- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e1-454-1178/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24312-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Kaltinamasis
- D. U.
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Lolitos Marcinkutės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis uždarojoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. lapkričio 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 46 MGL (1732,36 Eur) bauda;
2) 2021 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį paskirta galutinė bausmė 28 paros arešto, baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, turto konfiskavimas, arešto bausmę atlikęs 2021 m. gegužės 27 d.;
3) 2022 m. sausio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹, 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant devynis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val. jei tai nesusijęs su darbu arba mokymusi ir dalyvauti elgesio pataisos programoje; teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. U. asmeniui sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikimą, t. y. 2024 m. birželio 26 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, lovoje sėdinčiam M. G. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į nosies sritį, po to rankomis sudavė 4-8 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į galvos, veido, abiejų rankų, dešinės kojos sritis, taip nukentėjusiajam M. G. padarė poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinės akies apatiniame voke, dešinėje šlaunyje, dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimą kaktoje, taip M. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats D. U., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, tą dieną jis buvo blaivus. Gyvena kartu su L. G., kartu augina jos sūnų A. G.. Apie savaitę laiko, iki 2024 m. birželio 26 d., A. buvo kaime pas močiutę. 2024 m. birželio 26 d., vakare, su L. nuvažiavo į kaimą, vaikus nuvežė į parduotuvę. Vėliau juos vėl paliko močiutės namuose, pats su L. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant paskambino A., verkdamas skundėsi, kad jį pravardžiuoja M., prašė jį pasiimti. Jis ir L. vėl grįžo į kaimą, kur jų laukė A.. A. įsėdo į mašiną pas mamą, o jis nuėjo į namą pasikalbėti su M.. M. rado kambaryje, sėdintį ant lovos, kažką darė su telefonu. Paklausė M., kodėl kabinėjasi prie jo šeimos. M. atsakė „tai ne tavo šeima“. Dėl tokio pasakymo labai susinervino ir M. rankų kumščiais pradėjo smūgiuoti į galvos sritį. Kiek prisimena, pirmą smūgis pataikė kažkur į kaktą. Kiti smūgiai buvo į galvą, veidą. Tuo metu kai jis M. smūgiavo, jis rankomis buvo užsidengęs veidą, gynėsi kojomis, tai galbūt jam galėjo kliūti ir į kojas. Dėl to, ką padarė jis labai gailisi. Vėliau M. G. atsiprašė, jie susitaikė ir jis jam jokių pretenzijų nebeturi (b. l. 164-167, 173-175).
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo D. U. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, t. y.:
3.1. Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2024 m. birželio 26 d., apie 19.30 val., savo namuose susižodžiavo su seserų vaikais A. G. ir D. A., kuriems yra po 15 metų, jie svečiavosi pas močiutę. Vaikai supykę išėjo į lauką ir A. G. išsikvietė D. U.. Apie 20 val. atvažiavo D. U. kartu su seserimi L. G.. Pats tuo metu buvo kambaryje, gulėjo ant lovos, užsidėjęs ausines klausėsi muzikos. Staiga prie jo priėjęs D. U. kažką jam šaukė, tačiau būnant su ausinėmis, negirdėjo ką. Tuo pačiu metu D. U. trenkė jam ne mažiau 5 kartus. Po to atbėgo L. G., kuri atitraukė D. U. nuo jo. Po konflikto išsikvietė greitosios pagalbos medikus, jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. (b. l. 1-10). Papildomos apklausos metu nurodė, kad 2024 m. birželio 26 d., apie 20.15 val., namuose jį sumušė sesers L. sugyventinis D. U.. Kai pamatė prie lovos priešais jį stovintį D., kuris jam kažką sakė, jis jau ruošėsi sėstis, ketino nusiimti ausines. Vos tik atsisėdo, D. jam iš karto kumščiu vieną kartą trenkė į nosį. Po suduoto smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to D. abiem rankomis jam sudavė smūgius į galvą, į veidą. Jis išsigandęs rankomis dengėsi galvą, veidą, tai smūgiai kliuvo į rankas, kojas. Iš viso D. jam sudavė 4-8 smūgius į galvą, veidą, abi rankas ir dešinės kojos klubą. Jis tiksliai negali pasakyti smūgių skaičiaus, nes buvo labai pasimetęs. Po to įbėgo į kambarį sesuo L., kuri D. išsitempė į lauką. Jį sumuštą namuose rado mama, jai taip pat sakė, kad sumušė L. sugyventinis D.. Vėliau D. U. jo atsiprašė, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 51-54).
