia atnešti. Aš pats nerašiau ant lapelio, kokius dokumentus reikia atnešti“. Akivaizdu, jog vienu atveju ieškovė teisme pripažino gavusi iš notarės lapelį su surašytais dokumentais, tačiau nurodė jo neišsaugojusi, o vėlesniame posėdyje paneigė tokio lapelio surašymo ir pateikimo faktą. Ši aplinkybė nagrinėjamai bylai yra itin svarbi, nes patvirtina, jog notarė atliko išaiškinimo pareigą ieškovei dėl pateiktinų dokumentų, kas betarpiškai susiję su paveldimo turto neapmokestinimu, nes priešingu atveju paveldėjimo byloje neturėtų būti ir kitų, pačios ieškovės pateiktų dokumentų, susijusių su giminystės ryšiu, t. y. J. V. gimimo liudijimo, pateikto notarei palikimo priėmimo dieną 2008-09-17 (1 t., b. l. 21), bei archyvo pažymos Nr. (P1-9257) P2-9689 (1 t., b. l. 22). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši archyvo pažyma išduota tik 2008-10-27 pagal 2008-09-17 prašymą. Kadangi palikimas po testatoriaus mirties 2008-07-17 ieškovės buvo priimtas 2008-09-17 pareiškimu, akivaizdu, jog 2008-09-17 kreipimasis į archyvą dėl testatoriaus gimimo akto įrašo tik patvirtina notarės pozicijos teisingumą, jog, siekiant pašalinti dėl testatoriaus gimimo datos kilusius prieštaravimus, paaiškėjusius iš notarei pateikto gimimo liudijimo, būtent ir buvo realizuojamas pačios ieškovės siekis paveldėti kaip seseriai po brolio mirties, nes priešingu atveju kreiptis į archyvą nebūtų reikėję.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl gimimo akto įrašo pateikimo notarei. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nuosekliai teikė paaiškinimus, kad ieškovė nepateikė privalomo dokumento giminystės ryšiui nustatyti, t. y. gimimo liudijimo (gimimo akto įrašo). Ieškovė teigė priešingai, t. y., kad gimimo akto įrašą notarei pateikė. Šioms reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti teismas 2011-10-19 parengiamojo teismo posėdžio metu nusprendė iš Lietuvos notarų rūmų archyvo išreikalauti paveldėjimo bylą pagal E. K. pareiškimą dėl paveldėjimo pagal testamentą po J. V. mirties. Nors E. K. gimimo akto įrašo paveldėjimo byloje nebuvo, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl šios aplinkybės. Teismas tik nurodė, jog ,,sveikai logikai prieštarautų ieškovės veiksmai, jeigu ji, žinodama apie galimybę pasinaudoti paveldimo turto mokesčio lengvata, sąmoningai neteiktų notarei savo gimimo liudijimo.“ Tokiu vertinimu teismas lyg ir netiesiogiai patvirtino, kad ieškovė šį dokumentą notarei pateikė. Tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, svarbiausia yra ne nustatyti tai, pateikė ar ne ieškovė savo gimimo akto įrašą notarei (nors jokių kitų gimimo akto įrašo pateikimo notarei įrodymų, apart pačios ieškovės ir jos sutuoktinio paaiškinimų, byloje nėra), bet išsiaiškinti, ar vien šio ieškovės gimimo akto įrašo buvimas paveldėjimo byloje būtų pakankamas ieškovės ir testatoriaus giminystės ryšiui konstatuoti, t. y., ar paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienai bei ieškinio pareiškimo dienai ieškovė galėjo įrodyti savo teisę pasinaudoti Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodyta mokesčio lengvata.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės gimimo akto įrašas Nr. 86, sudarytas 1930-06-12, ir 2008-10-27 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma (b. l. 22) yra pakankami dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė yra J. V., gim. 1915-06-02, sesuo. Su tokia išvada nėra pagrindo nesutikti, kadangi ir ieškovė, ir J. V., gim. 1915-06-02, yra vaikai tų pačių tėvų: V. K. ir G. T. (1 t., b. l. 21, 22, 23). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių įrodymų nepakanka padaryti išvadai, jog testatorius J. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Gyventojų registro tarnybos išrašą gimęs 1923-06-02 (1 t., b. l. 18), miręs 2008-07-15 (1 t., b. l. 17), taip pat yra ieškovės brolis, nes duomenų apie tai, kad testatorius J. