- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- eA-182-815/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01539-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. F.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. F. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. F. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. gegužės 20 d. privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-362 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) dalį, 2022 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. AD5-11900 „Sprendimas dėl 2022 m. gegužės 20 d. privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-362“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą panaikinti Privalomojo nurodymo dalį dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus, Privalomojo nurodymo dalį dėl smėlio paplūdimio panaikinimo ir žolės atsėjimo palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Privalomuoju nurodymu buvo konstatuota, jog pareiškėjas vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje – nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus. Privalomasis nurodymas surašytas, remiantis Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros aktu (toliau – ir 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros aktas) ir apžiūros metu atliktomis nuotraukomis. Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pateikė skundą, kurį atsakovas 2022 m. birželio 21 d. Sprendimu atmetė bei įpareigojo pareiškėją Privalomajame nurodyme numatytus reikalavimus įgyvendinti iki 2022 m. liepos 15 d.
2.2. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepasinaudojo visomis suteiktomis galimybėmis surinkti įrodymus, galinčius pagrįsti, kad pareiškėjas įrengė sienelę ir laiptus. Apžiūros aktas nėra pakankamas įrodymas, galintis pagrįsti ir konstatuoti, kad pareiškėjas įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus. Jis pažeidimą, susijusį su smėlio išpylimu, pripažino dar 2021 m. lapkričio 11 d., apskaičiuotą gamtai padarytą žalą sumokėjo, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti, kad pareiškėjas atliko kitus darbus, t. y. įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus. Pareiškėjas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad nukasė dalį žolės, užpylė smėlio, tačiau neatliko jokių veiksmų, susijusių su betoniniais laiptais ar plytų sienelės įrengimu. Byloje surinkti duomenys nepagrindžia, kad pareiškėjas atliko nurodytus veiksmus.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodo, kad Privalomajame nurodyme yra techninė klaida ir sienelės bei laiptų įrengimą pagrindžia 2022 m. sausio 18 d. apžiūros metu surinkti duomenys, tačiau tokia atsakovo pozicija vertintina kritiškai ne tik dėl netinkamo Privalomojo nurodymo pildymo, bet ir dėl aplinkybės, kad atsakovo nurodyta apžiūra nepatvirtina, jog sienelę ir laiptus įrengė būtent pareiškėjas. Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. apžiūros aktu (toliau – ir 2022 m. sausio 18 d. apžiūros aktas) ne tik nebuvo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas įrengė sienelę ir laiptus, bet apskritai nebuvo nustatinėjamas pažeidimas, o buvo matuojamas pakrantės apsaugos juostos dydis. Todėl pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jog pažeidimą patvirtina į Privalomąjį nurodymą neįrašytas 2022 m. sausio 18 d. apžiūros aktas.
2.4. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kada bent jau preliminariai buvo įrengta sienelė ir laiptai, todėl atsakovo argumentas, kad aplinkybė, jog dalis laiptų patenka į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, negali būti vertinama kaip pagrindžianti pareiškėjo tariamai atliktus veiksmus. Sodų bendrijos „Bartonys“ gyventojos N. B. 2021 m lapkričio 22 d. skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus, negali būti vertinama kaip objektyvus ir pagrįstas įrodymas, patvirtinantis, kad nurodytų objektų statytojas – pareiškėjas, kadangi tai tik deklaratyvus konfliktiško asmens teiginys, nepatvirtintas jokiais kitais bylose esančiais įrodymais.