3.2. Kaip liudytoja apklausta O. G. parodė, kad 2024 m. birželio mėnesio pabaigoje pas ją atostogavo anūkai. Tiksliai dienos negali pasakyti, vakare, pas ją atvažiavo dukra L. su savo sugyventiniu D. U.. Jie vežėsi vaikus į parduotuvę. Kai vaikus parvežė atgal į jos namus, dukra su sugyventiniu D. išvažiavo į savo namus, į (duomenys neskelbtini). Netrukus, būdama pavėsinėje prie tvenkinio, matė, kad dukra su D. vėl atvažiavo į jos namų kiemą. Prie jų priėjusi nebuvo, kodėl vėl grįžo, nesidomėjo. Tik vėliau grįžusi į namus, pamatė kambaryje pritaškyto kraujo, sumuštą kruvinu veidu sūnų M.. Paklausė kas nutiko, M. pasakė, kad sumušė L. sugyventinis D. U., nes jis kažką pasakė apie vaikus (b. l. 67-70).
3.3. Kaip liudytoja apklausta L. G. parodė, kad nuo 2024 m. birželio 22 d. jos sūnus A. G. atostogavo pas jos mamą. 2024 m. birželio 26 d. vakare su sugyventiniu D. buvo nuvažiavę į jos mamos namus, vežė vaikus į parduotuvę Po to vaikus vėl paliko mamos namuose, patys su D. U. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Būnant netoli (duomenys neskelbtini), paskambino sūnus A., kuris verkė, prašė atvažiuoti jį pasiimti. Sūnus sakė, kad M. jį išvadino visokiais žodžiais, kad jis nebenori likti kaime. Su D. U. grįžo atgal į kaimą. Sūnus jų laukė ir iš karto įlipo į automobilį. D. U. pasakęs, kad eina pasakyti M. porą žodžių, nuėjo į namą. Po kurio laiko ji nuėjo į namo vidų. Įėjusi į kambarį pamatė, kad ant lovos kruvinu veidu sėdi brolis M., o ant jo kažką šaukė D.. Ji iš karto suprato, kad D. sužalojo brolį, nieko nelaukdama D. išsivedė iš kambario. D. buvo blaivus. Vėliau D. atsiprašė jos brolio M. dėl to įvykio ir jie susitaikė (b. l. 73-76).
3.4. Iš 2024 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 15-17) ir foto lentelės (b. l. 18-27) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis dviejų aukštų mūrinis namas. Įvykio vietos apžiūros metu, kambaryje prie lovos, ant kilimo rastos galimai kraujo dėmės.
3.5. Iš 2024 m. birželio 26 d. asmens apžiūros protokolo (b. l. 42-44) ir foto lentelės (b. l. 45-48) matyti, kad įvykio vietoje apžiūrint M. G. ant jo veido, nosies srityje matyti patinimas ir dešinėje kaktos pusėje įbrėžimas.
3.6. Iš 2024 m. liepos 10 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1284/2024(02) matyti, kad M. G. padaryta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinės akies apatiniame voke, dešinėje šlaunyje, dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimas kaktoje. Taip M. G. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 64).
4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
5. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. U. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš kitą asmenį, tai yra, 2024 m. birželio 26 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, lovoje sėdinčiam M. G. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į nosies sritį, po to rankomis sudavė 4-8 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į galvos, veido, abiejų rankų, dešinės kojos sritis, taip nukentėjusiajam M. G. padarė poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinės akies apatiniame voke, dešinėje šlaunyje, dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimą kaktoje, taip M. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
6. Kaltinamojo D. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
7. Kaltinamasis D. U. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.
8. Teismas, atsižvelgdamas į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: praeityje teistas, teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesį keičiančioje programoje (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 1 punktas). Būtent tokia bausmės teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam D. U..
9. Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. U. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.
10. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina nepakeista.
11. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 146,38 Eur sumai, tačiau 2024 m. liepos 4 d. gautas pranešimas dėl ieškinio atsisakymo, nes žala atlyginta.
12. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigoti bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. U. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigoti bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Išaiškinti D. U., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.