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1923-06-02 (1 t., b. l. 18) ir miręs 2008-07-15 (1 t., b. l. 17), yra tas pats asmuo kaip ir J. V., gim. 1915-06-02, būtent kurio tėvai yra V. K. ir G. T. (1 t., b. l. 22). Visiškai įmanoma situacija, kad J. V., gim. 1915-06-02, ir J. V., gimęs 1923-06-02 ir miręs 2008-07-15, yra du skirtingi asmenys (gali būti ir broliai, tarp kurių 8 metų amžiaus skirtumas; gali būti, kad J. V., gim. 1915-06-02, mirė dar kūdikystėje, todėl po kurio laiko gimusiam sūnui galėjo būti suteiktas toks pats vardas, kas tuometėje Lietuvoje buvo labai paplitę). Tai, kad ieškovė yra testatoriaus sesuo, besąlygiškai nepatvirtina ir 2007-11-03 testamentas (1 t., b. l. 10). Nors šiame testamente ir nurodyta, jog J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) visą jam priklausantį turtą palieka savo seseriai E. K., tačiau pažymėtina, jog tai yra įrašyta tik iš testatoriaus žodžių, nelyginant su dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės paaiškinimais, kad jeigu notarė būtų suprantamai išaiškinusi ieškovei apie galimybę pasinaudoti mokesčio lengvata, ieškovė neabejotinai tuo pasinaudotų, nes jai nebuvo jokios skubos gauti paveldėjimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau šiuo atveju, kadangi vien ieškovės gimimo akto įrašo ieškovės ir testatoriaus giminystės ryšiui patvirtinti neužtenka, apeliacinės instancijos teismas kaip labiau tikėtiną vertina notarės nurodytą aplinkybę, jog ieškovei buvo paaiškinta, kad giminystės ryšį galima nustatyti tik teisminiu būdu ir kad ji visais atvejais turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir įrodyti, kad mirusysis J. V., gimęs 1923-06-02 ir gimęs 1915-06-02, yra tas pats asmuo, ir kad mirusysis bei paveldėtoja yra brolis ir sesuo. Teismas šiuo atveju visiškai nevertino, kad pagal byloje esančių aplinkybių visumą labiausiai tikėtina, jog notarė tinkamai išaiškino ieškovei, kokius dokumentus būtina pateikti giminystės ryšiui nustatyti, priešingu atveju, ieškovė nebūtų rinkusi šių dokumentų ir teikusi notarei. Tačiau sužinojusi, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtent pati ieškovė nusprendė palikimą priimti ne kaip palikėjo sesuo, o kaip giminystės santykiais su mirusiuoju nesusijęs asmuo, sumokėdama paveldimo turto mokestį. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovė, būdama gimusi 1930-05-25, paveldėjimo metu buvo sulaukusi net 78 metų, tai, jog ji pati teigė atliekamų pinigų neturėjusi (nes teigė mokesčiui sumokėti skolinusis iš sūnaus), labai tikėtina, kad kreiptis į advokatus, mokėti jiems pinigus už pareiškimo teismui parengimą, po to nežinia kiek laiko bylinėtis teisme ir dar nebūnant užtikrintai, kad jos pareiškimas bus neabejotinai patenkintas, garbaus amžiaus ir pačiai teisinio išsilavinimo neturinčiai ieškovei atrodė baisiau nei susimokėti paveldimo turto mokestį ir kuo greičiau susitvarkyti paveldėjimo reikalus, tuo labiau, kad ieškovė pati pripažino pas notarę lankiusis ne vieną kartą ir, tikėtina, nuo to jau buvo pavargusi. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė, vos tik gavusi iš notarės 2008-11-05 raštą ,,Dėl paveldimo turto apmokestinimo“ (2 t., b. l. 23), tą pačią dieną Alytaus apskrities VMI Druskininkų teritoriniam skyriui parašė prašymą apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę (2 t., b. l. 24), kuri 2008-11-06 buvo apskaičiuota (1 t., b. l. 125) ir kitą dieną 2008-11-07 pačios ieškovės sumokėta (1 t., b. l. 124) bei nedelsiant pateikta notarei, 2008-11-10 išdavusiai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (1 t., b. l. 111). Jeigu pačios ieškovės valia, kaip nustatyta bylos medžiaga, pradžioje buvusi nukreipta paveldėti kaip seseriai po brolio mirties, dėl tam tikrų priežasčių (teismo jau prieš tai aptartų kaip labiausiai tikėtinų, bet geriausiai žinomų pačiai ieškovei), po 2008-10-27 archyvo pažymos gavimo ir jos pateikimo notarei nebūtų pasikeitusi, visiškai tikėtina, jog notarė nebūtų skubėjusi išduoti 2008-11-05 pažymos ,,Dėl paveldimo turto apmokestinimo“ (2 t., b. l. 23), o, ieškovei vis tik reikalaujant įforminti paveldėjimo teisės liudijimą, būtų įforminusi savo atsisakymą atlikti procesinį veiksmą dokumentu, sudarydama galimybę jį ieškovei apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka (CPK XXXI skyrius). Tai, kad notarė jokio skundžiamo dokumento nepriėmė, tik patvirtina įvykusį ieškovės valios pasikeitimą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties ne kaip seseriai, o kaip nesusijusiam giminystės ryšiais asmeniui. Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju skundžiamo dokumento nepriėmimas, notarei raštu atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kaip seseriai po brolio mirties, bei nepasiūlymas raštu ieškovei kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti vertinama kaip priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala susiję notarės neteisėti veiksmai, tuo labiau, kad pati ieškovė šiuo atsakovės neveikimu savo ieškinio net negrindė.