2.5. Privalomajame nurodyme numatyta, kad pažeidimas nustatytas 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu. Remiantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministro direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. AD1-127 „Dėl privalomųjų nurodymų“ patvirtintos Privalomojo nurodymo davimo, pildymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4 punkto nuostatomis, pareiškėjui Privalomasis nurodymas turėjo būti surašytas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, tačiau dėl neaiškių priežasčių surašytas tik 2022 m. gegužės 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo tariamo pažeidimo konstatavimo. Nors toks procesinis pažeidimas galėtų būti vertintinas kaip formalus, tačiau nurodytos aplinkybės – nesurinkti patikimi įrodymai, galintys patvirtinti, kad pareiškėjas įrengė plytų sienelę ir betoninius laiptus, procedūrų nesilaikymas, po pareiškėjo pateikto skundo aiškinimas, kad Privalomajame nurodyme yra padaryta techninė klaida, leidžia teigti, kad atsakovas pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Privalomasis nurodymas grindžiamas tik vienu dokumentu, kadangi, kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, šioje dalyje yra padaryta techninė klaida, t. y. nurodyta data, kada buvo atliktas patikrinimas, kai buvo nustatytas betoninės sienelės ir laiptų buvimo faktas. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. atliktos apžiūros metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus) taip sunaikindamas žolinės augmenijos 240,837 kv. m plotą ir padarė žalą gamtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatyta, jog minėtoje vietoje pareiškėjas vykdė darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio), plytų sienelės ir betoninių laiptų įrengimas fiksuotas tik 2022 m. sausio 18 d. apžiūros metu. Tačiau ši aplinkybė nėra esminė ir nesudaro pagrindo naikinti Privalomąjį nurodymą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog 2022 m. gegužės 23 d. raštu pareiškėjui buvo persiųstas ne tik administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, bet ir visa kita medžiaga. Pareiškėjas pats nedalyvavo apžiūros metu, tačiau žalos ir baudos sumokėjimas patvirtina, jog visa siunčiama informacija pareiškėjui buvo žinoma ir pristatyta tinkamai. Taip pat iš pateiktos medžiagos matyti, jog Departamento Aplinkos kokybės Departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kokybės skyriaus darbuotojai 2022 m. vasario 1 d. pateikė pareiškėjui matavimus.
4.2. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad visos aplinkybės – faktiniai duomenys ir paties pareiškėjo veiksmai parodo, kad neleistini darbai buvo atlikti būtent dėl pareiškėjo gerovės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žala aplinkai padaryta būtent pakrantės teritorijoje ties pareiškėjo Žemės sklypu, įrengti betoniniai laiptai veda ne į bendrą sodų bendrijos teritoriją, o būtent į pareiškėjo Žemės sklypą. Joks kitas asmuo negalėjo įrengti šių laiptų, vedančių į pareiškėjo Žemės sklypą be paties pareiškėjo žinios, tuo labiau, kai laiptai tęsiasi ir pareiškėjo Žemės sklype. Tiriant šias aplinkybes pareiškėjo buvo klausiama, kas įrengė plytų sienelę ir betoninius laiptus, tačiau jis neįvardijo asmenų. Be to, iš prie atsiliepimo pateikiamų žemėlapių fragmentų matyti, kad 2012–2013 m. nei plytinės tvorelės, nei betoninių laiptų minėtoje vietoje nematyti. Pagal pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatyta, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2005 m., tačiau 2019–2021 m. žemėlapio fragmente jau matyti galimi plytų sienelės fragmentai, t. y. šios aplinkybės patvirtina, jog iki pareiškėjui įsigyjant gretimai esantį Žemės sklypą ir kuris laikas jau jį turint, plytų sienelė ir laiptai nebuvo įrengti, jie buvo įrengti tik gerokai vėliau. Be to, aplinkybes, kad būtent pareiškėjas pastatė ginčo objektus, patvirtino ir liudytoja, sodų bendrijos „Bartonys“ narė N. B., kurią pareiškėjas įvardija skunde kaip „deklaratyviais konfliktiško asmens teiginiais“.
4.3. Tvarka yra vidinis Departamento dokumentas, kuriuo rekomenduojama vadovautis pareigūnams atliekant darbo funkcijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis patikrinimas buvo atliktas 2021 m. lapkričio 11 d., gavus skundą, pakartotinis patikrinimas buvo atliktas 2022 m. sausio 18 d. Nustačius pažeidimus jiems ištirti buvo renkami įrodymai, nustačius galimą pažeidėją, toliau buvo atliekamas tyrimas dėl aplinkybių nustatymo. Įvertinus tai, kad 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. sausio 18 d. apžiūros metu konstatuotos aplinkybės nepakito, nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti, pareiškėjui 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu ir duotas Privalomasis nurodymas nurodytiems pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad visą laiką buvo atliekamas tyrimas ir renkami įrodymai, ta aplinkybė, jog Departamento pareigūnai formaliai pažeidė Tvarkos 4 punkte įtvirtintą 2 darbo dienų terminą Privalomajam nurodymui surašyti, šis formalus pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo naikinti Privalomąjį nurodymą ir Departamento sprendimą. Be to, Privalomasis nurodymas ne tik atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, bet ir yra paremtas logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Perteklinė informacija Privalomajame nurodyme tik apsunkintų ir galbūt klaidintų jo adresuotą subjektą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo R. F. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. lapkričio 11 d. atliko sodų bendrijos „Bartonys“ tvenkinio pakrantės apžiūrą ties sklypu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančios namų valdos savininkas atlieka bendro naudojimo teritorijoje esančio tvenkinio pakrantės darbus ties savo sklypo riba. Prie patikrinimo akto pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuota, kad s. b. „Bartonys“ bendro naudojimo tvenkinio pakrantėje įrenginėjamas viešas paplūdimys ties (duomenys neskelbtini) sklypu. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad prie savo kolektyvinio sodo pakrantės (tvenkinio), neturėdamas leidimo, ant akmenuotos pakrantės pripylė smėlio.