LAT yra išaiškinęs, kad vienas iš juridinių faktų, kurį galima nustatyti teismine tvarka, yra giminystės santykių faktas. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atstatymo. Civilinės metrikacijos įstaigai dokumentus atkurti ar išduoti jų nuorašus atsisakius, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą (CPK 272 str. 2 d. 3 p.) (LAT 2002-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002). Pagal byloje esančius duomenis yra neginčijamai nustatyta, kad ieškovė rinko giminystę su mirusiuoju J. V. patvirtinančius įrodymus. Ieškovė kreipėsi į Druskininkų miesto savivaldybės CMS, kad būtų pašalinti mirusiojo dokumentuose esantys gimimo datos netikslumai. Tačiau iš Druskininkų miesto savivaldybės CMS gauta pažyma nepašalino mirusiojo gimimo datos netikslumų, todėl pritartina notarei, jog ieškovė šiuo atveju privalėjo kreiptis į teismą. Pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas notarę lankėsi apie 12 kartų dėl mirusiojo dokumentuose esančių gimimo datos netikslumų. Jau vien šios ieškovės paminėtos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad notarė išaiškino ieškovei, kaip galima pašalinti mirusiojo gimimo datos netikslumus, o ieškovė turėjo teisę rinktis, kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įstatymų nustatyta tvarka, t. y. į teismą, ar prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nenustačius giminystės fakto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esant situacijai, kad tam pačiam asmeniui išduotuose dokumentuose asmens duomenys nesutampa – priklausomai nuo faktinių aplinkybių, klausimas sprendžiamas arba ištaisant civilinės būklės aktų netikslumus arba nustatant faktą, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu (Kauno apygardos teismo 2011-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1282-390/2011). Jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo (LAT 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007). Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusiojo J. V. civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų): Druskininkų miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2008-11-05 pažymoje, gautoje iš archyvo, ir mirusiojo gimimo liudijime buvo nurodyta, kad mirusysis J. V. yra gimęs 1915-06-02, o mirties liudijime ir pažymoje iš gyventojų registro nurodyta, kad yra gimęs 1923-06-02. Notarė, vykdydama jai, kaip notarei, valstybės pavestas funkcijas, pagal pateiktus ieškovės dokumentus negalėjo jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, atleidžiant nuo paveldimo turto mokesčio, nesant tikslių giminystę patvirtinančių dokumentų. Akivaizdu, jog ieškovė, nepašalinusi mirusiojo gimimo datos netikslumų, neįrodė galėjusi tinkamai pasinaudoti Paveldimo turto mokesčio 7 straipsnio 2 punkte nustatyta mokesčio lengvata. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priteisti ieškovei žalą.

Kadangi byloje nebuvo nustatytos ir įrodytos notarės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, neatsiranda atsakomybė ir kitam atsakovui – notarės civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės šioje byloje pareikštam reikalavimui atlyginti žalą taikytinas ne CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (LAT 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011), kuris šiuo atveju nėra praleistas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino pradžios momento skaičiavimu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir dėl to klaidingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, apeliacinis skundas tenkintinas, apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.), kuriuo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nebepasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nebereikšmingų šios apeliacijos rezultatui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, jai iš bylą pralaimėjusios ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. už apeliacinį skundą sumokėtas 93 Lt žyminis mokestis bei 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidos (iš 2 262,70 Lt patirtų), neviršijančios Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio bei atitinkančios bylos sudėtingumą ir advokato, nedalyvavusio pirmosios instancijos teisme, darbo ir laiko sąnaudas surašant apeliacinį skundą (CPK 93 ir 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. K. iš ieškovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 93 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 2 000 Lt už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą.

Teisėja Jolita Cirulienė