6.2. Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. sausio 18 d. atliko s. b. „Bartonys“ Jonavos r. sav. vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ties (duomenys neskelbtini) matavimus. Patikrinimo akte nurodyta, kad, gavus matavimo duomenis, bus priimtas sprendimas, ar vandens telkinio pakrantėje atlikti darbai (šlaito sutvirtinimas, mūro sienelė, įrengtas paplūdimys) atitinka aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus. 2022 m. vasario 14 d. atsakovas apskaičiavo žalą aplinkai – 49,47 Eur, kurią pareiškėjas 2022 m. vasario 17 d. sumokėjo.
6.3. 2022 m. gegužės 20 d. atsakovas priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatė, jog R. F. ties (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus), taip sunaikindamas žolinės augmenijos 240,837 kv. m plotą ir padarė žalą gamtai. Pareiškėjas įpareigotas pašalinti įrengtą plytų sienelę ir betoninius laiptus, esančius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, panaikinti smėlio paplūdimį ir žemės sklypą pakrantės apsaugos juostoje atsėti daugiamete žole.
Šalies argumentai
6.4. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Departamento Kauno valdybą, prašydamas panaikinti Privalomojo nurodymo dalį dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus, Privalomojo nurodymo dalį dėl smėlio paplūdimio panaikinimo ir žolės atsėjimo palikti nepakeistą. Atsakovas 2022 m. birželio 21 d. Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, jog statė statinius, kurie numatyti įstatymo 100 straipsnio 4 punkte.
8. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovas nesurinko duomenų, jog pareiškėjas įrengė laiptus bei pastatė betoninę sienelę, todėl neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti jį nugriauti nurodytus statinius. Teismas pažymėjo, kad Departamentas Sprendime, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nurodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatyta, kad R. F. ties (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus), taip sunaikindamas augmenijos 240,837 kv. m plotą ir padarė žalą gamtai. Pareiškėjas, sutikdamas su administracinio nusižengimo protokolu ir jame nurodytu administraciniu nusižengimu, 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo jam paskirtą baudą. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, nustatyta, jog pareiškėjas į teismą nesikreipė dėl administracinio nusižengimo protokolo panaikinimo. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas savo veiksmais sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, teismas darė išvadą, jog ir Privalomasis nurodymas pareiškėjui nugriauti plytų sienelę ir betoninius laiptus surašytas tinkamam asmeniui.
9. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasirinktas elgesys – paaiškinimo nedavimas, vengimas priimti atsakomybę, nepaneigia byloje esančių duomenų, kaimyninio sklypo savininkės parodymų, jog plytų sienelę įrengė pareiškėjas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog byloje esantys kaimyninio sklypo savininkės parodymai pagrindžia kitus byloje esančius duomenis, jog plytų sienelės ir betoninių laiptų statytojas yra pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, jog įrengti betoniniai laiptai ne tik veda į jo sklypą, tačiau tęsiasi ir jame, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo surinktais įrodymais, kurie patvirtina, jog būtent pareiškėjas įrengė betoninius laiptus.
10. Įvertinęs byloje surinktą informaciją ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laiptus ir sienelę galėjo įrengti tik pareiškėjas. Laiptai veda tik į pareiškėjo sklypą. Be to, pats pareiškėjas negalėjo nurodyti, kas be jo žinios ir sutikimo galėjo įrengti prie jo sklypo esančius bei į jo sklypą vedančius ir jo sklype esančius laiptelius, plytų sienelę.
11. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog plytų sienelės ir betoninių laiptų buvimo faktai, užfiksuoti kituose tyrimą atlikusios institucijos dokumentuose, nebuvo nurodyti Privalomajame nurodyme, tačiau tai teismas laikė formaliu pažeidimu, kuris neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teismas nurodė, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
13. Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
III.
14. Pareiškėjas R. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Privalomojo nurodymo dalį, Sprendimą ir įpareigoti atsakovą panaikinti Privalomojo nurodymo dalį dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus, Privalomojo nurodymo dalį dėl smėlio paplūdimio panaikinimo ir žolės atsėjimo palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo padarytus pažeidimus vertino kaip formalius, neturinčius įtakos priimtam Privalomajam nurodymui. Privalomasis nurodymas grindžiamas vienu dokumentu – 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros aktu ir apžiūros metu atliktomis nuotraukomis. Pareiškėjas pažeidimą, susijusį su smėlio išpylimu, pripažįsta, apskaičiuotą gamtai padarytą žalą sumokėjo. Tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti, kad pareiškėjas atliko kitus darbus – įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus. 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros akte nurodytas tik pažeidimas, susijęs su smėlio užpylimu, tačiau ne su betoninės sienelės įrengimu. Atsakovas nepasinaudojo visomis suteiktomis galimybėmis surinkti įrodymus, galinčius pagrįsti, kad pareiškėjas įrengė sienelę ir laiptus.
15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog Privalomojo nurodymo pagrįstumą patvirtina 2022 m. gegužės 20 d. administracinio nusižengimo protokolas. Pirma, administracinio nusižengimo protokolas surašytas tą pačią dieną kaip ir Privalomasis nurodymas – 2022 m. gegužės 20 d. Antra, administracinio nusižengimo protokole nurodytos, užfiksuotos aplinkybės negalėjo būti Privalomojo nurodymo dalis, kadangi pažeidimo nagrinėjimas buvo numatytas 2022 m. birželio 28 d.
15.3. Kitų pareiškėjo skundo argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino, motyvuodamas, kad jie yra pertekliniai. Tačiau pareiškėjas skundą grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 3 punkte įtvirtinta principine procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisykle, todėl visi pateikti argumentai, susiję su procedūrų pažeidimu, turi būti vertinami ir dėl jų pasisakoma. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad atsakovas pareiškėjui atsiuntė 2022 m. sausio 18 d. apžiūros aktą (nebuvo pateikti apžiūros akto priedai – 17 nuotraukų), kurio turinys leidžia daryti šias išvadas: 1) apžiūroje dalyvavo du atsakovo atstovai ir N. E., pareiškėjas apžiūroje nedalyvavo; 2) apžiūros objektas – N. ir S. E. žemės sklypas; 3) apžiūros atlikimo eiga – atlikti sklypo matavimai, siekiant nustatyti pakrantės apsaugos dydį; 4) paaiškinimai nebuvo pateikti. 2022 m. sausio 18 d. apžiūros aktu ne tik nebuvo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas įrengė sienelę ir laiptus, bet apskritai nebuvo nustatinėjamas pažeidimas, buvo matuojamas pakrantės apsaugos juostos dydis. Todėl iki 2022 m. gegužės 20 d. rinkti atsakovo duomenys nepatvirtino pareiškėjo pažeidimo, susijusio su sienelės ir betoninių laiptų įrengimu.
15.4. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kada bent jau preliminariai buvo įrengta sienelė ir laiptai, todėl atsakovo argumentas, kad aplinkybė, jog dalis laiptų patenka į pareiškėjui priklausantį sklypą, negali būti vertinama kaip pagrindžianti pareiškėjo tariamai atliktus veiksmus. 2021 m. lapkričio 10 d. apžiūros akte specialistas, apžiūrėjęs teritoriją, konstatavo tik pažeidimą, susijusį su smėlio užpylimu. Jokie kiti byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad Privalomajame nurodyme nurodytus darbus atliko būtent pareiškėjas. Sodų bendrijos „Bartonys“ gyventoja N. B. 2021 m. lapkričio 21 d. skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus, negali būti vertinama kaip objektyvus ir pagrįstas įrodymas, patvirtinantis, kad nurodytų objektų statytojas yra pareiškėjas, kadangi tai tik deklaratyvus konfliktiško asmens teiginys.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laiptus ir sienelę galėjo įrengti tik pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo ir Sprendimo dalies dėl įpareigojimo pareiškėjui pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus, esančius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad betoninius laiptus ir plytų sienelę galėjo įrengti tik pareiškėjas, laiptai veda tik į pareiškėjo sklypą, pats pareiškėjas negalėjo nurodyti, kas be jo žinios ir sutikimo galėjo įrengti prie jo sklypo esančius bei į jo sklypą vedančius ir jo sklype esančius laiptus, plytų sienelę, pripažino, kad Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, akcentuodamas, kad atsakovo rinkti duomenys nepatvirtino pareiškėjo pažeidimo, susijusio su plytų sienelės ir betoninių laiptų įrengimu, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo padarytus pažeidimus vertino kaip formalius, neturinčius įtakos Privalomajam nurodymui, teismas nevertino visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų.
21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Byloje nustatyta, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2022 m. birželio 20 d. pašalinti įrengtą plytų sienelę ir betoninius laiptus, esančius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje; panaikinti smėlio paplūdimį ir žemės sklypą pakrantės apsaugos juostoje atsėti daugiamete žole. Toks reikalavimas Privalomajame nurodyme suformuotas, atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatytas aplinkybes: R. F. ties (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus) taip sunaikindamas žolinės augmenijos 240,837 kv. m plotą ir padarė žalą gamtai; tuo pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių.
23. Departamentas Sprendimu pareiškėjo skundo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo netenkino ir nurodė, kad Privalomąjį nurodymą privaloma įvykdyti iki 2022 m. liepos 15 d. imtinai. Departamento Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatyta, jog minėtoje vietoje pareiškėjas vykdė darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio), plytų sienelės ir betoninių laiptų įrengimas fiksuotas tik 2022 m. sausio 18 d. apžiūros metu. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 18 d. apžiūros metu nedalyvavo (apie planuojamą pakartotinę apžiūrą buvo informuotas telefonu), paaiškinimų nepateikė.
24. Byloje taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjui 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatyta, kad R. F. ties (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus), taip sunaikindamas augmenijos 240,837 kv. m plotą ir padarė žalą gamtai. Pareiškėjas, sutikdamas su administracinio nusižengimo protokolu ir jame nurodytu administraciniu nusižengimu, 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo jam paskirtą baudą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas į teismą nesikreipė dėl administracinio nusižengimo protokolo panaikinimo.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog betoninius laiptus (kurie, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, veda ne tik į pareiškėjo Žemės sklypą, tačiau tęsiasi ir jame) ir plytų sienelę vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje galėjo įrengti tik pareiškėjas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tai, jog plytų sienelės ir betoninių laiptų buvimo faktai, užfiksuoti kituose tyrimą atlikusios institucijos dokumentuose, nebuvo nurodyti Privalomajame nurodyme, laikytini formaliu pažeidimu, neįtakojančiu priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog 2022 m. sausio 18 d. apžiūros akte nebuvo konstatuota aplinkybė, kad jis įrengė sienelę ir laiptus, paneigia byloje pateikti duomenys. 2022 m. sausio 18 d. apžiūros akte, be kita ko, nurodyta, jog buvo apžiūrimas ir pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūra buvo pradėta 2022 m. sausio 18 d. 10:00 val., baigta 2022 m. sausio 18 d. 11:30 val., apžiūros akto priedai – 17 vnt. fotonuotraukų. Iš atsakovo pateiktos Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos fotolentelės matyti, kad buvo fotografuota 2022 m. sausio 18 d. 10:30 val. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad pakrantėje atlikti žemės pertvarkymo darbai, pakeistas žemės paviršius: sunaikinta žolinė augmenija, užpilta smėlio, nukasus žolinę augmeniją, šlaite įrengtas geokorys (geojuosta), pastatyta plytų siena ir išbetonuoti laiptai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami atsakovo tyrimo trūkumai, kad atsakovas pareiškėjui nepateikė 2022 m. sausio 18 d. apžiūros akto priedų – 17 nuotraukų, nepaneigia paties pažeidimo fakto, užfiksuoto apžiūros metu. Be to, kaip minėta, pareiškėjas nenurodė, kas be jo žinios ir sutikimo galėjo įrengti prie jo Žemės sklypo esančius bei į jo Žemės sklypą vedančius ir jo Žemės sklype esančius laiptus, plytų sienelę.
27. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
29. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. F. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.